- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- I-1478-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02669-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. lapkričio 9 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas), 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4) nurodė, kad jis nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, drausmės grupėje, yra laikomas kamerų tipo patalpoje. Teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai, kuriais jis naudojosi, buvo per maži. Jie buvo įrengti pažeidžiant Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, kurių 19 punkte yra nurodyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Tuo tarpu Marijampolės pataisos namuose pasivaikščiojimo kiemeliai buvo visiškai uždengti permatoma stogo danga, t. y. visas kiemelių plotas buvo uždengtas permatoma stogo danga, dėl to pasivaikščiojimas po tokį kiemelį nebuvo pasivaikščiojimas po atviru dangumi ir gryname ore, tai buvo lyg pasivaikščiojimas kameroje, kurioje yra praviras langas, pro kurį įeina grynas oras. Pasivaikščiojimo kiemelių kamerose nebuvo įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, ji buvo įrengta tik dėl formalumo, kad neva yra, iš tiesų ten buvo įmontuotas vamzdis į sieną, tai nebuvo kritulių šalinimo sistema ir vanduo niekur nenutekėjo. Teigė, kad Marijampolės pataisos namų administracija pasivaikščiojimo kiemelių stogus visiškai, permatoma danga, ir taip neišsprendė vandens kaupimosi problemos, o tik dar labiau suvaržė pasivaikščiojimą gryname ore po atviru dangumi. Pasivaikščiojimo kiemelių kampai ir sienos buvo nuspjaudyti, kiemelių niekas nevalė, nedezinfekavo. Pasivaikščiojimo kiemelių sienos buvo nesaugios, nes buvo atsilupusios, aštriais kampais ir surūdijusios, aštrūs kampai kėlė pavojų ir buvo rizika susižaloti, tuo buvo pažeidžiami Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punkto reikalavimai. Neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 750 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovės. Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą (b. l. 38) pareiškėjas teigė, kad kiemeliai nebuvo įrengti po atviru stogu, jie buvo uždengti visiškai, tai prieštarauja 19 punkto nuostatai, dėstė kitus argumentus, iš esmės tokius pat, kaip ir skunde.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į skundą į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 10–13), 2019 m. sausio 30 d. rašte Nr. 9/07-1877 dėl papildomų duomenų (toliau – 2019 m. sausio 30 d. raštas) (b. l. 35) ir 2019 m. vasario 25 d. rašte Nr. 9/07-2420 dėl papildomų duomenų (toliau – 2019 m. vasario 25 d. raštas) (b. l. 47) nurodė, kad pareiškėjas buvo baustas perkeliant į baudos izoliatorių arba kamerų tipo patalpas, todėl visą ginčo laikotarpį praleido ne drausmės grupėje, o baudos izoliatoriuje – kamerų tipo patalpose Nr. 13 ir 23. Teigė, kad kamerų tipo patalpų kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19 punktu. Pasivaikščiojimo kiemeliuose po stogeliu yra metalinis tinklas, tarp tinklo ir stogelio yra didelis tarpas, pro kurį patenka grynas oras. Nurodė, kad teisės aktai nenustato kiemelio dydžio ar vienam nuteistajam kiemelyje turinčio tekti ploto. Kiemeliuose yra įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema. Kiemeliai buvo valomi ir dezinfekuojami. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad nei pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės pataisos namuose, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Bylos duomenimis (b. l. 10–11) nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. iki skundo datos (toliau – ginčo laikotarpis).
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 13, o nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. – kamerų tipo patalpoje Nr. 23, į kurias buvo perkeltas paskyrus nuobaudą (b. l. 11, 14, 16).
Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai pažeidžiant Taisyklių 19 punktą buvo visiškai uždengti permatoma stogo danga, t. y. visas kiemelių plotas buvo uždengtas permatoma stogo danga, dėl to pasivaikščiojimas po tokį kiemelį nebuvo pasivaikščiojimas po atviru dangumi ir gryname ore, tai buvo lyg pasivaikščiojimas kameroje, kurioje yra praviras langas, pro kurį įeina grynas oras.
Kalėjimų departamento direktoriaus prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.) numato: kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Taisyklių 19 punktas (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.) numato: pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu; esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos; grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm; išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių.
Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai 2019 m. vasario 25 d. rašte teismui paaiškino, kad pasivaikščiojimo kiemo stogelis yra ištisas, po šiuo stogeliu yra metalinis tinklas, tarp tinklo ir šio stogelio yra didelis tarpas, pro kurį patenka grynas oras (b. l. 47). Fotografijos (b. l. 17–18, 20, 48–49, 51–55) patvirtina, kad pasivaikščiojimo kiemų viršus yra uždengtas metaliniu tinklu, virš šio tinklo yra stogas, kuris pakeltas nuo tinklo, tad tarp tinklo ir stogo yra tuščias tarpas, pro kurį gali patekti grynas oras. Marijampolės pataisos namų 2018 m. spalio 30 d. rašte-atsakyme į pareiškėjo skundą (b. l. 26) nurodytais duomenimis, stogas yra iš permatomos dangos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą konstatavo, kad atsižvelgiant į Taisyklių 18 punkto ir 19 punkto reikalavimus, Marijampolės pataisos namuose teisėtai buvo įrengti stogeliai virš pasivaikščiojimo kiemų, todėl nėra pagrindo atsakovo veiksmus dėl jų įrengimo pripažinti neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-620-442/2015).
Taisyklių 19 punkte rašoma apie atvirą stogą, kuris uždengiamas metaliniu tinklu, todėl teismas daro išvadą, kad ši nuostata reiškia, jog virš pasivaikščiojimo kiemo turi būti stogas, o po juo – metalinis tinklas, tačiau pasivaikščiojimo kiemas turi būti uždengtas stogu nesandariai, t. y. neaklinai, o tokiu būdu, kad į kiemą patektų grynas oras. Teismas, atsižvelgdamas ir į minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju toks pasivaikščiojimo kiemo įrengimas (kai virš kiemo yra stogas, po kuriuo yra metalinis tinklas, o tarp stogo ir tinklo yra tuščias tarpas, pro kurį gali patekti grynas oras) atitinka Taisyklių 19 punkto reikalavimus. Taisyklių 19 punkte nėra nurodyta, kad virš pasivaikščiojimo kiemo apskritai neturi būti stogo, todėl nėra pagrindo teigti, kad kiemas turi būti po atviru dangumi (pareiškėjas atsikirtime skundėsi, kad kiemeliai nėra įrengti po atviru dangumi). Pareiškėjo skundo argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemai buvo visiškai uždengti stogo danga, yra nepagrįstas, kadangi tarp stogo ir metalinio tinklo yra tuščias tarpas. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šis pareiškėjo skundo atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži.
Taisyklių III skyrius „Pasivaikščiojimo kiemai“ nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemo dydžio ir nenustato, koks plotas kieme turi tekti vienam nuteistajam. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 103 straipsnis nustato, kad nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas, kuris ginčo laikotarpiu atliko nuobaudą kamerų tipo patalpose, turėjo teisę kasdien pasivaikščioti 1 valandą (BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 145 straipsnio 2 dalis, 86 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pareiškėjas skunde neginčijo to, kad jo teisė į pasivaikščiojimą nebuvo apribota ir jis galėjo kasdien pasivaikščioti 1 valandą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad teisės normos nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemo dydžio ir to, koks plotas kieme turi tekti vienam nuteistajam, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šis pareiškėjo skundo atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, tik buvo įmontuotas vamzdis į sieną, dėl to iš pasivaikščiojimo kiemelių nenutekėjo ir juose kaupėsi vanduo, tai dar labiau suvaržė pasivaikščiojimą.
Taisyklių 19 punktas nustato, kad pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Atsakovės atstovas 2019 m. sausio 30 d. rašte (b. l. 35) patvirtino, kad pasivaikščiojimo kiemų kamerose yra įrengtos atmosferos kritulių šalinimo sistemos. Minėta 19 punkto nuostata nenurodo, kokios konkrečiai konstrukcijos turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Iš fotografijos (b. l. 19) matyti, kad pasivaikščiojimo kieme, sienoje prie grindų yra anga. Teismas sprendžia, kad vanduo iš kiemo per šią angą gali nutekėti į kanalizaciją. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šis pareiškėjo skundo atmetamas kaip nepagrįstas
Pareiškėjas teigė, kad pasivaikščiojimo kiemelių kampai ir sienos buvo nuspjaudyti, kiemelių niekas nevalė ir nedezinfekavo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareigą pasibaigus pasivaikščiojimui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą, o Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 233 punktas įtvirtina nuteistųjų pareigą pasibaigus pasivaikščiojimo laikui sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Todėl daroma išvada, kad kiekvienas asmuo (įskaitant ir pareiškėją) turi pareigą pasivaikščiojęs kieme, surinkti savo šiukšles ir nuvalyti nešvarumus, kuriuos jis pats padarė. Tad švara pasivaikščiojimo kieme priklauso nuo kiekvieno kiemu pasinaudojusio asmens valios, taip pat ir nuo pareiškėjo. Atsakovės atstovas 2019 m. sausio 30 d. rašte (b. l. 35) nurodė, kad remiantis minėta BVK nuostata, pasivaikščiojimo kiemai yra valomi kiekvienąkart po pasivaikščiojimo, o esant poreikiui, pilną dezinfekciją ir valymą atlieka Ūkio skyriaus specialistai, kurie nuolat stebi, tikrina ir prižiūri Marijampolės pataisos namų patalpas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patys nuteistieji privalo pasivaikščioję sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį, ir į atsakovės atstovo nurodytus duomenis, kad esant poreikiui, pilną dezinfekciją ir valymą atlieka Ūkio skyriaus specialistai, daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Šis pareiškėjo skundo atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde teigė, kad pasivaikščiojimo kiemelių sienos buvo uždengtos skardos plokštėmis, kurios buvo nesaugios, nes buvo atsilupusios, aštriais kampais ir surūdijusios, aštrūs kampai kėlė pavojų ir buvo rizika susižaloti.
Taisyklių 21 punktas nustato, jog pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Iš fotografijų (b. l. 19–20, 50–55) matyti, kad kai kurios pasivaikščiojimo kiemų sienos yra padengtos skardos plokštėmis ir nelygios. Tačiau pareiškėjas nenurodė ir nepateikė tai patvirtinančių duomenų, kad jis buvo susižalojęs į pasivaikščiojimo kiemo sieną. Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje (b. l. 27) tokių duomenų nėra. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad jam buvo kilusi susižalojimo grėsmė. Pareiškėjas skunde teigė, kad jam dėl nesaugios sienos kilo papildomi neigiami psichologiniai išgyvenimai, tačiau galimybė pareiškėjui susižaloti tebuvo hipotetinė (spėjama), tad pareiškėjui negalėjo kilti tokio laipsnio išgyvenimų, kurie galėtų būti įvertinami kaip neturtinė žala. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (2019 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1003-525/2019; 2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-510-520/2019). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis patyrė dėl pasivaikščiojimo kiemo sienos žalą, ir atitinkamai nėra priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo), tad nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Šis pareiškėjo skundo atmetamas kaip nepagrįstas.
Bylos duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas patyrė fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus dėl, jo teigimu, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemo. Sveikatos priežiūros tarnybos pažymos (b. l. 27) duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl pablogėjusios sveikatos dėl netinkamų kalinimo sąlygų į šios tarnybos darbuotojus nesikreipė. Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 28) nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis dėl psichologinių problemų, susijusių su pasivaikščiojimu kieme. Tad byloje nenustatyta valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – neturtinės žalos atlyginimo faktas.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog yra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nustatytų CK 6.271 straipsnyje, visuma. Nenustačius visų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.