- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-216-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15435-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- S. L.
- Ieškovas
- M. L.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės (pranešėja), Albinos Rimdeikaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1850-375/2013 pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui S. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, priteisti iš atsakovo 5000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad santuoka su atsakovu sudaryta 2009-10-03. Santuokoje vaikų nesusilaukė. 2010-01-26 sutuoktiniai sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė, kad po sutarties sudarymo įgytas nekilnojamasis turtas yra jį įgijusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nurodė, kad gyvenant kartu išryškėjo nesuderinamos jų charakterio savybės, skirtingas požiūris į daugelį dalykų, nesutampant nuomonėms kildavo nesutarimai. Nepaisant to ieškovė rūpinosi atsakovu, šeima, faktiškai išlaikė šeimą, tikėdamasi, kad ir atsakovas tinkamai vykdys sutuoktinio pareigas. Tačiau atsakovo elgesys nuo 2010 m. liepos mėnesio pasikeitė iš esmės, jis tapo priekabus, grubus ir net agresyvus, jį apimdavo pykčio priepuoliai, ieškovė ne kartą patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, tačiau norėdama išsaugoti santuoką ir nedidinti konfliktų nesikreipė į teisėsaugos institucijas. 2010 m. lapkričio mėnesį atsakovas susirado kitą moterį, su kuria palaikė artimus ryšius. Kadangi santuokinis gyvenimas su atsakovu tapo sudėtingas dėl charakterių skirtumų, materialinių nepriteklių, šeimos poreikiams pritrūkus lėšų, gavusi atsakovo pritarimą, ieškovė 2011 m. kovo mėnesį išvyko laikinai padirbėti į Norvegiją. Prieš išvykdama atsakovo prašymu notarų biure 2011-02-10 patvirtino įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovą sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius su ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 1,81 ha ploto sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir vykdyti jame statybos darbus bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Ieškovė nurodė, kad ji 2011 m. vasarą atvykusi į Lietuvą atostogauti apsilankė žemės sklype ir pamatė jame pusiau pastatytą gyvenamąjį namą. Informacijos apie statybos proceso eigą ieškovė iš atsakovo negaudavo, o vėliau paaiškėjo, kad atsakovas žemės sklype pradėjo vykdyti neteisėtą statybą. Atsakovas vengdamas atsakomybės ir siekdamas pasisavinti ieškovei priklausantį žemės sklypą, iš anksto nepranešęs ieškovei apie ketinimą parduoti žemės sklypą, kainą ir kitas pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, pardavė ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą I. K.. Ieškovė pareikalavo iš atsakovo pateikti pirkimo–pardavimo sutartį bei atlygį už parduotą sklypą, tačiau atsakovas kategoriškai atsisakė tai padaryti, o nepraėjus nei dviem savaitėm I. K. žemės sklypą perleido atsakovo motinai O. L., o ši –sutuoktiniams Š. Tokiu savo elgesiu atsakovas ne tik pažeidė įgaliojimu prisiimtas pareigas, bet taip pat pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigą teisingai, sąžiningai ir atsakingai rūpintis kito sutuoktinio asmeniniu turtu. Ieškovei išvykus į Norvegiją atsakovas pradėjo dažniau susitikinėti su kita moterimi ir to neneigė, tokiu elgesiu pažemindamas ir įskaudindamas ieškovę. Todėl ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Kadangi ieškovė dėl atsakovo kaltės patyrė pažeminimą, psichologinį smurtą, išdavystę, apgaulės jausmą, netikėjimą ir nusivylimą santuokiniu gyvenimu, vienatvę, nerimą, dvasinio, moralinio ir materialinio saugumo praradimą, prašė priteisti 5 000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 2111, dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko šalims pavardes – L., L. Priteisė iš atsakovo ieškovei 1 000 Lt neturtinę žalą, 206 Lt žyminį mokestį, 42 Lt už SEB banko pažymą ir 1 050 Lt už advokato pagalbą, taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 436 Lt už advokato teisines paslaugas, o valstybei – iš ieškovės 10,82 Lt ir iš atsakovo 25,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), šalys 2010-01-26 sudarė povedybinę sutartį, kuria nustatė viso turto teisinį režimą. 2010-06-04 Akademinė kredito unija pardavė ieškovei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 10000 Lt. Ieškovė 2011-02-20 įgaliojo atsakovą naudoti, valdyti, tvarkyti ir disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu, taip pat gauti leidimus statyboms bei atlikti kitus veiksmus. Atsakovas, veikdamas kaip ieškovės įgaliotinis, 2011-07-19 pardavė šį ieškovei priklausantį žemės sklypą I. K., kuris šį sklypą 2011-08-05 pardavė O. L.. Antstolė R. M. 2011-12-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0064/11/66 konstatavo, kad minėtame žemės sklype pradėti ir vykdomi gyvenamojo pastato statybos darbai. Dėl šiame sklype vykdomų statybų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012-06-12 surašė O. L. savavališkos statybos aktą. O. L. šį žemės sklypą 2012-05-11 pardavė G. Š..
Teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės klausimą, nurodė, jog ieškovės nurodyta santuokos nutraukimo priežastis – atsakovo psichologinis ir fizinis smurtas – nepagrįsta jokiais įrodymais. Nors ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl atsakovo pykčio protrūkių yra kreipusis į moterų krizių centrą, teismui objektyvių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, ir teismo posėdžio metu nepalaikė savo atstovo siūlymo užklausti moterų krizių centrą. Todėl teismas aplinkybę, jog santuoka iširo dėl atsakovo smurtavimo, atmetė kaip neįrodytą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog šalių santuoka jau buvo nutrūkusi 2010 metų pabaigoje, t. y. prieš tai, kai atsakovas susirado kitą moterį, kadangi ieškovė 2011-02-10 išdavė atsakovui įgaliojimą valdyti naudoti ir disponuoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Teismas, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, jog atsakovas apie ketinimą nutraukti santuoką informavo ieškovę ne prieš užmegzdamas santykius su kita moterimi 2010 metų lapkritį, o po to, kai ieškovė išvyko į Norvegiją (2011 m. kovo mėn.). Teismo įsitikinimą sustiprino ir tai, kad atsakovas posėdžio metu paaiškino, jog dėl nenusisekusios santuokos ieškovės atsiprašė elektroniniu laišku, teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas realių veiksmų dėl santuokos nutraukimo ėmėsi tik 2012 m. birželio–liepos mėnesiais.
Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė tiek prieš sudarant santuoką, tiek ir ją sudarius dirbo ir gavo su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios viršijo atsakovo gaunamas mėnesio pajamas, todėl atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovė nedirbo ir tik siekė iš atsakovo finansinės naudos. Tai, jog ieškovė išvyko į Norvegiją, teismas nevertino kaip šeimos palikimo, kadangi ieškovė į kitą šalį vyko gavusi atsakovo pritarimą, tikėdamasi užsidirbti pinigų namo statybai ieškovei priklausančiame žemės sklype. Atsakovo atstovės byloje pateiktas nuotraukas teismas vertino, kaip nepatvirtinančias ieškovės neištikimybės fakto, kadangi pati ieškovė neigė turinti artimus santykius su nuotraukose esančiu vyru G. Ž., nurodė, kad jis yra šeimos draugas. Pats atsakovas taip pat nesirėmė aplinkybe, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės, todėl byloje nesant kitų ieškovės neištikimybės faktą patvirtinančių duomenų, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepaneigė prezumpcijos, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, kadangi jis buvo neištikimas. Ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo ir dėl to, kad neteisėtai pardavė ieškovei priklausantį žemės sklypą bei netinkamai vykdė pagal įgaliojimą prisiimtas pareigas, teismas atmetė kaip nepagrįstas, kadangi sandorių teisėtumo ir restitucijos taikymo klausimai yra nagrinėjami kitoje byloje.
Teismas, padaręs išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – jo neištikimybės, pripažino, kad ieškovė patyrė pažeminimą, išdavystės, apgaulės, vienatvės jausmus. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, santuokos trukmę, ieškovės išgyvenimų pobūdį, taip pat įvertinęs tai, kad nėra įrodytos aplinkybės, jog ieškovė patyrė psichologinį ar fizinį smurtą, taip pat tai, kad atsakovas neteisėtai pardavė ieškovei priklausantį sklypą, nes civilinė byla dar neišnagrinėta, teismas ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą tenkintino iš dalies, ir ieškovei priteisė 1 000 Lt neturtinę žalą.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 1 000 Lt neturtinė žala ir 42 Lt už SEB banko pažymą. Apeliantas nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir mano, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti pakeistas dėl šių argumentų:
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad šalių santuoka iširo dėl jo kaltės, kadangi teismas šią išvadą pagrindė neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Mano, kad dėl santuokos nutraukimo pripažintini kaltais abu sutuoktiniai. Ieškovė taip pat yra kalta dėl santuokos iširimo, kadangi iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas: nesirūpino namais ir buitimi, nei darbu, nei savo lėšomis neprisidėjo prie šeimos gerovės kūrimo. Jis stengėsi puoselėti tarpusavio santykius, rūpinosi tiek ieškove, tiek bendra ateitimi. Apeliantas teigia, kad nėra pagrindo pripažinti jį kaltu dėl santuokos iširimo dėl jo neištikimybės, kadangi jis kitą moterį susirado tuomet, kai šalių santykiai jau buvo prie skyrybų ribos ir kai jau ne kartą ieškovei buvo pasiūlyta nutraukti santuoką geruoju. Teismas nevertino ieškovės elgesio jai išvykus į Norvegiją, neteisingai įvertino byloje pateiktas nuotraukas socialiniame tinklapyje ir draugų komentarus po jomis, patvirtinančius, kad ieškovė, nenutraukusi santuokos, gyveno su kitu vyru. Ieškovė pati nurodė, kad apie tai, jog atsakovas turi kitą moterį, ji sužinojo iš susirašinėjimo internete, atsakovas pasielgė garbingai ir tai pripažino, tačiau ieškovė ją liečiančius faktus neigia.
Šalies argumentai
Kadangi teismo išvada, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas atsakovas, yra nepagrįsta ir santuoka pripažintina iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra pagrindo priteisti neturinės žalos atlyginimą. Apeliantas teigia, kad taip pat nėra pagrindo iš jo priteisti ir 42 Lt už SEB banko pažymą, kadangi atsakovas neprieštaravo aplinkybėms, kurias ieškovė grindė remdamasi šia banko pažyma, kai kurioms jis netgi pritarė.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantas nepaneigė teismo padarytų išvadų, kad ieškovės tiek prieš santuoką, tiek po jos sudarymo gaunamos pajamos buvo esminis pajamų šaltinis šeimoje. Apeliantas neginčija teismo išvadų pagrįstumo dėl jo neištikimybės, nepateikė jokių naujų įrodymų ar argumentų, paneigiančių jo santykių su kita moterimi užmezgimą praėjus vos daugiau kaip metams po santuokos sudarymo, o tik vertina ieškovės ieškinio motyvus. Apeliantas nepagrįstai nesutinka su teismo išvada, jog ieškovės neištikimybės faktas nėra įrodytas, kadangi atsakovas artimus santykius su kita moterimi palaikė dar su ieškove gyvenant santuokoje, atsakovas pirmas siekė skyrybų, be to, atsakovas pirmosios instancijos teisme nesirėmė aplinkybe, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Apeliantui nepaneigus teisėtų ir pagrįstų teismo išvadų dėl santuokos iširimo dėl jo kaltės, teismo sprendimo dalis dėl palyginus nedidelės 1 000 Lt neturtinės žalos priteisimo turi būti palikta nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo konstatavimo ir dėl to atsiradusių teisinių pasekmių – neturtinės žalos priteisimo.
Dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo nebuvo įrodyta, o atsakovo neištikimybės faktą laikė nustatytu. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad ieškovė taip pat yra kalta dėl santuokos iširimo, o jis kitą moterį susirado tuomet, kai sutuoktinių santykiai jau buvo prie skyrybų ribos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neobjektyviai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes.
CK 3.60 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, yra jo neištikimybė. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Neištikimybė, kaip viena iš santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3–2/2011). CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3–254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3–206/2010; kt.).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, nepažeidė nurodytų įrodinėjimo taisyklių ir tinkamai įvertino surinktus įrodymus, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovo neištikimybės faktas yra nustatytas. Ieškovės paaiškinimus apie tai, kad atsakovas nuo 2010 m. lapkričio mėnesio susirado kitą moterį patvirtina paties atsakovo šio fakto pripažinimas. Šis faktas, remiantis CPK 187 straipsnio 2 dalimi, laikytinas pagrįstai nustatytu, kadangi jis atitinka ieškovės paaiškinimus ir atsakovo susirašinėjimo SMS trumposiomis žinutėmis duomenis (t. 1, b. l. 48). Šio fakto atsakovas neginčija paduodamas ir apeliacinį skundą, tačiau tvirtina, kad kitą moterį jis susirado tuomet, kai sutuoktiniai jau sprendė skyrybų klausimus, t. y., kad sutuoktinių bendras gyvenimas tapo neįmanomas ne dėl to, kad jis susirado kitą moterį, bet dėl kitų anksčiau atsiradusių priežasčių. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad negalima pripažinti, jog sutuoktinių santuoka faktiškai jau buvo nutrūkusi 2010 m. pabaigoje. Tokią išvadą pagrindžia byloje nustatytas faktas, kad ieškovė 2011 m. vasario 10 d. išdavė įgaliojimą atsakovui valdyti, naudoti ir disponuoti jai asmeninės nuosavybė teise priklausančiu turtu (t. 1, b. l. 19). Šis nustatytas faktas reiškia tuo metu dar buvusį ieškovės pasitikėjimą atsakovu, nes kaip teigia ieškovė, ir sužinojusi apie atsakovo neištikimybę ji siekė išsaugoti šeimą ir į Norvegiją išvyko, siekdama gauti pajamų ir tokiu būdu papildyti šeimos biudžetą. Byloje nėra jokių objektyvių, patikimų ir pakankamų duomenų, kad sutuoktinių santykiai faktiškai jau buvo nutrūkę 2010 m. pabaigoje. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas tik 2012 m. vasarą (birželio–liepos mėn.) ėmėsi spręsti santuokos nutraukimo gera valia klausimus su ieškove (t. 1, b. l. 97–101). Kadangi santuoka yra nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 str. 1 d.), todėl sutuoktiniai sudarydami santuoką prisiima įsipareigojimus saugoti ir puoselėti šeimos santykius ir bet kokie vienašaliai veiksmai, lemiantys santuokos nutrūkimą (šiuo atveju neištikimybė), vertintini, kaip sutuoktinio pareigų nevykdymas. Abiejų sutuoktinių faktinis apsisprendimas netęsti šeimos santykių dar iki santuokos nutraukimo įstatymo numatyta tvarka galėtų turėti reikšmės tik tuomet, jei toks sutuoktinių susitarimas būtų akivaizdus ir patvirtintas, t. y. sutuoktinių valia būtų aiškiai išreikšta. Kaip nurodyta, šiuo atveju tokį susitarimą patvirtinančių objektyvių ir patikimų duomenų nėra, o ieškovė atsakovo nurodytą aplinkybę neigia.
Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis dėl ieškovės santuokinių pareigų vykdymo, t. y. jos kaltės dėl santuokos iširimo. Atsakovas, teigdamas, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ir ieškovė, faktiškai nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nors būtent jis tai turėjo įrodyti (CPK 178 str.). Ieškovė, atsikirsdama atsakovo kaltinimams, kad ji nedirbo ir nesirūpino šeima, pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad ji dirbo ir turėjo darbinių pajamų, kurios buvo didesnės už atsakovo gaunamas mėnesio pajamas, ir jos lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams (t. 1, b. l. 110–112, 113–126, 153–154). Atsakovo pateikti įrodymai – fotonuotraukos, patalpintos socialiniame tinklapyje (t. 1, b. l. 134, t. 2 b. l. 9–17) nepatvirtina ieškovės neištikimybės, o kitų šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių, patikimų ir pakankamų įrodymų atsakovas nepateikė (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino aplinkybes ir, nustatęs atsakovo neištikimybės faktą, pagrįstai konstatavo jo kaltę dėl santuokos iširimo, kadangi jis tokiais veiksmais nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinius ryšius (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Pripažinęs atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl ieškovės patirtų išgyvenimų, sukeltų nederamo atsakovo elgesio, priteisė iš atsakovo ieškovei 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Atsakovas apeliaciniu skundu ginčijo tik neturtinės žalos priteisimo pagrindą, t. y. savo kaltę dėl santuokos iširimo, kitų argumentų dėl neturtinės žalos pagrįstumo, jos dydžio ir pan. nenurodė, todėl neturtinės žalos priteisimo klausimas plačiau neanalizuotinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iš jo ieškovei priteistomis 42 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidomis už SEB banko pateiktą pažymą, teigdamas, kad jis neprieštaravo ir net pritarė kai kurioms šioje pažymoje nurodytoms aplinkybėms, kurias ieškovė įrodinėjo pateikta pažyma. Tokie atsakovo argumentai atmestini, kadangi ieškovė, būtent atsikirsdama atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentams, kad ji niekur nedirbo, jokių pajamų neturėjo ir nesirūpino šeima, vykdydama įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą (CPK 178 str.), kreipėsi į banką, norėdama patvirtinti aplinkybę, kad savo lėšas naudojo šeimos reikmėms. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, šias išlaidas priteisė iš atsakovo ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Apeliacinį skundą atmetus, remiantis CPK 98 straipsnio 1–3 dalimis, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 500 Lt (t. 2, b. l. 43–44).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.