Panevėžio apygardos teismo nutartis

2022-11-15 · Civilinė byla Nr. e2A-501-739/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-15
Bylos Nr.
e2A-501-739/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
K. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-501-739/2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04232-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.1.; 3.3.1.4; 3.3.1.6.; 3.4.5.5.; 3.4.5.6.; 3.4.5.10. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-192-1000/2022 pagal pareiškėjos K. M. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo ir globėjo skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja K. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti suinteresuotą asmenį Ž. L. neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai), nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai), paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas), dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla), asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra), sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas), šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti), asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius), teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir būti išrinktam), kitose asmeninių neturtinių santykių srityse (gebėjimas pasirūpinti advokatu), nustatyti jai globą ir jos globėja bei turto administratore skirti pareiškėją K. M..

2. Pareiškėja paaiškino, kad motina dėl savo psichinės būklės nebegali savimi pasirūpinti, tinkamai įgyvendinti savo teisių ir teisėtų interesų. Ž. L. nesugeba įsigyti maisto produktų, drabužių, kitų būtinų prekių, nes jai atrodo, kad viskas kainuoja labai brangiai, todėl neperka nieko; ji pati nesumoka komunalinių mokesčių, nes nesugeba to padaryti; nemoka pasigaminti maisto; nesugeba kreiptis dėl jai, kaip neįgaliajai, priklausančių išmokų ir pan. Dėl jos būklės jai reikalinga priežiūra, ji negali savarankiškai įgyvendinti visų savo civilinių teisių ir pareigų.

3. Išvadą teikianti institucija (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyrius išvadoje nurodė, jog Ž. L. nustatytas pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Dėl atitinkamos sveikatos būklės ji savimi pasirūpinti negali, negali pilnai išreikšti ir išsakyti savo poreikių bei jų patenkinti. Sutiko, kad pareiškėja yr tinkama būti paskirta suinteresuoto asmens globėja, nurodė, kad kitų asmenų, pageidaujančių būti globėjais nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2022 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškimą patenkino iš dalies – pripažino Ž. L. neveiksnia šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse: 1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, būvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 2) asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.). Pripažino Ž. L. ribotai veiksnia šiose asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus srityse: 1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 2) asmeninių neturtinių santykių srityje: asmens dokumentų gavimas. Kitą pareiškimo dalį dėl Ž. L. pripažinimo neveiksnia turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse atmetė. Nustatė Ž. L. pripažintai neveiksnia atitinkamose turtinių santykių srityse, asmeninių neturtinių santykių srityse, šeimos santykių srityje, darbo teisinių santykių srityje globą. Taip pat nustatė Ž. L., pripažintai ribotai veiksnia atitinkamose turtinių santykių srityse, asmeninių neturtinių santykių srityje, rūpybą. Paskyrė K. M. neveiksnia tam tikrose srityse ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse pripažintos Ž. L. globėja, rūpintoja ir turto administratore.

5. Teismas, spręsdamas kokiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo turėtų būti pripažintas neveiksniu ir (arba) ribotai veiksniu, vadovavosi teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytomis aplinkybėmis bei teismo posėdžio metu duotais proceso dalyvių paaiškinimais. Teismas sprendė, kad ekspertų išvada yra motyvuota, paremta byloje esančiais duomenimis, byloje surinktos medicininės dokumentacijos duomenimis, tiesioginiu Ž. L. išsamiu ištyrimu, tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, todėl Ž. L. pripažino neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikrose ekspertizės akte nurodytose srityse, o ne visose srityse, kaip nurodyta pareiškėjos prašyme ar socialinio darbuotojo išvadoje.

6. Kadangi pati Ž. L. teismo posėdžio metu išreiškė aiškią nuomonę, jog pageidauja, kad globėja būtų paskirta duktė K. M., o išvadą teikiančios institucijos atstovė G. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka, jog globėja, rūpintoja bei teismo administratore būtų paskirta K. M., teismas, nustatęs, kad motinos ir dukters santykiai yra geri ir artimi, konstatavo, kad K. M. sugebės tinkamai vykdyti globėjo, rūpintojo, turto administratoriaus pareigas ir jos paskyrimas globėja, rūpintoja, turto administratore labiausiai atitiks neveiksnia, ribotai veiksnia tam tikrose srityse pripažintos Ž. L. interesus.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai apeliaciniu skundu prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7.1. Apeliantas teigia, kad Ž. L. gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose nuo (duomenys neskelbtini) pagal ilgalaikę socialinės globos sutartį, todėl (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai yra institucija, atliekanti globos ir rūpybos funkcijas.

7.2. Mano, kad pirmiausia keltinas klausimas, ar iš viso reikėjo skirti šioje byloje nutartimi Ž. L. psichinei būklei nustatyti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi Ž. L. gerai orientuojasi visose turtinių ir neturtinių santykių srityse, ir geba pasirūpinti savimi. Globos namų darbuotojai jokių požymių, kad globos namų gyventoja Ž. L. negalėtų savarankiškai įsigyti maisto produktų, nesugebėtu sumokėti mokesčių ir atlikti kitų veiksmų, nurodytų (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos 2021 m. birželio 29 d. išvadoje, nepastebėjo ir nenustatė. Priešingai, bendraujant su Ž. L., ji buvo labai nustebusi, kodėl jai turi būti skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė, nesuprato, kodėl dukra taip elgiasi, kas ją labai prislėgė, ji tapo nekalbi, užsidariusi, labai skaudžiai išgyveno.

7.3. Teigia, kad teismas rėmėsi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kuriame daroma išvada, kad Ž. L. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose nurodytose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Tačiau iki ekspertizės paskyrimo Ž. L. buvo bendraujanti, lengvai prieinama kontaktui, tik po ekspertizės paskyrimo ir atlikimo jos elgesys kardinaliai pasikeitė. Atkreipia dėmesį, jog po teismo sprendimo ji dar labiau užsiskleidė savyje, ir iš viso vengia bendravimo. Jeigu prieš bylos nagrinėjimą ji aiškiai išreiškė, kad su tokia byla nesutinka, tai po teismo posėdžio ji visiškai palūžo, užsidarė, ir į klausimus nebeatsakinėja, nors jokių požymių, kad negalėtų pasirūpinti savimi, nepastebėta.

7.4. Apelianto teigimu, šioje byloje ekspertizės aktas nėra tiesioginis įrodymas, jis laikytinas tik paprastu rašytiniu įrodymu, neturinčiu didesnės įrodomosios galios, ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nors (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai nebuvo įtraukti į bylą, nebuvo apklausti darbuotojai, tiesiogiai kontaktuojantys su Ž. L. ir turintys specialių žinių, tačiau ir sprendime nurodyti įrodymai duoda pagrindo vertinti, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, teismas neturėjo vadovautis ekspertizės aktu dėl jo nepagrįstumo ir ydingumo, o tuo labiau vadovautis (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos 2021 m. birželio 29 d. išvada. Atkreipia dėmesį, kad į bylą nebuvo įtraukta išvadą teikianti institucija – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius, nes jos darbuotojai turėjo pateikti išvadą, kadangi Ž. L. gyvena (duomenys neskelbtini) rajone.

7.5. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai prašė įtraukti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namus į bylą suinteresuotu asmeniu. Prašymai nebuvo tenkinami, teismas dėl jų sprendime nepasisakė. Teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimą, nes neįtraukė globos namų į bylą, atstovo (liudytojų) nekvietė į teismo posėdį, nors globos namai buvo pateikę tokį prašymą. Tai reiškia, kad byla išnagrinėta neįtraukus į bylą asmenų, kuriems bylos baigtis turi reikšmės jų teisėms ir pareigoms. Neįtraukdamas (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų į bylą, teismas pažeidė suinteresuoto asmens, globos namų gyventojos Ž. L. teises, ir sutrukdė globos namams tinkamai vykdyti teisės aktais nustatytas funkcijas, nebuvo gintas viešasis interesas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ginčo šalių apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja juos pagal apeliantų nurodytas ribas, kai byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar neegzistuoja CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai. Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

10. Pagal CPK 442 straipsnio 3 bei 5 punktus, bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir bylos dėl globos ir rūpybos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. CPK 443 straipsnio 3 dalis numato, kad ypatingosios teisenos byloje suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį.

11. CPK 464 straipsnio 1 dalis numato, kad byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, taip pat globos (rūpybos) institucija. Teismas kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, artimuosius giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius.

12. CPK 507 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog byla dėl globos ar rūpybos nustatymo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjama būtinai dalyvaujant asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, globos ir rūpybos institucijos atstovui, kuris duoda išvadą teisme, ir asmeniui, kurį rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.241 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad globos ir rūpybos institucijos yra savivaldybių institucijos, kurios prižiūri ir kontroliuoja globėjų, rūpintojų ir pagalbą priimant sprendimus teikiančių asmenų veiklą.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai, kuriuose gyvena suinteresuotas asmuo, nebuvo įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu, procese nebuvo apklausti darbuotojai, galėję teisme nurodyti svarbias aplinkybes apie suinteresuoto asmens Ž. L. sveikatos būklę. Apeliantas mano, kad tokiu būdu teismas pažeidė suinteresuoto asmens, globos namų gyventojos Ž. L., teises ir sutrukdė globos namams tinkamai vykdyti teisės aktais nustatytas funkcijas, nebuvo gintas viešasis interesas.

15. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai iš esmės siekia ginti ne savo, bet suinteresuoto asmens Ž. L. teisėtus interesus, nors tokia teisė įstatymu (CK 3.240 straipsnio 1 dalis) ar teismo procesiniu sprendimu jam nėra numatyta, kaip ir nenumatyta teisė bei pareiga ginti viešąjį interesą (CPK 49, 463 straipsniai).

16. Be to, apeliaciniame skunde nenurodoma jokių argumentų, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė būtent dėl neįtrauktų dalyvauti byloje (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų materialiųjų teisių ir pareigų.

17. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą buvo įtraukta globos ir rūpybos institucija, teikianti išvadą šioje byloje – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyrius, suinteresuotas asmuo Ž. L. byloje buvo atstovaujama advokatės, be to, suinteresuotas asmuo Ž. L. pati dalyvavo teismo posėdyje ir davė paaiškinimus teismui (CPK 464, 507 straipsniai).

18. CPK 468 straipsnio 5 dalis ir 473 straipsnio 5 dalis aiškiai ir konkrečiai numato, kad teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu turi teisę apskųsti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat ir pats neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu pripažintas fizinis asmuo.

19. Be to, CPK 305 straipsnis numato, kad apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y., šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardintose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai (CPK 37 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK numato vienintelę išimtį į bylą neįtrauktam asmeniui pateikti prašymą atnaujinti procesą tuo atveju, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Jokių išimčių dėl subjektų, turinčių teisę pateikti apeliacinį skundą, nėra numatyta.

20. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neveiksnus tam tikroje srityje asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tiek asmens teisė kreiptis į teismą apskritai, tiek teisė kreiptis į apeliacinės instancijos teismą turi būti įgyvendinama pagal įstatyme nustatytą tvarką, todėl ne kiekvienas asmens kreipimasis su skundu į apeliacinės instancijos teismą reiškia apeliacinio proceso pradžią. Tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas, turi egzistuoti įstatyme nustatytų sąlygų visuma. Viena iš sąlygų apeliaciniam procesui pradėti – skundą turi paduoti asmuo, pagal įstatymus turintis teisę apskųsti sprendimą. Apeliacinio skundo subjektui keliami reikalavimai yra būtina apeliacinio proceso prielaida, kurios nesant, apeliacijos teisė apskritai neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2009).

22. Atsižvelgus į nurodytas teisės normas bei suformuotą teismų praktiką, į tai, kad (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu ir nėra byloje dalyvaujantis asmuo, darytina išvada, kad apeliantas nėra tinkamas subjektas teikti apeliacinį skundą CPK 305 straipsnio prasme, todėl apeliacinis procesas pagal (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo nutrauktinas.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esant procesinei situacijai, kai išsprendęs bylą teismas pasisakė dėl neįtraukto asmens teisių ir pareigų, toks asmuo turi teisę kreiptis į teismą CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka teikiant motyvuotą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Be to, šios nutarties priėmimas neužkerta kelio CPK XXVIII skyriuje nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu peržiūrėjimo (CPK 469 straipsnis) ar globėjo pakeitimo (CK 3.246 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 305 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą pagal (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. gegužės 6 d. sprendimo nutraukti.

Teisėja Dalia Pranckienė