Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-05-28 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (du savarankiški epizodai), ir dėl 2019-02-14 vagystės jam paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, dėl 2019-02-17 vagystės – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-06 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-06 nuosprendį iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš A. B. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Topo grupė“ priteista 699,98 Eur (šeši šimtai devyniasdešimt devyni eurai 98 centai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2019-02-14 apie 14.18 val., būdamas parduotuvėje „Topo centras“, esančioje Taikos pr. 64, Klaipėdoje, pagrobė UAB „Topo grupė“ priklausančią prekę – nešiojamąjį kompiuterinį žaidimą „Nintendo Switch“, 349,99 Eur vertės, tai yra pagrobė 349,99 Eur vertės UAB „Topo grupė“ priklausantį turtą.

1.2. 2019-02-17 apie 13.29 val., būdamas parduotuvėje „Topo centras“, esančioje Taikos pr. 64, Klaipėdoje, pagrobė UAB „Topo grupė“ priklausančią prekę – nešiojamąjį kompiuterinį žaidimą „Nintendo Switch“, 349,99 Eur vertės, tai yra pagrobė 349,99 Eur vertės UAB „Topo grupė“ priklausantį turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neginčija padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta laisvės atėmimo bausme, būtent dėl bausmės individualizavimo A. B. teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti A. B. prašymą dėl bausmės švelninimo nėra.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam A. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (du savarankiški epizodai) skirtinų bausmių, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikų motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

7. A. B. padarė du nesunkius nusikaltimus. Veikos tyčinės, baigtos. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas devynis kartus teistas. Be kitų nusikalstamų veikų, A. B. anksčiau taip pat ne kartą teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog A. B. nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, nesant prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų, nuteistojo padėties apeliacinės instancijos teismas pabloginti negali, tačiau ši aplinkybė (A. B. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) yra reikšminga sprendžiant A. B. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą.

8. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

9. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, A. B. baustas administracine tvarka (b. l. 104–116), beveik visi A. B. padaryti administraciniai nusižengimai taip pat buvo susiję su nuosavybe (vagystės). Be to, A. B., be ankstesnių su nuosavybe susijusių (vagystės, plėšimai) teistumų, taip pat teistas už netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimą, sukčiavimą, viešosios tvarkos pažeidimą, vengimą atlikti arešto, laisvės atėmimo bausmę arba sugrįžti į kardomojo kalinimo vietą. Jis nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas pakankamai jauno amžiaus (21 metų), tai rodo, kad A. B. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padarytų nusikaltimų pavojingumo ir šių veikų pobūdžio.

10. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, A. B. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog paskyrus jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

11. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi A. B. ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), nusikalstamas veikas A. B. padarė neišnykus teistumui, atsižvelgus į A. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmės dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-05-28 nuosprendis, kuriuo A. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta aštuonių mėnesių, o subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-03-06 nuosprendžiu – vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog apeliantui nepagrįstai taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Pažymėtina, jog suimtojo arba jo gynėjo teisė apskųsti nutartį paskirti suėmimą yra reglamentuota BPK 130 straipsnyje, numatančiame, kad suimtasis arba jo gynėjas turi teisę aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo, dėl šios kardomosios priemonės termino pratęsimo ir dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo. Skundą dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo arba dėl atsisakymo skirti suėmimą ir kitos kardomosios priemonės skyrimo galima paduoti per dvidešimt dienų nuo atitinkamos nutarties priėmimo. Nagrinėjamu atveju skundas dėl kardomosios priemonės nepagrįstumo, išdėsčius jį apeliaciniame skunde, paduotas pažeidžiant BPK 130 straipsnyje įtvirtintą skundo dėl suėmimo paskyrimo padavimo tvarką. Be to, nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, į kurios laiką yra įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šio apeliacinio skundo argumento nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.