- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2YT-2223-607/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00681-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Žebelienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, J. P., J. J., V. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, J. P., J. J., V. B. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neregistruotą pastatą-kalvę, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), kurią sąžiningai ir nepertraukiamai valdo nuo 2004-01-10.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini)Tauragės rajono Visbarų valstybinis ūkis, pagal turto privatizavimo įstatymą, perdavė iniciatyvinei grupei, kurią sudarė J. P., J. J., ir A. Š., komplektą daiktų, kurie priklausė privatizuotam Visbarų valstybiniam žuvininkystės ūkiui, t. y. kalvės pastatą, traktorių T-16, suvirinimo aparatą, tris betono maišykles, benzopjūklą ir srutovežį. Trijų asmenų iniciatyvinė grupė iš Visbarų žuvininkystės ūkio pagal pajus gavę turtą, tarpusavyje jį pasidalijo žodinio susitarimo būdu ir J. P. atiteko kalvė. Tačiau jokių privatizuoto turto įsigijimo dokumentų iniciatyvinės grupės nariai, tame tarpe J. P., neturėjo. (duomenys neskelbtini) J. P. už 500 Lt pareiškėjai pardavė kalvę. Kadangi J. P. neturėjo nuosavybės teisę į kalvę patvirtinančių dokumentų, jis nebuvo šios kalvės įregistravęs viešajame registre savo vardu, todėl jie negalėjo sudaryti ir pas notarą patvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties. Nesudariusi su J. P. rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties ir jos nepatvirtinusi notariškai, ji pastato-kalvės neįregistravo registre, tačiau natūroje valdė ir naudojosi turtu nuo (duomenys neskelbtini). Norėdama susitvarkyti nuosavybės teisės dokumentus, ji kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, kad būtų atlikti jai priklausančio pastato-kalvės kadastriniai matavimai. VĮ Registrų centras Tauragės skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad į nekilnojamąjį turtą pastatą-kalvę (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Tauragės r., daiktinės teisės, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Kadangi turtu naudojasi nepertraukiamai jau daugiau kaip 15 metų, niekas jokių pretenzijų į šį turtą nereiškė, todėl mano, kad yra pagrindas nustatyti, kad ji šį turtą įgijo įgyjamosios senaties pagrindu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra bei suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybės įmonė turto bankas nėra perėmusi (duomenys neskelbtini), esančio nekilnojamojo turto, taip pat neturi jokių duomenų paneigiantį faktinį pareiškėjos nurodyto turto valdymą.
Suinteresuoti asmenys J. J. ir V. B. atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su pareiškimu.
Suinteresuotas asmuo J. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie civilinę bylą jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad pareiškėjos nurodytas kalvės pastatas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra adresu (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Pajų pasirašymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Visbarų žuvininkystės ūkis buvo privatizuotas, asmenys pageidaujantys įsigyti privatizavimo objektą pasirašant pajus, grupės atstovai: A. Š., J. J., J. P.. Iš (duomenys neskelbtini) perdavimo-priėmimo akto matyti, kad privatizuojamo Visbarų žuvininkystės ūkio turtą sudarė kalvės pastatas, traktorius T-16, suvirinimo aparatas, trys betono maišyklės, benzopjūklas ir srutovežis. Iš (duomenys neskelbtini) J. J. paaiškinimo matyti, kad jis, A. Š., ir J. P. už baltuosius čekius įsigijo Visbarų kaime esančiam Valstybiniam žuvininkystės ūkiui priklausantį turtą, dalijantis įsigytą turtą, kalvės pastatas atiteko J. P.. Iš (duomenys neskelbtini)sutarties matyti, kad J. P. pareiškėjai pardavė jam nuosavybės teise priklausančią kalvę, kurią jis pats įgijo už baltuosius čekius iš Visbarų žuvininkystės ūkio. Iš VĮ Registrų centro rašto matyti, kad nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko 2019-04-15 duomenimis, daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus – kita (ūkio) kalvė (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.
Įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre.6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo.7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011. Teismų praktika. 2011, 35 ir kt.). Pažymėtina, jog netenkinus bent vienos sąlygos, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja teisėtai įgijo bei daugiau nei 15 metų nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai valdo pastatą-kalvę, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Įstatymo nustatyta tvarka duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas negauta (CK 4.69 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 533 straipsnis). Aplinkybių, numatytų Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, kurios užkirstų kelią nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie nuosavybės teisės įgijimą, byloje nenustatyta.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo pastatą-kalvę, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią K(duomenys neskelbtini), kadangi šį statinį įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 - 4.71 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad pareiškėja V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į teisiškai viešajame registre neįregistruotą pastatą-kalvę, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.