- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-12-04
- Bylos Nr.
- e1-3375-1055/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22906-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Kategorijos
- 1.7.2.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro S. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis duomenys neskelbtini)., išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 164 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
jis, žinodamas, jog pagal įsiteisėjusį 2019 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą privalo buvusios žmonos D. Š. naudai mokėti lėšas sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. sausio 28 d. iki sūnaus pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, tačiau tyčia minėtu teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti vaiką nevykdė, nors tam nebuvo jokių esminių, nenugalimų ir objektyvių kliūčių, susijusių su jo sveikata, turtine padėtimi ir/ar kitomis svarbiomis aplinkybėmis, t. y. nemokėjo pinigų sūnaus išlaikymui nuo 2018 m. sausio 28 d., dėl ko susidarė 14 909,00 Eur įsiskolinimas.
Šiais savo veiksmais K. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 10 d. apklaustas įtariamuoju K. Š. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Santuoką su D. užsiregistravo (duomenys neskelbtini) santuokoje gimė sūnus A. Š.. Kitų vaikų neturi. Santuoka iširo dėl to, kad D. turėjo kitų vyrų. 2018 m. sausio 28 d. vyko teismo posėdis, kurio metu jų santuoka buvo nutraukta ir teismo sprendimu nustatyta, kad jis buvusios žmonos naudai turi mokėti lėšas sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 eurų kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės ir įpareigotas apmokėti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą 2850 EUR per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, buvo nustatytas laikas, kada jis galės matytis su vaiku. Abiejose teismo posėdžiuose jis dalyvavo, teismo sprendimo nuorašą gavo. Po teismo sprendimo oficialiai pervedimus į buvusios žmonos sąskaitą vaiko išlaikymui nei vieno karto nepadarė, kadangi nesinaudoja bankininkyste, nedarė ir iki šiol nedaro jokių finansinių pervedimų bankuose, nors jo vardu buvo atidarytos sąskaitos. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 28 d. iki 2022 m. pabaigos buvusiai žmonai D., pinigus - po 200 EUR, 300 EUR mokėjo grynais. Kartais mokėdavo už du mėnesius, nes ne kiekvieną mėnesį atvažiuodavo į Lietuvą, kadangi, kaip minėjo, darbo reikalais daug laiko praleidžia užsienyje. Tačiau tiksliai nurodyti, kada, kiek pinigų jis jai davė grynais, negali, nes šiuo metu nepamena. Jokių tai patvirtinančių dokumentų neturi. Sūnui pirko ir žaislus, drabužius, batus, nupirko telefoną. Šiuo metu jis negali nurodyti, kada būtent, kokiai sumai ir ką pirko ir tai patvirtinančių dokumentų, čekių neturi. Kažkokius drabužius, daiktus atveždavo iš užsienio. Imdavo sūnų pas save, sūnui duodavau grynųjų pinigų po 10, 15, 20 eurų. 2022 m. gruodžio mėn. prieš Kalėdas atvežė sūnui dovaną, 2023 m. kovo ar balandžio mėn. nupirko telefoną už 250 eurų. (dokumentų neturi). Daugiau sūnaus nematė. Telefonu jie nebendrauja, nes D. užblokavo sūnaus numerį ir jis negalėjo prisiskambinti. Nuo 2023 m. sausio mėn. D. pinigų grynais vaiko išlaikymui nemoka, nes žino, kad pinigus D. išleidžia alkoholiui, o vaikas būna paliktas namuose vienas. Be to, ji kaip minėjo, užblokavo sūnaus telefoną. Apie tai telefonu pranešė į VTAS, prašė atvažiuoti patikrinti. Skambino kelis kartus, tačiau jokio efekto iš VTAS nebuvo. Uždarbiauja dirbdamas pagal individualią veiklą - siuntų ir žmonių vežiojimas keleiviniu transportu iš Lietuvos į Vokietiją, Olandiją, Belgiją. Pajamos nepastovios, vidurkio nurodyti negali. Visas pajamas yra deklaravęs mokesčių inspekcijoje nuo 2017 m. Nuo 2018 m. Darbo biržoje registruotas nebuvo, bedarbio pašalpos negavo. Su sveikata problemų neturi, per šį laikotarpį nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 3 d. iki 2023 m. birželio 10 d. buvo išvykęs į Egiptą. Tai buvo jo pažįstamos iniciatyva ir dovana. Tai buvo poilsinė kelionė. Nei už kelionę, nei už skrydį jis nieko nemokėjo. Dėl įsiskolinimo 2850 EUR, nori pasakyti, kad kol jie gyveno kartu, jo visas atlyginimas buvo pervedamas į buvusios žmonos sąskaitą, be to 2018 m., galimai vasario mėn., jis D. už 2500 EUR nupirko automobilį "Rover 420" (dokumentų neturi, dokumentų nepildė, tik sumokėjo grynais), todėl mano, kad visas įsiskolinimas 2850 EUR yra padengtas. Iš antstolių nei vieno raginimo (nei raštiško, nei telefono skambučio) vykdyti teismo sprendimą gavęs nebuvo. Jis nesislepia, visą tą laiką, kol nebūna užsienyje, gyvena pas tėvą ir gauna visus laiškus. Savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi. Ir jokio turto niekam nedovanojo. Į tyrėjos klausimą - Kodėl žinodamas apie įsiskolinimą vaikui atsisakė pavedėjimo? - Gali paaiškinti, kad yra gyvas jo tėvas, todėl jis ir jo brolis atsisakė savo dalies. Pažymoje nurodyta sodyba buvo registruota mamos vardu. Savo vardu registruotų automobilių neturi, automobilį - keleivinius autobusus, nuomojasi darbo reikalais įvairiose firmose - per facebook, skelbimuose - Skelbiu.lt. Kadangi visą laiką po vaiko gimimo manė, kad vaikas yra ne jo, todėl 2023 m. rugpjūčio mėn. - rugsėjo mėn. ketina kreiptis į teismą dėl vaiko tėvystės nustatymo (šiuo metu tam renka dokumentus ir nori pasamdyti atstovą - advokatą). Todėl klausimą dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo spręs po to, kai gaus DNR tyrimo rezultatą. Jei bus nustatyta, kad tai jo vaikas, per kelis kartus įsiskolinimą padengs (b. l. 105-107).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 6 d. papildomai apklaustas įtariamuoju K. Š. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 164 str. kaltu prisipažįsta visiškai. Išsamius parodymus davė 2023 m. rugpjūčio 10 d. įtariamojo apklausos metu ir šiais jo parodymais prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Po 2023 m. rugpjūčio 10 d. apklausos D. Š. jam daugiau neskambino. Datos nepamena, galimai 2023 m. rugpjūčio 13 d. ar 2023 m. rugpjūčio 14 d., Pašilaičių g. 4-to namo kieme, buvo susitikęs su sūnumi, kuris tuo metu ėjo į mokyklą ir su jo pakalbėjo bei sūnų palydėjo iki mokyklos. Sūnaus gimtadienio progai (2023 m. rugpjūčio 13 d.) dar jam davė 50 U. D. nei su D. Š., nei su sūnumi nebendravo. Kaip ir minėjo, kaltu prisipažįsta visiškai, nes oficialiai jis alimentų nemokėjo. Ateityje sutinka mokėti alimentus į atskirą vaiko sąskaitą, su sąlyga, kad D. Š. negalės disponuoti sūnaus pinigais (b. l. 116-117).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 22 d. apklausta liudytoja D. Š. parodė, 2019 m. vasario 28 d. įsigaliojo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-566-931/2019, kuriuo teismas nustatė nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą su ja bei patvirtino sudarytą taikos sutartį, kurioje K. Š., gim.(duomenys neskelbtini)., įsipareigojo nepilnamečio vaiko A. Š. išlaikymui mokėti po 200 EUR kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Jis taip pat įsipareigojo apmokėti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą 2850 EUR per tris mėnesius nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimui įsiteisėjus, 2019 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kurį 2020 m. sausio 7 d. pateikė antstolei N. J.. Per visą laikotarpį, nuo pat Vilniaus miesto apylinkės teismo spendimo įsigaliojimo dienos, K. Š. savo įsipareigojimų nevykdė. 2023 m. kovo 29 dienai įsiskolinimas už vaiko išlaikymą sudarė 15 737,00 EUR. Po skyrybų su K. Š. bendravo telefonu SMS žinutėmis apie metus laiko. Su sūnumi bendravo minimaliai apie metus laiko 2020 metais, kai antstolė ėmė jo ieškoti dėl alimentų. Vėliau bendravimas nutrūko, nes pasikeitė jo telefono numeris. Teismo sprendimo matytis su sūnumi nustatytu laiku jis niekada nesilaikė, sūnumi nesidomėjo. 2023 m. kovo 29 d. 15.25 val. iš antstolės N. J. gavo laišką, kad vykdomoji byla yra vykdoma, tačiau išieškoti alimentų nėra galimybės, nes skolininkas nedirba (vykdo individualią veiklą), registruoto turto neturi, banko sąskaitoje lėšų nėra. Ji pati apie K. Š. gyvenamąją vietą nieko nežino. Socialiniuose tinkluose šis ją užblokavo, šio elektroninio pašto adreso ar telefono nežino. Iš bendrų pažįstamų sužinojo tik tiek, kad jis gyvena kažkur Salininkų mikrorajone. Daugiau apie jį jokios informacijos neturi. Visi ryšiai su K. Š. nutrūko nuo 2021 metų. Anksčiau šis dirbo mikroautobusų vairuotoju kažkokioje Kauno įmonėje. Iš bendrų pažįstamų taip pat sužinojo, kad K. Š. šiuo metu užsiima transporto priemonių perpardavinėjimu, todėl mano, kad piniginių pajamų jis turi pakankamai. A. N. B. nustatė, kad mirus K. Š. motinai, testamentų registro duomenimis paveldėjimo teisę K. Š. perleido savo tėčiui V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) Vertinant šias aplinkybes, ji mano, kad K. Š. sąmoningai vengia mokėti alimentus sūnaus A. Š. išlaikymui ar teikti kitą būtiną materialią paramą. Šis vengimas pasireiškia tuo, kad šis niekur neįregistruoja turto savo vardu, nedeklaruoja savo gyvenamosios vietos, nesusisiekia su ja jokiais kontaktais, taip pat neieško kontaktų su sūnumi ir šiuo nesidomi (b. l. 16-19).
2023 m. birželio 22 d. D. Š. prie apklausos pridėjo 2018 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, kuriame teismas priėmė sprendimą: Nepilnamečio vaiko A. Š. išlaikymui vaiko tėvas K. Š. įsipareigoja mokėti kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos po 200 EUR iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko tėvas K. Š. įsipareigoja apmokėti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą 2050 EUR per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (b. l. 24-25), 2019 m. kovo 8 d. vykdomojo rašto nuorašą (b. l. 26-28).
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 29 d. papildomai apklausta D. Š.parodė, kad kaip ir minėjo su K. Š. jie išsiskyrė 2019 m. kovo 8 d. ir pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-566-931/2019 K. Š. jų nepilnamečio sūnaus A. Š. naudai turi mokėti po 200 EUR kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės bei pagal patvirtintą taikos sutartį K. Š. įsipareigojo apmokėti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą 2850 EUR per tris mėnesius nuo teismo spendimo įsiteisėjimo dienos. Be to, teismo sprendimu buvo nustatyta, kada K. Š. gali matytis su sūnumi. Po skyrybų jie su K. Š. gyveno atskirai. Su K. Š. apie du metus bendravo telefonu SMS žinutėmis. Vėliau bendravimas nutrūko, nes K. Š. jos numerį užblokavo. Nuo 2019 m. kovo 8 d. teismo sprendimo dienos iki šios dienos buvęs sutuoktinis - K. Š. nepadengė minėto įsiskolinimo - 2850 EUR bei vaiko išlaikymui nepadarė nei vieno pervedimo. Jokių grynųjų pinigų vaiko išlaikymui iš K. Š. niekada gavusi nebuvo. Iki dviejų metų K. Š. bendravo su sūnumi, tačiau labai retai, maždaug du kartus į metus. Tuo metu sūnus dar buvo darželinukas, galimai K. Š. ir buvo davęs kažkiek grynųjų pinigų sūnui, tačiau šiuo metu pasakyti, kada ir kiek, ji negali, nes šiuo metu nepamena. K. Š. buvo nupirkęs sūnui batus, kelnes ir liemenę bei striukę. Bet tai buvo, kaip ir minėjo, kai K. Š. bendravo su sūnumi, t. y. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 8 d. iki maždaug 2021 m. Prisimena, kad vieną kartą iš mokyklos, tai galėjo būti 2021 m., kai sūnus ėjo į 1 klasę, sūnus iš mokyklos atnešė mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo nenaujas. Kai ji paklausė A., iš kur jis gavo telefoną, pastarasis atsakė, kad telefoną jam davė tėvas. Tačiau tai buvo paskutinis kartas, kai K. Š. matėsi su sūnumi. Tai yra nuo 2021 m. spalio - lapkričio mėn. K. Š. visiškai, net ir telefonu, nustojo bendrauti su jų sūnumi – A.. Šiuo metu A. klausia, kaip atrodo jo tėvas. Ji bandė susiskambinti su K. Š. ir išsiaiškinti, kodėl pastarasis nustojo bendrauti su sūnumi. Tačiau atsiliepė moteris ir daugiau susisiekti su K. Š. ji nebandė, o pastarasis taip pat daugiau neskambino nei jai, nei sūnui. Kol jie gyveno kartu, K. Š. atlyginimas (jo atlyginimas buvo maždaug po 300-400 EUR) buvo pervedamas į jos sąskaitą, dėl to, kad K. Š. turėjo antstolių vykdomuosius raštus. Automobilis "Rover 420", kurį jie nupirko bendrai kaip šeima, pirko K. Š.. Tačiau, už kiek jis nupirko minėtą automobilį, pasakyti negali. Mano, kad automobilis negalėjo kainuoti virš 1000 eurų. Didelių pinigų K. Š. niekada neturėjo. Po skyrybų šį automobilį K. Š. pardavė už 80 eurų, iš kurių 40 eurų atidavė jai. 2023 m. rugpjūčio 8 d. savo iniciatyva ji parašė K. Š. SMS, siūlydama susitikti ir bendrauti su sūnumi. Be to, (duomenys neskelbtini) buvo sūnaus gimtadienis. Į jos SMS K. Š. paklausė, ar jai susisiekti su juo liepė tyrėja, o dėl bendravimo su sūnumi nieko neatsakė ir apie vaiką nieko nepaklausė (SMS pridės prie ikiteisminio tyrimo medžiagos). Maždaug prieš 2 savaites K. Š. skambino sūnui, tačiau sūnus skambučio negirdėjo, o vėliau tėvui neperskambino. VTAS specialistai pas juos lankėsi tik skyrybų metu. Daugiau jokių susitikimų su darbuotojais nebuvo. Nori papildyti, kad A., kuriam šiuo metu 10 metų, niekada namuose naktimis paliktas nebūna. Žemos metu sūnus daug laiko praleidžia būreliuose, po pamokų iki 17 val. lieka prailgintoje grupėje. Be to jie gyvena su jos 18 metų dukra, kuri tuo metu kai jos nebūna namuose (darbo valandomis), būna su sūnumi (b. l. 29-31).
2023 m. rugpjūčio 29 d. D. Š. el. paštu pateikė susirašinėjimą su K. Š. ir Swedbanko sąskaitos išrašą, kurie patvirtina K. Š. vengimą bendrauti su sūnumi ir aplinkybes, jog laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. K. Š. atlyginimas buvo pervedamas į D. Š. banko sąskaitą (b. l. 71-75).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė informaciją, kad informacijos apie K. Š. valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 28 d. iki 2023 m. liepos 1 d., nėra ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų nurodytų laikotarpiu negavo. 2023 m. liepos 12 d. Registro duomenimis, asmuo registruotas kaip vykdantis individualią veiklą, tačiau įmokų nemokėjo (b. l. 38).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą Nr. KA_PZ2_863 apie D. Š. išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas už A. Š., nuo 2018 m. sausio 28 d. iki 2023 m. liepos 17 d. (b. l. 41-45).
A. N. J. pateikė vykdomosios bylos Nr. 0092/20/00098, dėl išlaikymo išieškojimo iš K. Š. dokumentų nuorašus, kurie prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-22906-23. K. Š. išlaikymo įsiskolinimas D. Š. naudai, sūnaus A. Š. išlaikymui, 2023 m. spalio 9 d. sudaro 14 909,00 EUR (b. l. 48-68).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus gauta informacija apie šeimą. Nurodyta, kad nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį (b. l. 78-85).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.
BK 164 straipsnis numato, kad tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pažymėtina, kad BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-432/2013 ir kt.).
Kaltinamasis K. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir paaiškino, kad santuoką su D. užsiregistravo 2012 m., 2013 m. rugpjūčio 13 d. santuokoje gimė sūnus A. Š.. 2019 m. sausio 28 d. vyko teismo posėdis, kurio metu jų santuoka buvo nutraukta ir teismo sprendimu nustatyta, kad jis buvusios žmonos naudai turi mokėti lėšas sūnaus A., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 EUR kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės ir įsipareigotas apmokėti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą 2850 EUR per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Abiejose teismo posėdžiuose jis dalyvavo, teismo sprendimo nuorašą gavo. Po teismo sprendimo oficialiai pervedimus į buvusios žmonos sąskaitą vaiko išlaikymui nei vieno karto nepadarė, kadangi nesinaudoja bankininkyste, nedarė ir iki šiol nedaro jokių finansinių pervedimų bankuose, nors jo vardu buvo atidarytos sąskaitos. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 28 d. iki 2022 m. pabaigos buvusiai žmonai D., pinigus - po 200 EUR, 300 EUR mokėjo grynais. Tačiau tiksliai nurodyti kada, kiek pinigų jis jai davė grynais, negali nes šiuo metu nepamena. Jokių tai patvirtinančių dokumentų neturi. Nuo 2023 m. sausio mėn. D. pinigų grynais vaiko išlaikymui nemoka, nes žino, kad pinigus D. išleidžia alkoholiui, o vaikas būna paliktas namuose vienas. Uždarbiauja dirbdamas pagal individualią veiklą - siuntų ir žmonių vežiojamas keleiviniu transportu iš Lietuvos į Vokietiją, Olandiją, Belgiją. Pajamas nepastovios, vidurkį nurodyti negali. Visas pajamas yra deklaravęs mokesčių inspekcijoje nuo 2017 m. Nuo 2018 m. Darbo biržoje registruotas nebuvo, bedarbio pašalpos negavo. Su sveikata problemų neturi, per šį laikotarpį nedarbingumo pažymėjimo neturėjo. Iš antstolių nei vieno raginimo (nei raštiško, nei telefono skambučio) vykdyti teismo sprendimą gavęs nebuvo. Savo vardu jokio nekilnojamojo turto neturi. Ir jokio turto niekam nedovanojo. Kadangi visą laiką po vaiko gimimo manė, kad vaikas yra ne jo, todėl 2023 m. rugpjūčio mėn. - rugsėjo mėn. ketina kreiptis į teismą dėl vaiko tėvystės nustatymo (šiuo metu tam renka dokumentus ir nori pasamdyti atstovą - advokatą). Todėl klausimą dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo, spręs po to, kai gaus DNR tyrimo rezultatą. Jei bus nustatyta, kad tai jo vaikas per kelis kartus įsiskolinimą padengs. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė yra įrodyta liudytojos D. Š. paaiškinimais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateikta informacija, A. N. J. pateiktais vykdomosios bylos Nr. 0092/20/00098, dėl išlaikymo išieškojimo iš K. Š. dokumentų nuorašais, kita rašytine ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo aptarti įrodymai, kuriais nėra pagrindo abejoti, patvirtina, jog kaltinamasis suvokė, kad jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnametį savo sūnų ir norėjo taip veikti. Pačio kaltinamojo duoti paraiškinimai patvirtina, kad jis suvokė, jog savo veiksmais vengė išlaikyti savo sūnų, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo K. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, nes jis vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – areštu bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.
Dėl skirtinos bausmės.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
Kaltinamasis K. Š. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. Š. už padarytą nesunkią nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį - arešto bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymą kaltinamajam skirtina 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina 1/3 dalimi ir K. Š. skirtina galutinė bausmė – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Kaltinamajam K. Š., pirmą kartą nuteisiamam arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, skirtinos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, nustatant pareigas: visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; 2) vykdyti 2019 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-566-931/2019 priskirtą pareigą kas mėnesį mokėti 200 EUR sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). išlaikymui. Kaltinamajam K. Š. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje - 10 MGL dydžio (500 EUR) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad įmoka turi būti įmokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė su įpareigojimais yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Kiti klausimai.
Ikiteisminio tyrimo metu K. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti K. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. Š. galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis, paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, nustatant pareigas:
1) visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; 2) vykdyti 2019 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-566-931/2019 priskirtą pareigą kas mėnesį mokėti 200 EUR sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, K. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant, kad įmoka turi būti įmokėta per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
K. Š.
1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;
2) probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Anykščių rajone – Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyrius, V. K. g. 1, Anykščiai).;
a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;
b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;
c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
4) asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
I. K. Š., kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į sąskaitą (duomenys neskelbtini) (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, sąskaitą administruoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
K. Š.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.