Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo juridinio asmens A. atstovės skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. balandžio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NSA-2(23.11) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Juridiniam asmeniui A. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NSA-2(23.11), vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 56 straipsnio 5 dalimi, paskirta 500 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda juridiniam asmeniui A. paskirta dėl to, kad 2020 m. gegužės 8 d. Inspekcijai atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje (2020 m. gegužės 12 d. reg. Nr. FAK-733) nustatyta, kad neturint statybą leidžiančio dokumento, nesuformuotame žemės sklype (valstybinėje žemėje), šalia pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įrengtas plokščias horizontalus inžinerinis statinys, kurio apytiksliai išmatavimai plane 41 m x 24 m, preliminarus plotas – 682 kv. m., priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. 2020 m. liepos 1 d. dėl II grupės nesudėtingo statinio kategorijai priskiriamo plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio statybos A. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-200701-00049, 2020 m. liepos 2 d. privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-00-200702-00054 pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomasis nurodymas Nr. PNSD-00-200702-00051 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų.

Juridinio asmens A. atstovė skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 28 ir 36 punktuose numatyta, kad aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga bei švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas yra savarankiškosios savivaldybių funkcijos. Daugiabučių namų (adresu (duomenys neskelbtini)) kieme daugelį metų automobiliai buvo statomi privažiavimo kelio kelkraštyje, B. (toliau – ir B.) nuolat gaudavo gyventojų skundus, kad gruntas kelkraštyje dulka, yra nelygus ir neprižiūrimas, o tikrinant faktines aplinkybes vietoje buvo nustatyta, kad minėtoje teritorijoje žolė neauga. Įvertinus susidariusią situaciją dėl oro taršos bei atsižvelgus į gaunamus gyventojų skundus ir galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius statinių statybą ir aplinkos tvarkymą, buvo nuspręsta, jog numatomais atlikti darbais joks statinys pagal SĮ 2 straipsnio 84 dalį bei statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatas nebus sukurtas/pastatytas ir dėl to atitinkamai jokie statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi, t. y. bus atlikti tiesiog teritorijos tvarkymo darbai. Dėl to B., vykdydama A. VSĮ 6 straipsnio 28 ir 36 punktais priskirtas aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos bei švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimo funkcijas ir ėmėsi tvarkyti nagrinėjamą teritoriją. 2016 m. B. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – ir NŽT) dėl teritorijos sutvarkymo „koriais“ greta (duomenys neskelbtini), kuris 2016 m. kovo 23 d. raštu Nr. 49SDŽ-121-(14,49.22) „Dėl informacijos pateikimo“ išreiškė neprieštaravimą aplinkos sutvarkymui, jei nebus sukuriamas nekilnojamojo turto objektas ir jei tai nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) kieme situacija yra ta pati, tad remiantis minėtame 2016 m. kovo 23 d. rašte Nr. 49SDŽ-121-(14,49.22) pateiktu išaiškinimu buvo vadovautasi ir šiuo atveju, kai teritorija buvo tvarkoma įrengiant korinę dangą. B. vertinimu, joks naujas nesudėtingas statinys savavališkai nebuvo pastatytas, todėl Inspekcijos nutarimas B. atžvilgiu buvo surašytas nepagrįstai. Atliktais aplinkos tvarkymo darbais buvo pastatytas plokščias horizontalus inžinerinis statinys, priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Nagrinėjamu atveju, išlyginant esamą gruntą, sudedant modulius (korius) ir jų tarpus užpildant skaldele, jokios laikančiosios konstrukcijos įrengtos nebuvo, o atliktų darbų rezultatas negali būti laikomas ne tik horizontaliu inžineriniu statiniu, bet apskritai jokiu statiniu SĮ nuostatų kontekste. SĮ 2 straipsnio 84 punkte numatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Atsižvelgiant į tokią statinio sąvoką, statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Taigi statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas. Šiuo atveju teritorija buvo sutvarkyta išlyginant gruntą, žemės sluoksnį sutvirtinant skalda ir specialiu plastikiniu koriu, kuris užpildytas skaldinėliu. „Koriai“ neturi pamato (pagrindo), jie paklojami ant esamo paviršiaus savuoju svoriu, tarpusavyje jie yra sukabinami be tvirtinimo elementų, esant poreikiui yra lengvai atkabinami (išardomi) ir nukeliami. Taigi, atliktais aplinkos tvarkymo darbais nebuvo sukurtas naujas statinys ir atitinkamai nekilnojamojo turto objektas. Įrengta korinė danga yra laikytina kilnojamuoju daiktu, kuriam SĮ nuostatos ir reikalavimai dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo nėra taikomi. Šiuo konkrečiu atveju statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas, kadangi joks statinys nebuvo pastatytas, buvo atlikti aplinkos tvarkymo darbai, įrengiant korinę dangą, kuri yra kilnojamasis daiktas. Aplinkos – daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), kiemo – tvarkymo darbais buvo siekta įgyvendinti VSĮ 6 straipsnio 28 ir 36 punktais savivaldybei priskirtas aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos bei švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimo funkcijas bei pagerinti dalies visuomenės narių gerovę, aplinką. Nesuprantama, kuo remiantis Inspekcija nusprendė, kad skirtina būtent 500 Eur bauda.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises. Vadovaujantis šio įstatymo 8 ir 11 straipsniais, Inspekcijai pavesta vykdyti statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, o nustačius, kad statyba vykdoma pažeidžiant įstatymus ir kitus teisės aktus, imtis įstatymų nustatytų priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad valstybinėje žemėje šalia pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įrengtas plokščias horizontalus inžinerinis statinys, kurio apytiksliai išmatavimai 41 m x 24 m, preliminarus plotas – 682 kv. m. Pastatytas naujas kitas inžinerinis statinys laikytinas II grupės nesudėtingu statiniu, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėja skunde neigdama naujo horizontalaus inžinerinio statinio statybą, apskritai nenurodo ir neįrodinėja kokį objektą valstybinėje žemėje šalia pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savo veiksmais sukūrė. Iš esmės teigia, jog atliko tvarkybos darbus. Tvarkybos sąvokos SĮ nėra, tačiau pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. balandžio 1 d.) 2 straipsnio 34 dalį tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Taigi skunde nurodyti argumentai, kad „atliktais aplinkos tvarkybos darbais nebuvo sukurtas naujas statinys ir atitinkamai nekilnojamojo turto objektas“, laikytini nepagrįstais. Pareiškėja valstybinėje žemėje šalia pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), atlikdama grunto išlyginimą, plastikini modulių sudėjimą, skaldos užpylimą ir kt., atliko statybos darbus ir sukūrė statinį, o ne atliko tvarkybos darbus kaip nurodoma skunde. Pagal pareiškėjos 2019 m. balandžio 18 d. pirkimo sutartį Nr. A62-56/19 ir 2020 m. kovo mėn. darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3.5 (20-k02-T57) matyti, kokie darbai minėtoje teritorijoje buvo atlikti: plastikinių dangų įrengimas prieš tai įrengiant pagrindus kai įrengiamas plotas vienoje vietoje viršija 500 m2; korių remontas išardant seną korių dangą, įrengiant naują korio segmentą ir užpildant skaldele; kelio bortelių remontas, kelio bortelių įrengimas ir kt. Minimi darbai atitinka SĮ 2 straipsnio 90 punkte įtvirtintą sąvoką „statybos darbai“. Valstybinėje žemėje šalia pastatų (duomenys neskelbtini), esantis plokščias horizontalus inžinerinis statinys – automobilių stovėjimo aikštelė, buvo sukurtas atliekant statybos darbus (žemės kasimo, grunto lyginimo, plastikinių modulių, bortelių įrengimo ir kt.), naudojant statybos produktus ir tvirtai sujungta su žeme, todėl tokio statinio neišardžius nėra galimybės jo perkelti į kitą vietą. Akivaizdu, kad ginčo statinys (automobilių stovėjimo aikštelė) turi pakankamai tvirtą pagrindą (pamatą), neleidžiantį jai atsidurti kitoje vietoje veikiant gamtos jėgoms. Inspekcijos 2020 m. birželio 22 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1183 užfiksuota, kad valstybinėje žemėje šalia pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), esančios automobilių stovėjimo aikštelės preliminarus plotas – apie 682 kv. m. Taigi ginčo statinys (automobilių stovėjimo aikštelė) yra II grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys, kurio statybai pagal SĮ 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2. punktą yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas.

Teismo posėdžio metu skundą padavusio juridinio asmens (duomenys neskelbtini) atstovas nurodė, kad šiuo atveju naujas statinys nebuvo pastatytas, o buvo atlikti tokie darbai: išlyginamas esamas gruntas, sudedami moduliai, koriai ir tarpai užpildomi skaldele, jokios laikančiosios konstrukcijos nebuvo įrengtos. Šiuo atveju koriai neturi pamato, jokių laikančiųjų konstrukcijų, jie paklojami ant esamo paviršiaus, yra sukabinami be tvirtinimo elementų. Įrengta danga laikytina kilnojamu daiktu. Dar 2016 m. dėl kitos situacijos buvo kreiptasi į NŽT, kuri išdavė sutikimą tvarkyti kiemus, atlikti aplinkos tvarkymo darbus, jei nebus sukurtas nekilnojamo turto objektas. Atsižvelgiant į tai nusprendė padaryti kieme korinę dangą, kuri yra kilnojamas daiktas, jai nereikia pamato, ją galima lengvai išardyti. Buvo siekta pagerinti žmonių gerovę ir įgyvendinti jai skirtas funkcijas. Pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą matyti, kad darbai buvo atlikti ir priimti 2020 m. kovo mėn., atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, nes nagrinėjimas vyksta praėjus dviejų metų terminui nuo darbų padarymo dienos.

Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė nurodė, kad statytojo teisė valstybinėje žemėje įgyvendinama, kai turimi atitinkami dokumentai. Šiuo atveju jokio NŽT valios išreiškimo ginčo teritorijoje nebuvo, byloje nėra jokių raštų ar dokumentų. Institucija nustatė, kad valstybinėje žemėje buvo pastatytas statinys, kadangi matyti, jog iš pradžių tai buvo automobiliais apstatoma žemė, tačiau A. užsakymu buvo išvalyta teritorija, padengtas pagrindas, teritorija sutvarkyta su įrengta skalda bei koriais, dėl nurodytų priežasčių tai nėra kilnojamas daiktas, jo negalima paimti ir perkelti į kitą vietą, tokį daiktą galima tik išardyti. Yra įrengtas šaligatvio bortelis, kas parodo, kad tai yra užbaigtas statinys. Statinys priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. 500 Eur bauda skirta atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl pasirinktas nuobaudos vidurkis. Institucija fiksuoja nusižengimą, kai atvysta į vietą ir nustato, kad nusižengimas yra padarytas. Pagal teismų praktiką, dviejų metų terminas svarbus paskiriant nuobaudas, todėl nuobauda buvo paskirta nepraleidus dviejų metų termino.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

SĮ 56 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą skiriama bauda statytojams nuo trijų šimtų penkiasdešimties iki septynių šimtų eurų.

Kaip matyti iš skundo, pareiškėja A. nepripažįsta pažeidusi SĮ 56 straipsnio 5 dalies nuostatų, skundą motyvuodama tuo, kad buvo atlikti tiesiog teritorijos tvarkymo darbai. Pažymėjo, jog 2016 m. B. kreipėsi į NŽT dėl teritorijos sutvarkymo „koriais“ greta (duomenys neskelbtini), kuris 2016 m. kovo 23 d. raštu Nr. 49SDŽ-121-(14,49.22) „Dėl informacijos pateikimo“ išreiškė neprieštaravimą aplinkos sutvarkymui, jei nebus sukuriamas nekilnojamojo turto objektas ir jei tai nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Šiuo atveju vadovavosi pateiktu išaiškinimu, teritorija buvo tvarkoma įrengiant korinę dangą, joks naujas nesudėtingas statinys savavališkai nebuvo pastatytas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad juridinis asmuo A. pažeidė SĮ 56 straipsnio 5 dalies nuostatas, A. teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda.

Šioje byloje yra aktuali statinio ir nesudėtingojo statinio sąvoka. Pagal SĮ 2 straipsnio 84 punktą statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pagal SĮ 2 straipsnio 30 punktą nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. To paties įstatymo 2 straipsnio 16 punkte reglamentuota, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, IV skyriaus antrojo skirsnio 3 lentelės 4.1 papunktyje nurodyta, kad plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas > 100 kv. m iki < 10000 kv. m yra priskiriami II grupės nesudėtingiems kitiems inžineriniams statiniams. Reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.2 papunktyje nurodyta, kad statant II grupės nesudėtingą statinį mieste yra privalomas leidimas statyti naują statinį. Be to, SĮ 2 straipsnio 46 punkte nurodyta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šio įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje įtvirtintas statybos be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudimas.

Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir statinio sąvoką, statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012). Taigi, statinio sąvoka turi būti aiškinama kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz.: vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybinėje žemėje šalia pasatų, esančių (duomenys neskelbtini), esantis plokščias horizontalus inžinerinis statinys – automobilių stovėjimo aikštelė, buvo sukurtas atliekant statybos darbus, kadangi buvo kasama žemė, lyginamas gruntas, įrengiami plastikiniai moduliai, borteliai. Pagal A. 2019 m. balandžio 18 d. pirkimo sutartį Nr. A62-56/19 ir 2020 m. kovo mėn. darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3.5 (20-k02-T57) šioje byloje nagrinėjamoje teritorijoje buvo atlikti darbai, t. y. plastikinių dangų įrengimas prieš įrengiant pagrindus, kai įrengiamas plotas vienoje vietoje viršija 500 m², korių remontas išardant seną korių dangą, įrengiant naują korio segmentą ir užpildant skaldele, kelio bortelių remontas, kelio bortelių įrengimas ir kt. Iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad A. vykdė statybos darbus. Matyti, kad statant automobilių stovėjimo aikštelę buvo naudojami bei vartojami statybos produktai. Atsižvelgiant į aikštelės konstrukciją, ji turi patvarų sąlytį su žeme. Pagal šias aplinkybes galima daryti išvadą, kad įrengta automobilių stovėjimo aikštelė yra nesudėtingasis statinys (nekilnojamasis daiktas).

Kaip jau minėta anksčiau, II grupės nesudėtingiems kitiems inžineriniams statiniams priskiriami plokšti horizontalūs inžineriniai statiniai (terasos, aikštelės ir kt.), kurių plotas > 100 kv. m iki < 10000 kv. m. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad valstybinėje žemėje šalia pasatų, esančių (duomenys neskelbtini), įrengtas plokščias horizontalus inžinerinis statinys, kurio apytiksliai išmatavimai 41 m x 24 m, preliminarus plotas – 682 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, matyti, kad šiuo atveju buvo pastatytas naujas kitas inžinerinis statinys laikytinas II grupės nesudėtingu statiniu, kuriam reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju nagrinėjamo plokščiojo horizontalaus inžinerinio statinio išmatavimai yra pakankamai dideli, kas sudaro pagrindą išvadai, kad norint perkelti įrengtą statinį į kitą vietą, jį būtina išardyti. Tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. sukurtas objektas atsparus įprastoms gamtoms jėgoms – neatsiduria kitoje vietoje esant didesniam vėjui ar audrai, taigi automobilių stovėjimo aikštelė yra atspari įprastoms gamtos jėgoms. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad atliko teritorijos tvarkymo darbus, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje nustatyta, kad tvarkyba – nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai: taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas. Šiuo atveju, kaip ir pati pareiškėja nurodo, buvo atlikti tokie darbai: išlyginamas esamas gruntas, sudedami moduliai, koriai ir tarpai užpildomi skaldele, taigi, atlikti darbai negali būti vadinami tvarkyba, kadangi jie neatitinka tvarkybos sąvokos paaiškinime nurodyto apibrėžimo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad norint pareiškėjos pastatytą objektą perkelti į kitą vietą, jį reikėtų išardyti, ir priešingai, nei teigia pareiškėja, vienkartinis išardymas reikalautų tiek darbo, tiek laiko, tiek finansinių sąnaudų, jį išardžius jo vertė taptų mažesnė, todėl aikštelę išmontavus, jos vertė neabejotinai taptų mažesnė, nei jau sumontuotas objektas.

Atkreiptinas dėmesys, kad A. skunde pažymi 2016 m. B. kreipimąsi į NŽT dėl teritorijos sutvarkymo „koriais“ greta (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. sausio 22 d. A. raštu Nr. A51-5779/16(2.9.3.24-UK7) kreipėsi į NŽT. NŽT 2016 m. kovo 23 d. raštu Nr. 49SDŽ-121-(14.49.22.) informavo A. apie tai, kad neprieštarauja, jog nesukuriant nekilnojamojo turto objekto, valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) būtų sutvarkyta aplinka, jei tai nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu nėra šios bylos dalykas. Inspekcijos 2021 m. balandžio 6 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui nustatyta, kad neturint statybą leidžiančio dokumento, nesuformuotame žemės sklype (valstybinėje žemėje), šalia pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengtas plokščias horizontalus inžinerinis statinys, kurio apytiksliai išmatavimai plane 41 m x 24 m, preliminarus plotas – 682 kv. m., priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Minėtu 2016 m. sausio 22 d. raštu A. į NŽT kreipėsi ne dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)e, taigi ne dėl byloje nagrinėjamo dalyko, todėl A. nurodytos aplinkybės dėl NŽT rašto šioje byloje neturi reikšmės. A. nepateikė daugiau jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų, kad yra leidžiama vykdyti statybą.

Teismo posėdžio metu A. atstovas pažymėjo, kad darbai buvo atlikti ir priimti 2020 m. kovo mėn., atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, nes nagrinėjimas vyksta praėjus dviejų metų terminui nuo darbų padarymo dienos. Pastebėtina, kad ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju Inspekcija faktinių duomenų patikrinimą vietoje atliko 2020 m. gegužės 8 d., o nutarimas priimtas 2021 m. balandžio 6 d., taigi procesiniai terminai nebuvo pažeisti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių, SĮ 2 straipsnio 30 ir 84 punktų nuostatomis, A. įrengta automobilių stovėjimo aikštelė laikytina nekilnojamuoju daiktu – nesudėtingu kitu inžineriniu statiniu. Byloje neabejotinai nustatyta, kad A., neturėdama statybą leidžiančio dokumento, nesuformuotame žemės sklype (valstybinėje žemėje), šalia pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įrengė plokščią horizontalų inžinerinį statinį, kurio apytiksliai išmatavimai plane 41 m x 24 m, preliminarus plotas – 682 kv. m., priskiriamą II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl juridiniam asmeniui A. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NSA-2(23.11) pagrįstai, vadovaujantis SĮ 56 straipsnio 5 dalimi paskirta administracinė nuobauda.

Ginčas šioje byloje kilo ir dėl nuobaudos už padarytą administracinį nusižengimą skyrimą. Juridinio asmens A. atstovė skunde nurodė, kad A. vykdė jai priskirtas aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos bei švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimo funkcijas, gerino dalies visuomenės narių gerovę, aplinką, todėl nesuprantama, kuo remiantis Inspekcija nusprendė, kad juridiniam asmeniui skirtina būtent 500 Eur bauda.

Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių nusižengimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Pagal konstitucinius teisingumo, teisinės valstybės principus už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Iš juridinio asmens A. atstovės skunde nurodytų paaiškinimų matyti, kad A. ketino atlikti VSĮ numatytas savivaldybių funkcijas, t. y. pagerinti aplinkos kokybę bei užtikrinti švarą ir tvarką viešose vietose. A. nurodo, kad B. nuolat gaudavo gyventojų skundus, kad gruntas kelkraštyje dulka, yra nelygus ir neprižiūrimas, todėl įvertinus susidariusią situaciją dėl oro taršos bei atsižvelgus į gaunamus gyventojų skundus ir galiojančius teisės aktus, nusprendė atlikti tiesiog teritorijos tvarkymo darbus. Tiek iš skunde nurodytų aplinkybių, tiek iš teismo posėdžio metu skundą padavusio juridinio asmens A. atstovo pateiktų paaiškinimų matyti, kad B. turėjo pagrįstą lūkestį pagerinti gyventojų gerovę, jų gyvenamą aplinką. Nors A. nepripažįsta pažeidusi SĮ 56 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes A. atsakomybė už savavališką statybą yra įrodyta, todėl šiuo atveju atsižvelgiant į A. atstovo paaiškinimus, gali būti sprendžiamas klausimas tik dėl administracinės nuobaudos dydžio.

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, leidžiančių A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o švelnesnės ar mažesnės nuobaudos, nei numato įstatymų leidėjas, skyrimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Tačiau, teismo vertinimu, visgi būtina ir reikalinga įvertinti tai, jog A. savo veiksmais siekė pozityvių tikslų, t. y. pagerinti žmonių gerovę, neturėjo tikslo padaryti žalos aukščiau aptartais veiksmais. Nurodytos aplinkybės padaryto SĮ normų pažeidimo pavojingumą daro mažesnį, nei tais atvejais, kai statytojas savo paties iniciatyva ir rizika nukrypsta nuo įstatymuose numatytų reikalavimų ar net turi išankstinį piktybišką nusiteikimą jų nesilaikyti statybų procese. Taigi, ši aplinkybė nebuvo tinkamai įvertinta individualizuojant nuobaudą. Be to, teismas nenustatė, kad A. už savavališką statybą būtų anksčiau traukta administracinėn atsakomybėn. Taigi, nurodytų aplinkybių visuma duoda pagrindą švelninti nuobaudą sankcijos ribose ir paskirti juridiniam asmeniui A. minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NSA-2(23.11) ir juridiniam asmeniui A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.