- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- 1A-189-361/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Zigmas Pocius
- Kaltinamasis
- K. N.
- Civilinis atsakovas
- UAB „Klaipėdos autobusų parkas“
- Civilinis ieškovas
- M. P.
- Nukentėjusysis
- M. P.
- Advokatai
- Darius Kurpavičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Zigmo Pociaus,
civilinės atsakovės UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ įgaliotiems atstovas advokatui Dariui Kurpavičiui, teisininkei S. Š.-V.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Sarpalienės ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės M. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Nukentėjusiosios M. P. civilinis ieškinys dėl 10 000 Eur neturtinės žalos ir 182,68 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas, o prašymas priteisti iš kaltinamojo K. N. 847 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. N. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent tuo, kad 2018 m. rugsėjo 10 d., apie 16.19 val., vairuodamas miesto autobusą „Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Klaipėdos m., Herkaus Manto gatvėje ties 35-u namu, keturių eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, keitė važiavimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, t. y. pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą ir nespėjo saugiai sustabdyti autobuso iki iš anksto numatomos kliūties – antroje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją sustojusio automobilio, todėl staigaus ir stipraus stabdymo metu parkrito ir susižalojo keleivė. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų autobuso „Man“ keleivei M. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. K. N. kaltinamas neatsargiais veiksmais pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimo Nr. 1077 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 18 punkto (Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.), 127 punkto (Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą) reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė J. Sarpalienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: K. N. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 60 MGL dydžio baudą. Tenkinti nukentėjusiosios M. P. civilinį ieškinį.
2.1. Nesutinka su teismo išvadomis, jog K. N. veikoje nenustatytas būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis požymis – kaltė (neatsargumas), o eismo įvykis vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas). Teigia, jog teismas netinkami įvertino bylos aplinkybes, netinkamai interpretavo KET nuostatas, neįvertino jų sistemiškai ir neteisingai nustatęs priežastinį ryšį dėl eismo įvykio kilimo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas įvertino kiekvieną autobuso vairuotojo K. N. veiksmą atskirai, t. y., kad jis važiavo neviršydamas leistino greičio, atliko rikiavimosi manevrą nepažeisdamas KET reikalavimų, pastebėjęs priekyje važiavusį ir stabdyti pradėjusį automobilį taip pat paspaudė stabdymo pedalą, kaip to reikalauja KET 127 punkto nuostatos. Tačiau teismas neįvertino aptartų K. N. veiksmų sąsajos su KET 18 punkto nuostatų pažeidimu. KET 18 punkte numatyta, jog „vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti.<...>“. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268 patvirtinto „Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdoje tvarkos aprašo“ 36.1 punkto nuostatos (užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą nepriekaištingą ir paslaugų keleivių aptarnavimą) patvirtina, kad miesto autobusų vairuotojams keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Vertindamas K. N. veiksmus, teismas neatsižvelgė į susidariusią eismo situaciją toje kelio atkarpoje, o būtent į tai, kad persirikiavimo manevrą vairuotojas atliko prieš pat pėsčiųjų perėją ir priekyje antroje kelio juostoje važiavęs automobilis ,,Volkswagen Passat“ nebuvo netikėta kliūtis. Būdamas pakankamai dėmesingas vairuotojas K. N. galėjo numatyti, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė artėdama prie pėsčiųjų perėjos gali sulėtinti greitį ar visiškai sustabdyti. Todėl nesutiktina su teismo išvada, jog K. N. nepažeidė KET 127 punkto („<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...> taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimų.
2.2. Iš darbo praktikos kiekvienas miesto autobuso vairuotojas žino, kad artėjant prie autobusų stotelės, ketinantys išlipti keleiviai iš anksto, t. y. autobusui dar nesustojus, pradeda judėti link autobuso durų. Šiuo atveju autobusų stotelė „Biblioteka“ buvo už pėsčiųjų perėjos ir ketinanti joje išlipti nukentėjusioji M. P. iš anksto (dar prieš pėsčiųjų perėją) atsistojo ir nuėjo link antrų (paskutinių) išlipimo iš autobuso durų. Autobuso viduje buvusios vaizdo kameros įraše užfiksuota, jog M. P. stovi ir laikosi abiem rankomis už turėklų (sėdynės atlošo), matosi kaip ji atleidžia vieną ranką (antrąja ranka laikosi už turėklo), tuo metu autobusas stabdo ir moteris krenta. Nėra įrodymų, jog M. P. nebuvo įsikibusi į autobuso turėklą (sėdynės atlošą), t. y. elgėsi neatsakingai, tuo pažeisdama minėto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto aprašo 46 punkto nuostatas („autobuso ar maršrutinio taksi keleivis privalo pasirūpinti savo saugumu, stovint laikytis už turėklų“). Todėl nesutiktina su teismo išvada, jog K. N. veikoje nėra tyčios ar neatsargios kaltės (nusikalstamo nerūpestingumo) dėl eismo įvykio. K. N., artėdamas prie autobusų stotelės, turėjo ir galėjo numatyti, kad stovintys prie autobuso durų ar judantys link jų keleiviai, net ir laikydamiesi už turėklų, nėra stabilios padėties, todėl būdamas pakankamai rūpestingas, tolygiai važiuodamas link autobusų stotelės, avarinės situacijos galėjo išvengti. K. N., artėdamas prie autobuso stotelės, siekdamas apvažiuoti kliūtį prieš pėsčiųjų perėją, pavojingai manevravo persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą ir nepasirinko tinkamo greičio, kad galėtų ramiai, o ne staigiai sustabdyti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties ir šiais veiksmais pažeidė KET 18 punkto reikalavimus.
2.3. Taikant BK 281 straipsnį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-38/2008). Mano, kad šiuo atveju K. N. padaryti kelių transporto eismo saugumo pažeidimai buvo būtina aktualaus eismo įvykio padarinių kilimo sąlyga.
3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį ir pripažinti K. N. kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį bei tenkinti apeliantės civilinį ieškinį ir jai priteisti iš K. N. atstovavimo išlaidų atlyginimą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nesurinkta neginčytinų K. N. kaltės įrodymų ir įvykio situaciją įvertino kaip nelaimingą atsitikimą, pasiremdamas kasacinio teismo nutartimi Nr. 2K-7-1-693/2018.
3.1. K. N. parodymai apie pasirinktą persirikiavimo iš pirmos į antrą eismo juostą būdą leidžia konstatuoti, jog K. N. siekis nelaukti 1–1,5 min. ir apvažiuoti nestabdant pirmoje eismo juostoje stovėjusį automobilį, lėmė staigų tokio manevro atlikimą. Prieš šio manevro atlikimą K. N. turėjo būti atidus ir rūpestingas, įvertinti kelyje esančią situaciją ir galimas tokio manevro pasekmes. K. N. turėjo pareigą įvertinti, kad persirikiavimą atlieka prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir autobusų sustojimo stotelės, o antroje juostoje važiuoja lengvasis automobilis ir pastarojo matomumo laukas ne tapatus jo matomumo laukui bei tai, kad „Volkswagen Passat“ automobilis stabdo jo persirikiavimo metu, įvertinti atstumus tarp transporto priemonių ir kt.
3.2. Kiti K. N. teiginiai apie tariamai staigų „Volkswagen Passat“ stabdymą, apeliantės teigimu, prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotai situacijai. Įraše aiškiai matyti, kad dar autobusui judant pirmąja eismo juosta, antroje juostoje autobusą aplenkęs „Volkswagen Passat“ automobilis jau stabdo, nes dega stabdžių žibintai (1 min. 38 s). Liudytojo „Volkswagen Passat“ vairuotojo V. J. parodymai patvirtina, jog jis staigiai nestabdė, kadangi pirmoje juostojoje sustojusią „Toyota Corolla“ matė iš anksto. Nereguliuojamą perėją šis liudytojas įvardijo kaip „pavojingiausią“ tame kelio ruože. Iš įrašo aiškiai matyti, kad atstumas tarp autobuso ir „Toyota Corolla“ tuo metu, kai K. N. nusprendžia persirikiuoti į antrą juostą (1 min. 39 s), yra didesnis nei iki antra juosta važiuojančio „Volkswagen Passat“. Tačiau neatsižvelgiant į tai, kad „Volkswagen Passat“ yra mažesniu atstumu nei „Toyota Corolla“ ir jau stabdo, K. N. priėmė sprendimą rikiuotis į antrą eismo juostą. Liudytojas V. J. taip pat parodė, kad labai nustebo pamatęs tokį staigų autobuso persirikiavimą, kuris jam net sukėlė baimės jausmą, nes pasirodė, kad autobusas „lipa jam ant viršaus“, todėl sustojęs prie perėjos net pajudėjo iš vietos tam, kad išvengtų susidūrimo su autobusu.
Šalies argumentai
3.3. Pagal KET 31 punkto reikalavimus, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Tikėtina, apie šiuos KET reikalavimus K. N. žinojo. Todėl atlikdamas persirikiavimo manevrą K. N. turėjo pareigą manyti, kad „Volkswagen Passat“ sustos prie perėjos, o ne tikėtis priešingų šio automobilio vairuotojo veiksmų, t. y., kad jis kirs perėją nestodamas. K. N. stabdymo veiksmas buvo staigus ir tai konstatavo teismas. Staigus stabdymas akivaizdžiai matyti vidaus vaizdo registratoriaus užfiksuotame vaizdo įraše ir tokį stabdymą buvus patvirtino liudytojos N. M. ir D. P.. Stipri stabdymo inercija matyti ir iš autobuso priekyje važiavusios keleivės kūno judesio stabdymo metu, be to, stabdant visi sėdintys keleiviai palinko pirmyn. Taigi teismas neįvertino, jog akivaizdžiai staigų stabdymą nulėmė būtent K. N. valia pasirinktas sprendimas atlikti aktualų manevrą.
3.4. Priežastinį ryšį tarp kilusių padarinių ir padaryto KET pažeidimo atskleidžia 2018 m. spalio 8 d. specialisto išvada Nr. G1755/2018(03). Išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad vairuotojui nedarius lenkimo manevro, o tiesiog autobusams skirtoje juostoje sustojus ir palaukus, kol „Toyota Corolla“ automobilis pasuks, nebūtų reikėję staigia stabdyti, o nukentėjusioji nebūtų nukritusi ir patyrusi sužalojimus. K. N. veiksmai yra ne tik kilusių padarinių būtina sąlyga, tačiau ir šių padarinių priežastis – tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Nagrinėjamoje situacijoje K. N. turėjo ir galėjo numatyti, jog, jam atliekant staigų persirikiavimo manevrą iš pirmos juostos į antrą, šioje juostoje važiuojantis „Volkswagen Passat“ automobilis, laikydamasis KET reikalavimų, stabdys prie perėjos, dėl to ir jam teks stabdyti. Netinkamai įvertinęs situaciją kelyje, K. N. priėmė rizikingą sprendimą, nors tam nebuvo jokio būtinumo. Be to, K. N. nusprendė atlikti manevrą iki „Bibliotekos“ stotelės, kurioje turėjo sustoti, likus visai nedaug kelio. Taigi turėjo numatyti, kad artėjant prie stotelės, keleiviai, kurie ketina išlipti, stosis iš sėdimų vietų, ruošis išlipimui, o staigus stabdymas gali padaryti įtakos keleivių saugumui. K. N. vairuotoju, jo paties teigimu, dirba nuo 1975 m., taigi tokią vairavimo patirtį turintis asmuo turėjo numatyti aptarto manevro pavojingumą, galimas pasekmes ir rizikingumą. Teismas netinkamai vertino faktinę situaciją, neįvertino, jog K. N. nusprendė persirikiuoti, neturėdamas tam pagrindo, ir valiniais veiksmais sukūrė staigaus stabdymo situaciją.
Šalies argumentai
3.5. Nesutinka su teismo teiginiais, jog neva nukentėjusioji stabdymo metu nesilaikė ir tai lėmė jos kritimą ir kartu nelaimingą atsitikimą (kazusą). Pažymi, kad vaizdo įrašas patvirtina, jog nukentėjusioji, ruošdamasi lipti prie artėjančios stotelės, atsistojo, dešinėje rankoje laikė rankinę, per kurią buvo persvertas viršutinis rūbas (teismas nurodė, kad rūbas nebuvo rankoje), įsikibo abiem rankomis į turėklus, prieš tai rankinę perkėlusi ant rankos virš riešo. Nukentėjusioji fragmentiškai kairia ranka paleido turėklą. Tačiau vienos rankos atitraukimas nesąlygojo ir kitos rankos atitraukimo nuo turėklo. Nukentėjusioji negalėjo numatyti, kad autobuso vairuotojas priims sprendimą rikiuotis, o po to staigiai stabdys. Vaizdo įraše matyti, kaip kritimo metu nukentėjusiosios dešinė ranka atplėšiama nuo turėklo dėl stabdymo inercijos. Autobuse stabdymo metu stovėjo tik dvi keleivės, nukentėjusioji ir autobuso priekyje stambaus kūno sudėjimo moteris. Pastaroji stabdymo metu judėjo link išėjimo ir šiai moteriai pavyko išsilaikyti, nes judėdama turėjo galimybę atsispirti stabdymo inercijai, o nukentėjusioji, deja, ne. Tiek minėtas Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašas, tiek Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223, nenumato keleiviams pareigos abiem rankomis laikytis už turėklų stovint. Taisyklėse nustatyta, kad keleivis turi laikytis stovėdamas, o ar abiem rankom, ar viena, nenurodo. Kaip matyti iš bendro nukentėjusiosios elgesio, ji atliko jai keliamus reikalavimus, o K. N. neužtikrino taisyklėse numatyto reikalavimo užtikrinti saugų keleivių vežimą.
Atsiliepimas
4. Išteisintojo K. N. gynėja advokatė S. Baracevičienė atsiliepimu su prokuroro skundu nesutinka. Nurodo, jog prokurorė yra šališka, nes vertino tik K. N. veiksmus, neanalizuodama nukentėjusiosios keleivės M. P. veiksmų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje imperatyviai reglamentuoja, kad visi eismo dalyviai vienodai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šią normą atkartoja KET III skyriaus 4 bei 9 punktų nuostatos. Prokurorė netinkamai aiškina KET 18 punkte įtvirtintą teisės normą. Šio punkto nuostatos (atskiri šios normos sakiniai) neturi ir negali būti traktuojamos kaip dvi atskiros, savarankiškos teisės normos, o turi būti vertinamos ir taikomos tik kartu kaip visuma, kuria įstatymų leidėjas siekė įtvirtinti tam tikrą teisės subjekto (vairuotojo) elgesio imperatyvą. O prokurorei „ištraukiant“ vieną šios (vientisos) teisės normos dalį iš konteksto yra prarandama teisės normos esmė. Teismas teisingai įvertino autobuso vairuotojo veiksmus ir padarė pagrįsta išvadą, kad jis nepadarė veikos, turinčios jam inkriminuoto nusikaltimo požymių.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti prokuratūros apeliacinį skundą ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį, išteisintojo gynėja ir civilinės atsakovės UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ įgaliotas atstovas – atmesti apeliantų skundus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
6. Apeliantai, kvestionuodami apylinkės teismo padarytas išvadas ir savaip vertindami aktualaus eismo įvykio situacijos kilimo aplinkybes, vaizdo įraše užfiksuotas autobuso judėjimo, stabdymo bei nukentėjusiosios ir kitų autobuso keleivių elgesį įvykio metu, ypač akcentuodami K. N., kaip miesto autobuso vairuotojo, pareigą numatyti, kad stabdant autobusą keleivė nukentėjusioji M. P. tinkamai nesilaikys ir nuo staigaus autobuso stabdymo inercijos jėgos parkris, susižalos, nepagrįstai įžvelgia K. N. veiksmuose nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo požymius.
7. Priešingai nei teigia apeliantai, sugretinusi autobuso viduje ir išorėje įrengtomis vaizdo kameromis užfiksuotą autobuso važiavimo nustatytu maršrutu greitį, keleivių judėjimą salone, tuo metu, kai K. N. iš pirmos eismo juostos įvažiavo į antrą eismo juostą ir išties tik pristabdė autobusą, nes priekyje prieš tuščią pėsčiųjų perėją taip pat pristabdė „Volkswagen Passat“ automobilis, teisėjų kolegija įsitikino, kad nuosprendyje padarytos pagrįstos išvados, jog K. N. nepažeidė KET 18 ir 127 punktų reikalavimų, o keleivė M. P. susižalojo krisdama ant užpakalinės kūno dalies, nes privalomai nepasirūpino savo saugumu. Iš įrašo gerai matyti, kaip M. P. atsistoja iš sėdimos vietos, laikosi kaire ranka už turėklo, sėdynės atlošo, tačiau atleidžia kairę ranką tuo metu, kai autobusas stabdo, ir praradusi pusiausvyrą parvirsta. Be to, iš įrašo matyti, jog dešinėje rankoje M. P. įvykio metu turėjo rankinę ir per rankinę persvertą viršutinį rūbą. Šią aplinkybę sugretinusi su liudytojos D. P. parodymais, jog M. P. atsistojusi dešinėje rankoje laikė rankinę ir šią ranką buvo nuleidusi, o kita ranka buvo įsikibusi į turėklus ir kartu atsižvelgdama į kitas byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, jog autobusas važiavo neviršydamas leistino greičio, atliko leistiną persirikiavimo manevrą, buvo techniškai tvarkingas ir valdomas ilgametę vairuotojo patirtį turinčio K. N., teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu K. N., vairuodamas autobusą ir prieš pėsčiųjų perėją pristabdžiusį „Volkswagen Passat“ automobilį taip pat pristabdymas autobusą, neturėjo galimybės aktyviai veikti keleivės M. P. ar kitų keleivių elgesio, kilusių padarinių išvengti negalėjo, nes tiesioginis priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir kilusių padarinių yra keleivės M. P. neatsargumas. M. P. laikėsi viena ranka, o galiausiai ir šią ranką atleido, t. y. šia ranka siekė pasitaisyti ties juosmeniu rūbus, o dešinė jos ranka, kaip minėta, buvo pilna daiktų. Todėl kaip deklaratyvūs vertinami apeliantės M. P. argumentai, jog Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės nenumato keleiviams pareigos abiem rankomis laikytis už turėklų stovint. Akivaizdu, jog saugodama savo ir kartu kitų keleivių sveikatą, miesto autobusu važiuojanti M. P. pervertino fizines galimybes, nesilaikydama išstovėti autobusui važiuojant ir stabdant, juolab, žinodama, jog autobusas netrukus sustos stotelėje ir tikrai stabdys, beje, važiuodamas viena iš pagrindinių ir tikrai intensyvaus eismo gatvių.
8. Apylinkės teismas šioje baudžiamojoje byloje išsamiai ištyrė ir kartu su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis vertino minėtomis vaizdo kameromis užfiksuotą įvykio situaciją, aptarė nukentėjusiosios M. P., vairuotojo K. N. bei kitų keleivių veiksmus pristabdant autobusą, liudytojų (keleivių) N. M. ir D. P., liudytojo V. J. (automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojo) parodymus, specialisto išvados (M. P. nustatytas kairiojo šlaunikaulio pergrubinis lūžimas), Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (autobusas sustojo artimiausioje autobuso stotelėje; stabdymo žymių nėra) užfiksuotus ir kitus byloje surinktus rašytinius duomenis.
9. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ginčo atveju, priešingai nei teigia apeliantai, eismo situacija nebuvo tokia, jog K. N. turėjo objektyvias galimybes numatyti, kad dėl trumpo autobuso pristabdymo kils BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai keleivei. Aptartame įraše matyti, jog priešais autobusą, atlikusį persirikiavimo manevrą į antrą juostą, važiuoja „Volkswagen Passat“ automobilis, kuris vos pristabdo prieš tuščią pėsčiųjų perėją, nes pirmoje eismo juostoje tuo metu dešinį posūkio signalą įjungęs stovi ir laukia įvažiavimo galimybės į užtvertą kiemą „Toyota Corolla“ automobilis. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad autobuso vairuotojo K. N. veiksmas – stabdymas prieš „Volkswagen Passat“ automobilį turi išorinių teisės pažeidimo požymių dėl keleivių saugumo, tačiau tokioje jo veikoje nėra neatsargios kaltės (nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo) dėl eismo įvykio. Konkrečioje nagrinėjamoje situacijoje nėra teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad K. N. pervertino savo vairavimo galimybes ar įgūdžius saugiai atlikti persirikiavimo manevrą ar turėjo ir galėjo numatyti, jog jam pristabdant autobusą, būtent tuo metu viena iš autobuso keleivių stovėdama laikysis vos viena ranka ir nuo stabdymo inercijos jėgos neišsilaikys, neišstovės, o parkris ir susižalos. Nagrinėjamas eismo įvykis apylinkės teismo pagrįstai vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas (kazusas). Remdamasis byloje surinktų, teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje nenustatytas K. N. veikoje būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties subjektyvusis požymis – kaltė (neatsargumas).
10. Apeliantė M. P. skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo nutartimi Nr. 2K-7-1-693/2018. Nepritardama tokiam apeliantės teiginiui, teisėjų kolegija pastebi, jog nors iš tikrųjų faktinė KET pažeidimo situacija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-1-693/2018 nėra identiška nagrinėjamai eismo įvykio situacijai, tačiau apylinkės teismas rėmėsi tik kasacinio teismo atskirai aptartais kazuso instituto taikymui reikšmingais teisiniais aspektais ir juos vertino pagal aktualaus eismo įvykio faktines aplinkybes.
11. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantų skunduose nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl K. N. kaltės nebuvimo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos. Pripažinęs, jog K. N. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių visumos, apylinkės teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą nukentėjusiosios M. P. civilinį ieškinį dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, kartu pažymėdamas, kad klausimas dėl nukentėjusiajai padarytos žalos ir jos dydžio nustatymo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (CK 6.270 straipsnis). Išteisindamas K. N., apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atmetė nukentėjusiosios M. P. prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo iš K. N..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Sarpalienės ir nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės M. P. apeliacinius skundus atmesti.