- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- eII-4-1079/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00076-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pažeidėjas
- T. B.
- Advokatai
- Mindaugas Normantas
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.3.1Mažai pavojinga veika (ANK 12 str.)
- 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai T. B. (nuotoliniu būdu, per konferencinę programą ZOOM),
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokatui Mindaugui Normantui (nuotoliniu būdu, per konferencinę programą ZOOM),
dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui (nuotoliniu būdu, per konferencinę programą ZOOM),
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo T. B. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11434-2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2025 m. lapkričio 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūno nutarimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11434-2025, T. B. nubausta už tai, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. 18.15 val., (duomenys neskelbtini)1,300 km, vairuodama transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baigdama lenkti sunkiasvorę transporto priemonę – vilkiką (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad ji galės saugiai grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydama lenkiamai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Tokiais savo veiksmais T. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 136.5 punktų reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje. T. B. už minėto administracinio nusižengimo padarymą, paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2025 m. gruodžio 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos T. B. ir jos atstovo advokato Mindaugo Normanto skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11434-2025 (toliau – ir skundžiamas nutarimas), iš kurio turinio matyti, jog pareiškėja T. B. ir jos atstovas nesutinka su priimtu nutarimu, mano, jog šios administracinės bylos tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai pagrindžiančių T. B. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo už kurį ji yra nubausta, skundžiamas nutarimas yra grindžiamas prielaidomis, nemotyvuotas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
3. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjos T. B. ir jos atstovo skundo netenkinti, Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad 2025 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-11434-2025 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis įstatymo nuostatomis, todėl su administracinėn atsakomybėn patrauktos T. B. ir jos atstovo skundu, nesutinka. Pažymėta, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (nuotraukos, ekspertizės aktas, eismo įvykio schema, administracinio nusižengimo protokolas, apklausų protokolai ir kt.) administracinėn atsakomybėn patrauktos T. B. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, konstatuoti. Remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos T. B. kaltė, padarius administracinį nusižengimą įrodyta, o pareiškėjos atstovo nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teisenai pareiškėjos atžvilgiu nutraukti ir nešalina jos administracinės atsakomybės dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja – administracinėn atsakomybėn patraukta T. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su priimtu nutarimu nesutinka, nes eismo įvykio metu ji nukentėjo. Važiuodama su dukra į (duomenys neskelbtini), tiesiu gerai matomu keliu, ji aplenkusi vilkiką grįžo į savo eismo juostą ir dėl jai neaiškių priežasčių, vairuojamo automobilio greitis pradėjo lėtėti. Pradėjo spausti „gazo“ pedalą, tačiau automobilio greitis nedidėjo, stabdžio pedalo nespaudė. Kai taip nutiko, ji įjungė avarinį signalą ir traukėsi į kelkraštį. Jai jau būnant kelkraštyje priartėjo aplenktas vilkikas ir rėžėsi į jos vairuojamo automobilio galo kairį kampą. Po smūgio jos vairuojamas automobilis buvo nustumtas nuo kelio. Sako pati prisikvietusi greitąją med. pagalbą ir policiją. Atvykusi greitoji med. pagalba suleido jai vaistus nuo skausmo, norėjo vežti į ligoninę, bet ji atsisakė, nes jai rūpėjo dukros sveikata, nenorėjo jos palikti, patyrė didelį šoką ir stresą. Kitą dieną, jai prasidėjo galvos ir sprando skausmai, draugė ją vežė į (duomenys neskelbtini). Po tos avarijos ant kojos vis dar tebėra guzas. Ji važiavo apie 90 km/h greičiu. Aplenkus, truputį pavažiavus, net nepajuto pati, kaip pradėjo lėtėti. Neatsimena, kiek laiko aplenkusi vilkiką važiavo normaliai, nes daug laiko praėjo ir negali atsakyti tiksliai. Mašina pradėjo lėtėti, ji įsijungė avarinį ir pradėjo trauktis į šalikelę, bet nespėjus pasitraukti pajuto smūgį į galą. Sako, jog į šalikelę pasitraukti ji nespėjo. Su ekspertizės aktu yra susipažinusi, tačiau ji su juo nesutinka, nepriklausomo eksperto nekvietė. Pareiškėjos nuomone, automobilis jau buvo kelkraštyje. Teigia, jog dešinės pusės ratai buvo pasislinkę į nevažiuojamą dalį, tačiau ji nebuvo nustojusi važiuoti, automobilis dar riedėjo. Išlipęs iš sunkvežimio vairuotojas paklausė jos, kodėl ji įsijungė avarinį ženklą, tačiau ji nelabai su juo kontaktavo, nes buvo šoko, streso būsenoje. Automobilio lėtėjimo tempo negali pasakyti. Matė, kas vyksta jai už nugaros, tačiau kai pradėjo lėtėti pasimetė ir nežino, ar žiūrėjo į galinį vaizdo veidrodėlį. Tvirtina, jog automobiliui buvo nustatytas gedimas, kurį nustatė jos vyras, tačiau į sertifikuotą servizą nesikreipė. Nors ekspertizėje rašo, kad yra jos mašinos stabdymo žymės, tačiau ji nestabdė. Nežino, iš kur pareigūnai nustatė, bet stabdymo žymių nebuvo, nes ji tikrai nestabdė. Taip pat nežino, ar teisingai po įvykio apklausta viską nurodė, nes buvo šoko, streso būsenoje, dar neatsigavusi. Tuo pačiu nurodė, jog yra susipažinusi su visa bylos medžiaga, apklausomis. Nors sunkvežimio vairuotojas sakė, kad ji staigiai stabdė, tačiau kodėl jis taip sakė nežino, nes ji nestabdė. Teigia, kad sunkvežimio vairuotojo veiksmai sąlygojo šį eismo įvyki, tačiau ji nežino dėl ko. Todėl, kad jis atsitrenkė į jos automobilio galą. Pripažįsta, kad jos automobilis lėtėjo, sugedo.
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktos T. B. atstovas advokatas Mindaugas Normantas, teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra grindžiamas prielaidomis, selektyviai vertinant bylos duomenis ir pažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principus.
Atsiliepimas
6. Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus, atstovas Donatas Milius, palaikė atsiliepimą jame išdėstytais motyvais bei prašė pareiškėjos T. B. ir jos atstovo skundą atmesti. Pažymėjo, jog Kelių eismo taisyklės buvo pažeistos būtent T. B. veiksmais, jai neužtikrinant saugaus eismo aplenkus transporto priemonę. Galbūt ir buvo kažkoks pareiškėjos automobilio gedimas (ar ne gedimas), ar pačios T. B. nesusipratimas vairuojant transporto priemonę dėl kažkokių traukos praradimų, tačiau akivaizdu tai, kad vis tik buvo jos vairuojamos transporto priemonės stabdymas. Tiek ekspertizės akte nurodoma, tiek ir pati ekspertė patvirtino, kad pareiškėja vairuojamą automobilį stabdė, nes buvo stabdymo žymės, kurios matomos nuotraukose, pažymėtos ekspertizės akte ir, nors stabdymas buvo neintensyvus, tačiau stabdymas kaip toks buvo neginčytinai užfiksuotas. Tai patvirtino apklausta ekspertė teismo posėdžio metu, taip pat tai nurodyta ekspertizės akte bei matosi nuotraukose. Institucijos atstovas nurodė, jog T. B. neužtikrino saugumo – saugaus grįžimo į savo eismo juostą aplenkus sunkiasvorę transporto priemonę. Nurodė, jog pareiškėjai paskirta nuobauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl nėra jokio pagrindo Institucijos nutarimo naikinti ar jį pakeisti, prašo pareiškėjos skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas B. Š. paaiškino, jog įvykio dieną vilkiku važiavo darbo reikalais, pakrautos buvo 24 tonos. Pamatė per veidrodėlį, kad kažkas lenkia. Tuo metu važiavo apie 80 km/h greičiu. Nekreipė dėmesio, bet tik aplenkęs (duomenys neskelbtini) automobilis, važiuojamojoje dalyje jį užkirto, sako, jog nei stabdžių lemputės užsidegė, nei posūkio signalą įjungė, nei avarinio. Sako nesupratęs, kas nutiko jį aplenkusiam automobiliui, kokia 20-30 metrų atstumu, net stabdyti nespėjo. Paaiškino, kad būtų kairiau pasukęs, bet dvi mašinos važiavo priešprieša, būtų susidūręs su jomis kaktomuša. Bandė kažkaip tai vengti, pralįsti, tačiau teko kampu trenktis į staiga sustojusį automobilį. Jį aplenkęs automobilis (duomenys neskelbtini) nebuvo nuvažiavęs į kelkraštį, jis buvo ant važiuojamosios kelio dalies. Nerodė posūkio į dešinę, viskas įvyko akimirksniu, tik aplenkė ir viskas. Tuo metu jis vaizdo registratoriaus neturėjo, dabar turi. Jis sustojo prie ašinės linijos. Po smūgio automobilį (duomenys neskelbtini)nubloškė į kelkraštį. Buvo nubėgęs prie to kito automobilio, paklausė kas nutiko, tačiau ji tepasakė: „variklis, ką man vyras pasakys“. Greitoji med. pagalba buvo atvažiavusi.
8. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. G. paaiškino, jog tą dieną su savo draugu J. S. važiavo iš (duomenys neskelbtini). Prieš juos važiavo automobilis (duomenys neskelbtini) ir sunkvežimis. Jie važiavo automobiliui (duomenys neskelbtini) iš paskos. Matė, kaip automobilis (duomenys neskelbtini) aplenkė sunkvežimį ir tik aplenkus sunkvežimį, pamatė, kad šis staigiai pradėjo stabdyti ir nustūmė automobilį (duomenys neskelbtini) į kelkraštį. Važiavo apie 80 km/h greičiu. Vairavo J. S., o jis sėdėjo šalia, keleivio vietoje. Po įvykio bendravo su sunkvežimio vairuotoju, moteris vairavusi (duomenys neskelbtini) juos ignoravo. Paaiškino, jog jie važiavo kokias 2 minutes paskui automobilį (duomenys neskelbtini)ir tada šis automobilis pradėjo lenkti sunkvežimį. Nematė per sunkvežimi, kad automobilis (duomenys neskelbtini)grįžo į savo juostą, tačiau automobiliui (duomenys neskelbtini)tik aplenkus, sunkvežimis dėjo ant stabdžių, nes kaip supranta, automobilis (duomenys neskelbtini)pradėjo stabdyti ar pan. Kaip automobilis (duomenys neskelbtini)stabdė nematė, nes sunkvežimis trukdė, matė, tik kaip vilkikas stabdė. Nežino dėl ko taip įvyko, kalbėjo tik su vilkiko vairuotoju. Vilkikas pradėjo stabdyti iškart, kai jį aplenkė. Pamatė, kad sulėtėjo ir, kad „stop“ užsidegė. Po „stop“ užsidegimo, po kokių 2–3 sekundžių, pamatė dulkes, kaip automobilį (duomenys neskelbtini)nustūmė į šoną.
9. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. S. paaiškino, jog su draugu važiavo iš (duomenys neskelbtini) ar iš (duomenys neskelbtini), tiksliai nepamena, pravažiavus posūkį, vingį, matė važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), jau pradedantį lenkimo manevrą. Jo vairuojamo automobilio atstumas nuo automobilio (duomenys neskelbtini)buvo apie 500 metrų. Automobiliui (duomenys neskelbtini)tik aplenkus sunkvežimį, po 1–2 sekundžių automobilį (duomenys neskelbtini)iškarto nubloškė į kelkraštį. Vilkikas važiavo kokių 80 km/h su trupučiu greičiu. Po lenkimo iškart užsidegė vilkiko „stopai“ ir nuo kelkraščio į orą pakilo dulkės. Sako, jog jam nereikėjo staigiai stabdyti. Moteris pasakė, kad jai buvo kažkas su automobiliu ir pradėjo stabdyti, o vilkiko vairuotojas pasakė, kad viskas įvyko greitai. Greitis buvo iki 95 km/h, ne daugiau 100 km/h. Automobiliui (duomenys neskelbtini)iš paskos jis važiavo apie 1–2 minutes. Nuo vilkiko buvo gal 400 metrai, tiksliai nežino.
10. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. K. paaiškino, jog dirbant reagavimo ekipaže buvo išsiųsti į eismo įvykį kelyje (duomenys neskelbtini), atkarpoje tarp (duomenys neskelbtini). Atvažiavus šalikelėje buvo lengvasis automobilis, griovyje nuvažiavęs ant važiuojamosios dalies stovėjo sunkiasvorė transporto priemonė. Lengvajam automobiliui buvo sulankstytas galas. Aiškinantis aplinkybes, sunkiasvorio vairuotojas paaiškino, kad jam važiuojant link (duomenys neskelbtini), jį aplenkė lengvasis automobilis ir staiga pradėjo stabdyti, todėl jis trenkėsi jam į galą. Lengvojo automobilio vairuotoja, jeigu gerai pamena, tai su ja bendraujant realiai, ji panašiai analogiškai paaiškino, kad kai ji aplenkė sunkiasvorę transporto priemonę, jos automobiliui atsirado kažkoks gedimas ir automobilis savaime pradėjo stabdyti. Į įvykio vietą buvo atvykęs greitosios med. pagalbos ekipažas, ją apžiūrėjo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. S. paaiškino, jog prisimena, kad vyko į eismo įvykį, tačiau visų aplinkybių tiksliai neprisimena, nes praėjo nemažai laiko. Atvykus į įvyki, pareiškėja paaiškino, kad ji aplenkė ir jos mašina sugedo. Kitos transporto priemonės vairuotojas nurodė, kad jį aplenkęs automobilis staigiai pradėjo stabdyti, todėl jis nebeturėdamas kur dingti atsitrenkė. Pareiškėja pakartojo, kad ji aplenkė automobilį ir, kad ne ji stabdė, o automobilis pradėjo stabdyti. Nurodė, jog vykdė liudytojų apklausą, išmatavo įvykio vietą, sudarė eismo įvykio schemą, tačiau dabar tiksliai neatsimena visų atliktų procesinių veiksmų. Paaiškino, kad kai yra galimybė įvykio schema turi būti duodama pasirašyti įvykio vietoje.
12. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoja – ekspertė E. G. – G. patvirtino ekspertizės akte išdėstytas išvadas bei pažymėjo, jog negali tiksliai atsakyti, ar automobiliui (duomenys neskelbtini) buvo gedimas, ar tiesiog neintensyviai buvo stabdoma. (duomenys neskelbtini) automobilio stabdymo pėdsakai yra neryškūs, o dėl kokių priežasčių, ar dėl to, kad pareiškėja nemaksimaliai užstabdė, ar dėl gedimo, negali atsakyti. Duomenų apie tai, kad automobiliui nutiko kažkoks gedimas atliekant ekspertizę nebuvo teikta. Patvirtino, kad smūgio į (duomenys neskelbtini) automobilį metu, (duomenys neskelbtini) automobilis buvo ant važiuojamosios kelio dalies, kaip nurodyta ekspertizės akte. Vilkiko stabdymas buvo intensyvus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
13. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nagrinėjant bylą skundo ribose, be kita ko, vadovaujamasi ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžiančia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
14. Pažymėtina, jog bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis). Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019). Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020)
15. Byloje pateiktas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 51–ANR–P-1000-2025 (ROIK 25278846669) liudija, jog T. B. jis buvo surašytas 2025 m. liepos 28 d. 11.13 val., už tai, kad ji 2024 m. rugsėjo 23 d., 18.15 val., (duomenys neskelbtini) 1,300 km, vairuodama transporto priemonę, baigdama lenkti sunkiasvorę transporto priemonę, neužtikrino, kad ji galės saugiai grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydama lenkiamai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Administracinio nusižengimo protokole, nurodyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data ir laikas – 2025 m. rugsėjo 9 d. 10.00 val. Pareiškėja administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo.
16. Vertinant T. B. atstovaujamos advokato skundo argumentų pagrįstumą, būtina pažymėti, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinka pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatymo nuostata, kad įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-18-648/2017).
17. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. gegužės 16 d. ekspertizės akte Nr. 11Š-207(24) nurodoma:
17.1 Šio eismo įvykio kilimo mechanizmas buvo toks: vilkiko (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) vairuotojas B. Š., važiuodamas kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešine puse kryptimi link (duomenys neskelbtini), sureagavo stabdymui į jį aplenkusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ mažėjantį važiavimo greitį. Užstabdytas transporto priemonių junginys judėjo apie 26,2 m atstumą ir, būdamas ties dešinės kelio važiuojamosios dalies viduriu, priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į priekyje kairės pusės ratais dešine kelio važiuojamąja dalimi, o dešinės pusės ratais dešinio kelkraščio asfaltuota dalimi, tikėtina, stabdymo režimu judėjusio minėto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinės dalies kairę pusę dešiniau bagažinės dangčio kairio krašto, pastarajam kelio ilgio atžvilgiu priekiniu dešiniu ratu būnant ties 6 paveiksle baltu ovalu pažymėta jo pėdsako krypties pasikeitimo vieta. Kontakto pradžios momentu metu tarp vilkiko priekinės dalies ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinės dalies buvo smailus kampas, atviras link transporto priemonių kairiųjų šonų, o susidūrimo metu transporto priemonės persidengė apytiksliai per 0,7 m pločiu. Po susidūrimo „(duomenys neskelbtini)“ slydo į priekį ir dešinę, į eismo įvykio vietoje fiksuotą padėtį, o užstabdytas vilkikas su puspriekabe judėjo į priekį, kol sustojo eismo įvykio vietoje fiksuotoje padėtyje. Tikėtinos transporto priemonių padėtys eismo įvykio vietoje grafiškai pavaizduotos 8 paveiksle.
17.2 Iš tyrimui pateiktos bylos medžiagoje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ važiavimo greičio prieš pat eismo įvykio kilimą.
17.3 Vilkikas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini) prieš pat eismo įvykio vietoje užfiksuotų jo stabdymo pėdsakų pradžią judėjo apie 72 km/h greičiu.
17.4 Iš tyrimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų nėra galimybės nustatyti, koks buvo atstumas tarp eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių pradėjus mažėti vilkiką su puspriekabe aplenkusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greičiui bei jo greičiui sumažėjus iki iš paskos judėjusio minėto transporto priemonių junginio greičio.
17.5 Jeigu vilkiką su puspriekabe aplenkusio ir staiga stabdomo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis sumažėjo iki paskui judėjusio aplenkto minėto transporto priemonių junginio greičio tarp transporto priemonių esant didesnei nei 32,4 metrų distancijai, tai vilkiko vairuotojas B. Š., laiku stabdydamas vairuojamą transporto priemonių junginį, turėjo techninę galimybę neatsitrenkti į priekyje lėtėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galą.
17.6 Jeigu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ aplenkus vilkiką su puspriekabe buvo staiga stabdoma (staiga mažėja automobilio greitis) ir pastarojo greičiui sumažėjus iki iš paskos judėjusio minėto transporto priemonių junginio greičio tarp transporto priemonių buvo mažesnė nei 32,4 metrų distancija, tai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos T. B. veiksmai, – baigiant lenkti grįžusi į dešinę kelio važiuojamosios dalies pusę sudarė kliūtį lenkiamam vilkikui su puspriekabe, vairuojamam B. Š., – techniniu požiūriu, buvo nepriimtini ir buvo pagrindiniu šio eismo įvykio kilimo sąlyga.
17.7 Jeigu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ aplenkus vilkiką su puspriekabe buvo staiga stabdoma (staiga mažėja automobilio greitis) ir pastarojo greičiui sumažėjus iki iš paskos judėjusio minėto transporto priemonių junginio greičio tarp transporto priemonių buvo didesnė nei 32,4 metrų distancija, tai vilkiko vairuotojo B. Š. veiksmai, – laiku nestabdė vairuojamo vilkiko, – techniniu požiūriu, buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.
18. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad atsakomybė vairuotojams už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, o to paties straipsnio 7 dalyje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo 10 Eur iki 12 Eur. Pareiškėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, nes vairuodama transporto priemonę, baigdama lenkti sunkiasvorę transporto priemonę, neužtikrino, kad ji galės saugiai grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydama lenkiamai transporto priemonei ir su ja susidūrė.
19. Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
20. Kelių eismo taisyklių 136.5. papunktis numato, jog vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei.
21. Nagrinėjamos bylos kontekste, teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo konkrečiu atveju pareiškėja T. B. iš esmės nesutinka su ekspertizės aktu ir nurodo, jog: „mašina pradėjo lėtėti, ji įsijungė avarinį ir pradėjo trauktis į šalikelę, bet nespėjus pasitraukti pajuto smūgį į galą. <...> Su ekspertizės aktu yra susipažinusi, tačiau ji su juo nesutinka, nepriklausomo eksperto nekvietė <...> Nors ekspertizėje rašo, kad yra jos mašinos stabdymo žymės, tačiau ji nestabdė. Nežino, iš kur pareigūnai nustatė, bet stabdymo žymių nebuvo“, tačiau teismas abejoti ekspertizės akte padarytomis išvadomis pagrindo neturi, kadangi ekspertizę atlieka kompetentingi specialistai, turintys būtiną išsilavinimą ir tam reikalingų specialiųjų žinių.
22. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog eismo įvykio metu jos vairuojamam automobiliui buvo nustatytas gedimas, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes teismui nepateikta, išskyrus pareiškėjos teiginį, jog automobilio gedimą nustatė jos draugas, tačiau į sertifikuotą servizą pareiškėja nesikreipė. Pareiškėja teismo posėdžio metu taipogi nurodė, kad sunkvežimio vairuotojo veiksmai sąlygojo šį eismo įvyki, tačiau teismo vertinimu tokie pareiškėjos teiginiai vis tik laikytini subjektyvia pareiškėjos nuomone.
23. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog byloje apklausti liudytojai nematė ir objektyviai negalėjo matyti to, kas vyko kai eismo įvykio metu T. B. automobilis aplenkė B. Š. vairuojamą vilkiką, nes liudytojai važiavo sunkvežimiui iš paskos, maždaug už 400-500 metrų atstumu, todėl šie liudytojai negalėjo matyti T. B. vairuojamo automobilio, jo greičio pokyčio, stabdymo šviesų signalų veikimo, nes priekyje jų automobilio važiavo sunkvežimis.
24. Atkreiptina dėmesys, jog eismo įvykio liudytojas J. S. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog: „Automobiliui (duomenys neskelbtini)tik aplenkus sunkvežimį, po 1–2 sekundžių automobilį (duomenys neskelbtini)iškarto nubloškė į kelkraštį. <...> Po lenkimo iškart užsidegė vilkiko „stopai“ ir nuo kelkraščio į orą pakilo dulkės“, o liudytojas D. G. apklaustas teisme, nurodė, jog: „Matė, kaip automobilis (duomenys neskelbtini)aplenkė sunkvežimį ir tik aplenkus sunkvežimį, pamatė, kad šis staigiai pradėjo stabdyti ir nustūmė automobilį (duomenys neskelbtini)į kelkraštį. <...> Paaiškino, jog važiavo kokias 2 minutes paskui automobilį (duomenys neskelbtini)ir tada šis automobilis pradėjo lenkti sunkvežimį. Nematė per sunkvežimi, kad automobilis (duomenys neskelbtini)grįžo į savo juostą, tačiau tik aplenkus, sunkvežimio vairuotoja dėjo ant stabdžių <...> Kaip automobilis (duomenys neskelbtini)stabdė nematė, nes vilkikas trukdė, matė, tik kaip vilkikas stabdė. <...> Vilkikas pradėjo stabdyti iškart, kai jį aplenkė. Pamatė, kad sulėtėjo ir, kad „stop“ užsidegė. Po „stop“ užsidegimo, po kokių 2–3 sekundžių, pamatė dulkes, kaip automobilį (duomenys neskelbtini) nustūmė į šoną“. Pažymėtina, jog minėti liudytojai analogiškas aplinkybes nurodė apklausiami policijos pareigūno nagrinėjusio administracinio nusižengimo bylą. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų duotų parodymų patikimumu.
25. Taigi teismas pritaria pareiškėjos atstovui tik dėl aplinkybės, jog liudytojai negalėjo matyti ir nematė T. B. vairuojamo automobilio, nes vilkikas užstojo, tačiau liudytojai neabejotinai patvirtino, jog automobiliui (duomenys neskelbtini)tik aplenkus vilkiką ir grįžus į savo juostą, iškart užsidegė vilkiko stabdžių šviesos ir vilkikas pradėjo staigiai stabdyti.
26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis, nagrinėjamu atveju, nors skunde pareiškėja T. B. atstovaujama advokato ir nurodo, jog iš „atliktos ekspertizės ir padarytų išvadų akivaizdu, kad nėra galimybės nustatyti atstumo, buvusio tarp transporto priemonių kai T. B. vairuojamas automobilis aplenkė vilkiką su puspriekabe ir kai jis pradėjo lėtėti iki eismo įvykio, todėl padaryti kategoriškos išvados, kas šiuo atveju kaltas ir kieno konkrečiai veiksmai buvo autoįvykio kilimo sąlyga nėra galimybės“, tačiau įvertinus aukščiau nurodytų liudytojų parodymus pateikto ekspertizės akto išvadų kontekste, vis tik, teismas turi pagrįstą pagrindą daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju eismo įvykio kilimo priežastis vis tik buvo pareiškėjos T. B. veiksmai, pažeidžiantys kelių eismo taisyklių reikalavimus.
27. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad skundžiamą nutarimą surašęs Institucijos pareigūnas įvertino surinktų duomenų visetą ir nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pareiškėjai T. B. už administracinio nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymą paskyrė nuobaudą – 11 Eur bauda. Taigi pareiškėjai už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarymą buvo skirta vidutinio dydžio nuobauda.
28. Už administracinio nusižengimo padarymą skirtinos administracinės nuobaudos paskirtis įtvirtinta ANK 22 straipsnyje. Iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos T. B. skundas atmestinas, o skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 11 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11434-2025, paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos T. B. skundą atmesti.
Palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-11434-2025 nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos priėmimo, gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.