Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. (A. J.) ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, pareikštą atsakovams I. B. ir A. M., ir atsakovės I. B. priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo bei nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, byloje išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. J. prašė nuginčyti atsakovo A. M. tėvystę ir panaikinti M. B. (M. B.) gimimo liudijime esančius duomenis apie vaiko tėvą A. M.; nustatyti, kad M. B. tėvas yra ieškovas A. J.; suteikti nepilnamečiui vaikui pavardę „J.“; priteisti iš ieškovo nepilnamečiui vaikui periodinį 100 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį; nustatyti ieškovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, t. y. leisti ieškovui matytis su vaiku kiekvieną sekmadienį po 3 valandas.

Nurodė, kad ieškovas yra M. B., gimusio 2014-09-07, tėvas. Paaiškino, kad vaiko tėvu vaiko dokumentuose buvo įrašytas atsakovas A. M., kadangi nuo atsakovų santuokos nutraukimo nebuvo praėję 300 dienų. Su atsakove gyveno ir vedė bendrą buitį nuo 2013 m. spalio mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio. Sužinojęs, kad atsakovė laukiasi, pasiūlė jai sudaryti santuoką, tačiau atsakovė atsisakė. Su atsakove buvo gimdymo namuose, rūpinosi tik gimusiu sūnumi. Atsakovė 2015 m. spalio mėnesį paliko ieškovo namus, neleidžia matytis su vaiku, nenurodė atsakovui savo ir vaiko gyvenamosios vietos adreso. Nuo spalio mėnesio vaiką atsitiktinai matė vieną kartą. Paaiškino, kad šalių nesutarimai kildavo dėl ieškovo finansinės padėties, nes jo pajamos buvo apie 440 Eur. Vaikas sirgo, todėl jautėsi pinigų stygius. Gyvendamas kartu su atsakove ir vaiku, juo rūpinosi: keitė sauskelnes, žaisdavo, eidavo pasivaikščioti. Ieškovas dirba UAB „BNB Group“, pajamos 430 Eur, gyvena vienas asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Mano, kad vaikui išlaikyti per mėnesį pakanka 150 Eur. Patvirtino, kad nuo 2015 m. balandžio mėnesio išlaikymo vaikui neteikia.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriame prašė nuginčyti atsakovo A. M. tėvystę, nustatyti, kad M. B. tėvas yra A. J., palikti nepilnamečiui pavardę „B.“, priteisti iš ieškovo nepilnamečiui sūnui 180 Eur periodinį išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti iš ieškovo 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2014-09-08 iki 2015-08-14, nustatyti ieškovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarką: ieškovas su sūnumi matosi kas antrą sekmadienį po 2 valandas abiem tėvams dalyvaujant neutralioje teritorijoje, prieš tai suderinus susitikimo laiką ir konkrečią vietą, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.

Nurodė, kad ieškovas yra vaiko biologinis tėvas. Nesutinka, kad būtų pakeista vaiko pavardė, nes dokumentų keitimas sudarytų nemažai papildomų išlaidų ir sukeltų atsakovei nepatogumų. Ieškovo siūlomas 100 Eur periodinio išlaikymo dydis yra nepakankamas. Nesutiko sudaryti santuokos, nes ieškovas smurtavo, ieškovą paliko 2015-03-23, be to, ieškovas konflikto metu atsakovę išstūmė į laiptinę. Prieš tai ieškovo smurtą patyrė 2015 metų vasario mėnesį. Gimus vaikui negyveno pas ieškovą, nes jam priklausančiame bute vyko remontas. Ji gyveno motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur ieškovas lankydavosi. Kartu su ieškovu jo bute gyveno 1-2 savaites, vėliau patikslino, kad ieškovo bute su vaiku gyveno nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015-03-23. 2015 m. birželio mėnesį vėl pradėjo bendrauti, tačiau 2015 m. liepos mėnesį vėl susipyko. Vaikas nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio lankys darželį. Vaikas alergiškas laktozei, reikalingi vaistai, vitaminai, specialus maistas. Atsakovė yra veterinarijos gydytoja, planuoja nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio grįžti į darbą ir gauti 400 Eur darbo užmokestį. Mano, jog tam, kad ieškovo bendravimui su vaiku reikalingas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis.

Atsakovas A. M. su ieškiniu ir priešieškiniu dalyje dėl jo tėvystės nuginčijimo sutiko. Nurodė, kad jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-07 sprendimu. Po santuokos nutraukimo su atsakove bendravo viena kartą telefonu, kai ji laukėsi ir pranešė atsakovui, kad ji vaiko tėvu įrašys jį, nes su biologiniu vaiko tėvu yra susipykusi.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo bei nustatymo palaikė. Nurodė, kad keisti vaiko pavardės nebūtina, nes vaikas gimė nesusituokusiems asmenims, tėvų pavardės skirtingos. Palaiko atsakovės poziciją, kad ieškovas vaikui turi teikti 180 Eur periodinį išlaikymą bei sumokėti išlaikymo įsiskolinimą. Siūlė nustatyti 3 mėnesių ieškovo ir nepilnamečio vaiko pereinamąjį bendravimo laikotarpį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad A. M. nėra M. B. tėvas, o M. B. nėra A. M. sūnus; panaikino M. B. gimimo įrašo duomenis, kuriuose jo tėvu įrašytas A. M.; nustatė, kad A. J. yra M. B. tėvas, o M. B. yra A. J. sūnus; nurodė M. B. tėvu įrašyti A. J. ir pakeisti M. B. pavardę iš „B.“ į „J.“; nustatyti M. (B.) J. gyvenamąją vietą su I. B.; nustatyti A. J. ir nepilnamečio sūnaus M. (B.) J. bendravimo tvarką pereinamuoju laikotarpiu ir jam pasibaigus; priteisė iš A. J. M. (B.) J. periodinį 180 Eur išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-14) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė I. B. nepilnamečio vaiko M. (B.) J. naudai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš A. J. I. B. 810 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusi nuo 2015-04-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-08-14).

Teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko M. B., gimusio 2014-09-08, tėvu įrašytas atsakovas A. M., motina – I. B.. Nesant šalių ginčo, kad ieškovas yra nepilnamečio vaiko M. B. biologinis tėvas, DNR ekspertizė neskirta. Nesant ginčo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove.

Teismas sutiko su atsakovės pozicija, kad tam, jog ieškovas galėtų maksimaliai bendrauti su mažamečiu sūnumi, reikalingas pereinamasis laikotarpis. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko motinos darbo pereinamuoju laikotarpiu, sprendė, kad pirmąjį ir antrąjį mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo ieškovas su nepilnamečiu sūnumi bendrauja kiekvieną sekmadienį sūnaus gyvenamojoje vietoje nuo 10.00 val. ne mažiau kaip tris valandas atsakovei dalyvaujant. Trečiąjį ir ketvirtąjį mėnesį ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir kas antrą sekmadienį. Antradienį ir ketvirtadienį ieškovas pas sūnų atvyksta 18.00 val. ir sutartoje vietoje bendrauja iki 20.00 val., atsakovei dalyvaujant. Atsakovė dalyvauja ieškovui bendraujant su sūnumi. Ieškovas kas antrą sekmadienį į sūnaus gyvenamąją vietą atvyksta 10:00 val. pasiimti sūnaus ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą 15.00 val. Penktąjį mėnesį ieškovas su sūnumi bendrauja kiekvienos savaitės antradienį, ketvirtadienį ir kas antrą šeštadienį ir sekmadienį. Ieškovas antradienį ir ketvirtadienį į sūnaus gyvenamąją vietą atvyksta 18.00 val. ir sutartoje vietoje bendrauja iki 20.00 val., atsakovei dalyvaujant. Ieškovas kas antrą šeštadienį ir sekmadienį į sūnaus gyvenamąją vietą atvyksta 10.00 val. pasiimti sūnaus ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą šeštadienį ir sekmadienį 17.00 val.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ieškovas bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį, šeštadienį 10.00 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį 20.00 val. grąžina. Ieškovas gali bendrauti su sūnumi kiekvienos savaitės darbo dienomis, pasibaigus ugdymo procesui darželyje ar mokykloje, sūnaus pasiėmimo, grąžinimo laiką bei vietą suderinęs su atsakove. Šalims nesusitarus, ieškovas su sūnumi bendrauja antradienį ir ketvirtadienį, sūnų pasiimdamas iš ugdymo įstaigos ir 20.00 val. grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą. Vasaros laikotarpiu gali bendrauti 4 savaites. Šalys ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 dienos turi suderinti savo vasaros atostogų laiką taip, kad šalių atostogų laikotarpiai nepersidengtų. Šalims nesutarus dėl vasaros atostogų laikotarpių, su nepilnamečiu sūnumi neporinių metų liepos mėnesį atostogauja ieškovas, rugpjūčio mėnesį – atsakovė, porinių metų liepos mėnesį su nepilnamete dukra atostogauja atsakovė, rugpjūčio mėnesį – ieškovas.

Teismas nurodė, jog Lietuvoje susiformavę papročiai, kad vaikai paprastai turi savo tėvo pavardę, kai tėvas yra žinomas. M. socializacija, identiškumas, susijęs su pavarde, dar nėra susiformavęs, todėl vaiko pavardės pakeitimas išsaugotų su jo individualybe susijusius tėvo ir vaiko ryšius. Tuo remiantis tenkintas reikalavimas pakeisti vaiko pavardę.

Teismas pažymėjo, kad atsakovė šiuo metu nedirba, planuoja grįžti į darbą 2016 m. rugsėjo mėnesį, tikisi gauti apie 347,54 Eur (1 200 Lt) darbo užmokestį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės pajamas sudaro motinystės pašalpa – 229,45 Eur. Atsakovė su sūnumi gyvena motinai priklausančiame bute, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Ieškovo darbo užmokestis yra 435 Eur, nekilnojamojo turto neturi. Nustatė, jog vaiko poreikius atitinka 180 Eur periodinis išlaikymas.

Šalių paaiškinimai dėl vaiko priežiūros, rūpinimosi juo, šalių ir jų vaiko gyvenamosios vietos yra prieštaringi. Ieškovas teigė, kad jis rūpinosi vaiku nuo jo gimimo, o išlaikymo neteikia nuo 2015 m. balandžio mėnesio. Nesant įrodymų dėl išlaikymo teikimo, nerasta pagrindo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo iki 2015 m. balandžio mėnesio. Išlaikymo įsiskolinimas priteistas nuo 2015-04-01 iki 2015-08-14, t. y., 810 Eur (4,5x180).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti sprendimo dalį, kuria nepilnamečio vaiko pavardė pakeista iš „B.“ į „J.“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo reikalavimą; 2) pakeisti sprendimo dalį, kurioje iš ieškovo priteistas 810 Eur išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo 2015-04-01 iki ieškinio pateikimo dienos (2015-08-14), išlaikymo sumą padidinant iki 2 000 Eur, įsiskolinimą skaičiuojant nuo M. B. gimimo (2014-09-08) iki ieškinio padavimo dienos (2015-08-14); 3) pakeisti sprendimo dalį, kurioje nustatyta ieškovo A. J. ir nepilnamečio sūnaus M. B. bendravimo tvarka, t. y. nustatyti 12 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, skirstant jį į 3 dalis: 1-4 mėnesiai po teismo sprendimo įsiteisėjimo (bendravimo tvarkos 1 punktas), 5-8 mėnesiai po teismo sprendimo įsiteisėjimo (bendravimo tvarkos 2 punktas), 9-12 mėnesiai po teismo sprendimo įsiteisėjimo (bendravimo tvarkos 3 punktas); nustatyti, kad sūnui sulaukus 7 metų, ieškovas su nepilnamečiu sūnumi vasaros atostogų metu gali bendrauti 4 savaites (bendravimo tvarkos 8 punktas) bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Teigė, kad CK 3.167 straipsnio 1-2 dalyse nurodytas atvejis, kai vaikui pavardė nesuteikta. Civilinės metrikacijos taisyklių (2015-07-10 redakcija) 33.2 punktas nurodo, kad registruojant vaiko gimimą, jei vaiko motina nėra susituokusi su vaiko tėvu ir jei tėvystė nepripažinta ar nenustatyta, vaikui suteikiama motinos pavardė, tautybė ir jos nurodytas vardas. Vaiko pavardę be kito tėvo sutikimo galima keisti tik esant ypatingoms sąlygoms, kurių byloje nenustatyta.

Ieškovo ryšys su sūnumi dar nėra susiformavęs. Ieškovas nuo 2015 m. balandžio mėnesio matė sūnų tik vieną kartą, kas liudija apie jo abejingumą tėviškoms pareigoms. Vaiko ryšys su motina yra nuo gimimo, vaikas visada gyveno su motina. Pavardė „B.“ labiau atitinka vaiko interesus, nes vaikui patogiau turėti neutraliai skambančią pavardę nei rusišką, pavardė „J.“ sunkiau tariama ir rašoma, skiriasi nuo lietuviškų pavardžių, todėl vaikas lietuvių mokykloje gali patirti nepatogumų, motinai reikės su sūnumi lankytis gydymo, švietimo įstaigose.

Išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki ieškinio pateikimo dienos (2015-08-14), neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Sprendime yra prieštaringa išvada, kad ieškovas vienu metu atvykdavo pas atsakovę ir tuo pačiu gyveno kartu. Sutikus su teismo išvada, kad šalys nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. kovo pabaigos gyveno kartu, bendro gyvenimo laikas sudarė nepilnai 3 mėnesius. Nuo vaiko gimimo iki 2015 m. sausio pradžios, kai šalys pabandė gyventi kartu, praėjo 3 mėnesiai ir 22 dienos. Per šį laikotarpį sūnaus išlaikymui ieškovas turėjo skirti 668 Eur (skaičiuojant po 180 Eur per mėnesį). Įrodymų apie suteiktą išlaikymą ieškovas nepateikė. Teismas įrodymų nebuvimą vertino ieškovo naudai, nors pagal bendrą įrodinėjimo principą, ieškovas turėjo įrodyti savo teiginius apie išlaikymo teikimą. Ieškovas pripažino, kad apie vaiką žinojo dar iki jo gimimo, todėl gimus vaikui privalėjo teikti išlaikymą.

Apeliantės nuomone, bendravimo tvarkos pereinamasis laikotarpis yra per trumpas 2 metų amžiaus neturinčiam vaikui, nepažįstančiam ieškovo kaip tėvo. Pereinamasis laikotarpis turėtų būti 12 mėnesių, sulaukus kol vaikui sueis 3–3,5 m., kai jis galės rišliai kalbėti, reikšti savo norus. Ieškovas nesupranta vaiko dienos režimo, neturi patirties rūpintis vaiku. Bendravimo tvarkos 8 punkto sąlyga, leidžianti ieškovui praleisti su sūnumi 4 savaites vasaros laikotarpiu, turėtų būti pradėta įgyvendinti, kai sūnus sulauks 7 metų.

Teismas netenkino prašymo pateikti įrodymus apie nestabilią ieškovo psichiką –raštelių, kuriuose ieškovas grasino nusižudyti. Atsisakęs tenkinti atsakovės prašymą ir neišaiškinęs aplinkybių, susijusių su ieškovo psichine būkle, teismas nesaugojo nepilnamečio vaiko interesų, neužkirto kelio galimiems incidentams.

Ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Teigė, kad Civilinės metrikacijos taisyklių 33.2. punktas reikalauja, kad motina būtų nesusituokusi, ir kad vaiko tėvystė būtų nepripažinta. Vaiko tėvystė buvo nustatyta, vaiko tėvu buvo įrašytas buvęs atsakovės sutuoktinis A. M.. Atsakovė darė viską, kad tik apribotų tėvo teises į vaiką. Ieškovo leidimo suteikti vaikui atsakovės pavardę ieškovo niekas neprašė. Kadangi oficialiai vaiko tėvu ieškovas taps tik po sprendimo įsiteisėjimo, ginčyti vaikui suteiktą pavardę gali tik dabar.

Paaiškino, kad su atsakove gyveno ne tik nuo sausio mėnesio. Kol ieškovas atliko remontą savo bute, šalys gyveno atsakovės motinos bute. Prieš naujus metus persikėlė į ieškovo butą. Vaiko išlaikymas yra ne tik tiesioginės išlaidos, bet ir komunaliniai mokesčiai. Ieškovas apmokėjo komunalinius mokesčius, pirko maistą, atsakovė išlaikė vaiką.

Atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra nelogiška. Visų galimų situacijų aptarti neįmanoma. Ieškovas neneigė, kad praktiškai nieko nežino apie savo vaiką, tačiau pažymėjo, jog atsakovė neleisdavo su vaiku matytis.

Ieškovas niekada nesiskundė psichikos sutrikimais, įskaitoje įrašytas nebuvo, niekada nebuvo teistas, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis nepiktnaudžiauja ir nėra nuo jų priklausomas, prieš atsakovę nesmurtavo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinis procesas šiuo atveju vyksta dėl dalies pirmosios instancijos priimto sprendimo, t. y. dėl pakeistos vaiko pavardės, priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio bei dėl bendravimo su vaiku tvarkos sąlygų.

Dėl vaiko pavardės pakeitimo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė vaikui suteiktą motinos pavardę „B.“ į ieškovo (tėvo) turimą pavardę J..

Vaikas gimė 2014-09-08, jo gimimo liudijime įrašyta vaiko pavardė „B.“. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą pakeisti vaiko pavardę iš „B.“ į „J.“ motyvuodamas tuo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog Lietuvoje susiformavę papročiai, kad vaikai paprastai turi tėvo pavardę, ir sprendė, jog vaiko socializacija, identiškumas, susijęs su pavarde, dar nėra susiformavęs.

CK 3.167 straipsnio 1 dalis nurodo, jog kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi. CK 3.167 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad vaiko pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministro patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės. Atsižvelgus į tai, jog vaikas gimė 2014-09-08, taikoma Civilinės metrikacijos taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2012-06-01 iki 2015-07-10.

Civilinės metrikacijos taisyklių 53 punkte nurodyta, jog registruojant tėvystės pripažinimą, vaiko pavardė, tautybė įrašomi šių taisyklių 33.1 punkte nustatyta tvarka, registruojant tėvystės (motinystės) nustatymą, paliekama vaiko turima pavardė ir tautybė arba bendru vaiko tėvų sutarimu jam suteikiama tėvo (motinos) pavardė ir (ar) tautybė. Kadangi vaiko gimimo liudijime jau įrašyta vaiko pavardė, tai šioje byloje turi būti taikomas Civilinės metrikacijos taisyklių 33¹ punktas, kuriame nurodyta, jog vaiko pavardė keičiama vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog prioritetas turi būti teikiamas vaiko pavardės pastovumui, o keitimas galimas tais atvejais, kai tai yra pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003/2002). Dabartiniu metu suteikiant vaikui pavardę remtis papročiais, jog vaikui suteiktina tėvo pavardė, neteisinga, kadangi visuomeniniais santykiai keičiasi ir buvimas tėvu negali būti vienintelis pakankamas kriterijus vaiko pavardės parinkimui. Siekiant išvengti diskriminacijos dėl lyties būtina įvertinti visas su pavardės nustatymu susijusias aplinkybes. Vaikas turi pavardę, nuo pavardės suteikimo yra praėję daugiau kaip du metai, ieškovas su atsakove bendro ūkio nevedė, dėl tėvystės nustatymo kreipėsi po metų, prie nepilnamečio vaiko priežiūros bei auklėjimo neprisidėjo. Vaikas šiuo metu auga su atsakove, su kuria gyvens ir po tėvystės nustatymo. Atstovaujant vaiką įvairiose institucijose tiek vaikui, tiek juo besirūpinančiam asmeniui yra patogiau, nes vien iš pavardės matyti giminystės ryšys, dėl ko dažnai nereikalaujama pateikti papildomų dokumentų.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliantės teiginiais, jog vaiko pavardės pakeitimas nebuvo būtinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje teismas iš ieškovo nepilnamečiui vaikui priteisė 810 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-08-14). Atsakovės teigimu, įsiskolinimas sūnui turėjo būti priteistas nuo pat sūnaus gimimo, t. y. nuo 2014-09-08, nes byloje nėra įrodymų apie tai, kad išlaikymas vaikui buvo teikiamas nuo vaiko gimimo. Ne atsakovė turi įrodinėti, kad išlaikymas buvo neteiktas, o ieškovas turi įrodyti, kad išlaikymas buvo teiktas.

Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). Konkretaus momento nustatymas, nuo kada vienam iš tėvų tenka priteisto išlaikymo prievolė, yra fakto klausimas, kuris nustatomas pagal byloje esančias individualias aplinkybes. Sutiktina su apeliante, jog sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bylose, kuriose buvo nuginčyta vieno asmens tėvystė ir nustatyta kito asmens tėvystė, būtina analizuoti aplinkybę, ar iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, materialiai nesirūpino vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-11-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad įsiteisėjusiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-11-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1225-604/2013, buvo nutraukta atsakovės I. B. bei A. M. santuoka; minėtame sprendime nurodyta, jog šalys vaikų santuokos metu nesusilaukė, be to, šalys negyvena ir santuokinio gyvenimo (b. l. 40-41). Apeliantė bei atsakovas A. M. nurodė, jog po santuokos nutraukimo kartu negyveno, o ieškovas atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, jog su atsakove buvo nuo pat vaiko gimimo. Byloje nėra ginčo, jog vaiko gimimo liudijime tėvu įrašytas atsakovas A. M. neteikė išlaikymo vaikui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė išlaikymo įsiskolinimo priteisimo reikalavimą iš ieškovo (tikrojo vaiko tėvo). Ieškovas neginčijo pareigos mokėti išlaikymą bei jo įsiskolinimą, tačiau ginčas kilo dėl laikotarpio, už kurį turėjo būti priteistas išlaikymas.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl laikotarpio, kuriuo asmuo neteikė išlaikymo savo vaikams, t. y. dėl momento, nuo kada asmuo nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, asmuo, prašantis priteisti išlaikymo įsiskolinimą, turi nurodyti, nuo kada kitas tėvas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, o kitas tėvas – įrodinėti, jog išlaikymas buvo teiktas, o tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam (tėvui, kuris su vaiku negyvena) tenka pareiga įrodyti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2011-05-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius dokumentus, kuriuose užfiksuoti paaiškinimai dėl ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo kartu (b. l. 52-55, 57-58, 67-71, 82-85, 132-133), nustatė, jog ieškovo versija dėl bendro gyvenimo kartu su atsakove yra ta, kad ieškovas su atsakove kartu gyveno nuo vaiko gimimo (2014-09-08) iki maždaug 2015 m. kovo vidurio. Atsakovės versija buvo ta, kad šalys kartu gyveno tik labai trumpą laiką laikotarpiu nuo 2014-09-08 iki 2015 m. kovo vidurio. Teisėjų kolegija, išklausiusi 2016-02-01 teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovės paaiškinimų nustatė, kad ieškovo ir atsakovo santykiai buvo konfliktiški, šalys nuolat pykdavosi, išsiskirdavo ilgam laikui. Atsakovė paaiškino, jog gimus vaikui iš gimdymo namų važiavo tiesiai į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nuo 2014-09-08 iki 2014-12-21 gyveno be ieškovo, išskyrus trumpus laiko tarpus, kuomet susitaikydavo, bendrą gyvenimą kartu galėjo sudaryti apie 1-2 savaitės). Atsakovė taip pat nurodė, jog prieš Naujuosius metus (2014 m. gruodis) atsikraustė gyventi pas ieškovą į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kartu gyveno iki 2015 m. sausio mėnesio, tačiau 2015 m. sausio mėn. vėl susipyko su ieškovu ir išsikraustė, o 2015 m. vasario mėnesį susitaikė su ieškovu ir gyveno iki 2015-03-23 (2015-03-22 naktį susipyko ir 2015-03-23 atsakovė ieškovą palieka). Atsakovės teigimu, bendras gyvenimas kartu su ieškovu sudarė iki 1,5 mėnesio. Nors 2016-02-01 teismo posėdžio metu ieškovas teigė, kad bendras gyvenimas kartu su ieškove galėjo sudaryti kur kas ilgesnį laiką, nei 1,5 mėn., tačiau šių savo teiginių detaliau nepaaiškino, konkretaus laikotarpio nenurodė. Ieškovas teismo posėdžio metu aiškino, jog jo darbas buvo susijęs su komandiruotėmis, tad dažnai nebūdavo namie.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi civiliniame procese galiojančia tikėtinumo taisykle (išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus), sprendžia, jog iš šalių paaiškinimų įrodyta, kad ieškovas su atsakove bendrą ūkį, laikotarpiu nuo 2014-09-08 iki 2015-03-23, vedė du mėnesius (dvi savaites laikotarpiu nuo 2014-09-08 iki 2014-12-21; 2 savaites laikotarpiu nuo 2014-12-21 iki 2015 m. sausio mėn.; mėnesį nuo 2015 m. vasario mėn. pabaigos iki 2015-03-23). Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovei išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2014-09-08 iki 2015-03-23, išskaičiuojant du mėnesius bendro gyvenimo. Laikotarpis nuo 2014-09-08 iki 2015-03-22 sudaro 6,5 mėn. Atėmus du mėnesius, laikytina, jog ieškovas kartu su atsakove bendro ūkio nevedė 4,5 mėn. Nors ieškovas teigė, kad prisidėdavo materialiai prie vaiko išlaikymo ir laikotarpiu, kuomet kartu negyveno, tačiau neįrodė, jog išlaikymą teikė. Tokių duomenų ieškovas nepateikė nei bylos nagrinėjimo pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme metu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimas šioje byloje turėjo būti papildomai skaičiuojamas ne už 4,5 mėn., bet už 9 mėn. ir sudaryti 1 620 Eur. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistinas, išlaikymo įsiskolinimo sumą padidinant iki 1 620 Eur (180 Eur x 9 mėn.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Apeliantė nesutinka su skundžiamame sprendime nustatyta bendravimo tvarkos dalimi, nustatančia pereinamąjį laikotarpį.

Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis, 3.175 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išklausiusi 2016-02-01 teismo posėdžio garso įrašą nustatė, kad atsakovė reiškė reikalavimą nustatyti 4-6 mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvadose, nurodyta, jog šešių mėnesių pereinamasis laikotarpis yra per ilgas, pasiūlyta nustatyti ne ilgesnį, nei 3 mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Atsakovė apeliaciniame skunde prašydama nustatyti 12 mėnesių laikotarpį reiškia reikalavimus, kurių nereiškė pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nustatė ilgesnį 5 mėnesių pereinamąjį laikotarpį, nei teikė išvadas Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pati atsakovė teismo posėdžio metu teigė, jog vaikas yra bendraujantis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, dėl ilgesnio pereinamojo laikotarpio nustatymo.

Nustatant bendravimo su vaiku tvarką vadovaujamasi maksimalaus bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu principu. Praėjus pereinamajam laikotarpiui ir vaikui pradėjus pastoviai bendrauti su tėvu, tėvas išmoks suprasti vaiką bei juo pasirūpinti. Abiejų tėvų teisės bendravimo su vaiku požiūriu yra lygios, nesant išskirtinių aplinkybių tėvo atostogos su sūnumi negali pakenkti vaiko interesams. Tiek tėvas, tiek motina turi tokias pat galimybes pasirūpinti vaiku. Atsakovės teiginiai, jog 4 savaičių atostogos galėtų būti taikomos tik nuo 7 metų amžiaus, yra nepagrįsti.

Dėl įrodymų nepriėmimo

Apeliantė teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė jos pateiktų įrodymų, kurie pagrindžia ieškovo nestabilią psichikos būklę. Tačiau teismo posėdyje atsakovės prašymas buvo netenkintas, kadangi atsakovė teismo posėdžio metu tokių dokumentų nepateikė. Atsakovė ir su apeliaciniu skundu teismui nepateikė jokių papildomų įrodymų, nesuformulavo prašymo juos prijungti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė suteikti galimybę apeliantei pateikti naujus įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas panaikina ar pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Nagrinėjamu atveju iš atsakovės ieškovui buvo priteistas 41 Eur žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą dėl pavardės pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus šią sprendimo dalį dėl pavardės pakeitimo, panaikinamos ir iš atsakovės priteistas 41 Eur žyminis mokestis ieškovo naudai.

Atsakovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl 2 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo, už kurį turėjo būti sumokėtas 60 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šis reikalavimas buvo patenkintas 81 proc. (2 000 Eur – 100 proc.; 1 620 Eur – X proc.). Taigi iš ieškovo valstybės naudai turi būti papildomai priteista 24,30 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kitos bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos teisingai, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Atsakovė už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 118 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį sudarė 41 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko pavardės (patenkintas), 41 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos (atmestas) bei 36 Eur žyminis mokestis už ginčijamą 1 190 Eur įsiskolinimo sumą (patenkinta iš dalies, t. y. priteista 810 Eur suma, kas sudaro 68 proc. (1 190 Eur – 100 proc.; 810 Eur – 68 proc.) bei 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 130, 138). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 65,48 Eur (41 Eur + 24,48 Eur (36 Eur X 68 proc.) = 65,48 Eur) žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į patenkinto apeliacinio skundo apimtį protinga atsakovei atlyginti 2/3 arba 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria pakeista nepilnamečio vaiko M. B. pavardė iš „B.“ į „J.“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo atmesti.

Padidinti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 1 620 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt eurų).

Sumažinti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo A. J. naudai priteistas 82 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme iki 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro).

Padidinti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 93,84 Eur iki 118,14 Eur (šimtas aštuoniolika eurų 14 euro centų).

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 465,48 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 48 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.