Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-127-794/2011 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui Z. Š. dėl savavališkos gyvenamojo namo statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys D. G., Stasė A. B., R. G., UAB „Studija 33“, UAB „Neofarma“, bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovas ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos gyvenamojo namo statybos, adresu (duomenys neskelbtini), padarinius ir pertvarkyti šiuo metu pastatytą statinį pagal projektą, kuriam Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2009-01-09 išdavė leidimą Nr. 08/02-GN/09, kuriame numatyta, kad atstumas nuo gretimo sklypo savininkų G. sklypo ribos iki atsakovo sklype statomo gyvenamojo namo užstatymo ribos yra 3,09 metro (techninio projekto brėžinys Nr. 080410-01-TP-BD-SP-03); jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti ieškovei pašalinti savavališkos gyvenamojo namo statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (nuo 2010 m. sausio l d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius) Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė atliko atsakovui priklausančio gyvenamojo namo statybos patikrinimą ir nustatė savavališkos statybos faktą. Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas, ūkio būdu statydamas gyvenamąjį namą, pažeidė statinio projekto sprendinius, kuriais įgyvendinami esminiai statinio reikalavimai, t. y. pakeitė suderintame projekte nustatytą statinio statybos vietą. Konstatuota, kad statomo pastato statybos darbai atliekami pažeidžiant Statybos įstatymo 33 str. 2 d. 4 p.: atstumas tarp statomo statinio ir gretimo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos neatitinka projekto (pietvakarinė riba tarp statomo statinio ir gretimo sklypo pagal projektą numatyta 3,09 metro, faktiškai nustatyta – 2,80 metro), tuo pažeidžiamas Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. Dl-338, 8 priedo 1.1 p. 2011-02-07 atsakovas pateikė prašymą leisti tęsti sustabdytą statybą. Kadangi sustabdymo priežastys nebuvo pašalintos, statybos tęsti neleista. Ištaisyti savavališkos statybos padarinius galima. Tam reikia parengti projektinės dokumentacijos korektūrą ir gauti pakoreguotą statybos leidimą. Gretimo sklypo savininko M. B. sutikimas yra privalomas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad savavališkos statybos akto, nutarimo dėl baudos paskyrimo neginčijo, baudą sumokėjo. Vėliau, pasikonsultavęs su statybos specialistais, nustatė, kad tolimiausias kampas rytų šiaurės nutolęs 3,27 m, o artimiausias kampas vakarų šiaurės nutolęs 2,79 m, techninio projekto sklypo plane atstumas nuo sklypo ribos pažymėtas ne ties namo kampu, o 5 m atstumu nuo rytinio namo kampo ir yra pažymėta 3,09 m. Pagal kadastrinių matavimų kompiuterinės laikmenos duomenis, šis atstumas yra 3,12 m, o detaliajame plane pažymėtas atstumas tarp ribų yra 2,8 m. Į jo paaiškinimus dėl statybos inspektorės V. M. matavimo netikslumų (matuota ties vakarų šiaurės kampu, artimiausiu sklypo ribai, o ne toje vietoje, kur pažymėta projekte) nereaguota. Nesigilinta ir į kaimyno M. B. duotą sutikimą, kad iki ribos būtų ne mažesnis kaip 0,2 m atstumas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2009-03-09 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 03 neatspindi tikrosios padėties (gyvenamo namo statybos pakeitus nustatytą statinio vietą sklype), todėl perkelti namą pagal Statybos inspekcijos reikalavimus jis negali, nes tuomet tikrai būtų nukrypimas nuo projekto.

Trečiasis asmuo D. G. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad jis, R. G. ir Stasė A. B. bendrosios nuosavybės teise nuo 2008-02-14 savo vardu yra įregistravę 0,0834 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypą bendraturčiai 2007-11-28 paveldėjo iš buvusio žemės sklypo savininko. Žemės sklypą privatizavo ir savo vardu buvo įregistravęs M. B. Atsakovas atliko detaliojo planavimo procedūrą ir apjungęs du sodo sklypus bei pakeitęs žemės sklypų naudojimo paskirtį, kadastriniais matavimais įteisino naujas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ribas, dėl to gretimi žemės sklypai persidengia ir bendraturčiai negali paveldėjimo būdu gauto savo žemės sklypo įregistruoti. D. G. 2008-09-17 kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, prašydamas nustatyti, ar teisėtai vykdoma atsakovo gyvenamojo namo statyba. Skundo surašymo metu atsakovo gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma be statybos leidimo, namas tuo metu jau buvo pastatytas. Techninio projekto 71 lape nurodytas 3,09 m matmuo nustato užstatymo ribą. Dabartinių atsakovo kaimynų – G.– sutikimas nukrypti nuo projekto nebuvo duotas.

Trečiasis asmuo UAB „Studija 33“ nurodė, kad rengė statinio projektą. Projektas atitiko visus reikalavimus, jo niekas neginčijo. Nukrypimai nuo projekto galimi, tačiau teisės aktai to nereglamentuoja. Gaunant statybos leidimą, techninio projekto 70 lapo nebuvo. Projekto 70, 71 lape esančio pastato koordinatės sutampa. 70 lape nurodytas 2,90 m atstumas atitinka techninį projektą.

Kiti tretieji asmenys savo pozicijos dėl ieškinio nepareiškė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-19 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas konstatavo, kad statant statinį buvo pažeisti Aplinkos ministro 2005-07-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 8-ojo priedo „Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai“ 1.1 punkto reikalavimai, numatantys, kad mažiausias atstumas nuo statinio iki gretimo sklypo ribos pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Nors gretimo sklypo savininkas M. B. atsakovui davė sutikimą, kad atstumas nuo statinio iki jo sklypo ribos būtų ne mažesnis kaip 0,20 m. tačiau šis sutikimas buvo duotas 2005-04-06, o statybos leidimo išdavimo metu (2009-01-09) ir rengiant projektą dėl šio sutikimo ir mažesnio nei 3 metrų atstumo nepasisakyta ir šis sutikimas nėra plano dalis. Be to, M. B. mirė 2007 metais, o statybos leidimas išduotas praėjus 2 metams nuo jo mirties, todėl atmestinas atsakovo argumentas, kad atstumas tarp sklypų buvo mažesnis remiantis minėtu gretimo sklypo savininko sutikimu. Taip pat teismas atmetė atsakovo argumentą, kad mažesnis nei 3 metrų atstumas tarp gretimo sklypo ribos nustatytas dėl matavimo netikslumų. Teismas pažymėjo, kad statybą reglamentuojančiose teisės normose nėra numatyta galimybė nukrypti nuo ribų, be to, techniniame projekte yra nurodytas tik vienas matmuo – ne mažiau kaip 3,09 m, todėl, nustačius faktinę ribą tarp statomo statinio ir gretimo sklypo 2,80 m, yra pagrindas konstatuoti grubų Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 8-ojo priedo 1.1 punkto reikalavimų, taip pat ir gretimo žemės sklypo savininkų teisių pažeidimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas administracine tvarka buvo nubaustas dėl statybų darbų vykdymo pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius ir įpareigotas pašalinti pažeidimus, tačiau nors atsakovas pažeidimus pripažino ir nuobaudų neskundė, įpareigojimų neįvykdė. Atsakovo prašymas atmesti ieškinį vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nes patenkinus ieškinį, būtų neabejotinai neadekvačiai padarytam pažeidimui pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai, yra neprotingas ir prieštarauja proporcingumo principui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2008 m. techninis projektas, 2004 m. planavimo sąlygos, 2005 m. kaimyninio sklypo savininko sutikimas, 2009 m. pradžioje darytos nuotraukos, kuriose užfiksuotas jau pastatytas visas pastatas, patvirtina, jog atsakovas statybos darbų faktinio atlikimo metu jokio leidimo statybai neturėjo. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, akivaizdu, jog atsakovui pradėjus statybą neturint teisės aktų reikalavimus atitinkančio statybos leidimo ir taip pažeidžiant statybą reglamentuojančias imperatyvias įstatymo nuostatas, nėra galimybės atsakovą atleisti nuo teisinės atsakomybės. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą statinį yra nepagrįstas ir netenkintinas, o atsakovui turėtų būti sudaryta galimybė įteisinti savavališką statybą.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino ginčo santykiui taikytinas teisės normas, neatskleidė bylos esmės, pažeidė civilinio proceso teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą. Nurodo, kad laikydamasis teisės aktų nustatytos tvarkos parengė ir su visais kaimynais, iš jų – ir su prieš trečiuosius asmenis gretimą sklypą valdžiusiu M. B., sodų bendrijos pirmininku suderino ir įteisino savo sklypų ribas. Buvęs tretiesiems asmenims dabar priklausančio žemės sklypo savininkas M. B. dalyvavo ir pritarė tokių sklypo ribų, kokios buvo nustatytos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-03 įsakymu Nr. ADI-14, įteisinimui, šio įsakymo neskundė, 2004-05-04 žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktais Nr. 05-002 ir Nr. 058-003 pritarė nustatytoms riboms, 2005-04-06 raštu patvirtino, kad atstumas tarp jo sklypo ribos ir atsakovo statinių būtų ne mažesnis nei 0,2 m, jog yra informuotas apie detaliojo plano rengimą. Iki tretieji asmenys įgijo nuosavybės teises į M. B. 0,0834 ha žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), jo sklypo ribos buvo aiškios ir niekam nekėlė jokių abejonių. Šis sklypas nuo 2008-02-14 priklauso tretiesiems asmenims paveldėjus M. B. turtą. Tada tretieji asmenys inicijavo administracinį procesą dėl statybų teisėtumo, siūlė atsakovui (taip pat ir raštu) išpirkti jų sklypą arba sumokėti kompensaciją už neva pažeistas jų teises, o jie mainais nutrauks teisminį atsakovo persekiojimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vien atsakovo nubaudimo administracine tvarka faktą pripažino neginčijamu įrodymu, sudarančiu pakankamą pagrindą patenkinti ieškinį, nes tik teismo sprendimas turi prejudicinę galią. Teismas nepasisakė, kodėl ieškinio patenkinimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o jo atmetimas – ne. Be to, teismas nepasisakė ir dėl kitų atsakovo išsakytų motyvų ir argumentų. Civilinėje byloje yra pakankamai prieštaringų įrodymų apie atsakovo statinio vietą žemės sklype: ieškovė nustatė 2,80 m atstumą iki gretimo sklypo ribos, UAB „Georamas“ – 2,85 m 2011-09-01 ir 2,80 m 2011-09-02, UAB „Domo projektas“ – 2,87 m, tai patvirtina, jog šiuolaikinės matavimo priemonės neleidžia be atitinkamos paklaidos nustatyti minėto atstumo. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad detaliajame plane šis atstumas yra 2,90 m. Aplinkybė, kad pirminio patikrinimo metu techniniame projekte nebuvo 70 lapo, kuriame detalizuoti atstumai iki gretimo sklypo ribos, nieko nekeičia, kadangi kituose lapuose statinio koordinatės yra tos pačios. Be to, teismas neatsižvelgė į UAB „Studija 33“ atstovo paaiškinimus, kad statinio vietą žemės sklype galima nurodyti tiek atstumais tarp tam tikrų objektų, tiek ir topografinėmis koordinatėmis. Tai numatyta ir STR 1.0506:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 8.1.2 punkte. Teismo išvada, jog statybą reglamentuojančiose teisės normose nėra numatyta galimybė nuo ribų, yra neteisinga, nes, pavyzdžiui, 5 cm paklaidos galimybė numatyta Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 37 punkte. Visi, išskyrus ieškovės, atlikti ir į bylą pateikti matavimai leidžia tvirtinti, kad atsakovas atsižvelgiant į leistiną paklaidą, nenukrypo nuo patvirtinto techninio projekto. Ginčas vyksta dėl 3–5 cm (pagal skirtingus matavimus) atstumo, kai turint 580 kv. m žemės sklype statomas 197 kv. m ploto pastatas. Tokiomis aplinkybėmis buvo privalu įvertinti ir atsakovo privatų interesą. Neaišku, kaip pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės, jei jų statinio viena siena yra ne 3 m atstumu iki atsakovo sklypo ribos, o sutampa su ta riba. Tretieji asmenys elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis. Tretieji asmenys gretimą sklypą paveldėjo 2007-11-28. Teismas konstatavo, kad atsakovas pradėjo statyti namą prieš 7 metus, taigi nei palikėjas, nei tretieji asmenys ilgą laiką nereiškė atsakovui jokių pretenzijų. Įpėdiniai nėra įgiję jokių reikalavimų, susijusių su atsakovo statybos sustabdymu, ankstesnių atsakovo ir palikėjo susitarimų ginčijimu ir pan., nes jie priėmė tokį turtą, kurį faktiškai paliko mirusysis, ir perėmė visas jo turtines teises ir pareigas. M. B. 2005-04-06 raštu duotas sutikimas dėl 0,2 m minimalaus atstumo iki jo sklypo ribos laikytinas vienašaliu sandoriu, kuris negali būti pripažintas negaliojančiu įstatymų nustatyta tvarka nepareiškus atitinkamo reikalavimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas šį sandorį iš esmės pripažino negaliojančiu, kadangi pasakė, kad šis sutikimas negali sukelti jokių pasekmių tretiesiems asmenims. Galima sutikti su tuo, kad atsakovas pradėjo statybą su tam tikrais pažeidimais, bet negalima sutikti, kad atsakovas su gretimo sklypo savininku nesuderino statinio vietos. Tretieji asmenys negali paveldėti turtą ir įsipareigojimus su išlygomis. Skundžiamas teismo sprendimas yra sąlyginis, nes tretieji asmenys nuo 2008 m. lapkričio bylinėjasi dėl sklypo ribų nustatymo ir šiuo metu niekas negali nuspėti, kur ta riba bus. Atsakovas tretiesiems asmenims siūlė ir atitinkamus servitutus, ir perleisti dalį savo sklypo, bet trečiuosius asmenis tenkina tik jų sklypo su statiniu išpirkimas arba 50 000–100 0000 Lt kompensacija. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3-492/2008, nes toje byloje nagrinėjama kita teisinė situacija nei šioje byloje. Teismas sprendimu galėjo įpareigoti atsakovą pakeisti projektinę dokumentaciją, o ne nugriauti statinį.

Ieškovė atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad savavališkos statybos faktas abejonių nekelia. Apelianto argumentai dėl detaliojo plano sprendinių yra nepagrįsti, kadangi nepriklausomai nuo to, kad detaliajame plane statybos riba būtų nustatyta mažesnė nei techniniame projekte, privaloma vadovautis techninio projekto duomenimis. Taip pat nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl statinio vietos nustatymo galimos paklaidos, kadangi statinio techninio projekto schemoje riba nuo gretimo sklypo nustatyta 3,09 m, todėl yra preziumuojama, kad techninio projekto schemoje nurodant vieną matmenį, kuriuo matuojamas atstumas iki sklypo ribos, privaloma vadovautis šiuo matmeniu išlaikant abu tiesės (namo sienos) kampus. Iš paties apelianto pateiktų kontrolinių fotonuotraukų matyti, kad jose nurodytų koordinačių laipsniai neatitinka statybos techniniame projekte nurodytų koordinačių. Nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl buvusio gretimo sklypo savininko sutikimo statyti ne mažesniu nei 0,20 m atstumu iki jo sklypo ribos, kadangi šis sutikimas buvo detaliojo plano, o ne statinio techninio projekto dalis, kuriam sutikimo net nereikėjo, kadangi projektu nebuvo numatyta mažinti 3 m atstumo iki gretimo sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra sąlyginis, kadangi bylos nagrinėjimo dalykas nėra žemės sklypo ribų klausimas, ginčas nebuvo ir dėl gretimo sklypo savininko sutikimo ar teisėtumo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008 išdėstytus išaiškinimus, savavališka statyba gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams, antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.

Trečiasis asmuo D. G. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti iš esmės pirmosios instancijos teismo motyvais.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovui 2009-03-09 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 03 už statybą pakeitus nustatytą statinio vietą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. b. l. 6–11). Tą pačią dieną surašytas statybos sustabdymo aktas Nr. 03, kuriame nurodyta, kad statybos darbai atliekami pažeidžiant Statybos įstatymo 33 str. 4 p.: atstumas tarp statinio ir gretimo sklypo (duomenys neskelbtini), ribos neatitinka projekto (t. 1, b. l. 12). 2009-03-18 nutarimu atsakovas už statybų darbų vykdymą pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius – pakeitus nustatytą statinio vietą (atstumas nuo gretimo sklypo ribos vietoj 3,09 m yra 2,8 m) nubaustas 6 500 Lt bauda (t. 1, b. l. 14–15). Atsakovas pažeidimą pripažino (t. b. l. 16). Statinys, esantis (duomenys neskelbtini), pradėtas statyti neturint statybos leidimo (b. l. 105). Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-03-18 raštu įpareigotas per 6 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius (t. 1, b. l. 17). 2009-09-28 patikrinimo aktu nustatyta, kad minėti padariniai nepašalinti (t. 1, b. l. 18). 2009-01-09 atsakovui išduotas statybos leidimas Nr. 08/02-GN/09 gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybai (t. 1, b. l. 21–22). Pateikti rašytiniai įrodymai: žemės sklypo detalusis planas, techninis projektas (t. 1, b. l. 30, 31), UAB „Geonoma“ matininko D. B. matavimai – atstumai 3,79 m, 3,12 m, 3,27 m (t. 1, b. l. 32), G. M. paslaugų įmonės žemės sklypo planas (t. 1, b. l. 40), UAB „Studija 33“ žemės sklypo planas (t. 1, b. l. 41, 83), UAB „Neoforma“ žemės sklypų Nr. 263 ir Nr. 248 detalusis planas, UAB „Studija 33“gyvenamojo namo techninis projektas (t. 1, b. l. 72), kiti statybų dokumentai (t. 1, b. l. 93), UAB „Georamas“ pastato kontrolinė nuotrauka (t. 1, b. l. 109), pastato geodezinis planas (t. 1, b. l. 110). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2009-09-18 rašte nurodyta, kad atstumas tarp atsakovo gyvenamojo namo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančio pastato yra nuo 2,77 m iki 3,13 m. (t. 1, b. l. 42-46). Buvęs gretimo žemės sklypo savininkas M. B. 2005-04-06 raštu sutiko, kad atsakovas statytų statinius nuo jo žemės sklypo ribos ne arčiau kaip 0,2 m atstumu (t. 1, b. l. 33).

Ieškovės ieškinio faktiniu pagrindu yra aplinkybė, kad atstumas tarp atsakovo statomo statinio ir gretimo sklypo, priklausančio tretiesiems asmenims D. G., R. G. ir Stasei A. B., ribos neatitinka projekto (pietvakarinė riba tarp statomo statinio ir gretimo sklypo pagal projektą numatyta 3,09 m, faktiškai nustatyta – 2,80 m). Tačiau iš esmės tik vienas namo kampas, t. y. vakarų šiaurės, neatitinka šiuo metu (ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu) aktualios Aplinkos ministro 2005-0-01 įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ redakcijos 9 priedo „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 4 punkto reikalavimo, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, o šį atstumą mažinant turi būti gautas kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimas raštu. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, tarp jų – 2005 m. kaimyninio sklypo savininko sutikimas, patvirtina, jog atsakovas faktiškai statybos darbus pradėjo neturėdamas leidimo statybai, o namas buvo užbaigtas statyti 2008 m. lapkričio mėnesį. Trečiasis asmuo D. G. atsiliepime nurodo, kad namą atsakovas pradėjo statyti prieš septynerius metus. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas statybos darbus pradėjo turėdamas gretimo sklypo tuometinio savininko M. B. rašytinį sutikimą statyti statinius ne mažesniu nei 0,20 m atstumu nuo jo žemės sklypo ribos. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais minėto sutikimo teisinės reikšmės klausimu. Pirmosios instancijos teismo motyvai atmetant šiuos atsakovo atsikirtimus yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad sutikimas buvo duotas 2005-04-06, o statybos leidimas išduotas 2009-01-09, t. y. praėjus dvejiems metams po M. B. mirties, atsižvelgiant į pasikeitusį neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimų teisinį reglamentavimą yra teisiškai nereikšmingos. Nuo 2010-10-01 įsigalioję Statybos įstatymo pakeitimai suteikė galimybę pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius pertvarkant projektinę dokumentaciją (Statybos įstatymo 28 str. 4 d., 7 d. 1 p., 28¹ str. 2 d. 3, 4 p.). Taigi įstatymo leidėjas statytojui suteikė teisę sutvarkyti projektinę dokumentaciją pagal faktinę padėtį, t. y. projektinė dokumentacija tokiu atveju yra tik faktinės statybos teisinis įforminimas, o ne faktinių statybos veiksmų atlikimo pagrindas. Būtų neprotinga ir nesąžininga, jei gretimo sklypo savininkui davus sutikimą kaimynui statyti statinį arčiau teisės aktuose nustatytos minimalios ribos, tačiau atlikus statybą be sutvarkytos projektinės dokumentacijos ir vėliau nusprendus statybą tinkamai įforminti, ankstesnis sutikimas nebegaliotų ir faktiškai atliktos statybos dokumentacijos sutvarkymui reiktų aktualaus sutikimo. Tokiu atveju projektinės dokumentacijos sutvarkymo galimybė taptų priklausoma išimtinai nuo gretimo sklypo savininko valios, ir pastarajam sudarytų galimybę tuo piktnaudžiauti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 33–35) atskleidžia gretimo žemės sklypo savininko valią tiek detaliojo planavimo metu, tiek statybos pradžioje ir jos eigoje, kaimynas atsakovui dėl statybų pretenzijų nereiškė. Aplinkybė, kad byloje nagrinėjamu atveju sutikimą davęs asmuo mirė, sutikimo, kaip vienašalio sandorio galiojimui, ir jo teisinei reikšmei įtakos neturi, juo labiau, kad įpėdiniai negali paveldėti daugiau teisių, nei turėjo palikėjas, ir negali pakeisti palikėjo valios, nenuginčiję minėto sandorio bendrais sandorių negaliojimo dėl valios trūkumų nustatytais pagrindais. Aplinkybė, kad rengiant projektą dėl šio sutikimo bei mažesnio nei 3 metrų atstumo nepasisakyta ir šis sutikimas nėra plano dalis, yra reikšminga sprendžiant faktinės statybos atitikties projektinei dokumentacijai klausimą, tačiau, kaip minėta, dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo neužkerta galimybės pertvarkyti projektinę dokumentaciją. Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir ieškovės atsiliepimo motyvas, kad buvusio gretimo sklypo savininko sutikimas buvo detaliojo plano, o ne statinio techninio projekto dalis. Be to, bylos nagrinėjimo dalykas yra ne projektinės dokumentacijos tinkamumas, o faktinės statybos konkretaus ieškinyje nurodyto neatitikimo projektinei dokumentacijai mastas ir, atitinkamai, šio neatitikimo padarinių pašalinimas, nes iš esmės dėl paties neatitikimo fakto ginčo byloje nekilo. Kitoks, nei statinio nugriovimas, padarinių pašalinimo būdas (statybą leidžiančių dokumentų gavimas, projektinės dokumentacijos pertvarkymas, statinio perstatymas ar pertvarkymas), priklauso nuo to, ar tai yra galima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (Statybos įstatymo 28 str. 4 d., 7 d. 1 p., 28¹ str. 2 d. 3, 4 p.). Konstatavus, kad neatitikimus galima pašalinti ištaisius projektinę dokumentaciją, konstatuotina, kad griauti statinio nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl faktinės statybos neatitikimo projektinei dokumentacijai masto. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai (t. 1, b. l. 109–111) leidžia daryti išvadą, kad statinio padėties matavimai atliekami su tam tikra paklaida. Kita vertus, nei vieno matavimo metu nebuvo nustatyta, kad atstumas nuo statinio iki gretimo sklypo ribos visiškai atitinka projektinę dokumentaciją. Tačiau netgi remiantis atsakovui nepalankiausiais matavimais, skirtumas tarp projektinėje dokumentacijoje nustatyto atstumo nuo statinio iki gretimo sklypo ribos ir faktinio sudarytų 29 cm, o vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, nustatančiomis minimalų atstumą, kuriam nereikalingas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas, – tik 20 cm. Be to, atsakovas skunde nurodo, kad iki šiol yra sprendžiami ginčai dėl gretimų žemės sklypų ribų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tai patvirtina. Taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad projektinėje dokumentacijoje nustatyto atstumo neatitinka tik vienas namo kampas. Nors teisėjų kolegija atmesdama apelianto atitinkamus argumentus sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad nustatant atstumą nuo statinio iki sklypo ribos, privaloma vadovautis projektinėje dokumentacijoje nustatytu 3,09 m matmeniu išlaikant abu tiesės (namo sienos) kampus, ir mažesnis atstumas nuo bet kurios statinio sienos vietos iki gretimo sklypo ribos reiškia statybos projektinės dokumentacijos sprendinių pažeidimą, tačiau mano, kad aplinkybė, jog atstumas neišlaikytas ne per visą namo sienos ilgį, yra reikšminga įvertinant pažeidimo sunkumo ir jo sukeltų neigiamų padarinių mastą (Statybos įstatymo 28 str. 8 d., 28¹ str. 3 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo padarytas projektinės dokumentacijos sprendinių pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimų pažeidimu, kadangi pats pažeidimas nesukelia jokių neigiamų padarinių aplinkai ar viešajam interesui, be to, kaip minėta, numatyta galimybė atstumą mažinti gretimo sklypo savininko sutikimu. Ieškovė ar tretieji asmenys neteigia, kad tokios paskirties netgi naujo statinio statyba būtų negalima, tinkamai parengus projektinę dokumentaciją. Taigi byloje nagrinėjamu atveju atsakovo padarytas pažeidimas vertintinas tik gretimo žemės sklypo savininkų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo aspektu. Šiuo požiūriu atsižvelgtina į aplinkybę, kad tik vienas atsakovo namo kampas yra mažesniu atstumu nuo gretimo sklypo ribos, nei nustatyta projektinėje dokumentacijoje, be to, gretimame, t. y. tretiesiems asmenims priklausančiame, žemės sklype esantis statinys pastatytas viena siena visiškai ant trečiųjų asmenų ir atsakovo žemės sklypų ribos, nei ieškovė, nei tretieji asmenys be formalaus projektinės dokumentacijos sprendinių pažeidimo fakto jokių pažeidimo neigiamų padarinių aplinkai, viešajam ar privačiam interesui nenurodo. Be to, nustatyto atstumo neatitinka dviejų aukštų namo kampas, todėl iki pažeidimo buvusios padėties atkūrimas iš esmės reikštų namo nugriovimą. Tiek nugriovimas, tiek namo kampo su dalimi išorinės atraminės sienos perstatymas būtų susijęs su neadekvačiomis projektinės dokumentacijos sprendinių bei trečiųjų asmenų interesų pažeidimui darbų ir lėšų sąnaudomis. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, privalo atsižvelgti į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos arba pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 28 str. 8 d., 28¹ str. 3 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas savo išvados, kad vien STR 2.02.09:2005 8-o priedo 1.1. punkto reikalavimų pažeidimo faktas sudaro neabejotiną ir pakankamą pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimus, t. y. nugriauti pastatytą statinį, bei kad atsakovui neturėtų būti sudaryta galimybė įteisinti statybą, padarė netinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes minėtų neteisėtos statybos padarinių pašalinimą reglamentuojančių materialinės teisės normų požiūriu. Pirmosios instancijos nurodyta aplinkybė, jog atsakovas faktiškai pradėjo statybos darbus neturėdamas jokio leidimo statybai, šioje byloje yra nereikšminga, nes visų pirma, kaip minėta, įstatymas numato galimybę įteisinti tiek pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tiek apskritai be statybą leidžiančio dokumento pradėtą, vykdomą ar užbaigtą statybą. Antra, šios bylos dalykas yra ne atsakovui išduoto statybos leidimo teisėtumo, ne visos statybos be statybą leidžiančio dokumento teisėtumo ir jos padarinių šalinimo klausimai, o tik ieškovės ieškinio reikalavimo ribose – dėl konkretaus pažeidimo, t. y. projektinėje dokumentacijoje nustatyto atstumo nuo statinio iki gretimo žemės sklypo nesilaikymo. Trečia, aplinkybės, kad atsakovo padaryti pažeidimai buvo konstatuoti administracine tvarka, kad atsakovas pažeidimus pripažino, neskundė, kad už juos administracine tvarka buvo baustas ir įpareigotas atlikti padarinių pašalinimo veiksmus, yra teisiškai nereikšmingos sprendžiant padarinių pašalinimo būdo parinkimo klausimą civiline tvarka teisme pagal statybos padarinių pašalinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 4.103 str. 3 d., Statybos įstatymo 28, 28¹ str.).

Atsižvelgdama į byloje konstatuotas aplinkybes, kad atsakovo padarytas projektinės dokumentacijos sprendinių ir, atitinkamai, statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų pažeidimas nėra šiurkštus, kadangi nesukelia neigiamų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams, pažeidimo pašalinimas nugriaunant ar perstatant statinį būtų neproporcingas gretimo žemės sklypo savininkų teisių ir teisėtų interesų pažeidimui, nesąžiningas ir neprotingas laiko, darbo ir lėšų sąnaudų požiūriu, pažeidimas nesunkiai pašalinamas reikiamai pertvarkant projektinę dokumentaciją, kadangi M. B. 2005-04-06 sutikimas atsakovui statyti statinius 0,2 m atstumu iki sklypo ribos yra galiojantis ir tinkamas, be to, faktinė statinio padėtis yra galima pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas neteisingai nustačius šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas netinkamai įvertinus, pažeidus neteisėtos statybos padarinių pašalinimą (būdo parinkimą) reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas keistinas ieškinį tenkinant iš dalies, t. y. parenkant kitą įstatyme numatytą neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdą – projektinės dokumentacijos pertvarkymą (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., 8, 9 d.).

Pakeitus sprendimą, proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai perskirstytinos byloje dalyvavusių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2–5 d., 98 str. 1, 3 d.). Kadangi ieškinys pagrįstas ir tenkintas tik iš dalies, D. G. šioje byloje buvo trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje, jam iš atsakovo priteistina tik pusė pirmojoje instancijoje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 750 Lt (t. 1, b. l. 113). Iš atsakovo priteistina pusė mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį, o iš ieškovės atsakovui priteistina pusė atsakovo už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 135).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies – leisti teisės aktų nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos atsakovui Z. Š. parengti (pertvarkyti) projektinę dokumentaciją ir kreiptis į kompetentingas institucijas dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo, įpareigoti atsakovą Z. Š. įteisinti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atliktą statybą, o per nustatytą terminą to nepadarius – per vieną mėnesį nuo šio termino pabaigos įpareigoti atsakovą savo lėšomis pertvarkyti statinį pagal galiojančią projektinę dokumentaciją;

iš atsakovo Z. Š. priteisti 750 Lt teisinės pagalbos išlaidų trečiajam asmeniui D. G. ir 66 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakovui Z. Š. priteisti 69,50 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.