Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, laikraščio (duomenys neskelbtini) vyriausiasis redaktorius, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008 m. gegužės 22 d. savo rašytiniame paaiškinime žurnalistų etikos inspektoriui R. G. dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) jau kandžiojasi (duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos melagingai nurodė, jog „... P. K. yra Darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojo S. J. bičiulis – jie kartu medžioja“, „... skyrybos įvyko po to, kai P. K. buvo atleistas iš darbo dėl pareigūno vardo pažeminimo, nes sumušė moterį, kuri miesto ir respublikinėje spaudoje buvo įvardijama kaip jo meilužė“, taip raštu užgauliai pažemino P. K. ir paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją, paniekinančią ir pažeminančią jį bei pakertančią pasitikėjimą juo.

Kaltinamasis L. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad paaiškinimą Žurnalistų etikos inspektoriui parašė po to, kai į Žurnalistų etikos inspektorių kreipėsi P. K. dėl publikacijos (duomenys neskelbtini). Žurnalistų etikos inspektorius R. G., tirdamas P. K. skundą, paprašė, kad jis (L. G.) pateiktų argumentus, pagrindžiančius publikacijoje pateiktą informaciją. Kiek prisimena, inspektoriui R. G. savo paaiškinimą jis siuntė registruotu laišku, laišką išsiuntė pats per laikraščio (duomenys neskelbtini) platinimo tarnybą. Tačiau neneigia, kad galėjo paaiškinimą išsiųsti ir faksu. Rašydamas paaiškinimą, jis sąžiningai nurodė tas aplinkybes, kurios tuo metu jam buvo žinomos ir rėmėsi ta informacija, kurią buvo perskaitęs vietinėje ir respublikinėje spaudoje – 2004-01-12 ir 2004-01-17 laikraštyje (duomenys neskelbtini) išspausdintais straipsniais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2004-01-12 laikraščio (duomenys neskelbtini) straipsniu (duomenys neskelbtini), 2004-01-12 laikraščio (duomenys neskelbtini) straipsniu (duomenys neskelbtini). Iš spaudos, taip pat iš Šiaulių m. VPK pareigūnų žinodamas, kad P. K. buvo atleistas iš tarnybos, taip pat žinodamas, kad P. K. buvo nušalintas nuo tarnybos dėl sumuštos moters pareiškimo ir į tarnybą nebuvo grąžintas, neabejojo, kad P. K. atleidimas iš tarnybos susijęs su moters sumušimu. Pripažįsta, kad jo paaiškinime Žurnalistų etikos inspektoriui pateikta nevisiškai tiksli informacija. Šiuo metu jam žinoma, kad P. K. atžvilgiu byla dėl moters sumušimo buvo nutraukta, o pagrindiniai motyvai atleidžiant P. K. iš tarnybos buvo jo skambučiai pavaldžiam policijos budėtojui, kurie buvo įvertinti kaip mėginimas sustabdyti policijos ekipažą, kad šis nereaguotų į sumuštos moters iškvietimą, kitas motyvas – naudojimasis privačių įmonių mobiliaisiais telefonais. Kadangi tikrųjų P. K. atleidimo iš tarnybos motyvų ir bylos dėl grasinimo nužudyti moterį aplinkybių jis tuo metu, kai rašė paaiškinimą Žurnalistų etikos inspektoriui, nežinojo, todėl, remdamasis ta informacija, kuri jam tuo metu buvo žinoma, pasikliaudamas (duomenys neskelbtini) informacijos šaltiniu, kuris nurodė, jog P. K. sumušimu apkaltinusi moteris yra jo meilužė, Žurnalistų etikos inspektoriui rašytame paaiškinime nurodė, jog P. K. iš tarnybos buvo atleistas dėl to, kad sumušė moterį, kurį buvo įvardijama kaip jo meilužė. Jo nuomone, paaiškinime nurodyta aplinkybė, kad „P. K. yra darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojo S. J. bičiulis – jie kartu medžioja“ P. K. negali įžeisti ir P. K. garbės bei orumo nežemina. S. J., jo žiniomis, yra neteistas, padorus žmogus. Nurodydamas Žurnalistų etikos inspektoriui adresuotame paaiškinime, jog P. K. ir S. J. yra bičiuliai, kartu medžioja, jis rėmėsi (duomenys neskelbtini) šaltinio pateikta informacija, ja neabejojo. Be to, tame pačiame paaiškinime jis nurodė, kad S. J. paneigė bet kokias sąsajas su P. K.. Pasiaiškinimą dėl (duomenys neskelbtini) išspausdinto straipsnio (duomenys neskelbtini) rašė ne savo noru, ne norėdamas apšmeižti ar įžeisti P. K.. Pats P. K. apskundė jį Žurnalistų etikos inspektoriui, kuris ir paprašė pateikti pasiaiškinimą. Jo pasiaiškinimas P. K. skundą nagrinėjančiam Žurnalistų etikos inspektoriui tebuvo tik sąžiningas siekis apginti savo interesus. Informacija buvo pateikta skundą tyrusiems pareigūnams ir šios informacijos tikrumu jis neabejojo.

Liudytojas R. G. parodė, kad 2008 m. į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą dėl laikraštyje (duomenys neskelbtini) paskelbto straipsnio (duomenys neskelbtini) kreipėsi P. K., prašydamas įspėti viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti bei paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją. Tirdamas P. K. skundą, jis kreipėsi į L. G. ir paprašė, kad šis raštu pateiktų savo paaiškinimus. L. G. paaiškinimas buvo atsiųstas paštu. Kokiu paštu – paprastu ar registruotu – Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas L. G. paaiškinimas, jis neprisimena. 2008-07-28 buvo priimtas sprendimas P. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą, P. K. šio sprendimo neapskundė. P. K. skundą tyrė ne jis pats asmeniškai, o jam pavaldūs Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos darbuotojai. Aplinkybė, ar P. K. iš darbo buvo atleistas už tai, kad sumušė moterį, nebuvo tiriama, nes to neprašė ir pats pareiškėjas. P. K. atleidimo iš tarnybos priežastys buvo kitos. 2008-10-22 buvo gautas P. K. prašymas atsiųsti jam L. G. paaiškinimą. 2008-10-30 L. G. paaiškinimas P. K. buvo išsiųstas paštu. Kokiu paštu – paprastu ar registruotu – P. K. buvo išsiųstas L. G. paaiškinimas, jis neprisimena.

Liudytojas V. S. parodė, kad 2008 m. gegužės mėnesį dirbo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Apie L. G. rašytą paaiškinimą Žurnalistų etikos inspektoriui nieko nežino, šio paaiškinimo nematė. Registruoti laiškai, siunčiami įmonės vardu ir kuriuos jis pasirašydavo savo vardu, registruojami žurnale, kuris buvo saugomas pas jį – UAB (duomenys neskelbtini) direktorių. Jis pats registravo jam, kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, adresuotą korespondenciją, be to, pats registravo ir tuos raštus, kuriuos siuntė savo vardu. Jam dirbant įmonėje kiekvienas skyrius tvarkė savo siunčiamų ir gaunamų raštų apskaitą. Vyriausiasis redaktorius, jo nuomone, lygiai taip pat pats registravo ir apskaitė savo gaunamus ir siunčiamus raštus. Kiek iš viso įmonėje tokių registracijos žurnalų galėjo būti, tiksliai nežino, gal trys ar keturi. Asmens, atsakingo už bendrą raštvedybą, kuris registruotų visus gaunamus ir siunčiamus raštus, pas juos nebuvo. Ar L. G. 2008-05-22 buvo jam atnešęs išsiųsti paaiškinimą Žurnalistų etikos inspektoriui dėl publikacijos (duomenys neskelbtini), negali pasakyti. Ar tas paaiškinimas, kurį L. G. siuntė Žurnalistų etikos inspektoriui, buvo registruotas kokiame nors žurnale, nežino. Įmonėje tėra tik vienas fakso aparatas, jis yra Reklamos skyriuje. Fakso aparatu naudodavosi visi, kam reikėdavo ką nors išsiųsti, tokie dokumentų siuntimai faksu nebūdavo registruojami.

Laikraštyje (duomenys neskelbtini) paskelbtame straipsnyje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nurodyta: „(duomenys neskelbtini)“ ( b.l. 74).

Iš P. K. skundo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai matyti, kad 2008-04-22 P. K. dėl laikraštyje (duomenys neskelbtini) paskelbto straipsnio (duomenys neskelbtini) teiginių: „(duomenys neskelbtini)“ – kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, nurodydamas, kad straipsnyje paskelbta informacija apie jį ir jo buvusią šeimą yra grubus privataus gyvenimo apsaugos pažeidimas. Pareiškėjas prašė įspėti viešosios informacijos rengėjus ir platintojus apie visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, reikalauti juos pašalinti, taip pat pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir platintojas paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją ( b.l. 73).

Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus R. G. 2008-05-12 rašto matyti, kad Žurnalistų etikos inspektorius kreipėsi į laikraščio (duomenys neskelbtini) vyriausiąjį redaktorių L. G. ir šio laikraščio vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoją M. D., prašydamas paaiškinti ir pagrįsti straipsnyje (duomenys neskelbtini) paskelbtų ir pareiškėjo P. K. ginčijamų teiginių atitikimą tikrovei ( b.l. 75-76).

Laikraščio (duomenys neskelbtini) vyriausiojo redaktoriaus L. G. 2008-05-22 paaiškinime nurodyta: ... (duomenys neskelbtini) informacijos šaltiniai pranešė, kad (duomenys neskelbtini) buvęs vyras P. K. yra Darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo pavaduotojo S. J. bičiulis – jie kartu medžioja. ... S. J. paneigė bet kokias sąsajas su P. K., kas ir buvo parašyta publikacijoje. ... J. B. iš tikrųjų seniau buvo P. K. žmona. To neneigia ir pats pareiškėjas. ... Faktas, kad J. B. pakeitė savo pavardę po skyrybų su P. K.. Skyrybos įvyko po to, kai P. K. buvo atleistas iš darbo dėl pareigūno vardo pažeminimo, nes sumušė moterį, kuri miesto ir respublikinėje spaudoje buvo įvardijama kaip jo meilužė. P. K. atleidimo priežastis ir faktą patvirtina Šiaulių vyriausiajame policijos komisariate turima surinkta medžiaga“ ( b.l. 78-80).

Iš 2008-07-28 Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo (duomenys neskelbtini) jau kandžiojasi ((duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos“ matyti, kad P. K. skundas buvo pripažintas nepagrįstu, nurodyta, kad straipsnyje paskelbta informacija, liečianti pareiškėją, atitinka faktines aplinkybes ir nesudaro pagrindo ją vertinti kaip asmens garbę ir orumą žeminančias žinias ( b.l. 16, 82-87).

Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009-11-04 rašto ( b.l. 72), fakso ataskaitos kopijos ( b.l. 77) matyti, kad L. G. 2008-05-22 paaiškinimas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas faksu.

Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus 2009-11-04 rašto (b.l. 72), registruotos pašto korespondencijos siuntos sąrašo kopijos ( b.l. 90-91) matyti, kad P. K. Žurnalistų etikos inspektorius L. G. paaiškinimą išsiuntė registruotu laišku.

Iš ištuokos liudijimo kopijos matyti, kad įrašas apie santuokos tarp P. K. ir J. K. nutraukimą ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), pavardės po ištuokos – K. ir B. ( b.l. 107).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2004-01-12 Šiaulių m. VPK pagal S. J. pareiškimą dėl jos sumušimo ir grasinimo nužudyti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą P. K. nurodytas kaip asmuo, galimai padaręs šią nusikalstamą veiką (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), t. 1, b.l. 2).

Iš pranešimo apie įtarimą matyti, kad 2004-01-23 P. K. buvo pranešta apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis grasino nužudyti S. J. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. jis 2004 m. sausio 9 d. apie 21-22 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) bute nusitempė S. J. iš koridoriaus į virtuvę, iš stalčiaus išsitraukė virtuvinį peilį ir laikydamas jį prieš S. J. 30-40 cm atstumu pasakė: „Dabar tai jau tikrai neišeisi“ (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), t. 2, b.l. 173).

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdybos 2004-02-09 rašto matyti, kad 2004-01-12 Policijos departamento prie VRM Vidaus tyrimų valdyboje pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl (duomenys neskelbtini) P. K. veiksmų prieš S. J.. Pradėjus tarnybinį patikrinimą Lietuvos policijos generalinio komisaro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) P. K. buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo laikui (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), t. 2, b.l. 12).

Iš Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo – Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro K. Š. 2004-06-21 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą P. K. atžvilgiu matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji S. J., iš pradžių tvirtinusi, jog 2004-01-08 vakare po 21.10 val. P. K. ją sumušė bei grasino peiliu, vėliau paneigė tai, tvirtindama, kad smurtinius veiksmus jos atžvilgiu atliko ne P. K., o kitas asmuo. Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta duomenų, jog P. K. tiesiogiai ar per kitus asmenis būtų vertęs S. J. duoti melagingus parodymus, todėl P. K. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu buvo nutrauktas, padarius išvadą, kad P. K. neatliko jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), t. 2, b.l. 180-183).

Iš Lietuvos policijos generalinio komisaro V. G. (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad P. K. nuo (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei 56 straipsnio 1 dalimi – kaip savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą. Įsakyme dėl atleidimo iš pareigų nurodyta, kad įsakymas priimtas (duomenys neskelbtini) tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad P. K. pažemino pareigūno vardą šiais poelgiais: 1) P. K. naudojosi UAB (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio telefonu ir UAB (duomenys neskelbtini) mobilaus ryšio telefonu, tačiau už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo ne P. K., o minėtos bendrovės, be to, pildydamas 2003 ir 2004 metų privačių interesų deklaracijas, P. K. jose nenurodė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) jam suteiktų paslaugų; 2) 2004-01-09 P. K. paskambino Šiaulių m. VPK 2-ojo PK budėtojui ir nurodė atšaukti į įvykio vietą išvykusią operatyvinę grupę, tuo priversdamas budėtoją atsisakyti atlikti teisėtus veiksmus; 3) P. K., žinodamas apie tai, kad dėl jo galimai nusikalstamos veikos 2004-01-12 pradėtas ikiteisminis tyrimas bei būdamas (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nušalintu nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, siekė paveikti Šiaulių m. VPK viršininką V. M. bei Šiaulių m. apylinkės prokuratūros pareigūnus, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliekamas ne Specialiųjų tyrimų tarnyboje (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 6, 10-13, 89-99).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-02-14 sprendimo matyti, kad teismas padarė išvadą, jog P. K. kaltai atliko veiksmus, kurie buvo pagrįstai kvalifikuoti kaip pareigūno vardo pažeminimas, o būtent, paprašė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovų suteikti jam turtinę naudą duodančias paslaugas bei davė nurodymą pavaldžiam policininkui nevykdyti teisės aktais nustatytų policijos pareigūno pareigų. Teismas taip pat pažymėjo, jog Šiaulių m. VPK viršininkas ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros pareigūnai nėra priklausomi nuo P. K., jis neturėjo įgaliojimų, kurie leistų daryti įtaką šiems pareigūnams ar priverstų juos pakeisti procesinius sprendimus, todėl teismas šioje dalyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad P. K. tokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą (administracinė byla Nr. A14-159-05, b.l. 89-99).

Dėl P. K. šmeižimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį

Šmeižimas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnį – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Objektyviosios pusės požymis – paskleidimas – tai įstatyme nurodyto pobūdžio informacijos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Galimi įvairūs informacijos perdavimo būdai: žodinis, rašytinis, panaudojant spaudą, kitas visuomenės informavimo priemones. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-645/2005, Nr. 2A-1/2009).

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Šmeižimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, supranta, kad jo skleidžiamos žinios paniekins ar pažemins nukentėjusįjį arba pakirs pasitikėjimą juo, ir nori taip veikti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad laikraščio (duomenys neskelbtini) vyriausiasis redaktorius L. G. Žurnalistų etikos inspektoriaus, tyrusio P. K. skundą, reikalavimu 2008-05-22 parašė ir faksimiliniu ryšiu Žurnalistų etikos inspektoriui išsiuntė paaiškinimą dėl publikacijoje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos. L. G. šiame paaiškinime nurodė: „(duomenys neskelbtini)“.

Iš L. G. paaiškinimo Žurnalistų etikos inspektoriui turinio matyti, kad pirmajame teiginyje, dėl kurio P. K. kaltina L. G. šmeižimu, kaltinamasis išdėstė tą informaciją, kurią tiesiogiai sužinojo iš laikraščio (duomenys neskelbtini) informacijos šaltinio. Ši aplinkybė aiškiai įvardyta rašytiniame paaiškinime, nurodant, jog informaciją apie tai, kad „P. K. yra S. J. bičiulis – jie kartu medžioja“ pranešė (duomenys neskelbtini) informacijos šaltiniai. Teisiamajame posėdyje L. G. patvirtino, jog paskleidė ne savo samprotavimus, bet tik tai, ką sužinojo iš (duomenys neskelbtini) šaltinio, pagrindo abejoti šaltinio suteiktos informacijos tikrumu jis neturėjo. Taigi nors L. G. paaiškinimo teiginys, paremtas teisme neįvardinto (duomenys neskelbtini) informacijos šaltinio suteikta informacija, nėra tikslus ir neatitinka tikrovės – P. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad S. J. nepažįsta, nėra medžiotojas – teismas daro išvadą, jog L. G. dėl šios informacijos teisingumo sąžiningai klydo, rėmėsi, jo įsitikinimu, patikima informacija, gauta iš neįvardinto šaltinio. Byloje nenustatyta, jog L. G. būtų siekęs sąmoningai paniekinti ar pažeminti P. K., paskleisdamas apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją. L. G. šią informaciją pateikė ne savo iniciatyva, o Žurnalistų etikos inspektoriaus, tyrusio P. K. skundą, reikalavimu, dėl pateiktos informacijos tikrumo L. G. sąžiningai klydo, todėl jo veiksmuose nėra šmeižimo nusikaltimui būtino subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Be to, minėtu teiginiu nėra pateikiamas negatyvus P. K. vertinimas, šiuo teiginiu jis nėra žeminamas, menkinamas, todėl šiuo atveju rašytiniame paaiškinime pateikta informacija neatitinka ir būtinųjų šmeižimo veikos objektyviųjų požymių, kadangi, kaip minėta, šmeižimo atveju paskleista informacija turi būti žmogų žeminanti, galinti pakirsti jo reputaciją, sumenkinti kito žmogaus ar žmonių pasitikėjimą juo.

Antrasis L. G. paaiškinimo teiginys – „ ... skyrybos įvyko po to, kai P. K. buvo atleistas iš darbo dėl pareigūno vardo pažeminimo, nes sumušė moterį, kuri miesto ir respublikinėje spaudoje buvo įvardijama kaip jo meilužė“ – yra L. G. nuomonė apie faktus, turimos informacijos apie P. K. vertinimas. Byloje nustatyta, kad 2004-01-12 P. K. atžvilgiu dėl S. J. sumušimo ir grasinimo nužudyti pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. (duomenys neskelbtini) Policijos departamento prie VRM Vidaus tyrimų valdyboje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl P. K. veiksmų prieš S. J., (duomenys neskelbtini) P. K. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiui buvo nušalintas nuo pareigų. Šie faktai L. G. buvo žinomi. Byloje taip pat nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas P. K. atžvilgiu 2004-06-21 buvo nutrauktas, o (duomenys neskelbtini) Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu P. K. buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-02-14 sprendimu pripažinta, jog P. K. kaltai atliko veiksmus, kuriais pažemino pareigūno vardą – paprašė UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovų suteikti jam turtinę naudą duodančias paslaugas bei davė nurodymą pavaldžiam policininkui nevykdyti teisės aktais nustatytų policijos pareigūno pareigų. Įrašas apie santuokos tarp P. K. ir J. K. nutraukimą ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini). Nepaneigta, jog L. G. santuokos tarp P. K. ir J. K. nutraukimo faktas buvo žinomas. L. G. žinojo ir tą faktą, jog P. K. iš tarnybos buvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, tačiau tikrieji P. K. atleidimo iš tarnybos pagrindai, santuokos nutraukimo data, taip pat ir tai, jog ikiteisminis tyrimas P. K. atžvilgiu yra nutrauktas, tuo metu, kai rašė paaiškinimą, jam nebuvo žinomi. Rašydamas paaiškinimą, L. G. rėmėsi tiek jam žinomais ir objektyviai egzistuojančiais faktais, spaudos leidiniuose viešai paskelbta informacija apie P. K. atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, tiek ir neįvardyto šaltinio jam perduota, kaltinamojo įsitikinimu, patikima informacija apie tai, jog P. K. sumušimu apkaltinusi moteris įvardijama kaip jo meilužė. L. G., žinodamas objektyviai egzistuojančius faktus, jog santuoka tarp P. K. ir J. K. nutraukta, P. K. nuo pareigų buvo nušalintas dėl moters sumušimo, o vėliau iš tarnybos atleistas, remdamasis iš neįvardyto šaltinio gauta informacija, kuria netikėti neturėjo pagrindo, paaiškinime nurodė nevisiškai tikslius teiginius apie P. K.. Šie teiginiai negali būti laikomi nauja informacija, tai yra L. G. spėjamas manymas, nuomonė, pagrįsta turimų faktų apie P. K. vertinimu. Nepaneigta, jog kaltinamojo išsakyta nuomonė neturėtų jokio faktinio pagrindimo ir visiškai prieštarautų egzistuojančių faktinių duomenų esmei. Pažymėtina ir tai, jog pirmą kartą apie tai, kad J. B. mergautinę pavardę susigrąžino po to, kai P. K. iš darbo buvo atleistas už tai, kad pažemino pareigūno vardą, buvo nurodyta ne L. G. rašytiniame paaiškinime, o laikraščio (duomenys neskelbtini) publikacijoje (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, jog L. G., paaiškinime išdėstydamas aukščiau aptartus teiginius, būtų veikęs tiesiogine tyčia, t.y. siekęs sąmoningai pakenkti P. K., paskleisti apie jį pramanytą informaciją. Paaiškinimą L. G. rašė Žurnalistų etikos inspektoriaus, tyrusio P. K. skundą, reikalavimu, ir pateikė savo nuomonę, požiūrį, jo turimos informacijos apie P. K. vertinimą.

Nesant kaltinamojo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, sudėties, L. G. išteisintinas.

Dėl P. K. įžeidimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį įžeidimas yra viešas užgaulus žmogaus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu, tai yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Įžeidimo raštu atveju neigiamos, nepadorios, užgaulios formuluotės apie žmogaus savybes, būdą, jo asmenybę išdėstomos raštu. Įžeidimas veiksmu visada yra padaromas užgaulia forma (suduodant antausį, rodant nepadorius gestus, spjaunant ir pan.), siekiant pažeminti, morališkai įskaudinti žmogų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neviešą įžeidimą, kuris padaromas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, rašytinius atsiliepimus sužinos. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai ar neviešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį ir to nori. Baudžiamosios teisės prasme įžeidimo būtinas objektyvusis požymis yra užgaulumas, jei asmuo tai suvokia kaip savo paties įžeidimą. Tačiau užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar jų vertinimas, akivaizdžiai prieštaraujantis įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams.

Iš L. G. rašytiniame paaiškinime išdėstytų teiginių pobūdžio matyti, kad L. G. savo teiginius raštu išdėstė tinkama, neužgaulia, visuomenėje priimtina forma, nenaudodamas nepadorių, užgaulių formuluočių apie P. K. savybes, jo būdą, asmenybę. Minėta, jog baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnį atsiranda tik už užgauliai ir nepadoriai, nederama forma, suformuluotus, žeminančius žmogų, rašytinius atsiliepimus, akivaizdžiai prieštaraujančius įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Kadangi L. G. tokio pobūdžio rašytinių atsiliepimų apie P. K. savo paaiškinime nepateikė, jo veiksmuose nėra baudžiamajame įstatyme numatytų įžeidimo objektyviosios pusės požymių ir baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnį už P. K. įžeidimą jam neatsiranda.

L. G. dėl P. K. įžeidimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nesant jo veikoje šio baudžiamojo įstatymo straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų sudėties.

P. K. reikalavimas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš L. G. atmestinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina Šiaulių apskrities VPK; administracinė byla Nr. A14-159-05 grąžintina Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

n usprendžia:

L. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

L. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

L. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

P. K. reikalavimo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš L. G. netenkinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Šiaulių apskrities VPK; administracinę bylą Nr. A14-159-05 grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.