Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2024-04-12 · Civilinė byla Nr. eB2-159-524/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-04-12
Bylos Nr.
eB2-159-524/2024
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00033-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-159-524/2024Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00033-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.4.3.14 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kisupės transportas“ nemokumo administratorės R. Ž. prašymą dėl bendrovės galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo ir dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2023 m. gegužės 9 d., išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimą atsakovei UAB „Kisupės transportas“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskiriant R. Ž. (toliau – ir Administratorė). Teismo 2023 m. birželio 23 d. nutartimi patvirtinti, 2023 m. spalio 16 d., 2023 m. lapkričio 28 d., 2024 m. sausio 19 d., 2024 m. kovo 19 d. nutartimis patikslinti Bendrovės kreditorių reikalavimai. Teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutarta Bendrovę likviduoti dėl bankroto likvidatoriaus funkcijas pavedant atlikti Administratorei.

2. Teisme 2024 m. vasario 29 d. gautas Administratorės prašymas patvirtinti Bendrovės galutinę bankroto ataskaitą ir priimti sprendimą dėl Bendrovės pabaigos.

3. Prašyme nurodoma, kad 2024 m. vasario 27 d. įvyko Bendrovės kreditorių susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta galutinė bankroto ataskaita ir kreditorių susirinkimo pirmininkas ją pasirašė. Į Bendrovės kreditorių sąskaitą paskutinės įplaukos buvo gautos 2024 m. vasario 12 d. Bendrovės bankroto procese nebuvo gauta lėšų atsiskaityti su kreditoriais ar išmokėti kintamąjį atlygį už bankroto proceso administravimą. Šiuo metu visos Bendrovės bankroto procedūros yra baigtos – įmonė turto neturi. Pabaigus bankroto procedūras liko nepatenkinti šie kreditorių finansiniai reikalavimai: pirmos eilės – 1 133,45 Eur, antros eilės – 23 921,21 Eur. Jokiame Lietuvos Respublikos teisme nevyksta joks ginčas, kurio šalis būtų Bendrovė. Nemokumo administratorė parengė priduoti į archyvą Bendrovės dokumentaciją, įregistravo likviduojamos dėl bankroto įmonės statusą, parengė likvidavimo aktą ir likvidavimo balansą, gavo institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažymą dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo.

4. Teisme 2024 m. kovo 20 d. gautas kreditoriaus N. T. prašymas atidėti klausimo dėl įmonės pabaigos svarstymą bent 2 mėnesiams, kadangi būtinas laikas susipažinti su civilinės bylos medžiaga ir pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdus. Prašyme nurodyta, kad tik 2024 m. kovo 19 d. įgijo Bendrovės kreditoriaus teises, dėl ko anksčiau negalėjo susipažinti su bylos medžiaga bei negalėjo pareikšti savo pozicijos šioje byloje nagrinėjamais klausimais. Kreditoriaus žiniomis, Bendrovės bankrotas buvo tyčinis, kadangi ji buvo privesta prie bankroto tyčia, kadangi iš buvusio įmonės vadovo buvo priteista padaryta žala, o įmonės veikla neteisėtai buvo perkelta į kitą su buvusiu vadovu ir savininku susijusią įmonę. Tačiau Administratorė neteisėtai neteikė teismui pareiškimo dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl ko buvo pažeistos tiek šio kreditoriaus, tiek ir kitų kreditorių teisės, tai yra teisė reikalauti tiesiogiai iš buvusio vadovo padengti kreditorinius reikalavimus. Be to, kreditoriaus žiniomis, iš buvusio vadovo teismo priteistas didelės vertės žalos atlyginimas buvo neteisėtai perleistas už visiškai menką kainą susijusiems asmenims, taip piktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais, švaistant bankrutuojančios įmonės turtą ir padarant žalą šiam ir kitiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams. Šis kreditorius tik visiškai atsitiktinai, paskambinęs į teismą 2024 m. kovo 19 d. sužinojo, kad 2024 m. kovo 22 d. bus nagrinėjamas klausimas dėl įmonės pabaigos, nors prieš tai jis ne kartą kontaktavo su Administratore, kuri jam melavo, kad dar nėra paskirtas joks teismo posėdis. Akivaizdu, kad tokiu būdu, siekdama nuslėpti savo padarytus pažeidimus, Administratorė šį kreditorių tyčia klaidino su tikslu, kad jis praleistų terminus ir nebegalėtų ginti savo, kaip kreditoriaus, pažeistų teisių, kas laikytina neteisėtais veiksmais.

5. Teisėjos 2024 m. kovo 20 d. rezoliucija teismo posėdis dėl Bendrovės pabaigos perkeltas į 2024 m. balandžio 12 d. sudarant galimybę kreditoriui susipažinti su byla.

6. Teisme 2024 m. balandžio 4 d. gautas administratorės atsiliepimas į kreditoriaus prašymą, kuriuo nurodo, jog N. T. jo pateiktame prašyme nėra suformulavęs savo reikalavimo Administratorei. N. T. savo kaip kreditoriaus teisėmis Bendrovės bankroto procese galėjo pradėti naudotis tik įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti jį kreditoriumi bankroto procese, tai yra 2024 m. kovo 28 d. Iki 2024 m. kovo 28 d. N. T. nebuvo ne tik, kad proceso šalis, tačiau jis reikalavimo teisę iš kreditorės UAB „Haver“ įgijo tik 2024 m. kovo 7 d. Bankroto procese informacija apie vykdomą bankroto procesą gali būti teikiama tik bankroto procese dalyvaujantiems kreditoriams. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad kreditoriaus N. T. teisės buvo kaip nors buvo pažeistos, o nemokumo administratorė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Kreditorius reiškia nepagrįstus kaltinimus. Kreditorius nekonkretizuoja savo teiginių, poziciją reiškia abstrakčiai ir remiasi tik „savo žiniomis“. Administratorė nenustatė tyčinio bankroto požymių ar kito sąmoningo blogo įmonės valdymo, todėl nebuvo ir nėra pagrindo pareiškimui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. VĮ „Registrų centras“ duomenimis buvęs Bendrovės vadovas nėra jokios kitos įmonės akcininkas ar vadovas. Bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę patys reikšti tiek ieškinius buvusiam įmonės vadovui dėl žalos priteisimo, tiek pareiškimus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Buvusi kreditorė UAB „Haver“, atstovaujama advokatės, viso bankroto proceso metu, tai yra nuo 2023 m. liepos 4 d., galėjo reikšti pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ar netiesioginius ieškinius įmonės vadovui bei naudotis kitomis savo procesinėmis teisėmis, tačiau to nedarė ir nei karto nesikreipė dėl galimo UAB „Haver“, kaip kreditorės, teisių pažeidimo. Dėl 14 710,62 Eur ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio reikalavimo teisės į buvusi Bendrovės vadovą M. M. įsigijimo buvo gauta 13 pasiūlymų. Reikalavimo teisė buvo parduota 2024 m. vasario 12 d. didžiausią kainą, tai yra 1 500 Eur, pasiūliusiam asmeniui. Tai yra už daugiau nei dešimt procentų, kas laikytina protinga ir pagrįsta kaina. Didesnių kainos siūlymų gauta nebuvo, todėl nebuvo kam kitam parduoti reikalavimo teisės. Patys kreditoriai turėjo galimybę įsigyti parduodamą reikalavimo teisę, tačiau nei vienas kreditorius neteikė jokio kainos siūlymo. Joks bankrutuojančios įmonės turtas bankroto procese nebuvo iššvaistytas, priešingai – jis buvo realizuotas taip, kaip kreditoriai nusprendė, taip pat susigrąžintos lėšos iš trečiųjų asmenų. Daugiau nei pusę metų N. T. nesidomėjo vykstančiu Bendrovės bankroto procesu, tačiau poreikis domėtis ir dalyvauti bankroto procese šiam asmeniui atsirado, kai į patį N. T. nukreipta reikalavimo teisė buvo perleista ne pačiam N. T., o buvusiam Bendrovės vadovui. Iš pateiktų aplinkybių matyti, kad pats N. T. niekada nebuvo suinteresuotas Bendrovės bankroto procesu, niekada juo nesidomėjo, nors apie bankrotą žinojo, tačiau po įvykusio konflikto su buvusiu Bendrovės vadovu, asmenys siekia išsiaiškinti savo nesutarimus šiame bankroto procese.

7. Teisme 2024 m. balandžio 12 d. gautas kreditoriaus N. T. prašymas išreikalauti iš bankroto administratorės ir prijungti prie bankroto bylos kreditorių susirinkimo protokolus su kreditorių susirinkimui pateikta medžiaga. Nurodo, kad susipažinus su teismui pateikta bankroto bylos medžiaga matyti, kad teismui ir proceso dalyviams yra pateikti ne visi Nemokumo įstatyme nurodyti dokumentai, kurie privalo būti bankroto byloje – nepateikti Kreditorių susirinkimo protokolai su Kreditorių susirinkimui pateikta medžiaga. Todėl nei teismas, nei proceso dalyviai neturi galimybės susipažinti su dalimi bankroto bylos medžiagos, be to, N. T., kaip kreditoriui, yra nepagrįstai apribota galimybė skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimas šioje byloje yra labai aktualus, kadangi bankroto administratorė pardavė vieną kreditorinį reikalavimą savo sugyventinio, su kuriuo turi bendrą vaiką ir veda bendrą ūkį, valdomai įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl galutinės bankroto ataskaitos

8. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 99 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad galutinę bankroto ataskaitą parengia nemokumo administratorius ir ją turi pateikti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinių įplaukų į kreditorių sąskaitą dienos. Pagal JANĮ 99 straipsnio 3 dalį galutinėje bankroto ataskaitoje turi būti nurodyta: bankroto proceso pajamų suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 1 punktas); visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 2 punktas); kreditorių reikalavimams tenkinti skiriamos sumos pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 3 punktas); kintamajam atlygiui už bankroto proceso administravimą skiriama suma (JANĮ 99 straipsnio 3 dalies 4 punktas). JANĮ 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad galutinę bankroto ataskaitą pasirašo nemokumo administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas, gavęs kreditorių susirinkimo pritarimą, o šio straipsnio 5 dalis nustato, jog galutinę bankroto ataskaitą tvirtina teismas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo sprendimo apskundimo termino pabaigos, jeigu kreditorių susirinkimo sprendimas nebuvo apskųstas. Teismo nutartis dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo yra neskundžiama (JANĮ 99 straipsnio 6 punktas).

9. Teismui Administratorė pateikė Bendrovės 2024 m. vasario 12 d. galutinę bankroto ataskaitą, kurioje nurodyta, kad bankroto proceso pajamų suma – 2 142,21 Eur, visų bankroto proceso administravimo išlaidų suma – 2 146,59 Eur, kreditorių reikalavimams tenkinti ir Administratorės kintamajam atlygiui lėšų neskiriama. Galutinė Bendrovės bankroto ataskaita patvirtinta Bendrovės 2024 m. vasario 27 d. kreditorių susirinkime, pasirašyta Administratorės ir kreditorių susirinkimo pirmininkės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos atstovės. Teismas, susipažinęs su pateikta ataskaita, sprendžia, kad ji atitinka JANĮ 99 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl yra pagrindas ją patvirtinti (JANĮ 99 straipsnio 3, 5 dalys).

Dėl įmonės pabaigos

10. JANĮ 100 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 100 straipsnio 3 dalį prie prašymo priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos pridedama: 1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; 2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; 3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; 4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai.

11. Įmonės likvidavimo etape yra sprendžiami su turto realizavimu susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017, 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019).

12. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš likviduojamos dėl bankroto įmonės nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, kad atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog nemokumo administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, kad priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

13. Nagrinėjant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos konstatavimo, esminę reikšmę turi pagrįstos prielaidos, ar egzistuoja galimybė didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, o vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose likviduojama dėl bankroto įmonė dalyvauja vienu ar kitu procesiniu statusu, patys savaime neriboja galimybės konstatuoti įmonės veiklos pabaigą, jai (įmonei) atitinkant įstatyme numatytas sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1197-330/2017, 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020, 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021; 2023 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-220-567/2023).

14. Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos neatima teisės reikšti ieškinį teisme, jei jis mano, kad jo, kaip bankrutavusio bendrovės kreditoriaus, interesai buvo pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020, 2024 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-157-934/2024). Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad materialaus pobūdžio sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu būtų atlikti papildomi veiksmai, susiję su bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais gali pažeisti ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-980-186/2015, 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-797-178/2015). Net ir pasibaigus įmonei, kreditorius gali reikšti ieškinį dėl naujai atsiradusio įmonės turto paskirstymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020). Taip pat, jei kreditorius mano, kad įmonės nemokumo administratoriaus ar buvusių nemokumo administratorių veiksmais ar neveikimu jam buvo padaryta žala, jis turi teisę reikšti ieškinį dėl tokios žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-313/2024).

15. Administratorės prašyme priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos nurodė ir kartu su prašymu pateikė įrodymus, kad Bendrovės likvidavimo procesas yra baigtas, t. y. Bendrovė veiklos nebevykdo, nebeturi nei darbuotojų, nei turto, nei debitorinių įsiskolinimų. Kaip minėta, lėšų atsiskaityti su kreditoriais skiriama nebuvo. Bylos duomenimis neparduoto turto Bendrovė neturėjo. Administratorė pateikė institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei Bendrovės likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkinius. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie užvestas ir vykstančias bylas, kuriose Bendrovei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat užvestas ar vykstančias bylas, kuriose Bendrovė būtų pareiškusi turtinius reikalavimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

16. Bendrovės kreditorius N. T. apart deklaratyvių teiginių, nenurodo jokių objektyvių faktinių prielaidų, suponuojančių, jog Bendrovės kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu. Kreditorius nenurodo nei iš kokio turto galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, nei kokie konkretūs veiksmai turėtų būti atliekami, kad galėtų būti patenkinta didesnė kreditorių reikalavimų dalis. Jei kreditorius mano, jog dar yra Bendrovės turto, kuris yra neteisingai paskirstytas ar apskritai nebuvo paskirstytas, tai turėtų nurodyti tokias aplinkybes ir pateikti tokias aplinkybes grindžiančius įrodymus. Kaip minėta, bylos duomenimis Bendrovė turto nebeturi. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien dėl to, kad vienas iš kreditorių mano, jog netinkamai buvo atliktos bankroto procedūros, tuo labiau, kad šis asmuo kreditoriaus teises perėmė iš kito kreditoriaus jau po to, kai byloje buvo pateiktas prašymas dėl Bendrovės pabaigos, šiam kreditoriui nenurodant ir teismui nenustačius galimybių didesniu mastu patenkinti kreditorių reikalavimus, formalus Bendrovės bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei Bendrovės interesų apsaugos ir pažeistų bankroto proceso tikslus. Kita vertus, kreditorius, manydamas, kad yra pagrindas, bet kokiu atveju, turi teisę reikšti ieškinius tiek dėl naujai atsiradusio įmonės turto paskirstymo, tiek Administratorei ar buvusiam Bendrovės vadovui dėl jų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, Bendrovės kreditoriaus nesutikimo dėl sprendimo dėl Bendrovės pabaigos priėmimo motyvai ir argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

17. Dėl prieš pat teismo posėdį dėl bendrovės pabaigos teisme gauto kreditoriaus N. T. prašymo išreikalauti įrodymus tik užvilkins bankroto procesą. Kreditorius N. T. tik deklaratyviai nurodo, kad susipažinus su teismui pateikta bankroto bylos medžiaga matyti, jog teismui ir proceso dalyviams yra pateikti ne visi Nemokumo įstatyme nurodyti dokumentai, kurie privalo būti bankroto byloje – nepateikti kreditorių susirinkimo protokolai su kreditorių susirinkimui pateikta medžiaga. Kreditorius nenurodo kokiomis konkrečiai JANĮ nuostatomis remiasi, be to, nenurodo kokios konkrečia medžiagos jo manymu trūksta. Priešingai nei teigia kreditorius, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, byloje yra pateikti visi Bendrovės kreditorių susirinkimų protokolai kartu su visą protokolus pagrindžiančia medžiaga.

18. Pažymėtina, kad kreditorius N. T. kreditorės UAB „Haver“ teises, taigi ir procesines teises bankroto procese, perėmė tik 2024 m. kovo 7 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Kreditoriumi jau tapus N. T. nei vienas Bendrovės kreditorių susirinkimas nebevyko ir nei vienas sprendimas kreditorių susirinkime nebuvo priimtas. Iki šiol nei UAB „Haver“, nei kiti Bendrovės kreditoriai ginčų dėl Bendrovės kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų nekėlė. Paskutinis Bendrovės kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo patvirtinta galutinė Bendrovės bankroto ataskaita, kaip minėta įvyko 2024 m. vasario 27 d., t. y. kreditore vis dar esant UAB „Haver“. JANĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas gali būti skundžiamas nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per 14 dienų nuo dienos, kurią šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti asmenys sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Duomenų, kad kreditorė UAB „Haver“ būtų nežinojusi apie Bendrovės bankroto procese priimtus kreditorių sprendimus, įskaitant priimtą 2024 m. vasario 27 d., ar kad būtų skundusi šiuos sprendimus byloje nėra.

19. Teismo vertinimu, vien tai, kad kreditorė po kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo perleido reikalavimo teisę, o tuo pačiu ir procesines teises bankroto procese, negali turėti įtakos kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų apskundimo terminams. Vertinant priešingai susidarytų situacija, kad perleidžiant reikalavimo teisę kreditorių susirinkimuose priimtų sprendimų apskundimo terminas išsitęstų neribotam laikui. Pažymėtina, jog reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, kreditorius N. T. iki pat šiol jokio Bendrovės kreditorių susirinkime priimto sprendimo apskritai neskundžia, atnaujinti terminų apskųsti tokiam sprendimui neprašo. Atsižvelgiant į tai, kreditoriaus argumentas, kad yra nepagrįstai apribota jo galimybė skųsti kreditorių susirinkimo sprendimus vertintinas kaip deklaratyvus ir nepagrįstas.

20. Pažymėtina ir tai, kad kreditorių sprendimu bankroto procese yra nustatoma turto, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą, pardavimo tvarka (JANĮ 86 straipsnio 2 dalis), tačiau kreditoriai susirinkimuose nesprendžia kam konkrečiai gali būti perleidžiamas konkretus turtas. Atsižvelgiant į tai, vertintinas kaip deklaratyvus kreditoriaus N. T. argumentas, jog kreditorių susirinkimo sprendimų apskundimas šioje byloje yra labai aktualus, kadangi bankroto administratorė pardavė vieną kreditorinį reikalavimą savo sugyventinio, su kuriuo turi bendrą vaiką ir veda bendrą ūkį, valdomai įmonei.

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kreditoriaus N. T. prašymas išreikalauti iš bankroto administratorės ir prijungti prie bankroto bylos kreditorių susirinkimo protokolus su kreditorių susirinkimui pateikta medžiaga netenkintinas .

22. Atsižvelgiant į šiame bankroto etape vyraujantį likvidacinį tikslą, taip pat į tai, kad byloje yra pateikti dokumentai, kurie pagrindžia aplinkybes, jog Administratorė atliko visus įstatyme numatytus būtinuosius bankroto proceso veiksmus, priimtinas sprendimas dėl Bendrovės pabaigos.

23. JANĮ 101 straipsnyje įtvirtinta, kad nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreipiasi į Juridinių asmenų registro tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens išregistravimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Netenkinti kreditoriaus N. T. prašymo išreikalauti įrodymus.

Patvirtinti galutinę likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kisupės transportas“ 2024 m. vasario 12 d. bankroto ataskaitą.

Pripažinti, kad likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kisupės transportas“, juridinio asmens kodas 305080220, registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), veikla pasibaigė dėl bankroto.

Patvirtinti bankroto procese kreditorių nepatenkintų reikalavimų sąrašą bendrai 25 054,66 Eur sumai:

Pirmos eilės kreditorių reikalavimai

Eilės Nr. Kreditorius Kodas I etapo reikalavimas, Eur II etapo reikalavimas (palūkanos ir netesybos), Eur Suma, Eur 1 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 193180814 1 111,44 22,01 1 133,45 I eilės iš viso: 1 111,44 22,01 1 133,45

Antros eilės kreditorių reikalavimai

Eilės Nr. Kreditorius Kodas I etapo reikalavimas, Eur II etapo reikalavimas (palūkanos ir netesybos), Eur Suma, Eur 2 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos 188659752 13 265,93 735,62 14 001,55 3 N. T. (duomenys neskelbtini) 6 404,30 6 404,30 4 UAB „Tele2“ 111471645 1 151,02 1 151,02 5 UAB „Trevena“ 163346671 1 460,94 1 460,94 6 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 188677437 903,40 903,40 II eilės iš viso: 23 185,59 735,62 23 921,21 IŠ VISO: 24 297,03 757,63 25 054,66

Neįsiteisėjusio sprendimo kopiją išsiųsti nemokumo administratorei R. Ž. įpareigojant nemokumo administratorę per 2 darbo dienas nuo šio sprendimo įteikimo dienos supažindinti su šiuo sprendimu kreditorius ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Įpareigoti nemokumo administratorę ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo dienos kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dėl juridinio asmens išregistravimo ir pateikti teismui duomenis apie juridinio asmens išregistravimą.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo kopijas išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto arešto aktų registrui, Garantinio fondo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erika Misiūnienė