- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1974-614/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02196-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Swedbank“, V. D., J. Š., A. B., uždaroji akcinė bendrovė „Sme Loans“, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. V. (toliau – atsakovė) prašydamas:
1.1. nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
1.2. nustatyti, kad santuokos nutraukimas turtinėms šalių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukėlė nuo faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2024 m. sausio 1 d.;
1.3. po santuokos nutraukimo palikti ieškovui J. V. jo pavardę – V., atsakovei R. V. pavardę palikti jos nuožiūra;
1.4. nustatyti nepilnamečių vaikų G. V. ir K. V. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu;
1.5. nuo bylos teisme iškėlimo dienos priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečių vaikų G. V. ir K. V. naudai atitinkamai po 475 Eur ir 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki vaikai sulauks pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į ieškovo sąskaitą banke. Išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą;
1.6. priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimui padengti 4 661,25 Eur;
1.7. nustatyti atsakovei ieškinyje nurodytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką iki vaikai sulauks pilnametystės;
1.8. padalinti santuokos metu įgytą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ieškovui ir atsakovei priklausantį turtą tokiu būdu:
1.8.1. ieškovui natūra priteisti šį turtą: ½ dalį 379/752 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini); ½ dalį Buto/Patalpos – Buto (duomenys neskelbtini); Valdytojo ir naudotojo teises į lengvąjį automobilį Nissan Murano (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonę Triumph Tiger, (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); Transporto priemonę Saab 9-3, (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 625 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų;
1.8.2. atsakovei natūra priteisti šį turtą: ½ dalį 379/752 dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini); ½ dalį Buto/Patalpos – Buto (duomenys neskelbtini); Transporto priemonę Lexus CT200H, (identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini)), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 625 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), akcijų;
1.9. nustatyti naudojimosi Butu/Patalpa – Butu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovas naudotųsi miegamuoju, buto kadastrinių matavimų plane pažymėtu indeksu Nr. 1-10 ir vonia, pažymėta indeksu Nr. 1-9, o atsakovė naudotųsi svečių kambariu, buto kadastrinių matavimų plane pažymėtu indeksu Nr. 1-2, esančiu pirmame aukšte ir vaikų vonia, plane pažymėta indeksu Nr.1-8, esančia antrame aukšte. Kitos patalpos, taip pat ir vaikų kambariai, buto kadastrinių matavimų plane pažymėti indeksais Nr. 1-12 ir Nr. 1-13, būtų laikomi bendro naudojimo patalpomis;
1.10. piniginę prievolę pagal su AB „Swedbank“ banku 2017 m. gruodžio 1 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 17-082689-FA po santuokos nutraukimo pripažinti solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole, vidiniame šalių santykyje nustatant, kad ieškovas ir atsakovė kreditoriui privalo mokėti ½ dalį sutartyje numatytų įsipareigojimų iki visiško įsipareigojimų įvykdymo;
1.11. piniginę prievolę kreditoriui V. D. pagal 2022 m. birželio 21 d. Laidavimo sutartį Nr. 220621/IB13 po santuokos nutraukimo pripažinti solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole, vidiniame šalių santykyje nustatant, kad ieškovas ir atsakovė už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą atsako ½ dalimi;
1.12. piniginę prievolę kreditoriui J. Š. pagal 2022 m. birželio 20 d. Laidavimo sutartį Nr. 220620/IB11 po santuokos nutraukimo pripažinti solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole, vidiniame šalių santykyje nustatant, kad ieškovas ir atsakovė už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą atsako ½ dalimi;
1.13. piniginę prievolę kreditoriui A. B. pagal 2022 m. birželio 20 d. Laidavimo sutartį Nr. 220620/IB12 po santuokos nutraukimo pripažinti solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole, vidiniame šalių santykyje nustatant, kad ieškovas ir atsakovė už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą atsako ½ dalimi;
1.14. piniginę prievolę kreditoriui UAB „Sme Loans“ pagal Laidavimo sutartį Nr. PS/21-04-28/12/L po santuokos nutraukimo pripažinti solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole, vidiniame šalių santykyje nustatant, kad ieškovas ir atsakovė už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą atsako ½ dalimi;
1.15. piniginę prievolę kreditoriui UAB „EDS Invest“, atsiradusią pagal ieškovo laidavimo sutartį dėl (duomenys neskelbtini) tinkamo finansinių įsipareigojimų pagal 2021 m. balandžio 28 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 75 000 Eur sumai įvykdymo už po santuokos nutraukimo pripažinti solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole, vidiniame šalių santykyje nustatant, kad ieškovas ir atsakovė už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą atsako ½ dalimi;
1.16. finansinius įsipareigojimus, kylančius iš 2007 m. gegužės 25 d. su AB „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“ bankas) sudarytos Kredito sutarties Nr. 07-052142-FA, pagal 2008 m. sausio 4 d. su AB bankas „Hansabankas“ (šiuo metu – AB „Swedbank“ bankas) sudarytą Susitarimą Nr. 07-052142-FA / 08-000373-FA / 08-000374-FA Dėl 2007 m. gegužės 25 d. kredito sutarties Nr. 07-052142-FA sąlygų pakeitimo po santuokos nutraukimo laikyti asmeninėmis ieškovo prievolėmis;
1.17. finansinį įsipareigojimą AB „Swedbank“ banko atžvilgiu, kylantį iš lengvojo automobilio įsigijimo Lizingo sutarties Nr. LT95099, po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovo prievole;
1.18. priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų G. V. ir K. V. gyvenamąją vietą su tėvu J. V.;
2.2. nustatyti laikiną atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais G. V. ir K. V. nustatant, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendrauja sekančia tvarka: nepilnamečiai vaikai su kiekvienu iš tėvų bendrauja kas savaitę - nelyginėmis savaitėmis vaikai būna su motina, o lyginėmis savaitėmis vaikai būna su tėvu. Vaikų paėmimas–perdavimas vyksta prieš atitinkamą savaitę esantį sekmadienį. Šalims gyvenant skyrium, tas iš tėvų, su kuriuo vaikai bendravo savaitę, nuveža juos sekmadienį nuo 19:00 val. iki 20:00 val. į kito iš tėvų gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (SMS žinute, el. paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą;
2.3. priteisti iš atsakovės R. V. nepilnamečių vaikų laikinam išlaikymui atitinkamai po 350 Eur ir 475 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo, pavedant išlaikymo sumas tvarkyti ieškovui uzufrukto teisės pagrindu, išlaikymo lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
3. Ieškovas nurodė, jog nors šalys šiuo metu gyvena viename būste, tačiau tarpusavyje šalys nesikalba ir su atsakove itin sudėtinga suderinti kokius nors vaikų priežiūros klausimus. Šiuo metu vaikų finansinės gerovės užtikrinimas yra paliktas vienam ieškovui. Įvertinus tai, kad ieškiniu ieškovas prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, taip pat į tai, kad atsakovė negeba užtikrinti vaikams saugios aplinkos, iš atsakovės ieškovas nuolat sulaukia grasinimų, o vaikai atsakovės gąsdinimų, kad ši išveš vaikus gyventi į (duomenys neskelbtini) bei siekiant užtikrinti vaikams stabilią gyvenamąją vietą, jų interesą tęsti mokymąsi šiuo metu lankomoje ugdymo įstaigoje, yra būtina ginčo situaciją laikinai sureguliuoti, nustatant laikiną nepilnamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu. Taip pat pažymėjo, jog tarp šalių kyla nesutarimų dėl dalinimosi vaikų priežiūra – atsakovė neatsako į ieškovo žinutes dėl rūpinimosi vaikais klausimų pasiskirstymo, atitinkamai šiuo metu nėra aiškumo, kuri šalis kuriuo metu rūpinsis ir prižiūrės vaikus, užtikrins vaikų dalyvavimą užklasinėje veikloje ir pan. Todėl egzistuoja teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo. Teismui nustačius nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, siekiant laikinai sureguliuoti situaciją ir užtikrinti vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, išvengti tėvų konfliktinių situacijų, galinčių neigiamai veikti vaikų emocinę būklę ir sveikatą, o taip pat užtikrinti motinos teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime, yra būtina nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaikais tvarką. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovė atsisako teikti vaikams išlaikymą, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Pažymėjo, jog per mėnesį reikalinga skirti suma dukros poreikiams sudaro 1 494,75 Eur, sūnaus poreikiams – 1 989,25 Eur. Ieškovas mažina išlaikymo prievolė sumą ir mano, kad atsakovė turėtų skirti laikinam dukters išlaikymui 350 Eur, o sūnaus laikinam išlaikymui – 475 Eur.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VVTAĮT) pateikė išvadą dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodoma, kad skyrius neprieštarauja dėl vaikų laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Taip pat nurodė, kad kadangi šalys su vaikais gyvena viename name, bendravimo tvarkos modelis „50/50“ yra galimas. Skyriaus manymu, bendravimo su vaikais tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą nepažeidžiant nepilnamečių vaikų interesų. Išlaikymo vaikams dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, į tai, koks bus bendravimo tvarkos modelis, nepaliekant didesnės vaikų išlaikymo naštos vienam iš tėvų bei užtikrinti vaikų poreikius ir nepažeisti vaikų interesus.
Atsiliepimas
5. Atsakovė nesutiko su ieškovo prašymu. Nurodė, kad šiuo metu tiek ieškovas, tiek atsakovė bei jų vaikai gyvena ta pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė, net ir ieškovui pateikus ieškinį teismui, ir visą laiką iki tol prižiūri namų buitį, rūpinasi vaikų dienotvarke ir laisvalaikiu, veža vaikus į mokyklą bei ruošia maistą. Ieškovo pateikti argumentai, jog šalys tarpusavyje nebendrauja nėra aplinkybė suteikianti pagrįstą pagrindą nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu. Atsakovė nurodo, jog išimtinai vaikų auklėjimo klausimais su ieškovu kalbasi ir bando rasti bendrą sprendimą, tačiau dėl ieškovo nuolatinio nepagarbaus bendravimo ir įžeidinėjimų atsakovės atžvilgiu, pokalbiai dėl bendravimo su vaikais ir vaikų poreikių tenkinimo yra apsunkinti. Atsakovė stengiasi palaikyti darnų bendravimą su ieškovu sprendžiant klausimus dėl vaikų auklėjimo bei to paties tikisi ir iš ieškovo pusės. Kaip ir santuokos metu, taip ir dabar, atsakovė maksimaliai dalyvauja auklėjant ir prižiūrint vaikus. Dėl ieškovo darbo pobūdžio – orlaivių pilotavimo, ieškovo darbo grafikas neleidžia nuolatos rūpintis vaikais, pasirūpinti, jog vaikai būtų nuvežami į mokyklą, o vakarais grįžę būtų prižiūrimi. Ieškovas dažnai dirba ir savaitgalių metu, taip pat, pagal poreikį yra iškviečiamas į skrydžius skubiai dėl nenumatytų aplinkybių (taip pat ir su nakvynėmis kituose miestuose). Atsakovė ir vaikai turi artimą ir stiprų ryšį. Atsakovės pareigos Nacionaliniame akreditacijos biure kaip vyresniosios specialistės ir darbo valandos nuo 8 val. iki 17 val. leidžia atsakovei visą savo laisvą laiką leisti kartu su vaikais, pasirūpinti, jog vaikai būtų pavalgę ir atliktų namų darbus. Atsakovė su vaikais kartu leidžia laisvalaikį – žiūri televizorių, vyksta į kino teatrą, žaidžia, keliauja, savaitgaliais vyksta aplankyti senelių, vyksta pas draugus ir dar daug įvairių veiklų. Ieškovo argumentai, jog atsakovė negeba užtikrinti vaikams saugios aplinkos yra klaidinantys ir įžeidžiantys. Atsakovė pasižymi išskirtiniu dėmesingumu ir rūpestingumu vaikams, darbovietėje sulaukia daug pagyrimų už nepriekaištingai atliekamas pareigas ir elgesį. Ikiteisminis tyrimas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu yra nutrauktas. Konflikto metu neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė tiesiogine neapibrėžta tyčia ir yra pripažinti mažareikšmiai. Pats ieškovas teigė, jog ieškovė nėra linkusi smurtauti, šis incidentas buvo vienintelis kartas, o atsakovė nuoširdžiai atsiprašė ieškovo, pažymėjo, jog tuo metu buvo labai susijaudinusi. Ieškovas ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog atsakovė nekelia pavojaus ieškovo saugumui. Smurto ar kitokios nepriežiūros atvejų vaikų atžvilgiu niekada nėra buvę ir atsakovė kategoriškai neigia ieškovo teiginius, jog atsakovė negali užtikrinti saugios vaikams aplinkos. Atsakovė pažymėjo, jog ieškovas yra ūmaus būdo, dažnai užvaldomas pykčio elgiasi neadekvačiai. Ne kartą vairuodamas automobilį yra paleidęs vairą, tais atvejais automobilyje būdavo ir vaikai. Atvejį, kai ieškovas valdė automobilį paleidęs vairą ir taip nuvyko nuo Vilniaus iki Panevėžio būnant vaikams automobilyje, atsakovas su ieškove yra aptarę su šeimos psichoterapeute V. G., tuomet ieškovas teigė, jog vairuoti nelaikant vairo yra nieko tokio ir prieštaravo psichoterapeutės pateiktiems įspėjimams. Toks ieškovo elgesys parodo atsakomybės trūkumą ir klaidingą saugios aplinkos vaikams supratimą. Atsakovė ir vaikai tuo metu išgyveno siaubingas emocijas. Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo atsakovė nurodė, jog šiuo metu vaikai ir ginčo šalys gyvena viename name, bendravimas su vaikais vyksta atsakovės ir ieškovo bendru sutarimu, atsakovė netrukdo ieškovui bendrauti su vaikais. Pažymėtina, jog vaikai yra mokyklinio amžiaus, taigi bendravimas su vaikais vyksta atsižvelgiant į vaikų nuomonę, ieškovo ir atsakovės darbo grafikus ir užimtumą. Taigi, nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką nėra pagrindo. Dėl laikino išlaikymo priteisimo atsakovė pažymėjo, jog iki šiol atsakovė ir ieškovas veda bendrą ūkį, dalinasi finansinėmis pareigomis. Pagal šeimoje nusistovėjusią praktiką, ieškovas moka būsto paskolą ir komunalinius mokesčius, tuo tarpu atsakovė – perka maistą, rūbus vaikams, keliauja su vaikais atostogauti, praleisti laisvalaikio laiką, taip pat, vaikus veža pas draugus, senelius ir į mokyklą. Atsakovė kategoriškai nesutinka, su ieškovo prašymu priteisti laikiną išlaikymą, kadangi visuomet vaikus išlaikė ir išlaiko, todėl pagrindo priteisti laikiną išlaikymą nėra. Atsakovė ir dabar, pagal nusistovėjusį susitarimą su ieškovu, moka už dukters būrelius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 4 d. ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
7. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė turi bendrus vaikus G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. V., gim. (duomenys neskelbtini).
8. Teismas nurodė, kad tiek vaiko gyvenamosios vietos tiek bendravimo tvarkos nustatymas kaip laikinoji apsaugos priemonė turėtų būti siejama su vaiko geriausių interesų užtikrinimu, o laikinas išlaikymas vaikui turėtų būti priteisiamas tik esant pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaiko išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju, teismo vertinimu, vaikų interesai yra pakankamai užtikrinami vaikams gyvenant su abiem tėvais, esant nusistovėjusiai bendravimo tvarkai.
9. Teismas pažymėjo, kad šalys šiuo metu negyvena skyrium. Taigi vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu faktiškai neturėtų įtakos vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimui. Pastebėjo, kad nors ieškovas nurodo, jog atsakovė elgiasi agresyviai, negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos, tačiau ieškovas šių aplinkybių neįrodė. Pažymėjo, kad vien tik faktas, jog atsakovė žodinio konflikto su ieškovu metu metė į jį „Playstation“ konsolės pultelį, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė kelia grėsmę vaikams. Bylos duomenimis, dėl minėto incidento pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sukėlusi ar keltų pavojų vaikams, kad ji neužtikrintų vaikams saugios aplinkos. Iš VVTAĮT vaiko nuomonės išklausymo aktų teismas nustatė, kad G. V. nurodė, jog su tėvais sutaria gerai, tėvai juo rūpinasi vienodai, daiktus, drabužius perka abu tėvai, bet tėvas daugiau, norėtų su tėvais bendrauti po lygiai; K. V. nurodė, kad jos santykiai su tėvais yra geri, daiktus, žaislus perka abu tėvai, po skyrybų ji norėtų gyventi su abiem tėvais, bet jei tektų pasirinkti, labiau norėtų gyventi su tėčiu, tačiau ji norėtų palaikyti ryšį ir bendrauti su motina. Padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo spręsti apie tai, jog vaikams būnant su atsakove jiems būtų daroma kokia nors žala ar kaip nors kitaip būtų pažeidžiamos vaikų teisės.
10. Teismas nustatė, kad vaikai yra išlaikomi abiejų tėvų. Pažymėjo, kad nors ieškovas teigia, kad atsakovė atsisako teikti išlaikymą vaikams ir jų finansine gerove rūpinasi vienas ieškovas, tačiau iš byloje esančios informacijos apie atsakovės valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovė dirba, gauna darbo užmokestį. Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. balandžio mėnesio atliko mokėjimo pavedimus už dukros būrelį. Iš pridėtų mokėjimo kvitų UAB „Euro vaistinė“, UAB „Vilniaus alus“, UAB „Riešės šeimos klinika“, UAB „Rūta“, UAB „Rimi“, UAB „Kesko senukai“, UAB „Norfa“, UAB „Iki Lietuva“, UAB „Lidl“, UAB „Maxima“, UAB „Baltic petroleum“, UAB „Circle K Lietuva“, UAB „Ozo restoranas Grill London“, UAB „Torijus“, UAB „Sportland“, AB „Telia Lietuva“, UAB „Burger Panevėžys“, UAB „Impuls“, UAB „Deichmann Avalynė“, UAB „Konfesta“, UAB „Pepco Lithuania“, UAB „Drogas“, UAB „Kotryna Group“ ir kt. matyti, jog atsakovė skirtingais laikotarpiais pirko maisto produktus, vaikiškus rūbus, žaislus, vaistus, saldumynus, kitas prekes, mokėjo už kurą, lankėsi su vaikais baseine, restoranuose. Atsakovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių aiškiai nurodė, jog ji ne atsisako teikti vaikams išlaikymą, o atvirkščiai – perka maistą, rūbus vaikams, keliauja su vaikais atostogauti, praleidžia laisvalaikio laiką, taip pat vaikus veža pas draugus, senelius ir į mokyklą, atsakovė teigė, jog visuomet vaikus išlaikė ir išlaiko. Abu vaikai VVTAĮT specialistams nurodė, jog daiktus, žaislus, rūbus perka abu tėvai. Teismo vertinimu, ieškovė pakankamai rūpinasi vaikais finansiškai, užtikrina jų būtinuosius ir laisvalaikio poreikius, todėl nėra pagrindo priteisti laikino išlaikymo vaikams iš atsakovės.
11. Teismas sprendė, kad nustatyti vaikų gyvenamosios vietos su tėvu ir nustatyti atitinkamą bendravimo su vaiku tvarką bei priteisti iš atsakovės vaikams laikiną išlaikymą šiuo metu nėra pagrindo, kadangi duomenų apie tai, jog vaikų interesai būtų kaip nors pažeidžiami, byloje nėra. Vien tik ieškovo baimė, kad atsakovė vaikus gali išvežti į kitą miestą, kad su atsakove yra nesutarimų dėl vaikų auklėjimo, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
12. Ieškovas J. V. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinyje suformuluotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Ieškovas taip pat prašė prijungti prie bylos su atskiruoju skundu teikiamus papildomus rašytinius įrodymus ir jais vadovautis nagrinėjant atskirąjį skundą. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
12.1. Ieškovui absoliučia dalimi yra paliktas vaikų kasdienių poreikių tenkinimas pradedant nuo sveikatos priežiūros ir baigiant aprūpinimu maistu, o vaikų gyvenamosios vietos išlaikymo ir komunalinių mokesčių mokėjimas yra išimtinai ieškovo rūpestis, nes atsakovė kategoriškai atsisako tenkinti šiuos kasdienius vaikų poreikius. Ieškovo iniciatyva vaikams yra užtikrinamos mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Nors šalys ir gyvena viename name, tačiau bendro ūkio šalys neveda ne vėliau nei nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. šalys neturi bendro biudžeto, tarpusavyje nesusitaria dėl vaikų poreikių tenkinimo – šalių bendravimas yra toks konfliktiškas, kad bet koks jų tarpusavio bendravimas (netgi ir rašytinis) vaikų klausimais kelia ginčus. Raginama prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, vaikų (ir savo) gyvenamosios vietos išlaikymo išlaidų, atsakovė atsisako tą daryti, didžiąja dalimi vaikų poreikių tenkinimo išlaidos yra paliktos ieškovui, kuris tiesiog neturi kito pasirinkimo. Teismui netenkinus ieškovo prašymo dėl laikinojo išlaikymo priteisimo jis ir toliau liko gerokai prastesnėje padėtyje nei atsakovė, nes praktiškai visais vaikų poreikiais rūpinasi jis ir šių poreikių tenkinimo jis neturėjo ir toliau neturės galimybės išvengti. Atsakovė pati nusprendė, kokiai sumai ji pageidauja nupirkti vaikams (ir sau) maisto, papramogauti su vaikais ir tuo apsiribojo, nereaguodama į jokias ieškovo pastabas ir prašymus prisidėti prie komunalinių mokesčių už vaikų gyvenamąją vietą mokėjimo, vaikų gydymo išlaidų proporcingo dengimo bei išvengdama papildomų išlaidų, kurių išvengti nepavykdavo ieškovui. Atsakovė yra finansiškai pajėgi išlaikyti vaikus, bet tą nori daryti tik savo nuožiūra pasirinkta jai patogia dalimi, nepakenkiant savo finansiniams interesams. Atsakovės akcentuojami pirkiniai (išskyrus maistą ir vieno būrelio apmokėjimą) yra pavieniai, o tai patvirtina, kad reguliaraus vaikams būtino išlaikymo atsakovė neteikia. Tai, kad atsakovė aukščiau nurodyta dalimi prisidėdavo prie vaikų laikino išlaikymo dar savaime nereiškia, kad būtent toks atsakovės prisidėjimas atitiko vaikų interesus ar kad šalys dėl tokio išlaikymo dydžio buvo susitarusios. Atsakovės pateikti kvitai didžiąja dalimi su šalių vaikais apskritai nesusiję. Dalis atsakovės pateiktų kvitų yra tiesiog neįžiūrimi, dalis yra už pačios atsakovės naudojamą kurą, drabužius, akinius, elektroninius įrenginius. Atsakovė visada gavo vaikų pinigus, kurių neišlesdavo vaikų poreikiams.
12.2. Šalys bendro ūkio neveda ir tarpusavyje tik konfliktuoja. Atitinkamai ta pati gyvenamoji vieta teisiškai negali būti suprantama kaip bendras šalių gyvenimas ir bendras vaikų auginimas. Atsakovės veiksmai rodo sistemingą vaikų interesų pažeidimą, siekiant konfliktuoti su ieškovu. Atsakovė nesugeba palaikyti šilto emocinio ryšio su vaikais. Atsakovė akivaizdžiai perdėtai pradėjo vaikais rūpintis ir juos lepinti, nuolat siūlo kažką pagaminti, leidžia jiems per daug, vengia būtinų, natūralių konfliktų susijusių su auklėjimu, tad tampa labai sudėtinga padėti vaikams ugdytis teisingus įpročius, discipliną, tvarką, nukreipti juos link tvarkymosi namuose ar prisidėti prie maisto gamybos, ką jie daro tik būdami su ieškovu. Atsakovė įtraukia vaikus į su skyrybomis susijusius ginčus/konfliktus, manipuliuodama jais, bandydama taip sulaukti jų palankumo ir akivaizdžiai darydama jiems psichologinę žalą. Atsakovė iš savanaudiškų paskatų ar susierzinimo be skrupulų išsilieja ant vaikų, taip sukeldama vaikams didelius psichologinius išgyvenimus. Šalys nesutaria dėl vaikų gyvenamosios vietos, atitinkamai ši aplinkybė taip pat lemia, kad šalys, konfliktuodamos tarpusavyje ir toliau turi likti po vienu stogu, nes nei vienas iš jų neturi teisės savavališkai pakeisti vaikų gyvenamosios vietos.
12.3. Nustatęs, kad šalių santykiai yra itin aukšto konfliktiškumo lygio, pirmosios instancijos teismas atsisakė sureguliuoti laikiną atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, tokiu būdu ir toliau palikdamas šalis tarpusavyje konfliktuoti, nes šalys ir vaikai gyvena tuo pačiu adresu. Nors ir gyvena tuo pačiu adresu, šalys gyvena visiškai savarankiškus gyvenimus ir nieko bendro išskyrus nepadalintą turtą ir bendrus vaikus neturi. Atitinkamai kiekviena iš šalių savarankiškai planuojasi savo laiką su vaikais, atostogas su jais, šventes ir išvykas ir tai, kad ne viskas vyksta taip, kaip to norėtų atsakovė vadovaujama savo pačios autoktratiškos pozicijos, lemia jos nepasitenkinimą, manipuliacijas ir konfliktus. Atitinkamai teismo atsisakymas sureguliuoti laikiną bendravimo tvarką neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių – laikinos bendravimo su vaikais tvarkos paskirties. Šalys ir toliau turės tarpusavyje konfliktuoti. Tarp šalių dažnai pasitaiko konfliktinių situacijų dėl jų preferencijų bendraujant su vaikais. Atsakovė riboja ieškovo atostogas su vaikais, reikalauja patikėti jai saugoti vaikų pasus. Šalims nepavyksta konstruktyviai bendrauti ir susitarti jokiais vaikų klausimais. Netgi ir susitarus su atsakove, ji vėliau teigia taip nesakiusi, nesitarusi ir visus planus perdėlioja savaip, visiškai nepaisydama, kad ieškovas pagal šalių susitarimus jau būna susiplanavęs savo laiką su vaikais ir netgi yra patyręs dėl tokių planų atitinkamas išlaidas. Dėl bendravimo su vaikais kylančias konfliktines situacijas atsakovė įtraukia vaikus, kurie dėl to išgyvena lojalumo konfliktą, patiria nesaugumo jausmą ir neigiamas emocijas.
Atsiliepimas
13. Atsakovė R. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
13.1. Atsakovė visuomet prisidėdavo ir prisideda tiek prie kasdieninių, tiek papildomų vaikų poreikių užtikrinimo. Atsakovė visuomet rūpinosi vaikų rūbų ir avalynės pirkimu, vaikų higienos reikmėmis ir kitais kasdienybėje reikalingais daiktais – rankšluosčiais, patalyne, maistu, indais, pramogomis (pasirūpina spektaklių, baleto, filmų, operų bilietais), taip pat perka maistą, keliauja su vaikais papietauti į kavines ir restoranus, perka ir organizuoja keliones. Atsakovė rūpinosi ir vis dar rūpinasi šeimos gerove ir namais, o vaikų priežiūra ir auginimas yra atsakovės prioritetas. Didžioji dalis atsakovės uždirbamų pajamų yra skiriama vaikų poreikiams tenkinti. Kadangi šalys vis dar tvarko bendrą ūkį ir bendrai rūpinasi vaikais, kyla diskusijų dėl finansinių ir kitų su bendro ūkio tvarkymu susijusių pareigų pasiskirstymo. Šalys vis dar naudojasi tais pačiais daiktais – skalbimo mašina, lygintuvu, orkaite, virykle, indais, miegamojo lova, šaldytuvu, spintomis ir t.t., valgo maisto produktus, kurie yra pirkti bendrai, šalys nuolat diskutuoja dėl bendro gyvenimo aktualijų ir bendrų pareigų pasidalinimo, aptarinėja klausimus susijusius su vaikų auklėjimu ir priežiūra. Šalys turi skirtingą supratimą kaip reikia auklėti vaikus ir kokių taisyklių juos mokyti, tačiau tai neįrodo atsakovės elgesio, kuris pažeistų vaikų interesus ar elgesio, kuris ribotų ieškovo teises bendrauti su vaikais.
13.2. Šiuo metu vaikai gyvena su abiem tėvais, todėl tiek laikino išlaikymo priteisimas, tiek ir laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymas bei laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas būtų perteklinės priemonės, kurios pažeistų atsakovės teises ir teisėtus interesus. Konfliktinių situacijų dėl vaikų bendravimo tarp šalių kyla, tačiau šių konfliktų priežastimi yra ieškovo nepagarba atsakovei ir priešiškas nusistatymas prieš taikų būdą susitarti dėl bendravimo su vaikais. Ieškovas dažnai su vaikais išvyksta į keliones ar praleisti laisvo laiko nepranešęs atsakovei, o apie suplanuotas išvykas atsakovę informuoja vaikai. Atsakovė visada stengiasi apsaugoti vaikus nuo neigiamų emocijų ir visus klausimus su ieškovu aptaria taikiai ir ramiai. Atsakovė visada iš anksto su ieškovu suderina bet kokią išvyką su vaikais. Atsakovė užtikrina vaikų materialinę gerovę, suteikia vaikams reikiamos drausmės bei moko gyvenimiškų pamokų, neapsiribodama tuo, vaikams nestokoja meilės ir šilumos turint tikslą užtikrinant jų emocinį stabilumą. Atsakovė užtikrina vaikų dalyvavimą ugdymo įstaigos užsiėmimuose, pasirūpina, jog jie turėtų reikiamų kanceliarinių ir kitų edukacijai būtinų priemonių, nuolatos glaudžiai bendradarbiauja su ugdymo įstaigos atstovais ir mokytojais. Ieškovo darbo ir asmeninio laisvalaikio grafikas neleisdavo ir neleidžia ieškovui būti namuose būtent tuomet, kai tėvų dėmesio ir priežiūros vaikams labiausiai reikia. Didžiausia našta rūpintis vaikų mokymosi procesu ir kitais kasdieniniais rūpesčiais tekdavo ir tenka vienai atsakovei. Atsakovė pasirūpina vaikais jiems susirgus – registruoja vizitams pas gydytojus, odontologus, kartu lankosi pas gydytojus ir perka jiems reikalingus vaistinius preparatus. Dukrai susilaužius ranką, atsakovė kartu su dukra gulėjo ligoninėje ir tris savaites praleido kartu su ja sanatorijoje. Ieškovas nei karto nėra buvęs vaikų priežiūroje jų ligos metu. Ieškovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų, jog atsakovė darytų neigiamą įtaką vaikams, nuteikinėtų vaikus prieš ieškovą, darytų jiems psichologinį spaudimą ar kitu būdu pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Ieškovas ir atsakovė prie atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo naujus įrodymus – vaikų poreikių tenkinimą pagrindžiančius įrodymus, sveikatos priežiūros suteikimo įrodymus, susirašinėjimą tarp ginčo šalių bei tarp ginčo šalių ir jų vaikų, garso įrašus ir vaizdo medžiagą.
16. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nepilnamečių vaikų laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo, laikinosios bendravimo tvarkos su jais nustatymo ir laikinojo išlaikymo jiems priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
21. Nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, pasižymi tam tikra specifika, kadangi jomis siekiama iki ginčo išnagrinėjimo momento laikinai sureguliuoti šeimos teisinius santykius maksimaliai apsaugant sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, taip pat, kad nebūtų pažeisti tėvų ar vieno jų interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
22. Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
23. Minėta, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka, teikiamas išlaikymas bus nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.
Dėl laikino nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo
24. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą, iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
25. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ginčo šalys bei du jų nepilnamečiai vaikai tiek iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, tiek šiuo metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), taigi, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo šalys negyvena skyrium.
26. Byloje preliminariais duomenimis nėra pateikta objektyvių faktų, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi ar visai nesirūpintų ginčo šalių nepilnamečiais vaikais, jų sveikata, auklėjimu, priežiūra, ugdymu ir kt. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų įprastinėje gyvenamojoje vietoje aplinka vaikams būtų nesaugi, daranti neigiamą emocinę, psichologinę ar fizinę įtaką, iš esmės neatitinkanti vaikų interesų ir neužtikrinanti vaikų poreikių. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog atsakovė būtų sukėlusi ar šiuo metu keltų pavojų vaikams, kad ji neužtikrintų vaikams saugios aplinkos ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas šios teismo išvados nepaneigė. Priešingai - iš pateiktų VVTAĮT vaiko nuomonės išklausymo aktų matyti, kad abu vaikai nurodė, kad su tėvais sutaria gerai, tėvai jais rūpinasi, perka daiktus, drabužius, žaislus. Pažymėtina, kad ir pats ieškovas nurodė, jog atsakovė perdėtai pradėjo vaikais rūpintis (ir lepinti), tai patvirtina, jog vaikais rūpinasi ne tik ieškovas, bet ir atsakovė.
27. Nors ieškovas teigia, kad atsakovė daro vaikams psichologinę žalą, išsilieja ant vaikų, tačiau šių savo teiginių objektyviais duomenimis nepagrindžia. Dėl minėtų aplinkybių nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nėra pagrindo spręsti apie tai, jog vaikams būnant šeimos namuose kartu su abiem tėvais jiems būtų daroma kokia nors žala ar kaip nors kitaip būtų pažeidžiamos vaikų teisės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu.
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
28. Ieškovas taip pat prašė nustatyti laikiną atsakovės bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais, nustatant, kad nepilnamečiai vaikai su kiekvienu iš tėvų bendrauja kas savaitę.
29. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
30. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tiek teisės aktai, tiek kasacinio teismo praktika skelbia, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).
31. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Nagrinėjamu atveju šeima gyvena vienuose namuose, vaikų tėvai nėra skyriumi, o vien tai, kad apeliantas ir atsakovė nesutaria, nesudaro pagrindo teismui įsiterpti į šeimos reikalus. Nagrinėjamu atveju objektyviais duomenimis nėra nustatyta būtinybė tėvų bendravimą su vaikais formalizuoti, nustatant jų bendravimo tvarką, kadangi nėra nustatytas vaikų teisių pažeidimas - nėra duomenų, jog vaikų interesai bendrauti ir matytis su abiem tėvais yra pažeidžiami. Taip pat nėra nustatyta, jog pažeidžiami apelianto interesai.
32. Nors tarp ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, iš pateiktų įrodymų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo šalys negalėtų susitarti dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir kad tos santykius reikia reguliuoti papildomai, šalims gyvenant kartu viename būste. Tai pat nėra objektyvių duomenų, kad galimybė bendrauti su vaikais ir juos auklėti bei prižiūrėti kuriai nors ginčo šaliai būtų suvaržytos.
33. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstu esamais bylos duomenimis, nėra poreikio nustatyti laikinos bendravimo su vaikais tvarkos.
34. Minėta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti kokia turėtų būti nustatyta vienos šalies bendravimo tvarka su vaikais, t. y. kokia tvarka labiausiai atitiktų tiek šalies, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla šiuo klausimu būtų išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turėtų galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Taigi, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus. Minėta, jog nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju tokiam poreikiui nesant nustatytam, tiek šalių, tiek jų vaikų interesai būtų suvaržyti labiau bei būtina. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl laikino bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalyje).
36. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas. Teismas pažymi, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius, būtinus jų normaliam vystymuisi. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiem tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties.
37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abi ginčo šalys išlaiko savo nepilnamečius vaikus. Atsakovė šiuo metu dirba ir gauna darbo užmokestį. Nors ieškovas teigia, kad raginama prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, atsakovė atsisako tai daryti, tačiau nurodytų aplinkybių CPK leistinomis priemonėmis iš esmės neįrodo. Priešingai, civilinės bylos duomenys pagrindžia, kad atsakovė prisideda prie vaikų poreikių užtikrinimo, t. y. perka maisto produktus, higienos reikmenis, vaikiškus rūbus, žaislus, yra atlikusi mokėjimus už dukros būrelius. Tokie pat duomenys taip pat yra pateikti VVTAĮT vaiko nuomonės išklausymo aktuose. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisideda abu tėvai.
38. Pastebėtina, kad laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimu yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė prisideda prie vaikų išlaikymo, nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą ir priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismo posėdžiuose teismas spręs dėl išlaidymo dydžio, formos, pakankamumo.
39. Minėta, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei to, kokios atsakovės galimybės teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. po išsamaus įrodymų vertinimo.
40. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog taip pat nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje dėl laikino išlaikymo vaikams iš atsakovės nepriteisimo.
41. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
42. Primintina, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
43. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.