Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. Š. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimo, kuriuo V. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., V. Š. paskirta galutinė administracinė nuobauda - 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., už tai, kad jis 2013 m. spalio 18 d. apie 17.07 val., Musninkų g. 17, Vilniuje, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį, abu automobilius apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p. bei 234 p. reikalavimus.

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-8373-851/2014 nutraukti arba panaikinti nutarimo dalį, kuria jis yra pripažintas kaltu padarius administracinį pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant šio pažeidimo sudėties.

Jei apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad jo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. sudėtis - jo atžvilgiu pritaikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą baudą ir neskirti teisės – vairuoti transporto priemones – atėmimo.

Jei teismas skirtų baudą - ją išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

V. Š. manymu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyrio postinis R. G. 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr.AV2-4647/1097 nepagrįstai šioje byloje pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą, nes šis terminas gali būti pratęsiamas tik esant Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nurodytoms aplinkybėms, kurios objektyviai trukdo išspręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimą. V. Š. nesutinka su institucijos 2014 m. balandžio 18 d. nutarime nurodytais teiginiais, jog jam buvo siunčiami šaukimai atvykti į policiją, tačiau jis į juos nereagavo. V. Š. pažymi, kad, nors pažeidimas buvo padarytas 2013 m. spalio 18 d., tačiau automobilio savininkas – jo sūnus - atvykti į policijos įstaigą buvo kviečiamas tik 2013 m. gruodžio 2 d. A. Š. informavo policijos įstaigą, jog jam priklausančiu automobiliu VW Golf naudojasi jo tėvas. Jis taip pat nurodė V. Š. adresą, tačiau 2014 m. vasario 11 d. šaukimą atvykti į policijos įstaigą vėl gavo A. Š. Todėl į policijos įstaigą nuvyko tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š., tiek jo sūnus. V. Š. parašė pasiaiškinimą, buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas jo automobilis, tačiau byloje tų nuotraukų nėra. Todėl, pažeidėjo manymu, pareigūnas, kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, apžiūrėjo automobilį ir užfiksavo VW Golf automobilio apgadinimus, turėtų būti apklausiamas teismo posėdyje.

2014 m. balandžio 14 d. V. Š. gavęs šaukimą vėl nuvyko į policijos komisariatą, tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidėtas dėl pareigūno, kurio žinioje buvo ši byla, ligos. 2014 m. liepos 3 d. V. Š. dar kartą nuvykus į policijos įstaigą, jo automobilis buvo dar kartą apžiūrėtas ir nufotografuotas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis nuo 2013 m. spalio 18 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. būtų vengęs atvykti į bylos nagrinėjimą ar trukdęs apžiūrėti automobilį. Taigi pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą institucija neturėjo jokio faktinio pagrindo. Be to nei jam, nei automobilio savininkui apie nutarimą pratęsti nuobaudos skyrimo terminą nebuvo pranešta.

Motyvuojamoji dalis

V. Š. manymu, administracinio teisės pažeidimo protokolas nepatvirtina jo kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, nes jis pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų. Todėl juo kaip tiesioginiu įrodymu remtis negalima. Be to administracinio teisės pažeidimo protokolo ir tarnybinio pranešimo vidinis atitikimas įrodinėjamų faktų prasme nepadidina jų įrodomosios galios.

V. Š. pažymi, kad apgadinimai, užfiksuoti ant jo automobilio, nors iš pažiūros atitinka liudytojų nupasakotą eismo įvykio mechanizmą, tačiau buvo padaryti 2014 m. balandžio 10 d. kito eismo įvykio metu, apie kurį jis informavo pareigūnus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra automobilio Mazda 6 apžiūros protokolo. Todėl nėra aišku, kaip pasireiškia išoriniai automobilio apgadinimų požymiai: jų ilgis, pobūdis. Taip pat nebuvo atliktas abiejų automobilių sugretinimas. Todėl nepašalinus byloje esančių neaiškumų, visi neaiškumai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Be to, nors pareigūnas M. T. tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad jis gavo pranešimą dėl eismo įvykio Šeškinės g. 30., tačiau eismo įvykio schemoje pažymėta, kad eismo įvykis įvyko adresu Musninkų g. 17. V. Š. pažymi, jog šios vietos viena nuo kitos yra nutolę 528 m. ir viena nuo kitos nesimato, todėl adreso neatitikimas rodo institucijos, tyrusios bylą neatidumą ir aplaidumą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymu, liudytojai, kurie nurodė, jog tai jis sukėlė eismo įvykį, galėjo suklysti. Todėl neatmestina tikimybė, kad, jei pažeidėjas iš tiesų važiavo Musninkų ar Šeškinės gatvėmis, tai automobilį Mazda 6 galėjo kliudyti priešais V. Š. važiavęs kitas automobilis. Pažeidėjo manymu, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis apgadino automobilį Mazda 6, jis negalėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Todėl, nesant neginčijamų duomenų, kad jis savo veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Skunde V. Š. atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu – tyčia, t.y. asmuo supranta, kad jis sukėlė eismo įvykį ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalina. Jei jis ir važiavo Šeškinės ar Musninkų g., tai iš įvykio vietos pasitraukė, nes nepajuto ir nesuprato, kad vairuodamas kliudė ir apgadino kelkraštyje stovėjusį nukentėjusiosios automobilį. V. Š. pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nei automobilių kontakto požymių, nei žalos masto, nei jo elgesio po eismo įvykio. Be to, pažeidėjo manymu, jis neatliko jokių veiksmų, kurie leistų teismui manyti, kad jis suvokė tai, kad sukėlė eismo įvykį ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors liudytojas P. Š. signalizavo, o nukentėjusioji mojavo rankomis, tačiau nei vienas iš nukentėjusiųjų nenurodė, kad pastarasis į tai kaip nors reagavo: atsisuko pažiūrėti ar padidino greitį. Be to, nukentėjusioji aiškino, kad tą dieną buvo rūkas, lijo, todėl jis moters mojavimo galėjo nematyti, P. Š. signalo galėjo neišgirsti dėl turimos klausos negalios. Pažeidėjas atkreipia dėmesį į tai, jog nei vienas iš liudytojų nenurodė, kad būtų girdėję automobilių kontakto garsą, ar matę, kaip automobilis Mazda 6 sujudėjo. Be to automobilių kontaktas buvo ne smūginio tipo, o slystamo, todėl sunkiai juntamas. Tai, kad V. Š. turi klausos sutrikimą, jam nustatytas 35 % darbingumo lygis, taip pat sumažino jo gebėjimą reaguoti į galimą kontaktą. V. Š. nurodo, kad jis neturėjo jokio motyvo ar tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jo civilinė atsakomybė buvo drausta privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Todėl jei žala būtų padaryta, ji būtų atlyginta draudimo.

V. Š. atkreipia dėmesį į tai, jog apylinkės teismas pripažino jį kaltu pažeidus Kelių eismo taisyklių 232 p. reikalavimus, nors tokiu KET punkto reikalavimų pažeidimu, administracinio teisės pažeidimo protokole jis nebuvo kaltinamas.

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. pažymi, kad kaltės dėl padaryto pažeidimo neigimas, neužkerta kelio taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013, 2014 m. vasario 18 d nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-10/2014). Pažeidėjas yra pensininkas. Jam nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2012 m. balandžio 14 d. buvo nustatytas tik 35% darbingumo lygis. Jis jau 20 m. serga cukriniu diabetu su diabetine polineuropatija. Be to jam yra diagnozuotos ir kitos ligos, praeityje atliktos rimtos operacijos. Todėl V. Š. sunku vaikščioti ilgus atstumus. Jis kenčia skausmus. Jam dažnai tenka vykti į gydymo įstaigas. Be to jo žmona taip pat tik iš dalies darbinga. Jai tenka dažnai lankytis pas gydytojus. Nors žmona dirba, tačiau jai dėl prastos sveikatos važinėti viešuoju transportu yra nepatogu. V. Š. pažymi, kad jo sūnus jau suaugęs, sukūręs šeimą, todėl šiuo metu tėvams negali skirti pakankamai dėmesio. Todėl, pažeidėjo manymu, dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ne tik jis, bet ir jo žmona patirtų padarytiems pažeidimams neproporcingai dideles pasekmes.

V. Š. atkreipia dėmesį į tai, kad jis dirba VšĮ Šeškinės poliklinikos apsaugos sistemos specialistu. Iš pareiginių nuostatų matyti, kad jis, gavęs pranešimą apie bet kokį sistemų ar tinklų gedimą, privalo nedelsiant atvykti į polikliniką ir imtis būtinų priemonių gedimams pašalinti. Taigi V. Š. teisė vairuoti transporto priemones yra būtina. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad jam darbas yra labai svarbus, nes tik jo dėka jis jaučiasi pilnaverčiu ir naudingu visuomenei žmogumi. Be to jis turi sodą. Ten dėl sveikatos būklės su žmona augina ekologiškas daržoves – verčiasi ūkine veikla. Atstumas iki sodo yra 14 km. Todėl neturint teisės vairuoti sodo pasiekimas būtų labai apsunkintas. Tai pablogintų ne tik jo sveikatos būklę, bet ir turtinę padėtį. V. Š. pažymi, kad jis vairuoja jau 27 metus, tačiau per tą laiką už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas nebuvo. Jam niekada nebuvo taikytas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Jis yra drausmingas ir atsakingas vairuotojas. Be to, V. Š. manymu, teismas, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į tai, kad jo padarytas pažeidimas nėra pavojingas. Jo metu nenukentėjo eismo dalyviai, nebuvo sukelta avarinė situacija.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. pažymi, kad jo ir žmonos pajamos nėra didelės. Atsižvelgiant į tai, jog jie su žmona moka didelius komunalinius mokesčius, didelę dalį pajamų išleidžia vaistams, paskirta 3 000 Lt bauda šeimai yra per didelė našta.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo

Nepagrįstas administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinis R. G. 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. AV2-4647/1097 nepagrįstai jo atžvilgiu pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 7 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nustato administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013, 2AT-5-2014).

Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. 3 d. numatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, yra ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., buvo padaryti 2013 m. spalio 18 d. 17.07 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinis R. G., kuris tyrė 2013 m. spalio 18 d. eismo įvykį, 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. AV2-4647/1097 pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2014 m. spalio 18 d., motyvuodamas tuo, kad V. Š. per įstatymo numatytą administracinės nuobaudos skyrimo terminą nepavyko patraukti administracinėn atsakomybėn.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad tiriant 2013 m. spalio 18 d. eismo įvykį, šaukimai atvykti į policijos įstaigą tiek automobilio VW Golf savininkui A. Š., tiek šiuo automobiliu važinėjančiam jo tėvui V. Š. buvo siunčiami periodiškai. Minėti asmenys į policijos įstaigą buvo kviečiami atvykti: 2013 m. gruodžio 2 d. 9.30 val., 2014 m. vasario 11 d. 9.30 val., 2014 m. balandžio 14 d. 10.00 val. (b. l. 16). 2013 m. gruodžio 2 d. 9.30 val. automobilio VW Golf savininkas A. Š. į policijos įstaigą nenuvyko. 2014 m. vasario 11 d. buvo paimtas V. Š. rašytinis 2013 m. spalio 18 d. eismo įvykio aplinkybių paaiškinimas (b. l. 11). Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. skunde nurodė, jog jis į policiją vykti nevengė. Ten nuvažiavus 2014 m. balandžio 14 d. jam buvo pranešta, kad įvykį tiriantis pareigūnas serga. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad V. Š. administracinėn atsakomybėn per įstatymo numatytą laiką nebuvo patrauktas dėl objektyvių priežasčių.

Be to Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinis R. G. 2014 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. AV2-4647/1097 administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė nepasibaigus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. nustatytiems terminams. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas V. Š. atžvilgiu iki 2014 m. spalio 18 d. buvo pratęstas pagrįstai.

Dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymo

Nepagrįstas V. Š. apeliacinio skundo argumentas, jog jis 2013 m. spalio 18 d. nesukėlė eismo įvykio.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Kelių eismo taisyklių 132 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų Saugus.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog V. Š. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliaciniame skunde V. Š. nesutiko su apylinkės teismo išvada, jog jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir nurodė, jog jis 2013 m. spalio 18 d. 17.07 val. nei Musninkų gatve, nei Šeškinės gatve nevažiavo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. V. Š. padaryti administraciniai teisės pažeidimai įrodyti byloje surinkta medžiaga: tarnybiniu pranešimu (b. l. 6), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 8), pranešimu apie eismo įvykį (b. l. 10), rašytiniu nukentėjusiosios A. B. paaiškinimu (b. l. 9), nukentėjusiosios A. B. bei liudytojų A. Š., P. Š., M. T. parodymais.

2014 m. liepos 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-14750331-14, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė V. Š., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Nors apeliaciniame skunde V. Š. neigė, jog jis, vairuodamas automobilį VW Golf, kliudė automobilį Mazda 6 ir apgadinęs abu automobilius pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų, faktinių duomenų visuma. Nukentėjusioji A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji 2013 m. spalio 18 d., Musninkų g. važiuodama automobiliu Mazda 6, sustojo prie kelkraščio. Tuo metu automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į jos transporto priemonę: nubraukė visą automobilio dešinės pusės šoną, kliudė veidrodėlį. Nukentėjusioji užsirašė automobilio numerį, išlipusi iš automobilio mojavo VW Golf automobilio vairuotojui, tačiau jis nesustojęs nuvažiavo tolyn (b. l. 35-36). A. B. iš karto po įvykio analogiškas įvykio aplinkybes išdėstė rašytiniame paaiškinime (b. l. 9). Šias aplinkybes patvirtina nuoseklus liudytojo P. Š. aiškinimas, kad jis 2013 m. spalio 18 d. važiuodamas Musninkų gatve matė kaip prie kelkraščio pastatyto automobilio Mazda 6 keleivio pusę važiuodamas kliudė mėlynos spalvos automobilis VW Golf. Liudytojas signalizavo, tačiau vairuotojas į tai nesureagavo ir nuvažiavo tolyn (b. l. 36). Analogiškas įvykio aplinkybes, užfiksuotas 2013 m. spalio 18 d. tarnybiniame pranešime, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas pareigūnas M. T. (b. l. 36). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui Mazda 6 buvo nustatyti šie apgadinimai: apgadintas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 8). Užfiksuoti automobilio Mazda 6 apgadinimai sutampa su nukentėjusiosios ir liudytojo P. Š. aiškinimu, kad kontaktuojant automobiliams buvo apgadintas visas automobilio Mazda 6 dešinys šonas. Todėl tai neabejotinai patvirtina, kad automobiliui Mazda 6 nustatyti apgadinimai buvo padaryti 2013 m. spalio 18 d. 17.07 val. automobilių Mazda 6 ir VW Golf kontakto metu.

Tai, kad įvykio metu automobilį vairavo būtent V. Š. patvirtina liudytojo A. Š. parodymai, kad, nors jis yra automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, tačiau šia transporto priemone naudojasi jo tėvas V. Š. (b. l. 36). Aplinkybės, kad būtent jis naudojasi automobiliu VW Golf nepaneigė ir pats pažeidėjas. V. Š. nenurodė jokio kito asmens 2013 m. spalio 18 d. 17.07 val. galėjusio važiuoti automobiliu VW Golf (b. l. 35). Tam neprieštarauja nukentėjusiosios A. B. ir liudytojo P. Š. aiškinimas, jog automobilį VW Golf eismo įvykio metu vairavo senyvo amžiaus vyras. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog aptartų objektyvių faktinių duomenų visetu neabejotinai įrodyta, kad 2013 m. spalio 18 d. 17.07 val. automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent V. Š..

Nors V. Š. apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį į tai, jog nesutampa administracinio teisės pažeidimo protokole ir pareigūno M. T. tarnybiniame pranešime nurodyta eismo įvykio vieta, todėl nėra aišku, kur eismo įvykis įvyko, tačiau teismo posėdžio metu pareigūnas M. T. paaiškino, kad Šeškinės ir Musninkų gatvės yra gretimos, todėl eismo įvykis buvo susietas su artimiausiu pastatu, esančiu adresu Musninkų g. 17 (b. l. 36). Tai patvirtina byloje esanti eismo įvykio vietos schema (b. l. 7). Tai, kad automobilis Mazda 6 buvo apgadintas Musninkų gatvėje, teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji A. B. bei liudytojas P. Š. (b. l. 35-36). Pranešime apie eismo įvykį taip pat nurodyta, kad automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį Mazda 6 kliudė Musninkų gatvėje (b. l. 10). Todėl vien ta aplinkybė, kad nukentėjusioji A. B. policijos pareigūnus kvietė prie Šeškinės turgelio, esančio adresu Šeškinės g. 30, negali būti vertintina kaip netiksliai nurodytas įvykio vietos adresas ir jokios esminės reikšmės, vertinant V. Š. veiksmus, neturi.

Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad objektyvių faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, jog 2013 m. spalio 18 d. 17.07 val. V. Š., automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pro automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, jį kliudė ir dėl to abu automobilius apgadino.

Nepagrįstas V. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes nejautė ir nesuvokė, kad kliudė ir apgadino kelkraštyje stovėjusį automobilį Mazda 6.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles vairuotojams užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Kelių eismo taisyklių 234 p. įtvirtinta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Pažymėtina, jog kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia – sąmoningu veikimu. Taigi svarbu, ar konkrečioje situacijoje asmuo suvokia, kad jis sukėlė eismo įvykį dėl kurio buvo sužalotas žmogus ir kad iš šio įvykio vietos pasišalina neteisėtai – turėdamas pareigą pasilikti, tačiau sąmoningai ją ignoruodamas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. nurodė, kad jei jis 2013 m. spalio 18 d. apie 17.07 val. važiavo Musninkų gatve, tai dėl savo sveikatos būklės ir oro sąlygų nepastebėjo ir nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Skundą nagrinėjantis teismas tokį pažeidėjo aiškinimą vertina kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. aiškinimą, kad jis nepajautė galimo automobilių VW Golf ir Mazda 6 kontakto, paneigia automobiliui Mazda 6 padarytų apgadinimų pobūdis. Nukentėjusiojo A. B. parodė, kad V. Š. automobiliu VW Golf apgadino visą jos automobilio Mazda 6 dešinį šoną (b. l. 36). Tai patvirtina papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad automobiliui Mazda 6 padarytas apgadinimas tęsėsi nuo automobilio veidrodėlio iki užpakalinio automobilio bamperio (b. l. 8). Taigi padarytų apgadinimų pobūdis rodo, kad automobilių Mazda 6 ir VW Golf kontaktas buvo ne momentinis, tačiau tęstinio pobūdžio, todėl akivaizdžiai juntamas. Todėl V. Š., akivaizdaus automobilių kontakto metu, negalėjo nepajausti, jog kliudė kitą automobilį ir suprato sukėlęs eismo įvykį. Be to aplinkybė, kad nukentėjusioji išlipusi iš automobilio mojavo VW Golf vairuotojui, o liudytojas P. Š. signalizavo, nepaneigia to, kad V. Š. būdamas atidus vairuotojas ir stebėdamas kelią, privalėjo į šiuos ženklus atkreipti dėmesį ir sustoti. Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad jis galimo automobilių kontakto galėjo nepajusti dėl klausos sutrikimo ir kitų sveikatos problemų, tačiau teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis 2013 m. spalio 18 d. dėl savo sveikatos būklės negalėjo orientuotis aplinkoje ar adekvačiai suvokti įvykio aplinkybes. Tai, kad 2013 m. spalio 18 d. diena buvo galimai apniukusi, lynojo, nepatvirtina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimo, kad oro sąlygos galėjo apsunkinti jo galimybes pajausti automobilių VW Golf ir Mazda 6 kontaktą. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad, pagal nustatytas įvykio aplinkybes, V. Š. suprato savo veiksmus ir suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoravo ir iš eismo įvykio vietos tyčia pasišalino.

Iš 2014 m. liepos 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad V. Š. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 132 p. ir 234 p. reikalavimus. Kaip jau minėta, KET 234 p. numato su eismo įvykiu susijusio asmens pareigą apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai. Nors apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad V. Š., nepranešęs apie eismo įvykį ir pasišalinęs iš eismo įvykio pažeidė KET 232 p. reikalavimus, tačiau teismas tai vertina kaip techninę rašymo apsirikimo klaidą, neturinčią jokios esminės reikšmės V. Š. veiksmų vertinimui.

Dėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo

Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-36-2013).

Skirdamas nuobaudą apylinkės teismas atsižvelgė, į tai, jog nėra V. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertino pažeidimo pobūdį – padaryti apgadinimai mažareikšmiai, neatsirado sunkių pasekmių, jo asmenybę: charakterizuojamas teigiamai, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą (b. l. 2-3). Todėl pagrįstai už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarymą minimalias sankcijoje numatytas nuobaudas. Apylinkės teismas paskirtas nuobaudas subendrinimo nepažeisdamas nuobaudų bendrinimo taisyklių (ATPK 33 str.).

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. skunde nurodo, kad jo šeimos materialinė padėtis yra sunki, jis pats turi sveikatos problemų, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo metu tiek jis, tiek jo žmona dirba, turi pastovias pajamas, kurios nėra minimalios. Taigi dar labiau sumažinti paskirtos minimalios baudos dydį pagrindo nėra. Be to, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo elgesį po įvykio, tai, jog jis nesigaili dėl savo neteisėtų veiksmų, teismas daro išvadą, jog V. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir jam neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pagrindo taip pat nėra.

Taigi V. Š. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nenustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas būtų užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, dar labiau sušvelninti paskirtą minimalaus dydžio nuobaudą, nėra tikslinga.

Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. dėmesys, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d., atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Todėl, nagrinėjamu atveju, V. Š. dėl paskirtos baudos išdėstymo turi kreiptis į nuobaudą paskyrusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.