Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Radviliškio apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovui L. S., trečiajam asmeniui A. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6.1.Teismas nepakankamai ištyrė ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė deliktinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias teisės normas ir Konstitucinio Teismo suformuotą konstitucinę doktriną. Teismas neįvertino net netyrė aplinkybių, kad ieškinys buvo grindžiamas aplinkybe, jog turėtas išlaidas lėmė asmens (trečiojo asmens, už kurį atsakingas atsakovas), dalyvavusio 2015-07-10 eismo įvykyje, neteisėti veiksmai bei remiamasi CK nuostatomis, reglamentuojančiomis deliktinės atsakomybės sąlygas; R. J. nebuvo nei nukentėjęs, nei liudytojas, nei vertėjas, nei ekspertas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 279 straipsnį, neatitiko jokio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatyto proceso dalyvio statuso, o konkrečiai buvo įvardintas suinteresuotu asmeniu, kurio statuso nei ATPK, nei BPK nenumato ir teisių bei pareigų nereglamentuoja. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovas šiuo atveju neturi teisės reikalauti atlyginti patirtų tiesioginių nuostolių. Nepagrįsti teismo argumentai, kad ieškovo patirtos išlaidos nebuvo būtinos.

6.2.Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Kauno apygardos teismo nutartis bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad negalima naujoje civilinėje byloje reikšti ieškinio CPK 98 straipsnio pagrindu dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo, nes šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. Ginčas tarp šalių kilo dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo turtinę žalą – turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai administracinio teisės pažeidimo byloje, deliktinės atsakomybės pagrindu.

10.Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ištyrė ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė deliktinės atsakomybės sąlygas reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-07-10 kelio (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė atsakovui L. S. priklausantis ir trečiojo asmens A. R. vairuojamas traktorius ir įmonei UAB „Gensera“ priklausantis sunkvežimis. Šiaulių apskrities VPK Radviliškio r. PK 2015-07-17 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje trečiasis asmuo A. R. buvo pripažintas minėto 2015-07-10 eismo įvykio kaltininku. Trečiasis asmuo A. R. pateikė skundą Radviliškio rajono apylinkės teismui, kuriame nurodė, jog nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda ir, kad jis yra nekaltas dėl 2015-07-10 eismo įvykio. Radviliškio rajono apylinkės teismas trečiojo asmens A. R. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Šiaulių apskrities VPK Radviliškio raj. PK 2015-07-17 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Bendrosios civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė ( CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Prievolė atlyginti turtinę žalą kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Pažymėtina, kad nesant įrodytai bent vienai deliktinės atsakomybės sąlygai, atsakomybė negali kilti. Taip pat pažymėtina, kad civilinei atsakomybei taikyti neužtenka nustatyti priežastinį ryšį, būtina konstatuoti, kad šis ryšys yra teisiškai reikšmingas. Pernelyg nutolęs priežastinis ryšys nepakankamas civilinei atsakomybei atsirasti.

13.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procese sąlygiškai išskiriami du etapai. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar konkretūs neigiami padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

14.Nagrinėjamu atveju ieškinys grindžiamas aplinkybe, jog turėtas išlaidas lėmė trečiojo asmens neteisėti veiksmai 2015-07-10 eismo įvykyje, o žala įvardijama kaip turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai administracinio teisės pažeidimo byloje. Apelianto teigimu, minėtų išlaidų ieškovas nebūtų patyręs, jei nebūtų įvykęs minėtas 2015-07-10 eismo įvykis, t. y. nebūtų trečiojo asmens A. R. neteisėtų veiksmų, kurie lėmė minėtą eismo įvykį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas žalą kildina iš 2015-07-10 eismo įvykio, tačiau matyti, kad išlaidas patyrė administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje buvo nagrinėjamas trečiojo asmens skundas dėl paskirtos administracinės nuobaudos.

15.Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp autoįvykio ir ieškovo patirtų išlaidų už advokato pagalbą nėra priežastinio ryšio. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad dėl autoįvykio atsiradusia žala laikytini tiesioginiai įvykio padariniai, t. y. automobilių apgadinimas, asmens sveikatos sutrikdymas. Ieškovo patirtos išlaidos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisine prasme yra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, nuo 2015-07-10 eismo įvykio.

16.Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog jei ieškinio reikalavimas būtų kildinamas iš A. R. kreipimosi skundu į teismą, deliktinei atsakomybei kilti toks kreipimasis turėtų būti pripažintas neteisėtu. O pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, pažymėtina, kad esminės reikšmės turi ne administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, o asmens kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tuo aspektu ir tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kas teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas kildinamas tik iš 2015-07-10 eismo įvykio. O ieškovo įrodinėjami trečiojo asmens A. R. neteisėti veiksmai yra ne neteisėtas kreipimasis į teismą, o tai, kad trečiasis asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punktą, 101 punktą, 226 punktą. Taip pat, kad tokiais savo veiksmais trečiasis asmuo pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog nepadarytų žalos kitiems asmenims.

17.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Kauno apygardos teismo nutartis bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi žemesnės instancijos teismai turi vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Sutiktina su apeliantu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. civilinės bylos Nr. 3K-7-861/2001 ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurie paremti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-637-469/2015, kadangi minėtoje nutartyje yra pateiktas išaiškinimas, kada naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos, gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu bei dėl pagrindo spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo.

18.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

20.CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, ieškovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą nepakeistą.