Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal institucijos Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nutarimu Nr. 8 AM 125131 nubaustas už tai, kad 2016 m. birželio 3 d. neplaninio Jūros ichtiologinio draustinio patikrinimo metu nustatyta, kad jis, sudaręs žemės sklypo nuomos sutartį su P. A., suarė ir užsėjo žemės ūkio kultūromis P. A. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pakrantės apsaugos juostą. Nutarime nurodoma, kad jis pažeidė specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos 126.4 p., patvirtintą LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, nuostatas. Už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje, paskirta 216 Eur bauda.

Be to, R. M. 2016 m. birželio 6 d. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nutarimu Nr. 9 AM 124770 nubaustas už tai, kad 2016 m. birželio 3 d., 9.30 val. vykdyto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad jis suarė ir užsėjo žemės ūkio kultūromis žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) Šešuvės upės (Jūros ichtiologinis draustinis) pakrantės apsaugos juostą, o taip pat suarė ir užsėjo žemės ūkio kultūromis šio sklypo natūralią užliejamą pievą - 39369 kvadratinius metrus, kuri patenka į Meškų botaninį zoologinį draustinį. Tuo pažeidė specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos 126.4 p., XLV dalies „Botaniniai ir zoologiniai draustiniai“ 178.10 p., XXXI dalies „Natūralios (užliejamos ir sausuminės) pievos bei ganyklos 129 p., patvirtintų LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343., reikalavimus. Už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 51¹³ straipsnio 1 dalyje, paskirta 220 Eur bauda.

Pažeidėjas, nesutikdamas su priimtais nutarimais kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą ir prašė panaikinti Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2016-06-06 bei 2016 m. birželio 21 d. nutarimus administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 9 AM 124770 bei Nr. 8 AM 125131 ir administracinio teisės pažeidimo bylas nutraukti.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-10-12 nutarimu pažeidėjo skundą tenkino ir R 2016 m. birželio 21 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 8 AM 125131 panaikino ir bylą nutraukė,. Taip pat teismas panaikino ir 2016 m. birželio 6 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 9 AM 124770 ir bylą nutraukė. Teismas sutiko su pažeidėju, kad ATPK 51¹³ straipsnyje numatytas pažeidimas nėra trunkamasis teisės pažeidimas, nes ši veika yra baigta realiai įvykdžius pažeidimą, t. y. pažeidus žemės, miško, vandens telkinių naudojimo tvarką. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, sprendė, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kokiu laikotarpiu konkrečiai padaryti jo pažeidimai, nenurodyta, už kokį laikotarpį paskaičiuota žala gamtai, todėl padarė išvadą, kad R. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį nėra teisėto pagrindo. Konstatavo, kad Institucija, surašiusi nutarimus pažeidė ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl skundžiami nutarimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl juos panaikino ir bylas nutraukė.

Apeliaciniu skundu Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-10-12 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-22-377/2016. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad ATPK 51¹³ straipsnyje numatytas pažeidimas nėra trunkamasis, todėl nutarimai priimti pažeidžiant ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantės manymu, šis pažeidimas yra trunkamasis ir nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX Paviršinio vandens apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos 126.4 punktas nustato, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę ir kt. Pažymi, kad žemės dirbimas yra platesnė sąvoka nei žemės suarimas. Žemdirbystės veikla yra trunkamasis procesas, nes suarus žemę atliekamai kiti veiksmai. Planinio patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypuose, kuriuos valdo pažeidėjas, buvo matomi neseniai pasėti žirniai, augo javinės kultūros, o tai patvirtina, kad A. M., 2015 m. rugsėjo mėn. suaręs žemę, tęsė ūkinę veiklą, t. y. dirbo žemę toliau, ką draudžia nutarimuose išvardinti specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų punktai.

Atsiliepiu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą. Nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose, kurios teismo sujungtos į vieną, nepagrįstai buvo priimti du atskiri nutarimai ir paskirtos atskiros nuobaudos. Tvirtina, kad Institucija privalėjo priimti vieną nutarimą ir paskirtas nuobaudas subendrinti ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Taip pat administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tvirtina, kad byloje nebuvo įrodyta administracinių teisės pažeidimų požymių sudėtis, t. y. subjektyvioji pažeidimų pusė. Tvirtina, kad jam žemės ūkio paskirties žemė yra reikalinga išimtinai ūkio veiklai, todėl jam nebuvo suprantama, kad žemės ūkio veiklai išnuomotoje žemėje jis negali nei arti nei sėti, negali net ganyti gyvulių. Visa tai padarė netyčia, o dėl nežinojimo ir nesupratimo, todėl teigia, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo vieno būtinųjų pažeidimo sudėties elementų, t.y. tyčios pažeisti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nurodytas nuomos sutartyje.

Dėl administracinių nuobaudų skyrimo terminų nurodo, kad nutarimuose nurodyta, jog nuobauda skirta už tai, kad jis suarė ir užsėjo žemės ūkio kultūromis atitinkamai pagal nutarimus sklypo natūralią užliejamą pievą, kuri patenka į Meškų botaninį zoologinį draustinį ir P. A. priklausančio žemės sklypo pakrantės apsaugos zoną. Tokie veiksmai yra vienkartinio pobūdžio, nes tai darė tik vieną kartą, o ne kelis. Nesutinka, kad pažeidimai yra trunkamojo pobūdžio. Kadangi nuo pažeidimų padarymo dienos yra praėję ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai, todėl nuobauda negali būti skiriama, o byla turi būti nutraukta. Nesutinka su apeliante, jog patikrinimo metu, kaip nurodo apeliantė, matėsi, kad žemės sklypai yra neseniai dirbti, nes tai neatitinka tikrovės. Institucijos surašytuose patikrinimo aktuose nėra nurodyta, kad sklypai suarti būtent 2016 m. Apeliantės nurodytos aplinkybės niekur nėra užfiksuotos. Mano, kad apeliantė siekia nepagrįstai jį nubausti nurodydama neteisingus faktus, o tai patvirtina ir neteisingas administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas: nepagrįstai surašė du skirtingus nutarimus ir baudų nesubendrino, nepagrįstai pripažino pažeidėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jau yra baustas už analogišką pažeidimą, nes iki tol jis niekada nebuvo baustas už tokius pažeidimus, be to, Institucija nepagrįstai neįsiteisėjusius nutarimus perdavė vykdyti antstolei, kuri iš jo sąskaitos išieškojo 339,75 Eur.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Iš apeliacinio skundo matyti, kad iš esmės yra keliamas nuobaudos skyrimo terminų klausimas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas nepriskirtinas trunkamiesiems pažeidimas, todėl skundžiamais nutarimais skiriant nuobaudas buvo pažeistos ATPK 35 straipsnio nuostatos.

Lietuvos Respublikos ATPK 51¹³ str. 1 d. numato atsakomybę už specialiųjų žemės, miško, vandens telkinio naudojimo sąlygų pažeidimą ir nevykdymą – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

ATPK 35 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Administracinė nuobauda bet kuriuo atveju turi būti paskirta per šešis mėnesius nuo baigto trunkamojo pažeidimo paskutinės darymo dienos arba per šešis mėnesius nuo dienos, kai paskutinį kartą buvo nustatyti dar nebaigto daryti trunkamojo pažeidimo požymiai. Administracinės nuobaudos paskyrimo termino skaičiavimui svarbi yra ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo data, nes paaiškėjimo diena, jog daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, atskirais atvejais gali būti laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo diena, kai įvertinus visus surinktus duomenis konstatuojama, kad nustatyti veiksmai ar neveikimas atitinka konkretaus ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius. Taigi, šiuo atveju būtina nustatytai, ar padaryti trunkamojo pobūdžio pažeidimai ar ne.

Teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-1006/2008, N-444-628/2008; 2AT-46-895/2016)

Kaip matyti ATPK 51¹³ norma yra blanketinė, t. y nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuos asmuo turi pažeisti, kad būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalį. Institucija nurodė, kad A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 XLV skyriaus 178.10 punktą, kuriame nurodyta, kad botaniniuose zoologiniuose draustiniuose draudžiama kultūrinti pievas ir ganyklas, kalkinti, keisti į kitas žemės naudmenas bei XXXI skyriaus 129 punktą, kuriame nurodyta, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas natūraliose pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias pievas bei ganyklas arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį. Taip pat pažeidė minėto nutarimo XXIX skyriaus 126.4 punktą, kuriame nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme numatytus atvejus. Iš nurodytų pažeistų punktų dispozicijų matyti, kad draudžiami konkretūs veiksmai, t. y. žemės dirbimas, suarimas, velėnos ardymas, pievos sausinimas, pievų kultūrinimas ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pažeistų punktų dispozicijas bei trunkamojo pažeidimo sąvoką, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju nurodytus pažeidimus traktuoti kaip trunkamuosius, nėra jokio pagrindo. Apelianto teiginiai, jog A. M. ilgą laiką minimuose sklypuose vykdė žemdirbystę iki neplaninio patikrinimo atlikimo, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Pats A. M. nurodė, kad Institucijos nurodytus veiksmus iš valstybės išsinuomotoje žemėje atliko 2014 m. gegužės mėn., o iš P. A. išsinuomotoje žemėje – apie 2015 m. rugsėjo mėn. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie trunkamąjį veikos pobūdį, nėra. Apeliantas trunkamąjį pažeidimo pobūdį nustatė remdamasis tuo, jog po atliktų veiksmų auga kultūriniai augalai. Pažymėtina, kad toks požiūris labai išplečia tęstinių ir trunkamųjų veikų traktavimą, įtvirtina ydingą praktiką, pagal kurią administracinės teisės pažeidimams, kurių padariniai išlikę, iš viso būtų neįmanoma nustatyti laiko, nuo kurio pradedama skaičiuoti administracinės nuobaudos skyrimo senatis. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad Institucija nuobaudos skyrimo terminą skaičiavo nuo neplaninio patikrinimo datos, tačiau padariniai, kaip nurodo apeliantė, yra išlikę. Vadinasi, pagal apeliantės pažeidimo pobūdžio aiškinimą, realiai pažeidimas nėra baigtas. Nors trunkamasis pažeidimas pasibaigia ją nutraukus pačiam pažeidėjui ar kitam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju yra tik paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai apie pažeidimų padarymo laiką. Objektyvių duomenų, kad pažeidimai padaryti vėliau, byloje nėra pateikta, todėl teismas šiuo atveju pagrįstai, atsižvelgęs į nekaltumo prezumpcijos principą, visus neaiškumus aiškino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog tuo atveju, jei ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai administracinei nuobaudai skirti yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Pagal teismų praktiką, nutraukiant administracinį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam administracinė teisena nutraukiama, kaltumo klausimas nesprendžiamas.

Nesant neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad R. M. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 51¹³ straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino skundžiamus nutarimus ir nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarimą nepakeistą ir Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.