Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civiliniam ieškovui V. M.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2009-01-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį – 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2010-05-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme; 3) 2010-09-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme, subendrinus bausmę su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas pagal BK 75 straipsnį atidėtas 1 metams; 4) 2014-04-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 4 MGL (520 Lt) bauda; 5) 2015-07-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį – 4 mėn. ir 10 d. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį laisvės atėmimo vykdymas atidėtas 2 m., 2016-02-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi minėtu nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir A. L. pasiųstas atlikti 4 mėn. ir 10 d. laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. L., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015-11-20, A. P. Kavoliuko g. 32, Vilniuje, namo kieme, įsibrovė į L. T. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė šio automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, bei tęsdamas savo veiką, paskambino pirkėjui A. J. pagal skelbimą ir 2015-12-29 apie 14.45 val. pardavė minėtą automobilį pastarajam už 50 €, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam L. T. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 300 € vertės, šiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam 300 € vertės turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. L. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai bei paaiškino, jog jis dažnai vaikščiojo pro kaltinime nurodytą automobilį, durelės jo buvo neužrakintos ir vieną dieną jis įsėdęs daiktadėžėje rado dokumentus, parsinešė juos namo ir jie ten pragulėjo kelis mėnesius. Kadangi reikėjo pinigų narkotikams, nusprendė paskambinti į automobilių supirktuvę ir pasiūlyti tą automobilį jiems pirkti. Jie atvažiavo ir apžiūrėjo automobilį. Klausė kur automobilio rakteliai, jis jiems pasakė, jog rakteliai pamesti. Pasiūlė 50 € už automobilį. Kadangi jis yra priklausomas nuo narkotikų, sutiko su siūloma suma ir pardavė automobilį. Jis šį automobilį pardavė kaip savo, nes turėjo automobilio dokumentus. Apie tolimesnį automobilio likimą žino tik iš kaltinamojo akto. Su nukentėjusiojo L. T. civiliniu ieškiniu nelabai sutinka, nes automobilis 300 € nėra vertas ir jis jam grąžintas. Jei turėtų galimybę, tai atlygintų žalą, bet šiuo metu neturi, kadangi turi mažametį sūnų ir butą reikia išlaikyti. Su 250 € V. M. civiliniu ieškiniu sutinka. Savo poelgį vertina labai blogai ir gailisi. Nedirba, nes yra priklausomas nuo narkotikų ir kai nepavartoja – jam būna blogai. Vartoja narkotikus ir dabar. Be to, kaltinamasis atkreipė dėmesį, jog pateiktoje sutartyje, pagal kurią jis pardavė minėtą automobilį, yra suklastotas jo parašas.

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu.

Be kaltinamojo A. L. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo L. T. parodymais, liudytojų R. I., V. M., A. J. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, apžiūros protokolu, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis L. T. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog kad jis automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. spalį nusipirko pagal skelbimą Kaune ir registravo savo vardu. Į automobilį įdėjo naują akumuliatorių „Varta“. Automobilis buvo be signalizacijos, rakinamas raktu. Automobilyje buvo laikomi registracijos dokumentai. Nuo 2015-11-20 automobilį buvo davęs palaikyti savo draugui R. I.. Automobilis buvo laikomas jo kieme A. P. Kavoliuko g. 32, Vilniuje. Liudytojas pats jį paskutinį kartą matė apie 2015-11-20, kai atidavė Saulėtekyje, Vilniuje. Kad jis stovi kieme, nematė. 2016-01-03 jam paskambino Rolandas ir pasakė, kad automobilis yra pavogtas, kad jis paskutinį kartą jį matė 2015-12-30. Kas pavogė, liudytojas nežino. Raktai liudytojui buvo grąžinti, o dokumentai pavogti kartu su automobiliu. Automobilio bake buvo apie 10 litrų kuro. Automobilyje labai vertingų daiktų neliko, buvo darbiniai rūbai (b. l. 13-15).

Liudytojas R. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo pažįstamas, bendradarbis Laimius, jį pažįsta apie 3 mėn., jie gerai sutaria, jo apie 2015-11-20 paprašė, kad jis parvairuotų jam priklausantį minėtą automobilį ir pastatytų savo kieme. Tuo metu jie buvo darbe. Jis sunkiai užsivedė, todėl jis jį liudytojui užvedė. Liudytojas nežinojo, kur Laimius gyvena, tik žinojo, kad Justiniškių mikrorajone, o liudytojas Karoliniškėse, todėl jam arčiau būtų parsivaryti jį negu nuo darbo, iš Saulėtekio mikrorajono. Jis tą dieną buvo dar su vienu automobiliu, kurį buvo nusipirkęs, todėl nebuvo, kam automobilio „Opel Astra“ parvairuoti ir taip sutapo, kad liudytojas galėjo jam pagelbėti. Nuvažiavo prie savo namų ir užrakino tą automobilį, paliko tvarkingą. Taip sutapo, kad jis tą dieną vėliau važiavo pro Gariūnus, Laimius kaip tik tuo metu irgi, todėl jie susiskambino ir susitiko prie Gariūnų „Statoil“ degalinės ir jis jam tą pačią dieną grąžino automobilio raktus. Pasakė, kad paliko tvarkingą ir užrakintą, pasakė, kad paskambintų, kai jį pasiims. Tačiau jis jo gana ilgai nepasiėmė. Kiek laiko automobilis stovėjo, niekada prie jo nematė jokių įtartinų asmenų. Yra L. pasiteiravęs, ar jis to automobilio neparduoda, bet jam pasirodė per didelė kaina už tokį seną automobilį, be to jis prastai užsivedinėjo. Tai ir pasakė, kad nereikia. Daugiau šia tema nekalbėjo. Daugiau automobilio neėmė. Tai, kad dingo automobilis pastebėjo apie 2016-01-05 dienos metu, apie 14 val. Rūkė balkone ir pamatė. Anksčiau rūkydavo laiptinėje, ten nesimato jam automobilio stovėjimo vietos. Vos tik pamatęs, kad L. automobilio nėra jam iš karto paskambino ir tai pranešė. Kas galėjo tai padaryti nieko neįtaria. Laimis tiesiog per ilgai užlaikė tą automobilį jo kieme, vagis pastebėjo jį, nes matyt pamatė, kad ilgai apsnigtas stovi. Pats automobilio neturi. Nesenai persikėlė į tą butą, A. P. Kavoliuko g., kaimynų nepažįsta, todėl nelabai žino, kas per žmonės gyvena aplinkui (b. l. 25).

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2016-01-05 apie 18 val. internetiniame tinklalapyje „Autogidas.lt“ rado skelbimą, kad parduodamas automobilis „Opel Astra“, baltos spalvos, dyzelinis, skelbime buvo nurodytas mobilaus ryšio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Susisiekus su pardavėju, atsiliepė vyriškas balsas ir jis jo paklausinėjo apie automobilį, kokia jo būklė, kokie defektai. Vyras pareiškė, kad automobilis geros būklės, tik nėra akumuliatoriaus ir reikia pakeisti užvedimo spynelę, nes jis pametė raktus užvedimo, todėl spynelė yra sulaužyta, po to susitarė, kad atvyks apžiūrėti automobilio 2016-01-06. 2016-01-06 jis apie 10 val. paskambino tuo pačiu numeriu ir susitarė, kad 13 val. atvyks į Vilnių, o vyras padiktavo adresą – Ukmergės g. 198, Vilniuje ir pasakė, kad automobilis stovės aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“. Atvykęs nurodytu adresu, aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“ pamatė, kad stovi automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kai jis atvyko prie automobilio, nieko nebuvo, o po kiek laiko atvažiavo automobilis „VW Golf“, tamsiai mėlynos spalvos, universalas, valstybinio numerio nepamena. Jis apžiūrėjo automobilį, pravažiavo su juo, jis jam patiko. Tada pasakė vaikinui, kurio vardo nežino, nes jis neprisistatė, kad duotų automobilio dokumentus. Jie patikrino per „Regitros“ duomenų bazę, ar su automobiliu viskas gerai. Patikrinus, ten rodė, kad su automobiliu viskas gerai, tik kad nėra draudimo. Jis sumokėjo pardavėjui 250 €. Atvykęs namo, į Pabradę, Švenčionių raj., automobiliui pakeitė pakaitinimo žvakes, kuro filtrą ir oro filtrą. 2016-01-10 dar sykį „Regitros“ tinklalapyje pažiūrėjo automobilio duomenis ir jam tada parodė, kad automobilis yra ieškomas policijos, su pardavėju, iš kurio pirko automobilį, susisiekti nebandė. Papildomai parodė, kad nori pažymėti, kad pirminės apklausos metu, duodamas parodymus suklydo dėl datų, pirminėje apklausoje sakė, kad pamatė skelbimą apie parduodamą automobilį internete 2016-01-05 vakaro metu, bet iš tiesų, tai 2016-01-04 vakaro metu. Taip pat sakė, kad susitarė apžiūrėti ir nuvyko apžiūrėti automobilį 2016-01-06, bet nuvyko pažiūrėti 2016-01-05. Nuvyko ne vienas, o su broliu A. M.. Tas žmogus, iš kurio jis pirko automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tamsiaplaukis, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, apie 30 m. amžiaus, kai jis bendravo su juo, buvo su striuke ir kapišonu ant galvos, todėl apibūdinti konkrečių veido bruožų negali, tačiau atpažinti jį galėtų. Pardavėjas buvo ne vienas, su kitu vyriškiu, jis buvo šiek tiek pliktelėjęs, apie 30 m. amžiaus, apie 180 cm ūgio taip pat, liesesnio kūno sudėjimo nei pardavėjas. Jį matė labai trumpai, todėl gerai jo veido bruožų neįsidėmėjo, bet atpažinti galėtų. Jis iš pradžių buvo su kepure ant galvos, bet po to nusiėmė, pamatė, kad jis pliktelėjęs, dėl to tai ir įsidėmėjo. Jo brolis visą laiką buvo su juo, išlipęs iš automobilio, todėl tuos vyrus taip pat matė. Automobilyje nebuvo akumuliatoriaus, jis buvo atsivežęs savo. Automobilio raktų nebuvo. Pardavėjas paaiškino, kad automobilio raktus pametė, kad užvedimo spynelė yra sulaužyta, užvedant automobilį pardavėjas buvo įdėjęs į užvedimo spynelę atsuktuvą ir jis su savo automobiliu prisirišęs tempė tą parduodamą automobilį, kai jis jau buvo viduje ir jie jį taip užvedė, prideda gatvių maršrutą (žemėlapyje), kuriomis jis tempė. Pirkimo-pardavimo sutarties jie nepildė, jis jam jau davė tą sutartį užpildytą iš anksčiau ir pasakė, kad įsirašytų savo duomenis, jei reikia. Jie per „Regitros“ internetinį tinklalapį patikrino, ar su automobiliu viskas tvarkoje, tada nieko blogo nerodė, tik kad nėra draudimo. Tas pardavėjas tik užsirašė jo duomenis, vardą, pavardę, asmens kodą, sakė, kad perduos savininkui jo duomenis. Savininkas pagal dokumentus, kuriuos perdavė jam tas pardavėjas, buvo kitas. Tas pardavėjas jam ir paaiškino, kad savininkas šio automobilio yra jo pažįstamas, kad buvo iš jo nusipirkęs tą automobilį, kad važinėjo į darbą juo ir tada nusprendė jį parduoti. Detaliau nieko nepaaiškino. Visas pirkimo-pardavimo procesas vyko maždaug nuo 13.15 val. iki 14. 15 val. (b. l. 32-35, 56, 57, 62).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad pagal individualią veiklą jis superka automobilius. Laikotarpiu prieš Naujuosius metus, tikslaus laiko nepamena, jam paskambino į numerį +(duomenys neskelbtini), pagal skelbimą, asmuo, kuris pasakė, kad nori parduoti automobilį „Opel Astra“, dyzelinis variklis, neturi raktų, akumuliatoriaus nėra automobilyje. Susitarė susitikti Karoliniškių mikrorajone, kiek pamena, nuvyko, kur stovėjo automobilis, A. P. Kavoliuko gatvėje, vidiniuose kiemuose. Susitikus, tas asmuo jam pateikė dokumentą, su nuotrauka, asmens kodu, buvo užrašas kažkoks, susijęs su Pravieniškių įkalinimo įstaiga, taip pat pateikė automobilio registracijos dokumentus, jie buvo kito asmens, bet jis minėjo, kad jis yra savininkas, tą automobilį yra nupirkęs. Jis buvo žemo ūgio. Toliau stovėjo kitas asmuo, pas kurį nuėjo pardavėjas po pardavimo, tas asmuo buvo aukštesnis, bet konkrečių veido bruožų neįsidėmėjo, buvo tamsiai apsirengęs, jo negalėtų atpažinti. Jis žiūrėjo duomenų bazėje, „Regitra.lt“, žiūrėjo tą pačią dieną, prieš perkant automobilį, automobilis paieškomas nebuvo. Jis apžiūrėjo automobilį, jis buvo atrakintas, be įsilaužimo žymių, pardavėjas teigė, kad raktą pametė. Akumuliatoriaus nebuvo. Liudytojas buvo ne vienas, su draugu V. G.-G.. Jis su tuo pardavėju užpildė pirkimo-pardavimo dokumentą. Viena kopija liko jam, kita liudytojui, sutartis arba pas liudytoją liko, arba jis atidavė savininkui, kuriam pardavė. Šį asmenį, iš kurio pirko, galėtų atpažinti. Kitą dieną jis vienas nuvyko prie to automobilio, atsivežė akumuliatorių, jį įdėjo ir parsivarė į Šeškinės mikrorajoną, nufotografavo, įdėjo skelbimą ir per savaitę jį pardavė. Pardavė žmogui, jo duomenis užsirašė, užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, kurią atsiųs el. paštu tyrėjai. Parduodant buvo su V. G.-G., pardavė prie Ukmergės g. 198, Vilniuje. Kai pardavinėjo šį automobilį dar kartą „Regitros“ duomenų bazėje netikrino, tik kai pirko. Kiek pamena, tai darė pirkėjas, kartu su kitu asmeniu, su kuriuo atvažiavo pirkti. Jis jiems paaiškino, kad registracijos dokumentai yra kito asmens vardu ir kad prieš tai automobilio savininkas nupirko iš to asmens (dokumentuose) pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir jis dabar yra to automobilio savininkas. Automobilis, kai jį pirko, atrodė taip, kad jau ilgą laiką ten stovėtų, buvo apsnigtas, nuleista padanga ir galiniai ratai prirūdiję. Nusipirko už 50 €, kuriuos sumokėjo pardavėjui, sutvarkęs pardavė už 250 €. Vairuoja „WV Golf“ automobilį, juodos spalvos, juo ir važinėjo minėtais pirkimo-pardavimo kartais (b. l. 90, 91).

Asmens parodymo atpažinti metu A. J. parodė, kad jis atpažįsta asmenį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 4 – A. L., kaip asmenį, iš kurio pirko automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie šį asmenį kalbėjo savo apklausos metu, atpažįsta iš veido bruožų, jis buvo spuoguotas, žemaūgis (b. l. 95-97).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. Automobilis nesudaužytas, neapgadintas. Po automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio gaubtu nėra akumuliatoriaus, taip pat po variklio gaubtu yra identifikavimo Nr. W0L000051N2671349. Automobilis yra su keturiomis padangomis. Po automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažine, apačioje yra atsarginis ratas. Automobilio salonas netvarkytas, purvinas, automobilio užvedimo spynelė sulaužyta, sėdynės vėliūrinės medžiagos – pilkos spalvos (b. l. 26-30).

Pakvitavime užfiksuota, jog 2016-02-02 L. T. automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei automobilio registracijos liudijimą atsiėmė (b. l. 53).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad A. L. parodė namą A. P. Kavoliuko g. 32, Vilniuje, kurio kieme po medžiu stovėjo automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šio automobilio daiktadėžėje jis rado automobilio dokumentus. Automobilį jis buvo nusižiūrėjęs, kai eidavo pas pažįstamus pro jį. Šioje vietoje jis susitiko su automobilio pirkėju. Tikslios datos nepamena, bet tai buvo 2016 sausio pradžioje, dienos metu. Su juo kartu važiavo jo pažįstamas S. (pravarde „Kazakas“). Saniai nieko apie automobilį neaiškino, o jis ir nesidomėjo. (b .l. 121-124).

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus ir aukščiau nurodytus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. L. kaltė dėl L. T. automobilio vagystės pilnai įrodyta aptartais įrodymais ir jo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje. Nors šiuo atveju A. L. fiziškai automobilio neėmė ir jo niekur negabeno, tačiau pagrobė jo dokumentus ir automobilį pardavė kaip savo, t. y. su juo elgėsi kaip su savo, todėl jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai įvertinti kaip transporto priemonės vagystė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną apysunkį turtinį nusikaltimą, veika baigta, veikė tiesiogine tyčia. Teismas atsižvelgia ir į pagrobto turto konkrečią vertę – 300 €. Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: A. L. veiką padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis teistas 5 kartus, dažniausiai už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. A. L. nepateisino teismo pasitikėjimo ir 2016-02-24 buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Tai leidžia spręsti, kad ankščiau skirtos bausmės ir nuobaudos savo prevencinės paskirties neatliko. A. L. nedirba, vartoja narkotines medžiagas, nuolat daro nusikaltimus. Teismas, įvertinęs visumą reikšmingų skiriamos bausmės individualizavimui aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant tik laisvės atėmimo bausmę, tačiau artimesnę sankcijoje numatytos bausmės minimumui.

Skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bendrintina su 2015-07-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis L. T. pareiškė 300 € civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 16, 17). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilis dėl kurio vagystės nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį jam buvo grąžintas, civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamojoje byloje V. M. pareiškė 250 € civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 58, 59). V. M. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad civilinis ieškinys pareikštas 250 € sumai, kadangi tiek jam kainavo tas automobilis. Automobilis buvo su technikine apžiūra. Jis pirko mašiną ne iš kaltinamojo. Nusipirkęs automobilį pradėjo jį remontuoti, tačiau neturi tai patvirtinančių kvitų, todėl prašo atlyginti tik tą sumą, už kurią nusipirko jį. Kai pirko automobilį, patikrino „Regitroje“ ar jis įregistruotas, neieškomas ir viskas buvo gerai. Dar kartą patikrino po kelių dienų ir pamatė, kad automobilis yra paieškoje, todėl kreipėsi į policiją. Su pardavėju pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį dviem egzemplioriais, jis jam užrašė savo duomenis, o jam perdavė sutartį su kaltinamojo vardu ir pavarde. Pardavėjas paaiškino, kad automobilio spynelė sulaužyta, kadangi buvo pamesti jo rakteliai.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. M. automobilį faktiškai įsigijo iš A. J., tarp jų faktiškai susiklostė civiliniai teisiniai santykiai dėl automobilio pardavimo-pirkimo. Paskelbus automobilio paiešką, jis buvo paimtas iš V. M. ir grąžintas teisėtam savininkui. Kaltinamasis transporto priemonės V. M. nepardavė, su juo apskritai niekaip nesusijęs, dėl jo veiksmų tiesiogiai atsiradusi žala L. T. atlyginta, t. y. automobilis grąžintas. Esant tokiai situacijai, teismas laiko, jog V. M. pareikštas civilinis ieškinys kaltinamajam A. L. yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti A. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2015-07-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausme, pastarąją iš dalies pridedant prie šiuo nuosprendžius skirtos griežtesnės bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, pastarąją atliekant pataisos namuose.

Pagal BK 66 straipsnio 2 dalies reikalavimus, į paskirtąją bausmę įskaityti A. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-01-18 iki 2016-01-19 (vieną parą).

A. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. L. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

L. T. ir V. M. civilinius ieškinius atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.