Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-12-27 · Civilinė byla Nr. 2-1128-343/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-27Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-29Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-27
Bylos Nr.
2-1128-343/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-1396-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
AB DNB bankas
Atsakovas
B UAB „Gertauta“, UAB “Autokompleksas”
Advokatai
Gintaras Dabkevičius, Kęstutis Jonaitis, Nedas Šilaika
Civilinė byla Nr. 2-1128-343/2012Proceso Nr. 2-56-3-1396-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 41; 42.11.3; 45.6; 99.5, 110.4; 116.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, Ramintai Samušytei,dalyvaujant ieškovės AB DNB bankas atstovui advokatui Nedui Šilaikai,

atsakovų B UAB „Gertauta“ atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, UAB „Autokompleksas“ atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB DNB bankas ieškinį atsakovėms B UAB “Gertauta”, UAB “Autokompleksas” dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovės UAB “Autokompleksas” priešieškinį dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia ir hipotekos išregistravimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškiniu, patikslintu ieškiniu ( t.1, b.l. 5-8, 39-43 ) ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2011 09 01 tarp B UAB „Gertauta“ ir UAB „Autokompleksas“ sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytynių sutartį ir taikyti restituciją CK 1.80str. numatytu pagrindu. Nurodo, kad bankas 2011 09 07 gavo B UAB „Gertauta“ 2011 08 29 įvykusio kreditorių komiteto posėdžio protokolą, iš kurio sužinojo, kad komitetas 5.1 darbotvarkės klausimu nutarė įpareigoti administratorių sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Autokompleksas“ dėl 5 žemės sklypų, iš kurių 4 yra įkeisti bankui, pardavimo sutartį už bendrą 267 150 Lt su PVM sumą. Banko nuomone, toks nutarimas yra nepagrįstas, nes turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą, priimtas pažeidžiant kreditorių komiteto darbotvarkę, imperatyvias įstatymo nuostatas. Įmonės administratorius, net nesulaukęs priimtų kreditorių komiteto nutarimų apskundimo termino pabaigos (14 dienų), 2011 09 01 sudarė ginčo sutartį. Banko nuomone, ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes: 1) bankrutuojančios įmonės turto pardavimo klausimus reglamentuoja teisės normos. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutavusios įmonės turto perleidimo sandoris buvo sudarytas vykdant neteisėtą kreditorių komiteto nutarimą, toks sandoris taip pat turi būti pripažintas negaliojančiu. Kreditorių komiteto susirinkimo darbotvarkė buvo – „Turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymas“. Administratorius nurodė, kad skelbimus į laikraščius talpino ir informaciją (potencialių pirkėjų pasiūlymus) surinko tikslu nustatyti pradinę pardavimo kainą tolimesniam pardavinėjimui, o ne sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį. Todėl akivaizdu, kad kreditorių komitetas sprendimą priėmė remdamasis informacija, kuri buvo skirta pardavimo kainai, o ne konkrečiam pirkėjui nustatyti ir sandoriui sudaryti. Pažymi, kad skelbimo pripažinti oferta negalima, nes skelbimas neturėjo būtinų ofertos turinio elementų (kaina, atsiskaitymo sąlygos ir pan.). 2) Bankrutavusios įmonės turtas buvo parduotas be varžytynių. Būtina tokio turto perleidimo sąlyga yra įvykdymas visų bankrutuojančios įmonės turto pardavimo iš varžytynių reikalavimų. 2011 04 08 B UAB „Gertauta“ kreditorių komitetas buvo nutaręs žemės sklypus parduoti Varžytynėse už bendrą 1 335 500 Lt su PVM kainą; nepardavus turto, sumažinti pradinę pardavimo kainą 20 procentų; nepardavus turto antrose varžytynėse; kviesti kreditorių komitetą ir turto pardavimo klausimą spręsti jame. Teisės normos ( ĮBĮ 33str. 5 d.; 2001 07 03 LRV nutarimu Nr. 831 patvirtintas Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas (toliau tekste Tvarka) nustato, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių pranešus apie tai įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui. Administratorius nurodo, kad bankas buvo informuotas apie skelbimų dėl varžytynių talpinimą leidinyje „Informaciniai pranešimai“ 2011 04 19 ir 2011 05 30 raštais. Bankas nurodo, kad 2011 05 30 pranešimo nėra gavęs, nes teisės aktai imperatyviai reikalauja informuoti apie varžytynes, o ne apie ketinimą patalpinti skelbimą. Administratorius turi pareigą pasiūlyti Hipotekos kreditoriui perimti turtą kaip tai numato Tvarkos p.31 reikalavimai. Mano, kad abejos rengtos įkeisto turto pardavimo varžytynės buvo neteisėtos, hipotekos kreditoriui nebuvo pasiūlyta perimti įkeisto turto, kreditorių komitetas net negalėjo svarstyti kitokio įkeisto turto pardavimo būdo. 3) Teisės normos imperatyviai reikalauja, kad net ir parduodant turtą be varžytynių kreditorių susirinkimas nustatytų turto pardavimo tvarką ir parduodamo turto kainas. Šiuo atveju buvo priimtas sprendimas parduoti turtą be jokios kreditorių komiteto ar susirinkimo nustatytos tvarkos ir kainos. Todėl priimtas nutarimas prieštarauja imperatyvioms teisės normoms. 4) Esminė kreditorių interesų pažeidimo aplinkybė buvo ta, kad Kreditorių komitetas, neesant tam jokio pagrindo, nutarė parduoti turtą už ženkliai mažesnę kainą, nei šis turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse. Prieš tris mėnesius tas pats kreditorių komitetas tą patį turtą buvo nutaręs pardavinėti už daugiau negu 1,3 mln. Lt . Antrose varžytynėse turtas buvo pardavinėjamas už 1068400Lt . Turto kaina parduodant jį, buvo sumažinta keturis kartus – iki 267 150 Lt . Toks kainos mažinimas turi būti pagrįstas konkrečiais ir objektyviais faktiniais duomenimis apie būtent tokią turto rinkos kainą. Trijų rinkos dalyvių pasiūlymai tokį turtą įsigyti galimai pasipelnymo tikslais negalėjo būti pakankamas pagrindas turtą parduoti iš karto už keturis kartus mažesnę kainą. Turto pardavimas už 4 kartus mažesnę kainą, nepasiūlius turto perimti Hipotekos kreditoriui yra nepagrįstas, neprotingas ir pažeidžiantis tiek imperatyvias teisės normas, tiek hipotekos kreditoriaus, tiek kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir interesus. Mano, kad UAB „Autokompleksas“ yra nesąžininga bankrutavusios įmonės turto įgijėja, kadangi turtą įgijo sandoriu, kuris neatitiko imperatyvių teisės normų reikalavimų. Apdairus ir rūpestingas asmuo būtų įsitikinęs tokio sandorio teisėtumu, o UAB „Autokompleksas“ net nesibaigus įstatyme nustatytam terminui nutarimui apskųsti sudarė ginčo sandorį. Dublike (t.1, b.l. 121-124) ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovių atsiliepimuose nurodytais argumentais. Nurodo, kad kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimų ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą (ĮBĮ 23str. 5p.). Įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5str., 1.8 str., CPK 3str. 1d., 6d,). Šie civilinės teisės principai šiuo atveju turi būti taikomi imperatyviai, o jų pažeidimas laikytinas imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad sąžiningumas gali būti nuginčytas, nes tai nuginčijamoji prezumpcija. LR Aukščiausias teismas yra konstatavęs, kad negalima pirkėjo laikyti sąžiningu, jeigu jis įgijęs turtą daug mažesne negu rinkos kaina. Bankas UAB „Autokompleksas“ nesąžiningumą įrodinėja ta aplinkybe, kad ji turtą įgijo 4 kartus mažesne kaina, negu turtas buvo pardavinėjamas antrosiose varžytynėse, turtą iš bankrutuojančios įmonės pirko nepasibaigus kreditorių komiteto nutarimo realizuoti tokį turtą apskundimo terminui, iš kreditorių komiteto susirinkimo protokolo taip pat aišku, kad nutarimas parduoti turtą priimtas nedalyvaujant hipotekos kreditoriui, nebuvo žinoma hipotekos kreditoriaus nuomonė dėl turto pardavimo būdo, kainos, pozicija dėl turto perėmimo. Bankui kyla abejonių ar protokolas apskritai buvo surašytas, nes bankui protokolas buvo išsiųstas tik 2011 09 05, susirinkimas įvyko 2011 08 29.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus argumentus, patikslino, kad 2008 08 29 kreditorių susirinkimo nutarimas, kuriuo vadovaujantis buvo parduotas turtas, yra panaikintas; UAB „Autokompleksas“ yra nesąžininga, nes sandoriai sudaryti 2011 09 01, kai dar nebuvo surašytas kreditorių susirinkimo protokolas. Bankas tokią išvadą padarė dėl to, kad bankui protokolas buvo išsiųstas po 7 dienų, išsiųsti kreditorių komiteto susirinkimo protokolą kreditoriams yra privalu vadovaujantis kreditorių komiteto darbo Reglamentu, turtas parduotas už ženkliai mažesnę, negu rinkos kaina. Atstovo nuomone, panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas negalioja nuo jo priėmimo dienos, jis nėra sandoris, kreditorių susirinkimo nutarimai administratoriui nėra privalomi, tai nebuvo priverstinis pardavimas, UAB „Autokompleksas“ prisiėmė tam tikrą riziką, nes kreditorių komiteto nutarimas galėjo būti apskųstas; normali verslo praktika reikalauja kitą šalį įsitikinti dėl sandorio teisėtumo. Pirkdamas prekę už likvidacinę kainą pirkėjas prisiima tam tikrą riziką. Apklausa gali būti aktuali ir pagrindu nustatyti pradinę kainą turtui varžytynėse parduoti, bankas išreiškė poziciją dėl kainos nustatymo ir pardavimo būdo nustatymo.

Šalies argumentai

Priešieškiniu (t.1, b.l. 72-74) atsakovė UAB „Autokompleksas“ prašo pripažinti pasibaigusia šių daiktų hipoteką (įregistruota hipotekos lakštu, identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini)):

Žemesnės instancijos teismas

žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, plotas – 0.1071 ha;žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, plotas – 0.1010 ha;žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, plotas – 0.1013 ha;žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, plotas – 0.1164 ha;

išregistruoti hipoteką identifikacinis kodas (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nurodo, kad UAB „Autokompleksas“ ginčijama 2011 09 01 sutartimi nusipirko minėtą nekilnojamąjį turtą, o atsakovė B UAB „Gertauta“ įsipareigojo panaikinti hipoteką turtui ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo pirkimo sutartyje numatytos sumos sumokėjimo dienos (Sutarties 7 str.). Iki šiol UAB „Autokompleksas“ nusipirktu turtu negali laisvai disponuoti, todėl jos interesai yra pažeisti. Atsakovė UAB „Autokompleksas“ priimdama iš atsakovės nusipirktą turtą nesutiko, jog B UAB „Gertauta“ įsipareigojimų bankui vykdymą užtikrintų jai perduoto ir jai priklausančio turto hipoteka. Atsakovė UAB „Autokompleksas“ tikėjosi, jog turtą įsigyja be jokių suvaržymų, teisėti lūkesčiai buvo grįsti tuo, kad turtą įgijo priverstinio pardavimo būdu iš bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto įmonės, atstovaujamos kvalifikuoto, turinčio teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, administratoriaus, kuris yra savo srities verslininkas ir jam turėtų būti keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Aplinkybė, jog UAB „Autokompleksas“, kaip pirkėja, visiškai atsiskaitė su B UAB „Gertauta“, t.y. sąžiningai įvykdė savo kaip pirkėjos pareigas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5str. 4d.) leidžia laikyti hipoteką pasibaigusia taikant CK 4.197 str. 2d. 1p. nurodytą hipotekos pasibaigimo pagrindą. Ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų nuginčijimas nelemia ginčijamo sandorio negaliojimo. Pagal CK 4.197 str. 1d. priverstinis įkeisto daikto realizavimas išlaisvina daiktą nuo visų hipotekų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į priešieškinį (t.1, b.l. 125-127) ieškovė prašo priešieškinį atmesti ir nurodo, kad pagal CPK 542 str. 1d. prašymus dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ir pabaigimo, jos perleidimo, įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo nagrinėja hipotekos teisėjas LR CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka, todėl dėl hipotekos išregistravimo UAB „Autokompleksas“ turėjo kreiptis į hipotekos skyrių prie apylinkės teismo pagal nekilnojamųjų daiktų buvimo vietą. Pažymi, kad Vilniaus miesto I apylinkės teisme yra nagrinėjamas analogiškas klausimas dėl hipotekos išregistravimo. Akivaizdu, kad CK 4.197str. 2d. 1p. numatytas hipotekos pasibaigimo pagrindas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, kadangi hipotekos kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas net iš dalies. Šiuo atveju galėtų būti taikomas CK 4.197dtr. 1d. numatytas hipotekos pasibaigimo pagrindas, tačiau yra nustatyta esminė sąlyga, kad priverstinis įkeisto daikto realizavimas hipotekos kreditoriaus prašymu išlaisvina jį nuo hipotekos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką gavęs varžytynių aktą ir įsitikinęs, kad per varžytynes gautos lėšos už parduotą turtą yra perduotos hipoteka užtikrintiems kreditoriaus reikalavimams padengti. Šiuo atveju įmonės turto pardavimo sandoris yra ginčijamas, byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovė B UAB „Gertauta“ nepateikė jokių duomenų, kad yra įvykdyta antra hipotekos pasibaigimo po turto pardavimo bankroto procese sąlyga – lėšos už parduotą įkeistą turtą, atėmus administravimo išlaidoms sumokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, pervestos į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sąskaitą jo reikalavimams tenkinti.

Atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l. 67-69) atsakovė UAB „Autokompleksas“ prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad ieškovė ieškinį grindžia vienintele imperatyvia įstatymo norma, kuri ieškovės nuomone yra pažeista – tai ĮBĮ 33str. 6d. nuostata, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Ieškovės nurodytas Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašas yra poįstatyminis aktas ir jame nėra imperatyvių įstatymo normų. Imperatyvios įstatymo normos pažeidimas yra susijęs ne su ginčijamu sandoriu/Sutartimi, o su atsakovės B UAB „Gertauta“ kreditorių komiteto sprendimais ir administratoriaus veiksmais, todėl nelemia ginčijamo sandorio negaliojimo. UAB „Autokompleksas“ buvo atidi ir rūpestinga, įsitikino, kad 2011 04 27 ir 2011 06 08 Valstybės žinių priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 33 (1) ir 45 (1) buvo skelbtos įsigyto turto – įkeisto ir neįkeisto, varžytynės, jos neįvyko, todėl kreditorių sprendimas nustatyti turto pardavimo kainą ir tvarką neturėjo ieškovės nurodytų teisinių ydų. Informacija apie parduodamą turtą buvo išviešinta respublikiniame dienraštyje „Lietuvos rytas“, todėl visi rinkos dalyviai nevaržomi galėjo teikti savo pasiūlymus. Imperatyvių įstatymo normų, kurios buvo pažeistos ginčijamu sandoriu, ieškovė nenurodo. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 str. 1,2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.80str.). Iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo (CK 4.96str. 2d.). Ieškovė UAB „Autokompleksas“ nesąžiningumą įrodinėja faktine aplinkybe, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas nepasibaigus ĮBĮ nustatytam 14 dienų (nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą) kreditorių komiteto nutarimui parduoti turtą UAB „Autokompleksas“ apskundimo terminui. Nurodo, kad kreditorių sprendimai yra vykdomi nedelsiant, ĮBĮ nenumato jiems įsiteisėjimo procedūros, todėl nutarimas sandorio sudarymo momentu turėjo teisinę galią. UAB „Autokompleksas“ neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad ieškovei yra žinoma apie pirkėjų pasiūlymus įsigyti turtą ir kreditorių priimtus sprendimus, nes protingai elgdamasi ir tinkamai gindama savo teises, ieškovė turėjo reikalauti, kad atsakovės B UAB „Gertauta“ administratorius informuotų ieškovę apie šaukiamus kreditorių komiteto posėdžius, bent jau tuos, kuriuose sprendžiamas ieškovei įkeisto turto pardavimo klausimas ir galėjo juose dalyvauti. Ši faktinė aplinkybė ir kiti ieškinio faktiniai argumentai įrodo akivaizdų ieškovės pasyvumą jai įkeisto turto pardavimo klausimų sprendime. Triplike UAB „Autokompleksas“ nurodo, kad įvertindama, kad kompetencija, kaip panaudoti dvejose varžytynėse neparduotą turtą, priklauso bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui (komitetui), o įgyvendindamas minėtą teisę kreditorių komitetas gali nuspręsti įpareigoti varžytynių vykdytoją (administratorių) parduoti turtą be varžytynių kreditorių susirinkimo (komiteto) nustatyta tvarka ir patvirtintomis parduodamo turto kainomis, atsakovė UAB „Autokompleksas“ pagrįstai laikė B UAB „Gertauta“ kreditorių komiteto sprendimą dėl turto be varžytynių už patvirtintą 267 150 Lt kainą perleidimo priimtu įstatyme reglamentuotos kreditorių kompetencijos ribose, taigi teisėtu ir vykdytinu, bei neturėjo pagrindo abejoti vykdant minėtą sprendimą sudaryto turto pirkimo – pardavimo sandorio teisėtumo. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad perleisto turto vidutinė rinkos vertė yra galimai didesnė nei atsakovės sumokėti 267 150 Lt . UAB „Autokompleksas“ sąžiningumo klausimas yra aktualus sprendžiant klausimą restitucijos taikymo atveju dėl šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 str. 2d.). Pagal CK 6.145str. 2d. įgijėjo sąžiningumas yra vienas iš aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją, ar ją vykdyti natūra. Ši teisės norma numato, kad išimtiniais atvejais teismas gali netaikyti restitucijos, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų. Taikius restituciją šioje byloje būtų sudarytos sąlygos šalių turtinių teisių ir interesų disproporcijai kilti: UAB „Autokompleksas“ grąžinus turtą B UAB „Gertauta“, ji dėl savo labai blogos finansinės padėties priešpriešinio įsipareigojimo įvykdyti neturėtų finansinių galimybių, kas sąlygotų UAB „Autokompleksas“ turtinių teisių pablogėjimą, o B UAB „Gertauta“ – turtinė padėtis neabejotinai nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų.

Atsakovės UAB „Autokompleksas“ atstovas teismo posėdžio metu procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus palaikė, ieškinį prašė atmesti, priešieškinį patenkinti. Papildomai nurodė, kad vadovautis nutartimi, priimta kitoje civilinėje byloje nėra pagrindo, nes UAB „Autokompleksas“ toje byloje nedalyvavo ir tai numato CPK 188 str., pagal CK 1.80str. sandorį galima nuginčyti tokiu atveju, kai jis prieštarauja įstatymui, o ne kažkokiai tvarkai, įmonė buvo susipažinusi su aplinkybe, jog dvi turto pardavimo varžytynės neįvyko, nėra nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimo įsigaliojimo dienos, ginčo sutartis sudaryta galiojant kreditorių komiteto nutarimui, draudimų nebuvo, informacija visą vasarą buvo išviešinta „Lietuvos ryte“, yra prievolė realizuoti turtą, bankas ieškinio neįrodė, bankas neįrodė savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimo.

Atsiliepimu į ieškinį (t.1, b.l. 87-88) atsakovė B UAB „Gertauta“ prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovės ieškinyje pateikti teisiniai argumentai yra susiję su 2011 08 29 kreditorių komiteto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, o ne su Sutarties negaliojimu. Ieškovei buvo tinkamai pranešta apie abejas varžytynes. Ieškovė yra finansinė įstaiga, kuriai versle keliami padidinti atidumo reikalavimai. Ieškovės verslas yra tiesiogiai susijęs su teisiniu veiksmų atlikimu ir teisinės informacijos vertinimu. ĮBĮ 33str. 2d. ir 5d. nustatyta kreditorių teisė bet ne pareiga spręsti dėl turto perdavimo kreditoriams. ĮBĮ 33str. 2d. numatyta kreditorių susirinkimo teisė perduoti turtą įkaito turėtojui gali būti realizuota tik tuo atveju, kai buvo išnaudotos visos turto pardavimo galimybės. LR Aukščiausias Teismas 2010 12 13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-508 konstatavo, „kad pagal Varžytynių tvarkos aprašo 29 punktą (2006 04 14 redakcija) įkaito turėtojas gali perimti antrosiose varžytynėse neparduotą turtą tik tokiu atveju, jei būtent tas turtas kaip atskiras vienetas buvo pardavinėjamas varžytynėse ir buvo galimybė tą turtą įsigyti atskirai“. Kadangi ieškovės naudai hipoteka suvaržytas turtas buvo pardavinėjamas komplekse su nesuvaržytu turtu, administratorius neturėjo teisės siūlyti, o ieškovė neturėjo jokių galimybių perimti turto. Pažymi, kad įkeistą turtą pardavinėti kartu su neįkeistu siekė būtent pati ieškovė, toks jos reikalavimas buvo patenkintas B UAB „Gertauta“ kreditorių komiteto 2011 04 08 nutarimu Nr. 2 . Nesutinka su ieškovės argumentu, kad turtas buvo parduotas ne viešai. Informacija apie parduodamą turtą buvo patalpinta didžiausiame Lietuvos dienraštyje, todėl informacijos paviešinimas pakankamai realizuoja viešąjį interesą. Buvo paminėta, kad visa pasaulio spauda rašo apie artėjantį naują krizės etapą. Įmonė gavo keletą pasiūlymų, pasiūlymų kainos skiriasi nedaug, todėl laikytinos realiomis rinkos kainomis. Triplike B UAB „Gertauta“ nurodo, kad bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimai teisinę galią įgyja nuo jų priėmimo, jų teisinė galia yra tęstinė ir pasibaigia jų įvykdymu, pakeitimu ar panaikinimu, įvertinant kuris teisinis faktas atsitinka anksčiau. Kreditorių sprendimų teisinė galia gali būti sustabdyta laikinųjų apsaugos priemonių pagalba. 2011 08 29 kreditorių komiteto nutarimo Nr. 5.1 vykdymas buvo sustabdytas Kauno apygardos teismo 2011 09 30 nutartimi, t.y. 2011 08 29 kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 5.1 teisinę galią įgijo 2011 08 29, 2011 09 30 jo teisinė galia buvo sustabdyta, o 2012 06 14 jo teisinė galia pasibaigė. Todėl mano, kad šio nutarimo panaikinimo faktas reikšmės 2011 09 01 sandorio teisėtumui ir pagrįstumui reikšmės nebeturi. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę. Kreditorių sprendimai vykdomi nedelsiant, B UAB „Gertauta“ valia buvo sudaryti greitą sandorį. Kada buvo surašytas protokolas yra tik ieškovės pamąstymai, jai protokolas buvo išsiųstas išimtinai administratoriaus valia. Ieškovė UAB „Autokompleksas“ sąžiningumo prezumpcijos nepaneigė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atsakovės B UAB „Gertauta“ atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, papildomai nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas lozungais ir emocijomis, yra pateikti rašytiniai įrodymai, jog bankas buvo informuotas apie turto pardavimą, imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja tas sandoris, kurį įstatymai draudžia sudaryti, kreditorių komiteto nutarimas negalioja nuo nutarties priėmimo dienos, nes kitaip nutartyje nėra nurodyta, nesutinka su banko atstovo argumentu, kad bankroto procese turto pardavimas nėra priverstinis, bankroto procesas nenumato ilgai ieškoti pirkėjo, esmė – patikslinto ieškinio 4 p., kad turtą pardavė už ženkliai mažesnę kainą, negu turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse, nes buvo turto vertinimo ataskaitos ir buvo pagrindas turto kainą sumažinti, bankas nesąžiningai naudojasi teisėmis, nes aplinkybės pradiniame ir patikslintame ieškiniuose skiriasi.

Atsiliepimu į priešieškinį (t.1, b.l. 113-114) atsakovė B UAB „Gertauta“ prašo priešieškinį patenkinti ir nurodo, tai, kad kreditorius teismine tvarka ginčija kreditorių susirinkimo nutarimą dėl turto pardavimo be varžytynių neturėjo įtakos hipotekos pabaigai, nes turto perleidimas trečiajam asmeniui jau yra įvykęs, todėl jeigu toks kreditorių susirinkimo nutarimas būtų pripažintas neteisėtu, hipotekos kreditorius neįgytų teisės pakartotinai pasinaudoti hipotekos teise, bet įgytų teisę ginti pažeistą teisę kitais civilinių teisių gynimo būdais. Hipotekos teisėjas, gavęs įkeisto turto pirkimo – pardavimo sutartį arba jo perdavimo aktą, per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo priima nutartį baigti hipoteką ar įkeitimą (ĮBĮ 33str. 6d.). Hipotekos teisėjui gavus varžytynių aktą ir dokumentus, įrodančius, kad lėšos už perduotą įkeistą turtą, atėmus administravimo išlaidoms sumokėti patvirtintą sumą, pervestos į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sąskaitą jo reikalavimams tenkinti ir priėmus nutartį baigti hipoteką ar įkeitimą, hipoteka ar įkeitimas išregistruojami teisės aktų nustatyta tvarka (LR Vyriausybės 2001 07 03 Nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 27 str.). Tarp ieškovės ir atsakovės B UAB „Gertauta“ vyksta ginčas dėl administravimo išlaidų. Šie ginčai negali riboti UAB „Autokompleksas“, kuris įgijo turtą priverstinai išieškojus skolą iš ieškovei įkeisto turto, interesų, nes pagal CK 4.197 str. 1d. priverstinis daikto realizavimas išlaisvina daiktą nuo visų hipotekų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys patenkintinas. Priešieškinys atmestinas.

Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai BUAB „Gertauta“ pardavė nekilnojamąjį turtą UAB „Autokompleksas“, ar yra pagrindas taikyti restituciją, ar yra pagrindas hipoteką pripažinti pasibaigusia ir priimti sprendimą ją išregistruoti.

Dėl nekilnojamojo turto pardavimo.

Kauno apygardos teismas UAB „Gertauta“ bankroto bylą iškėlė 2008 m. liepos 9 d. nutartimi. 2011 08 29 įvyko šeštasis BUAB „Gertauta“ kreditorių susirinkimas (t.1, b.l. 14-20), kurio 5 darbotvarkės klausimu – “Gautų pasiūlymų dėl turto pardavimo svarstymas”, nutarimu Nr. 5.1 buvo nutarta įpareigoti administratorių sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Autokompleksas“ dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0.1071 ha; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0.1010 ha; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0.1013 ha; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0.1164 ha; pardavimo už bendrą 267 150 Lt su PVM kainą. Apmokėjimo terminas per vieną darbo dieną nuo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Vykdydamas šį nutarimą administratorius 2011 09 01 sudarė paminėtą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Autokompleksas“. Ieškovė AB DNB bankas prašo šį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80str. pagrindu ir nurodo, kad 1) sandoris buvo sudarytas vykdant neteisėtą kreditorių komiteto nutarimą, todėl toks sandoris taip pat turi būti pripažintas negaliojančiu; 2) bankrutavusios įmonės turtas buvo parduotas be varžytynių, bankui apie varžytynes pranešta nebuvo; 3) Hipotekos kreditoriui nebuvo pasiūlyta perimti įkeisto turto, kreditorių komitetas net negalėjo svarstyti kitokio įkeisto turto pardavimo būdo, o tik varžytynėse; 4) teisės normos imperatyviai reikalauja, kad net ir parduodant turtą be varžytynių, kreditorių susirinkimas nustatytų turto pardavimo tvarką ir parduodamo turto kainas; 5) esminė kreditorių interesų pažeidimo aplinkybė buvo ta, kad Kreditorių komitetas, neesant tam jokio pagrindo, nutarė parduoti turtą už ženkliai mažesnę kainą, nei šis turtas buvo pardavinėjamas varžytynėse. Prieš tris mėnesius tas pats kreditorių komitetas tą patį turtą buvo nutaręs pardavinėti už daugiau negu 1,3 mln. Lt . Antrose varžytynėse turtas buvo pardavinėjamas už 1 068 400Lt . Turto kaina parduodant jį, buvo sumažinta keturis kartus – iki 267 150 Lt . Toks kainos mažinimas turi būti pagrįstas konkrečiais ir objektyviais faktiniais duomenimis apie būtent tokią turto rinkos kainą. Trijų rinkos dalyvių pasiūlymai tokį turtą įsigyti galimai pasipelnymo tikslais negalėjo būti pakankamas pagrindas turtą parduoti iš karto už keturis kartus mažesnę kainą.

Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką reglamentuoja ĮBĮ 33 straipsnis. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad įkeistas turtas yra parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. BUAB „Gertauta“ kreditorių komitetas 2011 08 29 posėdžio metu nutarė įpareigoti administratorių sudaryti neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „Autokompleksas“. Šis kreditorių susirinkimo nutarimas Lietuvos Apeliacinio teismo 2012 06 14 nutartimi (t.2, b.l. 4-10) buvo panaikintas. Šioje nutartyje Teismas konstatavo, kad „neatitinka bendrųjų teisės principų administratoriaus ir kreditorių komiteto veiksmai kai, atlikus rinkos dalyvių apklausą dėl turto pradinės kainos turto varžytynėms nustatymo, nusprendžiama šį turtą parduoti ne iš varžytynių, o iš karto pasirašyti su potencialiu pirkėju pirkimo – pardavimo sutartį ir perleisti turtą už pastarojo nurodytą kainą.“ Pažymėtina, kad įstatymas, o būtent ĮBĮ 33str. 6d. įsakmiai nustato, kad nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Būtent ši stadija ir buvo šiuo atveju praleista, nes kreditorių komitetas iš karto svarstė gautus pasiūlymus dėl turto pardavimo, nors prieš tai turėjo nustatyti turto vertinimo tvarką, turto pardavimo tvarką. Tik nustačius minėtas tvarkas yra galimybė pereiti prie pasiūlymų svarstymo. Taigi, akivaizdu, jog ginčo sandoris yra sudarytas pažeidžiant ĮBĮ 33 str. reikalavimus, t.y. sandoris sudarytas, nenustačius turto vertinimo ir pardavimo tvarkos, netgi neesant galiojančio kreditorių sprendimo dėl turto pardavimo, todėl vien dėl šios aplinkybės sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu.

Teismas atmeta banko argumentą, kad bankui nebuvo pranešta apie dvejas neįvykusias varžytynes, nes paminėta Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi yra konstatuota, jog bankui buvo siunčiami pranešimai apie varžytynes ir jų neįvykimo faktus, bei iš to padaryta išvada, jog bankui apie neįvykusias varžytynes buvo žinoma..

Taip pat teismas atmeta banko argumentą, kad jam turėjo būti pasiūlyta perimti antrosiose varžytynėse neparduotą turtą, nes įkaito turėtojas gali perimti antrosiose varžytynėse neparduotą tik tokiu atveju, kai būtent įkeistas turtas kaip atskiras vienetas buvo pardavinėjamas varžytynėse ir buvo galimybė tą turtą įsigyti atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 12 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Nagrinėjamu atveju iš varžytynių paties banko reikalavimu buvo pardavinėjami ne tik bankui įkeisti žemės sklypai, bet ir kitas nekilnojamasis turtas, kaip vienas turtinis vienetas.

Teismas sutinka su banko argumentu, kad BUAB „Gertauta“ nepagrindė tokio ženklaus kainos sumažinimo – net keturis kartus per tris mėnesius, skaičiuojant nuo antrųjų varžytynių.

Teismas nesutinka su argumentu, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai įsigalioja iš karto juos priėmus, nes nenustatyta jų įsigaliojimo tvarka, administratorius privalo juos vykdyti nedelsiant, nes tokiu atveju netektų prasmės ĮBĮ įtvirtinta galimybė skųsti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus, kadangi sekant BUAB „Gertauta“ logika, skundų patenkinimas nesukurtų jokių teisinių pasekmių. Toks aiškinimas yra nelogiškas, prieštarauja protingumo, teisingumo principams, nes bet koks nutarimas, jeigu jis būtų įvykdytas iki jo apskundimo, jis jau vien dėl to taptų teisingu ir teisėtu. Įstatymų leidėjas, numatęs galimybę skųsti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimus, įstatymiškai įtvirtino kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų įsigaliojimo tvarką, t.y. nepraėjus 14 dienų nuo jų priėmimo dienos, nutarimai vadovaujantis protingumo principu nevykdytini, nes gali būti apskųsti, o apskundus – gali būti panaikinti.

Atsakovės BUAB „Gertauta“ teiginį, kad 2011 08 29 kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 5.1 teisinę galią įgijo 2011 08 29, 2011 09 30 jo teisinė galia buvo sustabdyta, o 2012 06 14 jo teisinė galia pasibaigė, todėl mano, kad šio nutarimo panaikinimo faktas reikšmės 2011 09 01 sandorio teisėtumui ir pagrįstumui reikšmės nebeturi teismas vertina kaip bendro pobūdžio pamąstymą gynybinei pozicijai pagrįsti ar teisės teorijai gvildenti, bet neturintį įtakos ginčui. Šis pamąstymas nepaneigia to, kad iš neteisės teisė neatsiranda.

Dėl restitucijos taikymo.

CK 1.80 str. 2 d. numato, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį, 4d. numato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens.

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, jog atsakovė UAB „Autokompleksas“, sudarydama ginčo sandorį, buvo nesąžininga. Tokią išvadą teismas daro dėl sekančių argumentų: visų pirma, UAB „Autokompleksas“, įgydama turtą iš bankrutavusios įmonės, privalėjo įsitikinti tokio sandorio teisėtumu. BUAB „Gertauta“ kreditorių komiteto nutarimas parduoti turtą UAB „Autokompleksas“ buvo priimtas 2011 08 29. O jau po dviejų dienų, t.y. 2011 09 01 buvo sudarytas ginčo sandoris. Akivaizdu, jog tiek administratorius, tiek UAB „Autokompleksas“, būdami rinkos dalyviais, profesionaliais verslininkais, turėjo žinoti, jog kreditorių nutarimas, kuriuo administratorius buvo įpareigotas sudaryti ginčo sandorį, per 14 dienų gali būti apskųstas teismui. Todėl protingas, apdairus, sąžiningas asmuo privalėjo suvokti, jog nutarimas gali būti apskųstas, o jį apskundus, jis gali būti panaikintas, kas atsitiko šiuo konkrečiu atveju. Todėl jau vien dėl šios aplinkybės UAB „Autokompleksas“ pripažintina nesąžininga, nes akivaizdu, jog labai skubėjo sandorį sudaryti net neįsitikinusi kreditorių nutarimo teisėtumu. Antra, kaip nurodė pati UAB „Autokompleksas“, ji įsitikino, kad dvejos varžytynės neįvyko. Todėl jai turėjo būti žinoma už kokią kainą turtas buvo pardavinėjamas. Ji pasiūlė keturis kartus mažesnę kainą, kuri buvo nustatyta antrosiose varžytynėse, nors nuo jų praėjo trumpas laiko tarpas, turtas buvo už tą kainą parduotas, todėl ji turėjo suvokti, kad ateityje gali kilti klausimas dėl per mažos turto kainos. Pažymėtina, kad nei viena iš sandorio šalių nepagrindė tokios mažos parduoto turto rinkos kainos. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju įrodyti, jog sandorio kaina atitinka rinkos kainą, pareiga tenka pirkėjai, nes būtent ji suinteresuota paneigti ieškovės argumentą, kad nepagrįstai per trumpą laiko tarpą kaina buvo sumažinta net 4 kartus.

UAB „Autokompleksas“ sąžiningumo klausimas yra aktualus sprendžiant klausimą restitucijos taikymo atveju dėl šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 str. 2d.). Pagal CK 6.145str. 2d. įgijėjo sąžiningumas yra vienas iš aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją, ar ją vykdyti natūra. Ši teisės norma numato, kad išimtiniais atvejais teismas gali netaikyti restitucijos, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų. Atsakovė UAB „Autokompleksas“ nurodo, kad, taikius restituciją šioje byloje būtų sudarytos sąlygos šalių turtinių teisių ir interesų disproporcijai kilti: UAB „Autokompleksas“ grąžinus turtą B UAB „Gertauta“, ji dėl savo labai blogos finansinės padėties priešpriešinio įsipareigojimo įvykdyti neturėtų finansinių galimybių, kas sąlygotų UAB „Autokompleksas“ turtinių teisių pablogėjimą, o B UAB „Gertauta“ – turtinė padėtis neabejotinai nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų. Teismas sprendžia, jog tai nėra išimtinis atvejis, kuomet restitucija natūra negalėtų būti taikoma atsižvelgus į sekančias aplinkybes – UAB „Autokompleksas“ turtą už labai mažą kainą – 5 žemės sklypus šalia Vilniaus, kur paskirtis yra mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, beveik 1 ha ploto įgijo iš bankrutavusios UAB „Gertauta“ už 267 150 Lt su PVM; todėl privalėjo įsitikinti sandorio teisėtumu, o iš kitos pusės prisiėmė riziką sandorio panaikinimo atveju pabloginti savo finansinę padėtį. Dėl nurodyto teismas nemano, kad BUAB „Gertauta“ padėtis dėl restitucijos taikymo nepagrįstai ir nesąžiningai pagerėtų. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog gauti pinigai pardavus minėtus žemės sklypus turėjo būti panaudoti administravimo išlaidoms padengti. Tačiau tarp ieškovės ir administratoriaus vyksta ginčas dėl administravimo išlaidų, todėl pinigai turi būti BUAB „Gertauta“ sąskaitoje.

Teismas, įvertinęs aukščiau išvardintus įrodymus, sprendžia, kad yra visi pagrindai taikyti restituciją natūra, todėl ji ir taikytina: iš BUAB „Gertauta“ atsakovei UAB „Autokompleksas“ priteistina 267 150 Lt, o atsakovė UAB „Autokompleksas“ įpareigotina atsakovei BUAB „Gertauta“ grąžinti 5 žemės sklypus (CK 1.80str., 6.145str.).

Dėl priešieškinio.

Kadangi patenkinamas ieškinys, tai priešieškinys, kuriuo buvo prašoma hipoteką pripažinti pasibaigusia ir priimti sprendimą ją išregistruoti atmetamas, nes žemės sklypai sugrąžinami atsakovei BUAB „Gertauta“.

Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš atsakovių turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovė BUAB „Gertauta“ yra įstatymu atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, tai iš atsakovės UAB „Autokompleksas“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro pusė sumos valstybei CPK 96 str. pagrindu. Jas sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 18,40 Lt .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priešieškinį atmesti.

Pripažinti negaliojančia 2011 m. rugsėjo 1d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp BUAB “Gertauta” ir UAB „Autokompleksas“, kuria BUAB “Gertauta” perleido, o UAB “Autokompleksas” įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0.1071 ha; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0.1010 ha; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0.1013 ha; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0.1164 ha; 4/21 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,5697 ha už bendrą 267 150 Lt su PVM kainą.

Taikyti restituciją : iš atsakovės UAB „Autokompleksas“ (įmonės kodas 302458348, A/s Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisti atsakovei BUAB „Gertauta“ (įmonės kodas 135980818, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0.1071 ha; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0.1010 ha; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0.1013 ha; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0.1164 ha; 4/21 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,5697 ha . Iš atsakovės BUAB „Gertauta“ (įmonės kodas 135980818, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisti atsakovei UAB „Autokompleksas“ (įmonės kodas 302458348, A/s Nr. (duomenys neskelbtini)) 267 150 Lt (du šimtus šešiasdešimt septynis tūkstančius šimtą penkiasdešimt litų).

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Autokompleksas“ (įmonės kodas 302458348, A/s Nr. (duomenys neskelbtini)) 18,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (priteistą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, Swedbank, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Rūta Palubinskaitė