Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant: administracinėn atsakomybėn traukiamam A. R., jo atstovui advokatui Algirdui Biguzui, nukentėjusiajai V. G. D.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, aukštojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. vadovaujama (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. G. D. 0,8 ha plote, savavališkai, be savininkės leidimo, nuo 2013 m. pavasario iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. augino miežius, tai yra savavališkai naudojosi 0,8 ha privačia, V. G. D. priklausančia žemės dalimi. Tokiais savo veiksmais A. R. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.

A. R. ir jo atstovas administracinės bylos nagrinėjimo metu ginčijo padarytą pažeidimą, nurodė, jog 2013-09-17 administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, kadangi jame neteisingai buvo nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kodas, duomenys ištaisyti, tačiau A. R. su pataisymais nebuvo supažindintas, todėl mano, kad protokolas buvo surašytas visai kitam asmeniui. Mano, kad pats pažeidimo faktas nebuvo išsamiai ištirtas, iš byloje esančios pažymos matyti, jog žemės ploto savininkai yra du, V. G. D. ir A. D. D. sūnus A. D. prašė ir leido žemės sklypo dalį prižiūrėti, norėjo, kad jis neapželtų. Žemės tarnyba to netyrė ir nesiaiškino. Nustatytas žemės plotas 80 arų, nedidelis. (duomenys neskelbtini) šito ploto nedeklaravo kaip naudojamo. Tanyba nesiaiškino, ar žemės plotas deklaruotas (duomenys neskelbtini), ar savininkų. A. R. buvo surašytas administracinis nurodymas dėl padaryto pažeidimo, jam paskiriant 500 litų dydžio baudą. A. R. nustatytu terminu norėjo pervesti mokėtiną sumą per banką, mokėjimas buvo laiku atliktas, tačiau adresato nepasiekė, kadangi neteisingai buvo nurodytas mokėtojo asmens kodas. Mano, kad byla turi būti nutraukta arba grąžinta institucijai, kuri turėtų surašyti naują nurodymą A. R. arba atliktų naują (papildomą) tyrimą ir surašytų tinkamą protokolą.

Nukentėjusioji V. G. D. paaiškino, kad jai priklauso 8,46 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 80 arų sudaro pieva, 20 arų – daržas, prie pat namų – 29 arai. Konfliktai su bendrove prasidėjo dar 2009 metais, kai bendrovė (duomenys neskelbtini) nušienavo jos pievą. Tada nieko nesakė, nenorėjusi pyktis. 2010 metais bendrovė vėl nušienavo jai priklausančią pievą ir didesnę pusę suarė; 2011 metais apsėjo miežiais. 2010 metais ji jau prašė savo sūnaus įspėti bendrovės vadovą, kad jis neperžengtų jos žemės ribų (jos pažymėtos riboženkliais). 2011 metais bendrovė jos žemę gausiai patręšė mėšlu. 2012 metų ankstyvą pavasarį visa jai priklausanti žemė buvo apsėta rapsu, net nepalikta privažiavimo prie ūkinio pastato. Paprašė G. P., kad jos sklypo ribas pažymėtų grioviu ir šis griovį iškasė. 2013 pavasarį G. P. paruošė žemę daržui; o bendrovė visą plotą (ir daržą) apsėjo beicuotais miežiais, paskui daug kartų purškė chemikalais. Nuvyko su sūnumi pas R., jį rado laukuose, jis ėmė priekaištauti dėl to, kad ji „ravėjo miežius". Paaiškino, jog ji nuo seno augino sklype gėles, turėjo pasiruošusi daigintų svogūnėlių, darže planavo sodinti braškes, daržoves. Dėl bendrovės savavališko naudojimosi jos žeme, ji turėjo daigintus gėlių svogūnėlius sodinti tiesiog į miežių lauką. Visus penkerius metus ji bijanti R. ir nepasitiki juo, iš baimės negalinti nakvoti sodyboje. Su R. yra susitikusi tris kartus, paskutinį kartą - 2013 metais, kai jis nesikalbėjo geruoju ir patarė eiti į teismą. Neturėjo kitos išeities, jai teko kreiptis Panevėžio rajono policijos komisariatą. Šiandien situacija nėra pasikeitusi, jai priklausanti žemė yra bendrovės savavališkai užimta.

Liudytojas G. P., kuris yra nukentėjusiosios kaimynas, parodė, kad jam žinoma, kad D. kyla problemų su (duomenys neskelbtini), jie nesutaria. Jis šiemet D. prašymu suarė jos žemę, bet bendrovė tą sklypą užsėjo miežiais. D. pasakojo, kad bendrovė buvo nušienavusi jos pievą, tačiau nieko už tai nesumokėjo, o šiais metais žemės sklypą užsėjo. 2011 metais nukentėjusioji prašė išlyginti bendrovės paliktas žemės krūvas, bet tada jai nepadėjo, nes nenorėjo dirbti bendrovės suartame sklype.

Liudytoja R. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) bendrovės direktorius A. R. visiškai nesiskaito su jos krikšto mama. Nuo 2009 metų kasmet bendrovė nušienaudavo žolę nukentėjusiosios žemės sklype, paskui apsėjo žemę avižomis, rapsais, suarė privažiavimą prie ūkinio pastato. Visus darbus bendrovė dirbo, kai nukentėjusiosios nebūdavo kaime, į jokius kontaktus bendrovė neidavo, paskutiniais metais net dalį jos daržo suarė. Šiemet nukentėjusioji negali naudotis maždaug 1 ha daržo, jame augindavo bulves, morkas, burokus. Toje sklypo dalyje, kuri buvo užsėta miežiais, jos sodino gėlių svogūnus, nebuvo kas daryti, teko visą vasarą ravėti miežius. Gėlės, vos pradėjusios skleistis, iškart rudavo, galimai nuo chemikalų. Bendrovė padarė daug nuostolių D.

ATPK 248 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus <...>. ATPK 257 str. nurodyta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn <...>, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nutarimas byloje laikytinas pagrįstu ir teisėtu tik tada, kai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso dalyvių paaiškinimų ir parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir atlikti kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus veiksmus. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto, o tuo pačiu ir atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, išsamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.

Tai, kad A. R. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., patvirtina byloje surinkta medžiaga: 2013-09-17 administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 4-5), 2013-08-14 žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 23ŽN-(14.23.73.)-35 (b.l. 9-11), iš kurio matyti, jog gavus 2013-06-25 prašymą 2013-08-14 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog V. G. D. valdomame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) apie 1 ha plote, apsėti miežiai; sklypo priklausymo V.G. D. dokumentu – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 12-13); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b.l. 14-15), iš kurio matyti, jog (duomenys neskelbtini) yra nuomininkas žemės sklypo, esanio šalia nukentėjusiosios; V.G. D. 2013-06-20 raštu Panevėžio apskrities VPK (b.l. 17); V.G. D. prašymu Nacionalinei žemės tanybai (b.l. 24); straipsniu 2013-06-13 laikraštyje (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-19, 31-32); laikinu žemės sklypo planu (b.l. 20); L. Z. paaiškinimu (b.l. 22), kitais byloje esaniais dokumentais (b.l. 21, 25, 26, 27-30), taip pat pačios nukentėjusios V. G. D. ir teisme liudytojais apklaustų G. P., R. K. parodymais, iš kurių matyti, jog protokole nurodytoje vietoje, V. G. D. priklausančia žemės dalimi (0,8 ha žemės sklypu) be jos sutikimo, savavališkai naudojosi (duomenys neskelbtini). Įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybių visetą, darytina išvada, jog A. R. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., pažeidėjo kaltė įrodyta visiškai, todėl jis baustinas. Teismo nuomone, aplinkybė, jog protokole neteisingai buvo nurodytas pažeidėjo asmens kodas, nesutrukdė A. R. tinkamai įvykdyti administracinį nurodymą, nes tokį netikslumą pažeidėjas galėjo ir savo iniciatyva pašalinti, savo asmens kodą pasitikslinęs asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente. Todėl laikytina, jog A. R. be pateisinamų priežasčių neįvykdė administracinio nurodymo ir jam pagrįstai pagal ATPK 45 str. 1 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo šios bylos medžiagos grąžinti institucijai, surašiusiai protokolą, iš naujo atlikti tyrimą, kadangi teismui pateikta medžiaga yra pakankama spręsti dėl A. R. atsakomybės pagal ATPK 45 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę– neteistas, administracine tvarka nebaustas, pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į savavališkai užimto žemės sklypo plotą - užimtas nemažas žemės plotas, į pažeidimo trukmę (netrumpas laiko tarpas), į turtinę padėtį – dirba bendrovės direktoriumi.

Atsižvelgiant į tai, jog nėra A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str. ir 30² str. teisingumo ir protingumo kriterijais, A. R. skirtina Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, dydžiu artima jos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

A. R. už Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 1400 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų) baudą.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (įmokos kodas 6460).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.