Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-03 · Byla Nr. ATP-30-511/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.2.-2922-902/2013Nutarimas · 2013-11-25Panevėžio apylinkės teismas
  2. ATP-30-511/2014Nutartis · 2014-02-03Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-03
Bylos Nr.
ATP-30-511/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-02403-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eligijus Gladutis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-30-511/2014
Proceso Nr. 4-08-3-02403-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 79.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 3 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimu A. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau-ATPK) 45 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 1400 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų) bauda už tai, kad A. R. vadovaujama Panevėžio rajono (duomenys neskelbti) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbti), esančiame (duomenys neskelbti) , priklausančiame V. G. D., 0,8 ha plote, savavališkai, be savininkės leidimo, nuo 2013 m. pavasario iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. augino miežius, tai yra savavališkai naudojosi 0,8 ha privačia, Valentinai G. D. priklausančia žemės dalimi. Tokiais savo veiksmais A. R. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. R. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, arba, panaikinus ginčijamą nutarimą grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai ar grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kreiptis į LR Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ATPK 250 str. esančios normos, nenumatančios galimybės pradėtą administracinio bylos teiseną nutraukti nukentėjusiam ir administracinės atsakomybėn traukiamam asmeniui susitaikyti, neprieštarauja LR Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Nurodo, kad surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad ATPK 45 str. l d. numatytą administracinio teisės pažeidimą padarė asmuo, kurio asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) t.y. kitas asmuo nei jis. Tinkamo administracinio nurodymo, numatyto ATPK 260-1 str.l d. surašymas yra ATPK 259-1 str. nurodytų pareigūnų pareiga. Minėta pareiga jo atžvilgiu buvo įvykdyta netinkamai ir jo administracinę bylą nagrinėjęs teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Į nagrinėjamą bylą buvo įtraukta tik viena V. G. D., kito bendrasavininkio – A. D. nuomonė dėl ginčijamo žemės sklypo naudojimo savavališko ar nesavavališko pobūdžio. Ginčijamas žemės sklypas epizodiškai buvo naudojamas nukentėjusios V. G. D. sūnaus R. D. prašymu ir leidimu. Teigia, kad (duomenys neskelbti) technika V.G. D. sklype neužfiksuota, o netiesioginiai kitų asmenų paaiškinimai, negali būti pakankamu žemės sklypo naudojimo fakto įrodymu. Iš bylos dokumentų žinoma, kad V.G. D. žemės sklypą pagal sudarytą sutartį dirba G. P.. V.G. D. sklypo ribos tinkamai nepažymėtos, todėl nebuvo galimybių tyčia suprasti V.G. D. žemės sklypo savavališko naudojimo pobūdžio. NŽT ir teismas be pagrindo skaičiavo visą V. G. D. plotą, o ne ginčijamą jo dalį. Ginčijamas plotas galėtų būti iki 20 arų. Todėl svarstytina ar inkriminuojamas pažeidimas nėra teisminėje praktikoje įvardijamas kaip mažareikšmis, dėl kurio administracinė atsakomybė negalima ( ATPK 250 str.lp.). ATPK 250 str. išvardijami atvejai, kada administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutrauktam, bet minėta straipsnyje esančiose normose tiesiogiai nėra numatyta galimybė pradėtą administracinio bylos teiseną nutraukti nukentėjusiam ir administracinės atsakomybėn traukiamam asmeniui susitaikius.

Atsiliepimas

Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ministerijos (toliau – Institucija) atsiliepimu į apeliacinį skundą teigia, kad A. R. apeliacinis skundas nepagrįstas. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo neteisingai nurodytas vienas asmens kodo skaičius, kuris, vėliau pastebėjus klaidą, buvo pataisytas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas būtent A. R., kaip Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės „Vaišvilčiai“ direktoriui. Apeliantas taip pat nurodė, kad į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas kitas žemės sklypo bendrasavininkas A. D., tačiau Gyventojų registro duomenimis, A. D. yra miręs. Nurodo, kad yra sudaryta tarp V. G. D. ir G. P. žemės sklypo, kadastro Nr. 6677/0005:8 nuomos sutartis, pagal kurią G. P. nuomoja 7,17 ha ploto sklypo dalį. Tačiau V. G. D. priklauso viso 8,46 ha žemės sklypas. Taigi, G.V. D. lieka 1,29 ha žemės sklypo plotas, iš kurio 0,2 ha sodų plotas, 0,03 ha pievų ir ganyklų plotas, 0,1 ha užstatyta teritorija, 0,17 ha vandens telkinių plotas. Taigi, patikslinus, lieka apie 0,8 ha plotas, kuris, pasak G. V. D. buvo užsėtas miežiais.

G. V. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad byloje pateikti dokumentai yra vieno savininko V.G. D. vardu po vyro A. D. mirties. 7,17 ha žemės, pagal nuomojamos žemės planą, nuomoja G. P., kuris ją ir deklaruoja, jai prie sodybos lieka l ha 29 arai. 29 arai kiemas su pastatais, 20 arų daržas, 80 arų užgrobtos žemės plotas 5 metų bėgyje. Nuo 2009 m. priversta gyventi baimėje, strese, nesaugioje sodybos aplinkoje. Yra reketuojama, bauginama UAB „Vaišvilčiai“ direktoriaus A. R., kuris 5 m. savivaliauja jos ūkio valdoje, daro tai ką nori. Per šiuos 2009-2013m. UAB „Vaišvilčiai“ direktorius nebendrauja ne tik su ja, bet ir su valstybinėmis institucijomis, nepasiekiamas ir telefonu. Per tą laikotarpį patyrė daug materialinių nuostolių, neteko pajamų, galimybės gyventi be skolų (atsiskaitant už komunalines paslaugas), neteko galimybės tinkamai senstant apsirūpinti vaistais. Išvardino patirtus nuostolius, kurie sudarė 8200 Lt.

Motyvuojamoji dalis

A. R. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog A. R. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

Apeliantas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra įrašytas kito asmens kodas, ne jo, tačiau apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylos medžiagą daro išvadą, kad protokole buvo neteisingai nurodytas vienas asmens kodo skaičius, kuris buvo pataisytas, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas būtent A. R., kaip (duomenys neskelbti) direktoriui ir apelianto argumentas, kad ši aplinkybė jam sutrukdė tinkamai įvykdyti administracinį nurodymą yra nepagrįsta ir atmestina.

Apeliantas teigia, kad į bylą buvo įtraukta tik viena V. G. D., kito bendrasavininkio – A. D. į bylą neįtraukė, tačiau tiek Institucija, tiek V. G. D. patvirtino, kad A. D. yra miręs, todėl pirmosios instancijos teismas ir negalėjo A. D. įtraukti į bylą.

Apeliantas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. nuostatos numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškęs A. R., todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

A. R. apeliaciniame skunde prašo sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kuris spręstų: ar ATPK 250 str. esančios normos, nenumatančios galimybės pradėtą administracinio bylos teiseną nutraukti nukentėjusiam ir administracinės atsakomybėn traukiamam asmeniui susitaikyti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ATPK 250 str. galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, be to, iš nukentėjusiosios atsiliepimo į apeliacinį skundą nėra jokių duomenų, kad su pažeidėju būtų susitaikyta, priešingai - nukentėjusioji nurodė, jog jai yra padaryta žala, o pažeidėjas su ja nebendrauja. Todėl šis apelianto prašymas netenkintinas.

Pažymėtina, kad dėl V.G. D. patirtų nuostolių pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys ir dėl jų pirmosios instancijos teismas nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia, tačiau V.G. D. lieka teisė CPK tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo.

Įvertinęs visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, todėl panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eligijus Gladutis.