Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus A. B. pareiškimą skolininkei M. B. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pagal kreditoriaus A. B. pareiškimą Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės M. B. nepilnamečio vaiko T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos (2016 m. balandžio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, 18 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant A. B., nepilnamečio vaiko A. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 750 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo padavimo dienos (2016 m. balandžio 20 d.) iki vaiko pilnametystės, 27 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant A. B., valstybei 338 Eur žyminį mokestį.

2016 m. gegužės 13 d. iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ Kauno apylinkės teisme gauta informacija dėl pareiškimo pagrįstumo ir galbūt nusikalstamos veikos požymių civilinėje byloje Nr. eL2-12189-214/2016.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria CPK 435 straipsnio 5 dalies pagrindu panaikintas 2016 m. balandžio 25 d. teismo įsakymas ir paliktas nenagrinėtas kreditoriaus pareiškimas skolininkei dėl teismo įsakymo išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

CPK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis, 435 straipsnio 3 dalis). Visgi pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 435 straipsnio 5 dalį, nurodytai aplinkybei paaiškėjus po pareiškimo priėmimo, teismas, atsižvelgdamas į pareiškimo trūkumų pobūdį, nutartimi pareiškimą palieka nenagrinėtą arba bylą nutraukia, taip pat panaikina teismo įsakymą, jeigu jis yra priimtas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, pagal kreditoriaus pareiškimą Kauno apylinkės teismui 2016 m. balandžio 25 d. išdavus teismo įsakymą, iš UAB „Būsto paskolų draudimas“ buvo gauta informacija apie kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo galimą nepagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė galbūt melagingą informaciją, sprendė, jog jo pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl skundžiama nutartimi panaikino priimtą teismo įsakymą ir paliko nenagrinėtą kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kreditorius nesutikimą su apylinkės teismo nutartimi grindžia tuo, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasisakyti dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktos informacijos teisingumo, dėl to bylos aplinkybės išnagrinėtos pernelyg formaliai.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs UAB „Būsto paskolų draudimas“ teismui pateiktus duomenis, nustatė, kad skolininkė M. B. antstolei S. V. pateikė 2015 m. gruodžio 18 d. skundą dėl antstolės veiksmų, kuriame, be kita ko, nurodė, jog turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Kauno apylinkės teismui ji taip pat pateikė 2015 m. gruodžio 18 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame, be kita ko, nurodė, jog augina du nepilnamečius vaikus, jai nebeužteks finansų išlaikyti gyvenamąjį būstą, aprūpinti šeimą maistu ir patenkinti pačius būtiniausius savo nepilnamečių vaikų poreikius. Skolininkė M. B. Kauno apygardos teismui adresuotame 2016 m. kovo 21 d. atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutarties dar kartą nurodė, kad augina du nepilnamečius vaikus. Skolininkė M. B. ir kreditorius A. B. Kauno apylinkės teismui taip pat yra pateikę 2016 m. vasario 11 d. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prie kurio jie pridėjo 2016 m. vasario 11 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasirašytą skolininkės M. B., ir kreditoriaus A. B. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma kartu su M. B., o A. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį įsipareigoja skirti po 100 Eur kiekvienam iš jų. Byloje taip pat pateikti duomenys apie tai, jog skolininkė M. B. Kauno apylinkės teismui padavė 2016 m. kovo 8 d. prašymą dėl Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2565-540/2011 įvykdymo išdėstymo, kuriame M. B., be kita ko, nurodė, jog ji yra vienintelė šeimos išlaikytoja ir įsiskolinimų kreditoriams dengėja, jos gaunamos pajamos yra skiriamos dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, buitinėms ir būtinosioms pragyvenimo išlaidoms, jos sutuoktinis visiškai neprisideda nei prie šeimos išlaikymo, nei prie skolų dengimo, todėl M. B. slegia didelė finansinė našta išlaikyti save, du nepilnamečius vaikus, rūpintis namų ūkiu ir dengti įsiskolinimus. Be to, M. B. ir A. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo pateikę 2015 m. gegužės 14 d. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodė, kad M. B. viena išlaiko šeimą, A. B. pajamų negauna. Nurodytos aplinkybės yra pagrįstos konkrečiais skolininkės M. B. ir kreditoriaus A. B. pasirašytais dokumentais. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas gautos informacijos pagrindu patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie kreditoriaus įdarbinimus už 2015 m. gegužės 1 d. – 2016 m. gegužės 31 d. laikotarpį (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. balandžio 14 d. kreditorius niekur nedirbo. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus paduoto pareiškimo išduoti teismo įsakymą aiškaus nepagrįstumo, vadovavosi paties kreditoriaus teismams adresuotuose procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, skolininkės procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, kurios sutampa su kreditoriaus nurodytosiomis, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis. Kreditorius nurodytos informacijos neginčija, neteigia ją esant nepagrįstą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nagrinėjamu atveju kreditoriaus papildomų paaiškinimų pateikimas nesudarytų pagrindo minėtuose kreditoriaus ir skolininkės pateiktuose dokumentuose nurodytų aplinkybių įvertinti kitaip, nei jos buvo įvertintos skundžiamoje nutartyje. Pažymėtina, kad kreditorius turėjo galimybę atskirajame skunde išdėstyti aplinkybes, kurios, jo nuomone, paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą dėl kreditoriaus paduoto pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo aiškaus nepagrįstumo, tačiau to nepadarė, atskirajame skunde tik nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo sudaryti jam galimybę pasisakyti dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateiktos informacijos teisingumo. Kreditoriui nepateikus duomenų, kad jis, o ne skolininkė išlaikė jų nepilnamečius vaikus, nepilnamečiams vaikams reikalingas 500 Eur ir 750 Eur išlaikymas per mėnesį (2016 m. vasario 11 d. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių kreditorius buvo nurodęs teiksiąs 100 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienam iš vaikų), nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad kreditoriaus reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas nėra akivaizdus.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, kreditorius atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.