Tauragės apylinkės teismo nutarimas, II-22-377/2016

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2016-10-12
Bylos Nr.: II-22-377/2016
Teisminio proceso Nr.: 4-46-3-01076-2016-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Pažeidėjas: R. M.

Kategorijos

2.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-22-377/2016Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01076-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.;2.14.3.; 3.25.3.; (S)

TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTAR IMAS2016 m. spalio 12 d.Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja G. G., sekretoriaujant M. B., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. M. skundą dėl Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2016-06-06 bei 2016 m. birželio 21 d. nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. AM 124770 bei atitinkamai Nr. AM 125131, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

R. M. skundais prašo panaikinti Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos 2016-06-06 bei 2016 m. birželio 21 d. nutarimus administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 9 AM 124770 bei Nr. 8 AM 125131 ir administracinio teisės pažeidimo bylas nutraukti.

R. M. skunde savo kaltę dėl teisės pažeidimų neigė ir nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nutarimu Nr. 8 AM 125131 yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹³ str. 1 d. pinigine 216,00 Eur bauda už tai, kad 2016 m. birželio 3 d. neplaninio Jūros ichtiologinio draustinio patikrinimo metu nustatyta, kad jis, sudaręs žemės sklypo nuomos sutartį su P. A., suarė ir užsėjo žemės ūkio kultūromis P. A. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. 7710-0004-0081) pakrantės apsaugos juostą. Nutarime nurodoma, kad jis pažeidė specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos 126.4 p., patvirtintą LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, nuostatas.

Be to, 2016 m. birželio 6 d. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nutarimu Nr. 9 AM 124770 yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹³ str. 1 d. - 220,00 Eur bauda už tai, kad 2016 m. birželio 3 d., 9.30 val. vykdyto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad jis suarė ir užsėjo žemės ūkio kultūromis žemės sklype (unikalus Nr. 4400-2920-7552) Šešuvės upės (Jūros ichtiologinis draustinis) pakrantės apsaugos juostą, o taip pat suarė ir užsėjo žemės ūkio kultūromis šio sklypo natūralią užliejamą pievą - 39369 kvadratinius metrus, kuri patenka į Meškų botaninį zoologinį draustinį. Tuo pažeidė specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos 126.4 p., XLV dalies „Botaniniai ir zoologiniai draustiniai“ 178.10 p., XXXI dalies „Natūralios (užliejamos ir sausuminės) pievos bei ganyklos 129 p., patvirtintų LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343., reikalavimus.

Šalies argumentai

R. M. skunde nurodė, su priimtais nutarimais nesutinku visiškai, jie yra priimti neobjektyviai ir netinkamai įvertinus visas bylos aplinkybes ir neteisingai išaiškinus bei pritaikius materialinės teisės normas. Nurodo, kad 2016 m. birželio 3 d. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija vykdė neplaninį patikrinimą žemės sklypuose: (duomenys neskelbtini) kurį nuomoja iš valstybės pagal 2014 m. balandžio 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį; bei 3,1500 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame(duomenys neskelbtini) kurį nuomoja iš P. A. pagal 2015 m. birželio 10 d. ir 2016 m. gegužės 28 d. sutartį. Mano, kad minėti pažeidimai tarpusavyje susiję, administracinio teisės pažeidimo protokolus surašė ta pati institucija ir tas pats pareigūnas, jie buvo surašyti pagal tą patį Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį, todėl pareigūnas privalėjo surašyti vieną nutarimą ir paskirti bendrą nuobaudą už tapačius pažeidimus. Be to, pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (Lietuvos Respublikos ATPK 10, 11 str.). Pareiškėjas nurodė, kad yra ūkininkas ir žemė jam reikalinga išimtinai žemės ūkio veiklai, todėl ir žemę jis nuomoja išimtinai žemės ūkio veiklai. Tačiau išnuomojant 11,0294 ha žemės sklypą, skyrius neinformavo bei neįspėjo, kad nuomojamą žemės sklypą jis negalės naudoti žemės ūkio veiklai, jam nepaaiškino, ką reiškia specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl nesuvokia ką reiškia įrašai sutartyje apie specialiąsias naudojimo sąlygas. Tik dabar po nubaudimo suprato, kad valstybės išnuomotame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) negali vykdyti jokios žemės ūkio veiklos, nes negali nieko sėti, gerinti žemės būklę, negali ganyti gyvulius, todėl jam neaišku, dėl kokios priežasties Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyriaus jam nuomojo šį žemės sklypą žemės ūkio veiklai. Dėl 3,1500 ha žemės sklypo nuomos iš P. A., kurią išsinuomojo 2015 m. birželio 10 d. bei 2016 m. gegužės 28 d. sudaryta nauja žemės nuomos sutartis. Žemės savininkė ir nuomotoja P. A. yra garbaus amžiaus ir išnuomodama jam žemę, nuomotoja nepateikė žemės dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad negali jai priklausančios žemės nei arti, nei sėti žemės ūkio kultūras, to ji jam nepasakė. Be to, iki išsinuomojant šį žemės sklypą iš P. A., ir anksčiau nuomojo jį kitiems asmenims ir minėtas žemės sklypas buvo jau keletą metų ariamas, jame buvo sėjamos žemės ūkio kultūros. Todėl nekilo jokių abejonių, kad šį žemės sklypą negali arti ir sėti žemės ūkio kultūras. Jis sutinka, kad aparė ir apsėjo 2016 m. birželio 3 d. patikrinimo akte nurodytus žemės sklypus. Tačiau tai padarė ne tyčia, o nežinodamas ir nesuprasdamas, kad jam išnuomotuose žemės sklypuose žemės ūkio paskirčiai, negali šios žemės naudoti žemės ūkio veiklai. Todėl jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo vieno iš nusižengimo sudėties elementų, t.y. tyčios. Be to, jis anksčiau nebuvo baustas už analogiškus pažeidimus iki nuobaudos paskyrimo 2016 m. birželio 6 d. nutarimu.

Atsiliepimas

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija atsiliepimu prašė skundo netenkinti. Nurodo, kad Direkcija neatsako už sutarčių sudarymą tarp savininkų ir naudotojų. Su skunde pareiškėjo nurodytu teiginiu, kad ,,sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuomotoja nepateikė žemės dokumentų iš kurių būtų galima spręsti, kad negaliu nei arti, nei sėti žemės ūkio kultūras, o Nacionalinė žemės tarnyba nuomojanti sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) neišaiškino specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimų‘‘, visiškai nesutinka, pareiškėjo toks teiginys neturi pagrindo. Žemės sklypų registro duomenys su jiems taikomais apribojimais yra visiškai prieinami internete, VĮ Registrų centro duomenų bazėje, o visi kiti teisės aktai yra laisvai prieinami visiems piliečiams internetu ir kitais būdais. Surašant protokolą Nr. 8 pareiškėjas kaltės nepripažino, jam buvo išaiškintos teisės dėl administracinio nurodymo ir jo nevykdymo pasekmės. Tačiau nurodymo nevykdė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, tačiau atsisakė pasirašyti, į bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą neatvyko, todėl jam buvo paskirta 216 Eur bauda. Nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taip buvo priimtas pareiškėjui nedalyvaujant ir jam paskirta 220 Eur bauda. Dėl padaryto pažeidimo pareiškėjas nesigailėjo, pareiškėjo priešiška nuostata prieš saugomas teritorijas ir jose saugomas vertybes, todėl darytina išvada, kad pažeidimai padaryti tyčia, juos darė suprasdamas priešingą teisei veikimo pobūdį ir iš Lietuvos Respublikos išsinuomojo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) tikslingai – suarti ir auginti žemės ūkio kultūras.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (b.l. 23).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. teisme papildomai paaiškino, kad Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vykdomame patikrinime 2016 m. birželio 3 d. nedalyvavo, jokio paaiškinimo kada suarė ir užsėjo laukus, direkcijai nedavė, jis tik dalyvavo surašant protokolą. Jam niekas neaiškino kokia žala padaryta gamtai. Sklypo, kurį nuomoja iš P. A., suarė ir užsėjo žemės ūkio kultūromis dar 2014 m. - 2015 m. laikotarpiais, užsėjo žieminiais kviečiais, tas sklypas buvo artas ir anksčiau, norėjo išlyginti pievą, nes nėjo nei pjauti, nei sėti. Čia jokių žymėjimų nėra, nėra pažymėta, kad pakrantės juosta. Dėl žemės sklypo nuomojamo iš valstybės, 2014-04-29 sudarė žemės nuomos sutartį, ją naudoja žemės ūkio paskirčiai, laiko gyvulius. Dėl įstatymų nežinojimo pasirašydama nuomos sutartį nežinojo, kad čia draustinis, jam niekas nepaaiškino, kad negali arti, ganyti galvijų. Todėl dar 2015 m. rugpjūčio mėn. šią žemė suarė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

2016-07-04 nutartimi pareiškėjo skundai sujungti į vieną administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-22-377 ir nagrinėjami kartu, kadangi abu nutarimai priimti toje pačioje institucijoje, tam pačiam asmeniui ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. nuostatas tai turi būti daroma vienoje byloje. Prašymą dėl bylų sujungimo pateikė ir pareiškėjas savo skunduose. Institucija savo atsiliepime dėl bylų sujungimo nepasisakė.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK ) 30¹ straipsnis).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą privalu išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). Byloje turi būti nustatyta kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo.

Lietuvos Respublikos ATPK 51¹³ str. 1 d. numato atsakomybę už specialiųjų žemės, miško, vandens telkinio naudojimo sąlygų pažeidimą ir nevykdymą – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų. Iš šio straipsnio dispozicijos yra akivaizdu, kad šis administracinis teisės pažeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suprasti priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatyti žalingas jo pasekmes ir jų norėti arba nors ir nenorėti šių pasekmių, bet sąmoningai leisti joms kilti (Lietuvos Respublikos ATPK 10 str.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. 1 d. numato, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Sistemiškai aiškinant ATPK 35 str. nuostatas, darytina išvada, kad nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą galima paskirti per šešis mėnesius nuo pažeidimo padarymo, paaiškėjimo ar nustatymo dienos arba per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo, paaiškėjimo ar nustatymo dienos, jei nustatytos įstatyme įtvirtintos sąlygos, dėl kurių nuobauda per šešis mėnesius nebuvo paskirta ir jei dar nepasibaigus šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminui, buvo priimtas sprendimas jį pratęsti.

Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios medžiagos nustatyta, kad R. M. 2016-06-21 yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹³ str. 1 d. - 216,00 Eur bauda už tai, kad 2016 m. birželio 3 d. neplaninio Jūros ichtiologinio draustinio patikrinimo metu nustatyta, kad jis, sudaręs žemės sklypo nuomos sutartį su P. A., suarė ir užsėjo žemės ūkio kultūromis P. A. priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pakrantės apsaugos juostą. Tuo pažeidė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos 126.4 p., patvirtintą LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343, nuostatas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)esančios medžiagos nustatyta, kad 2016-06-06 R. M. V. valstybinio gamtinio rezervato direkcijos nutarimu yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹³ str. 1 d. - 220,00 Eur bauda už tai, kad 2016 m. birželio 3 d., 9.30 val. vykdyto neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad jis suarė ir užsėjo žemės ūkio kultūromis žemės sklype (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) Šešuvės upės (Jūros ichtiologinis draustinis) pakrantės apsaugos juostą, o taip pat suarė ir užsėjo žemės ūkio kultūromis šio sklypo natūralią užliejamą pievą - 39369 kvadratinius metrus, kuri patenka į Meškų botaninį zoologinį draustinį. Tuo pažeidė specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos 126.4 p., XLV dalies „Botaniniai ir zoologiniai draustiniai“ 178.10 p., XXXI dalies „Natūralios (užliejamos ir sausuminės) pievos bei ganyklos 129 p., patvirtintų LRV 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343., reikalavimus.

Tiriamų administracinių teisės pažeidimų padarymas įrodytas administracinių teisės pažeidimų protokolais, juose užfiksuotais R. M. paaiškinimais, pretenzija, aplinkai padarytos žalos dydžio skaičiavimo aktu, žemės nuomos sutartimis, kita byloje surinkta medžiaga. Pareiškėjas neginčijo faktinių įvykio aplinkybių – kad jis yra ūkininkas ir skunde nurodytų žemės sklypų nuomininkas, kad jam žemė reikalinga išimtinai žemės ūkio veiklai.

Iš R. M. skundų, bei jo paaiškinimų teismo posėdžio metu teisme nustatyta, kad jis nuomojamus žemės sklypus arė 2014 metų bei 2015 metų laikotarpiais. Institucija, nei administracinio teisės pažeidimo protokoluose, nei priimtuose nutarimuose nenurodo, nei atsiliepime į pareiškėjo skundą nenurodo tikrinamo pažeidimo laikotarpio, tai yra, nėra nurodyta pažeidimo padarymo data, laikas. Nurodyta, kad ,,2016-06-03 9.30 val. vykdyto neplaninio patikrinimo metu nustatyta‘‘... Vien konstatavimas fakto, kad R. M. 2015 m. birželio 10 d. bei 2016 m. gegužės 28 d., bei 2014 m. balandžio 29 d. sudarė žemės nuomos sutartis ir iš valstybės bei privataus asmens nuomoja minimus žemės sklypus, nėra pagrindas pažeidimo konstatavimui. Tik iš pačio pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad galimai pažeidimai padaryti 2014-2015 laikotarpiu. Administracinių teismų praktikoje laikoma, kad pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 51¹³ str., nėra trunkamasis teisės pažeidimas, ši veika yra baigta realiai įvykdžius pažeidimą, tai yra pažeidus žemės, miško, vandens telkinių naudojimo tvarką. Iš institucijos priimtų nutarimų nėra aišku už kokį laikotarpį vykdomas neplaninis patikrinimas. To bylos medžiagoje nėra nurodyta. Tik iš pačio R. M. paaiškinimų galima spręsti, kad galimai nuomojamuose sklypuose naudojimo tvarką pažeidė 2015 m. rugsėjo mėn. Tuo pačiu tai reiškia, kad pagal ATPK 35 str. 1 d. nuostatas administracinė nuobauda už šį pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tada, kai buvo įvykdytas konkretus veiksmas. Todėl nesant kitų rašytinių įrodymų dėl R. M. 2016 m. birželio 3 d. neplaninio tikrinimo metu nustatytų pažeidimų, jų padarymo tikslaus laiko, teismas šiuos institucijos nutarimus laiko neišsamiais, nepatikimais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XXIX dalyje „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos zonos“ 126.4 punkte nurodoma, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius. Toks draudimas numatytas 2014 m. balandžio 29 d. pasirašytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 34SŽN-(14.34.55)-223 6 p. 8,5137 ha nuomojamo sklypo daliai. XLV dalyje „Botaniniai ir zoologiniai draustiniai“ 178.10 punkte nurodoma, kad botaniniuose zoologiniuose draustiniuose draudžiama veikla, numatyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnyje. Botaniniuose zoologiniuose draustiniuose taip pat draudžiama kultūrinti natūralias pievas ir ganyklas, kalkinti, keisti jas į kitas žemės naudmenas. Toks draudimas numatytas nuomojamoje 11,0294 ha žemės sklypo daliai. XXXI dalies „Natūralios (užliejamos ir sausminės) pievos ir ganyklos“ 129 punkte nurodoma, kad pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas natūraliose (užliejamosiose ir sausminėse) pievose bei ganyklose draudžiama sausinti, suarti natūralias (užliejamąsias ir sausmines) pievas bei ganyklas (išskyrus polderines) arba kitaip keisti jų būklę ir žolynų sudėtį. Natūralios (užliejamosios ir sausminės) pievos ir ganyklos – tai pievos ir ganyklos, kurios nesausinamos ir neariamos ne mažiau kaip 25 metus ir kuriose vyrauja natūralūs žolynai. Toks draudimas numatytas 1,3376 ha žemės sklypo daliai. Vadinasi, šis žemės sklypas pagal paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ir nuomos sutartyje - žemės ūkio paskirties, negali būti naudojamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XXIX dalyje „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos zonos“ 126.4 punkte nurodoma, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama dirbti žemę, ardyti velėnas, ganyti gyvulius.

Kadangi R. M. atžvilgiu nesurinkta pakankamai įrodymų, kokiu laikotarpiu konkrečiai padaryti jo pažeidimai, nenurodyta, už kokį laikotarpį paskaičiuota žala gamtai, todėl R. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹³ str. 1 d. nėra teisėto pagrindo.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, bei esant nustatytoms abejonėms, darytina išvada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, kad R. M. padarė pažeidimus pagal ATPK 51¹³ str. 1 d.

Atsižvelgiant nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad priimant 2016 m. birželio 6 d. bei 2016 m. birželio 21 d. nutarimus administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. (duomenys neskelbtini)R. M. skirtos nuobaudos Viešvilės valstybinio rezervato direkcijos Valstybės saugomų teritorijų pareigūno S. B. priimtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 1 d. nuostatas, todėl teismas konstatuoja, kad skundžiami nutarimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl jie naikintini ir bylos nutrauktinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas

nutarė:

R. M. atžvilgiu 2016 m. birželio 21 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 8 AM 125131 panaikinti ir bylą nutraukti.

R. M. atžvilgiu 2016 m. birželio 6 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 9 AM 124770 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja G. G.