Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-11-14 · Administracinė byla Nr. eI2-2899-422/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-14
Bylos Nr.
eI2-2899-422/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00751-2020-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Šarka, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Kristina Pranevičienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2899-422/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00751-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 7.3.1; 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Šarkos, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovams advokatei Kristinai Pranevičienei ir įgaliotam atstovui P. M.,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Jolitai Nemeikšienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs, prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329; 2) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1365 dalį, kuria buvo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329; 4) įpareigoti atsakovą VSDFV priimti naują sprendimą dėl dalies, kuria buvo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329; 5) panaikinti VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (6.5)1-2901; 6) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-3401 dalį dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio; 7) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-3407 dalį dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio; 8) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-134 dalį dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio; 9) įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių priimti naujus sprendimus dėl neteisingo pareiškėjo pensijos apskaičiavimo; 10) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas ir jo atstovai patikslintą skundą prašė patenkinti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. spalio 15 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą, kuriame prašė įskaityti į jo darbo stažą pensijos apskaičiavimui laikotarpį nuo 1974 m. iki 1979 m., kada pareiškėjas mokėsi Kauno politechnikos institute, ir pateikti informaciją, kaip buvo apskaičiuota pareiškėjo pensija. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius 2019 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329, kuriuo prašymo dėl mokymosi laikotarpio įskaitymo į stažą netenkino. Pareiškėjas pateikė skundą VSDFV, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5)I-1365 ir panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E48355, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta senatvės pensija nuo 2019 m. balandžio 15 d., įpareigojo VSDFV Kauno skyrių priimti naujus sprendimus dėl senatvės pensijos skyrimo pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 11 d. Taip pat įpareigojo VSDFV Kauno skyrių atsakyti į pareiškėjo prašymus iš naujo, o VSDFV Kauno skyriaus 2019 m lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329 paliko galioti.

Pareiškėjo nuomone, ginčijami VSDFV Kauno skyriaus 2019 m lapkričio 7 d. sprendimas Nr. (10.1) DV_S-68329 ir VSDFV 2020 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1365 yra nemotyvuoti, juose trūksta teisinių ir faktinių argumentų, iš jų turinio pareiškėjui visiškai neaišku, kaip buvo apskaičiuotas jo senatvės pensijos dydis. Ginčijamuose sprendimuose nepaaiškinta, kokiu pagrindu atsakovas atsisakė įskaityti pareiškėjo studijas Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. į darbo stažą pensijos apskaičiavimo tikslais, nes pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, darbuotojams, kurie pradėjo dirbti prieš studijas, vėlesnis studijų laikotarpis buvo įskaitomas į darbo stažą. Be to, ginčijamame VSDFV Kauno skyriaus sprendime nurodyti neatitinkantys tikrovės faktai dėl pareiškėjo darbo stažo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „ (duomenys neskelbtini) “: 1992 m. gruodžio 15 d. – 1993 m. balandžio 15 d. (4 mėn. ir 1 d.); 1993 m. birželio 15 d. – 1993 m. birželio 30 d. (16 d.); 1993 m. rugsėjo 15 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. (3 mėn. ir 17 d.). Pareiškėjo 1992 m. gruodžio 1 d. socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog jo darbo stažas, įgytas iki 1994 m. sausio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėtų būti nepertraukiamas nuo 1991 m. vasario 20 d. iki 1995 m. sausio 2 d. Toks įrašas atliktas atsakovo, išduodant socialinio draudimo pažymėjimą vietoj pareiškėjo turėtos darbo knygelės, kuri liko pas atsakovą. Pareiškėjo senatvės pensija turi būti apskaičiuota ir paskirta pagal jo įgytą darbo stažą, kuris pagrįstas rašytiniais įrodymais. Atsakovas be jokio teisinio pagrindo reikalauja iš pareiškėjo pristatyti dokumentus, jog jis atliko gamybinę praktiką Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. Apie tokios pažymos pateikimą pareiškėjas nebuvo informuotas atsakovo nei žodžiu, nei raštu. Atsakovas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Viešojo administravimo subjekto reikalavimas pateikti dokumentus ir informaciją, kurie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, laikomas biurokratizmu.

Pareiškėjas iš esmės tapačiais argumentais ginčijo ir VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (6.5)1-2901, VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3401, VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3407, VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-134 (jų dalis) dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. VPE-SP1E-3401 pareiškėjui buvo paskirta senatvės pensija nuo 2018 m. gruodžio 11 d., atsižvelgiant į dokumentus, pateiktus 2019 m. birželio 11 d. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3407 pareiškėjo senatvės pensijos dydis buvo atnaujintas (perskaičiuotas) nuo 2019 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į visą per 2018 metus įgytą stažą ir pensijos apskaitos vienetus. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE SP5-134 nuo 2019 m. lapkričio 1 d. patikslintas pareiškėjo senatvės pensijos dydis, atsižvelgiant į 2019 m. spalio 15 d. pateiktus dokumentus. Šiais sprendimais VSDFV Kauno skyrius nusprendė, kokius laikotarpius įskaityti į stažą, pagal kokios trukmės stažą ir pagal kokį apskaitos vienetų skaičių apskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensiją. Pareiškėjas dėl minėtų sprendimų pateikė skundą VSDFV, kuri, išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka jį išnagrinėjusi, 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (6.5)1-2901 paliko galioti minėtus VSDFV Kauno skyriaus sprendimus.

Pareiškėjo nuomone, senatvės pensija jam turi būti mokama nuo 2018 m. gruodžio 11 d., t. y. nuo prašymo skirti senatvės pensiją pateikimo dienos su visais pensijai skirti būtinais dokumentais, o VSDFV Kauno skyrius 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE_SPIE-3407 atnaujino (perskaičiavo) pareiškėjo senatvės pensijos dydį tik nuo 2019 m. sausio 1 d.

Pareiškėjas nesutiko, kad antrą kartą perskaičiuojant jo senatvės pensiją į įgytą darbo stažą nebuvo įtraukti šie laikotarpiai: nuo 1991 m. vasario 20 d. iki 1995 m. sausio 2 d. nepertraukiamo darbo darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d. studijos Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute. Dėl to nepagrįstai buvo sumažintas įgytas darbo stažas nuo 31,01 m. (31 m. 4 d.) stažo ir 24,52 pensijos apskaitos vienetų iki 26,0849 metų (26 m. 1 mėn. 1 d.) ir 20,20 pensijos apskaitos vienetų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, jog dėl VSDFV Kauno skyriaus ir Valdybos tarnautojų neveikimo pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėjas patyrė pažeminimą, neteisybės jausmą, nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, sveikatos pablogėjimą, savo teises buvo priverstas ginti teisme, prieš teismo posėdžius padidėdavo kraujo spaudimas, buvo priverstas kreiptis į medikus. Pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas, dėl to patyrė 20 000 Eur neturtinę žalą, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepimuose į skundą, į patikslintą skundą ir atstovė teismo posėdžio metu prašė jį atmesti.

Nurodė, jog VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas Nr. (10.1) DV_S-68329 nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes juo yra tik pateikta informacija (paaiškinta, kaip apskaičiuota pareiškėjo senatvės pensija). Nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos. Kreipimosi dėl pensijos data laikoma diena, kurią gautas prašymas su visais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai), 6, 11–13 punktuose nurodytais pensijai skirti būtinais dokumentais. VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendime Nr. (10.1) DV_S-68329 buvo nurodyta informacija apie pareiškėjo senatvės pensijos apskaičiavimą ir paskyrimą nuo 2019 m. balandžio 15 d.; kad VSDFV Kauno skyrius 2019 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-48355 pareiškėjui nuo 2019 m. balandžio 15 d. paskyrė 253,65 Eur dydžio senatvės pensiją. Senatvės pensija paskirta nuo 2019 m. balandžio 15 d., kadangi pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. pateikė Nuostatų 6.4.4 papunktyje nurodytą dokumentą, kuriuo remiantis į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą įskaitytas darbo laikotarpis Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Vidaus reikalų valdybos Priešgaisrinės apsaugos skyriuje.

Tvirtino, kad VSDFV Kauno skyrius 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3401 pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 11 d. (už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos) paskyrė 196,83 Eur dydžio senatvės pensiją, atsižvelgdamas į iki 2018 m. lapkričio 30 d. (iki skyrimo mėnesio) įgytą 26,0849 m. (26 m. 1 mėn. 1 d.) stažą ir 20,20 pensijos apskaitos vienetų. Šiuo sprendimu paskirtos senatvės pensijos dydis – 196,83 Eur – nustatytas teisingai. Apskaičiuodamas pareiškėjo iki 2018 m. lapkričio 30 d. įgytą stažą, VSDFV Kauno skyrius įvertino 2019 m. birželio 11 d. pateiktus dokumentus (Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus 2019 m. vasario 18 d. raštą Nr. 24-2-469, 2019 m. vasario 14 d. raštą Nr. 24-2-450 ir 2019 m. vasario 14 d. raštą Nr. 24-2-447) ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – ir Registras) duomenis. Pagal 2019 m. birželio 11 d. pateiktus dokumentus, į pareiškėjo stažą iki 1993 m. gruodžio 31 d. buvo įskaitytas laikotarpis nuo 1973 m. rugsėjo 3 d. iki 1974 m. rugpjūčio 20 d. (Lietkoopsąjungos Kauno kilnojamoji mechanizuotoji kolona), laikotarpis nuo 1979 m. lapkričio 1 d. iki 1982 m. rugpjūčio 2 d. (gamybinis susivienijimas „Pergalė“), laikotarpiai nuo 1992 m. gruodžio 15 d. iki 1993 m. balandžio 15 d., nuo 1993 m. birželio 15 d. iki 1993 m. birželio 30 d. ir nuo 1993 m. rugsėjo 15 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)“). Atsižvelgęs į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išlikę tik dokumentai apie pareiškėjui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį 1992 m. gruodžio mėnesį, 1993 m. sausio–balandžio, birželio, rugsėjo–gruodžio mėnesiais, VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Nuostatų 18 ir 22 punktais, teisėtai ir pagrįstai į pareiškėjo stažą įskaitė darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpius: 1992 m. gruodžio 15 d. – 1993 m. balandžio 15 d., 1993 m. birželio 15 d. – 1993 m. birželio 30 d. ir 1993 m. rugsėjo 15 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. Darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1994 m. sausio 1 d. – 1994 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpis įskaitytas į pareiškėjo stažą remiantis Registro duomenimis (Registro duomenimis, pareiškėjas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleistas 1994 m. rugpjūčio 1 d.). VSDFV Kauno skyrius 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3407 atnaujino (perskaičiavo) pareiškėjo senatvės pensijos dydį nuo 2019 m. sausio 1 d., atsižvelgdamas į 2018 m. įgytą 1 m. stažą ir 0,70 pensijos apskaitos vienetų (skiriant senatvės pensiją nuo 2018 m. gruodžio 11 d. buvo įskaitytas stažas ir pensijos apskaitos vienetai, įgyti 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu – 0,9167 m. (11 mėn.) stažas ir 0,64 pensijos apskaitos vienetų). Šiuo sprendimu atnaujintos (perskaičiuotos) senatvės pensijos dydis – 212,54 Eur.

Atsakovas nurodė, kad į stažą yra įskaitomas tik mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) laikas. Jokie kiti mokymosi laikotarpiai į stažą neįskaitomi. Todėl VSDFV Kauno skyrius 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-134 teisėtai ir pagrįstai neįskaitė į stažą pareiškėjo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpio (1973–1979 m.) ir šio sprendimo priede teisingai nurodė mokymosi laikotarpio neįskaitymo į stažą priežastis ir teisinį pagrindą. Pareiškėjas teigia, kad neįskaitytas pareiškėjo kaip studento ir moksleivių gamybinės praktikos laikas, nes jis, mokydamasis Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute, atliko gamybinę praktiką, už kurią buvo mokama, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Nesant dokumentų, įrodančių, kad mokydamasis pareiškėjas atliko gamybinę praktiką, nėra pagrindo tikslinti (perskaičiuoti) pareiškėjo stažą.

Atsakovo nuomone, nėra pagrindo atsirasti žalai, nes pareiškėjo pensija apskaičiuota pagal teisės aktų nuostatas, o jo teiginiai apie sumažintą senatvės pensiją prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pareiškėjui pensija VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3401 paskirta nuo 2018 m. gruodžio 11 d. vietoj paskirtos VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-48355, atnaujinta 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3407 ir 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-134. Pensijos nepriemoka apskaičiuota ir išmokėta kovo mėnesį. Tvirtino, jog pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų dėl žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VSDFV atsiliepimuose į skundą, į patikslintą skundą prašė jį atmesti.

Tvirtino, kad VSDFV 2020 m. vasario 27 d. sprendime Nr. (6.5) I-1365 pagrįstai nurodė, jog pagal Pensijų įstatymą į stažą įskaitomas tik mokymosi kvalifikacijos įgijimo arba kėlimo kursuose, aspirantūroje, doktorantūroje ir klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) laikas (10 str., 2 priedo 2.4 p. ir 4 p., Nuostatų 1 priedo 32 p.). Jokie kiti mokymosi laikotarpiai į stažą neįskaitomi. Todėl VSDFV Kauno skyrius 2019 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-48355 teisėtai neįskaitė į pareiškėjo stažą mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpio (1973–1979 m.) ir minėtame sprendime ir 2019 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (10.1) DV_S-68329 teisingai nurodė to priežastis.

Nurodė, jog VSDFV 2020 m. vasario 27 d. sprendime Nr. (6.5) I-1365 nustatė, jog VSDFV Kauno skyrius 2019 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-48355 senatvės pensiją pareiškėjui paskyrė nuo 2019 m. balandžio 15 d., laikydamas 2019 m. spalio 15 d. kreipimosi dėl pensijos skyrimo data, t. y. data, kurią gauti visi pensijai skirti būtini dokumentai. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, nustatė, kad VSDFV Kauno skyrius 2019 m. birželio 11 d. priimdamas iš pareiškėjo 2019 m. birželio 10 d. prašymą sukaupti duomenis apie stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d., turėjo įvertinti tai, kad pareiškėjui tuo metu jau buvo sukakęs senatvės pensijos amžius ir nuo sukakties dienos buvo praėję daugiau kaip 6 mėnesiai, ir todėl turėjo pasiūlyti pateikti rašytinį prašymą skirti senatvės pensiją. Kadangi pareiškėjo senatvės pensijos byloje nėra duomenų, kad 2019 m. birželio 11 d. jis atsisakė pateikti rašytinį prašymą skirti senatvės pensiją, VSDFV nusprendė, kad pareiškėjo prašymo skirti senatvės pensiją pateikimo data laikytina 2019 m. birželio 11 d. VSDFV, atsižvelgdama į tai, kad su VSDFV Kauno skyriuje 2019 m. birželio 11 d. gautu prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus apie stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus 2019 m. vasario 18 d. raštas Nr. 24-2-469, 2019 m. vasario 14 d. raštas Nr. 24-2-450 ir 2019 m. vasario 14 d. raštas Nr. 24-2-447), ir 2019 m. birželio 11 d. gautame prašyme nenurodė, kad jis teiks papildomus dokumentus (tik 2019 m. rugsėjo 9 d. nurodė, kad dar pateiks dokumentus apie stažą 1984–1989 m.), VSDFV Kauno skyriui pavedė paskirti pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2018 m. gruodžio 11 d. (už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos skyrimo dienos, t. y. 2019 m. birželio 11 d.), atsižvelgiant į dokumentus, pateiktus 2019 m. birželio 11 d., o nuo 2019 m. lapkričio 1 d. tikslinti senatvės pensijos dydį pagal 2019 m. spalio 15 d. pateiktus dokumentus (Kauno technologijos universiteto 2007 m. rugsėjo 24 d. pažyma Nr. 7480-10-119, Lietuvos ypatingojo archyvo 2019 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. P2-2279 su priedais). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, VSDFV 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1365 panaikino VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-48355 ir VSDFV Kauno skyrių įpareigojo priimti naujus sprendimus. VSDFV pareiškėjui kartu paaiškino, kad priimant naują sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo nuo 2018 m. gruodžio 11 d., taip pat bus įvertinti ir papildomi duomenys (dokumentai) apie jo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei tokių bus gauta.

Nurodė, jog VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-3401, 2020 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-3407 ir 2020 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. VPE_SP5-134 buvo priimti po VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-48355 panaikinimo ir vykdant VSDFV 2020 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. (6.5) I-1365. VSDFV Kauno skyrius 2020 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3401 paskyrė pareiškėjui senatvės pensiją nuo 2018 m. gruodžio 11 d., atsižvelgdamas į dokumentus, pateiktus 2019 m. birželio 11 d. (Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus 2019 m. vasario 18 d. raštą Nr. 24-2-469, 2019 m. vasario 14 d. raštą Nr. 24-2-450 ir 2019 m. vasario 14 d. raštą Nr. 24-2-447). VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-3407 pareiškėjo senatvės pensijos dydis buvo atnaujintas (perskaičiuotas) nuo 2019 m. sausio 1 d., atsižvelgiant į visą per 2018 metus jo įgytą stažą ir pensijos apskaitos vienetus. VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-134 nuo 2019 m. lapkričio 1 d. patikslintas pareiškėjo senatvės pensijos dydis, atsižvelgiant į 2019 m. spalio 15 d. pateiktus dokumentus (Kauno technologijos universiteto 2007 m. rugsėjo 24 d. pažyma Nr. 7480-10-119, Lietuvos ypatingojo archyvo 2019 m. rugsėjo 25 d. raštas Nr. P2-2279 su priedais).

Nurodė, kad VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2901 „Dėl senatvės pensijos apskaičiavimo“ buvo priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. balandžio 4 d. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3401, 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3407, 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-134 ir 2020 m. kovo 20 d. raštą Nr. (10.1) DV_S-15981 ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti naujus sprendimus, įskaitant į pensijų socialinio draudimo stažą mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1973–1979 m. laikotarpį ir darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį nepertraukiamai nuo 1991 m. vasario 20 d. iki 1995 m. sausio 2 d. VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (6.5) I-2901 pareiškėjo 2020 m. balandžio 4 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą. VSDFV, nustačiusi, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad mokydamasis Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute atliko gamybinę praktiką, nustatė, jog nėra pagrindo tikslinti (perskaičiuoti) jo stažą. VSDFV Kauno skyriaus sprendimai priimti vadovaujantis jų priėmimo metu galiojančiomis Pensijų įstatymo ir Nuostatų nuostatomis, tinkamai įvertinus rašytinius dokumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, priimti kompetentingos institucijos, o VSDFV sprendimai, priimti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tinkamai išnagrinėjus pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. ir 2020 m. balandžio 4 d. skundus, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus viešojo administravimo subjekto sprendimams keliamus reikalavimus. Nėra pagrindo priteisti žalą, nes skundžiamas VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. (10.1) DV_S-68329 pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, jame pateikta išsami ir teisinga informacija, todėl pareiškėjo teiginiai apie neva sumažintą jo senatvės pensiją ir patirtą žalą atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. (10.1) DV_S-68329 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1365 dalies, kuria buvo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329, teisėtumo ir pagrįstumo.

Taip pat kilo ginčas dėl teisėtumo ir pagrįstumo šių VSDFV Kauno skyriaus sprendimų: 2020 m. kovo 17 d. Nr. VPE_SP1E-3401, 2020 m. kovo 18 d. Nr. VPE_SP1E-3407, 2020 m. kovo 18 d. Nr. VPE_SP5-134 dalies dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio ir VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (6.5)1-2901.

Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą priimti naujus sprendimus, reiškia reikalavimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, neteisingai apskaičiuojant ir vengiant mokėti pareiškėjui priklausančio dydžio senatvės pensiją ir dėl to atsiradusių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sveikatos pablogėjimo.

Socialinio draudimo senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670.

Pagal Pensijų įstatymo 7 straipsnio nuostatas, socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Senatvės pensijos bendrosios dalies dydis nustatomas pagal bazinės pensijos dydį, atsižvelgiant į asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo santykį ir apskaičiuojamas euro cento tikslumu pagal formulę ? · B, kurioje: 1) ? – asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo, galiojančio teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo metais, santykis (Pensijų įstatymo 57 straipsnis), išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu; 2) B – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojantis bazinės pensijos dydis (Pensijų įstatymo 17 straipsnis). Senatvės pensijos individualiosios dalies dydis apskaičiuojamas pagal Pensijų įstatymo 18 straipsnyje nurodytą formulę V · p, kurioje: 1) V – asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius; 2) p – tą mėnesį, už kurį mokama pensija, galiojanti apskaitos vieneto vertė.

Byloje ginčas kyla dėl pareiškėjo įgyto stažo.

Laikotarpių įskaitymą į stažą reglamentuoja Pensijų įstatymo 10 straipsnio nuostatos, pagal kurias nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra nuo 1995 m. sausio 1 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d. (6 dalis), laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme (7 d.).

Nuostatų 6 punkte (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018-08-10 iki 2020-05-12) įtvirtinta, jog Sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis joje nurodytais dokumentais ir duomenimis. Nuostatų 6.4 papunktyje nurodyta, jog asmens pensijų socialinio draudimo stažui (toliau – stažas) prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede, asmuo turi pagrįsti patvirtinančiais dokumentais: 6.4.1. darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu; 6.4.2. darbo stažo pažymomis, darbdavių (jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių tokios veiklos licenciją) išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, jeigu juridinis asmuo privalo jį turėti, arba jų saugomų dokumentų nuorašais ir išrašais; 6.4.3. sistemos, kurioje asmuo dirbo, institucijų ir jų teisių perėmėjų oficialiomis pažymomis; 6.4.4. valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ar archyvuose saugomų dokumentų nuorašais ar išrašais ir kitais Nuostatų 6.4 papunktyje nurodytais dokumentais.

Nuostatų 6.5 punkte numatyta, jog sprendimas dėl pensijos priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994 m. sausio 1 d., o savarankiškai dirbusių asmenų – nuo 1991 m. sausio 1 d. ir tų laikotarpių pensijų socialinio draudimo įmokas ir draudžiamąsias pajamas.

Bylos duomenimis 2019 m. rugpjūčio 9 d. VSDFV Kauno skyriuje buvo gautas A. K. rašytinis prašymas dėl socialinio draudimo pensijos (senatvės pensijos) skyrimo.

Byloje nustatyta, jog VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-48355 pareiškėjui buvo paskirta 253,65 Eur dydžio senatvės pensija nuo 2019 m. balandžio 15 d.

Bylos duomenimis, dar prieš minėto sprendimo priėmimą pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu įskaityti į jo darbo stažą senatvės pensijos apskaičiavimo tikslais laikotarpį nuo 1974 m. iki 1979 m., kai pareiškėjas mokėsi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute. Taip pat jis prašė pateikti informaciją raštu, kaip buvo apskaičiuota pareiškėjo pensija.

VSDFV Kauno skyrius, atsakydamas į pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą, pateikė 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. (10.1) DV_S-68329, kuriame išdėstė, jog VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-48355 pareiškėjui buvo paskirta 253,65 Eur dydžio senatvės pensija nuo 2019 m. balandžio 15 d., nurodė, jog pareiškėjui apskaičiuotas darbo stažas, įgytas iki 1994 m. sausio 1 d., yra 8,9917 m. (8 metai 11 mėnesių ir 27 dienos), informavo, kokie darbo laikotarpiai įskaityti į stažą, be kita ko, nurodė, jog dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įskaityti laikotarpiai nuo 1992 m. gruodžio 15 d. iki 1993 m. balandžio 15 d. (4 mėn. ir 1 d.), nuo 1993 m. birželio 15 d. iki 1993 m. birželio 30 d. (16 d.) ir nuo 1993 m. rugsėjo 15 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. (3 mėn. ir 17 d.).

Minėtame atsakyme VSDFV Kauno skyrius nurodė, kad vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 2 priedo 2.4 papunkčiu į pareiškėjo stažą neįskaitytas mokymosi laikotarpis nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d. Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute, kadangi stažui prilyginamas tik iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, o tokių duomenų pareiškėjas nepateikė.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas, pasinaudodamas ikiteismine ginčo tvarka, 2020 m. sausio 27 d. pateikė skundą VSDFV, kreipdamasis dėl VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. (10.1) DV_S-68329 ir 2019 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-48355 panaikinimo ir įpareigojimo priimti naujus sprendimus, atsakovą prašė pateikti visą medžiagą, susijusią su ginčijamų sprendimų priėmimu.

Minėtame skunde pareiškėjas nurodė, jog jo senatvės pensijos stažo apskaičiavimas neaiškus, nepateikti dokumentai, kurių pagrindu apskaičiuotas pensijos dydis pagal turimą darbo stažą ir draudžiamąsias pajamas. Skunde teigė, jog atsakovas nepagrįstai atsisakė įtraukti į darbo stažą senatvės pensijai gauti nepertraukiamą darbo laikotarpį nuo 1991 m. vasario 20 d. iki 1995 m. sausio 2 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurį, jo teigimu, patvirtina į pensijos bylą pateiktas Socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. (duomenys neskelbtini) su įrašais apie jo darbo pradžią ir pabaigą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, jog iš sprendimo visiškai neaišku, kokiu pagrindu atsakovas atsisakė įskaityti į socialinio draudimo stažą mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1973–1979 m. laikotarpį. Tvirtino, jog senatvės pensija nepagrįstai paskirta nuo 2019 m. balandžio 15 d., nors turėjo būti paskirta nuo 2018 m. gruodžio 11 d. Pensija paskirta nesilaikant įstatyme nustatyto termino, apie tai nebuvo pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka informuotas.

VSDFV 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. (6.5)1-1365 nurodė, jog skundžiamas 2019 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. (10.1) DV_S-68329 yra informacinio pobūdžio, teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria, juo tik buvo pateikta informacija, atsakant į 2019 m. spalio 15 d. prašymą, todėl jo teisėtumo ir pagrįstumo nenagrinėjo. Pažymėjo, jog tiesiogines teisines pasekmes sukėlė VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-48355, dėl kurio VSDFV 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. (6.5)1-1365 pasisakyta.

Iš skundžiamo VSDFV 2020 m. vasario 27 d. rašto Nr. (6.5)1-1365 turinio matyti, jog VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. skundą, iš dalies sutiko su pareiškėjo argumentais ir pripažino, jog senatvės pensija pareiškėjui turėjo būti skirta nuo 2018 m. gruodžio 11 d. (už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl senatvės pensijos skyrimo dienos), nes VSDFV teritorinis skyrius pareiškėjo apsilankymo jame metu, t. y. 2019 m. birželio 11 d., turėjo pasiūlyti pateikti jam prašymą skirti senatvės pensiją, todėl nustatė, jog prašymo skirti senatvės pensiją data laikytina 2019 m. birželio 11 d. VSDFV 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. (6.5)1-1365 VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-48355 panaikino, VSDFV Kauno skyrių įpareigojo priimti naujus sprendimus dėl pareiškėjo pensijos apskaičiavimo.

Skundžiamame 2020 m. vasario 27 d. rašte Nr. (6.5)1-1365 VSDFV nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl to, kad būtų įskaitytas į stažą nepertraukiamas darbo laikotarpis nuo 1991 m. vasario 20 d. iki 1995 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas, jog Kauno VSDFV skyrius pagrįstai vadovavosi Nuostatų 6.4 punktu, pagal kurį socialinio draudimo pažymėjimas nėra įvardytas kaip dokumentas, kuriuo įrodomas stažas, buvęs nuo 1993 m. gruodžio 31 d., todėl juo nebuvo remtasi kaip įrodymu, tvirtino, jog VSDFV Kauno skyrius pagal Nuostatų 18 ir 22 punktus pagrįstai į stažą įskaitė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laikotarpius nuo 1992 m. gruodžio 15 d. iki 1993 m. balandžio 15 d., nuo 1993 m. birželio 15 d. iki 1993 m. birželio 30 d. ir nuo 1993 m. rugsėjo 15 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d., kurie patvirtinti archyviniais dokumentais.

Skundžiamame VSDFV 2020 m. vasario 27 d. rašte Nr. (6.5)1-1365 nurodyta, jog VSDFV Kauno skyrius įpareigotas patikrinti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė pranešimus apie apdraustuosius už 1992–1993 metus ir ar draudėjo byloje yra pranešimai, patvirtinantys pareiškėjo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1992–1993 metais, o po patikrinimo spręsti, ar yra pagrindas į jo stažą įskaityti ilgesnį darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį nei yra įskaitytas šiuo metu. Pareiškėjui kartu buvo paaiškinta, kad, priimant naują sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo nuo 2018 m. gruodžio 11 d., taip pat bus įvertinti ir papildomi duomenys (dokumentai) apie jo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei tokių bus gauta.

Šioje byloje pareiškėjas iš esmės siekia įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti naujus sprendimus, įskaitant jo įgytą socialinio draudimo stažą mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1973–1979 m. laikotarpį ir darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepertraukiamą laikotarpį nuo 1991 m. vasario 20 d. iki 1995 m. sausio 2 d.

Skundžiamame VSDFV 2020 m. vasario 27 d. rašte Nr. (6.5)1-1365 konstatuota, jog VSDFV teritorinis skyrius teisėtai ir pagrįstai neįskaitė į pareiškėjo stažą jo mokymosi laikotarpio (1973–1979 m.), 2019 m. lapkričio 7 d. rašte Nr. (10.1) DV_S-68329 teisingai nurodydamas neįskaitymo priežastis, taigi atsakovo atsisakymas, išreikštas minėtais raštais, galėtų būti ginčo dalyku teisme ir jo nuginčijimas sukelti teisines pasekmes. Tačiau nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, minėtų raštų panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukels.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Žemesnės instancijos teismas

Iš pareiškėjo teismui skunde pareikšto reikalavimo matyti, jog jis prašo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. (10.1) DV_S-68329 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą. Taip pat prašo panaikinti VSDFV išnagrinėjus ikiteismine tvarka priimtą VSDFV 2020 m. vasario 27 d. rašto Nr. (6.5)1-1365 dalį dėl atsisakymo panaikinti 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. (10.1) DV_S-68329.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo išdėstyta pozicija, jog pirmiau minėtų raštų panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukels. Pareiškėjas 2019 m. spalio 15 d. prašymu siekė gauti tam tikrą informaciją, nesutikdamas su atsakovo veiksmais (nesutinka su Skyriaus specialistės L. K. paaiškinimais, kad nebus įskaitytas į stažą laikotarpis nuo 1974 m. iki 1979 m., kai jis mokėsi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute), dar prieš priimant atsakovui 2019 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-48355 dėl senatvės pensijos paskyrimo.

Kaip jau minėta, po 2019 m. spalio 15 d. gauto pareiškėjo prašymo VSDFV Kauno skyriuje buvo priimtas 2019 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-48355 dėl pensijos paskyrimo, kuris ir sukėlė teisines pasekmes pareiškėjui. Tačiau gauto pareiškėjo 2021 m. sausio 27 d. skundo VSDFV pagrindu (pareiškėjui naudojantis ikiteismine tvarka), Fondo valdybos 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. (6.5) I-1365 minėtas sprendimas dėl pensijos paskyrimo buvo panaikintas, įpareigojant VSDFV Kauno skyrių priimti naują sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 11 d. (to ir siekė pareiškėjas 2021 m. sausio 27 d. skundu).

Vykdant Fondo valdybos nurodymą, VSDFV Kauno skyriuje buvo priimti nauji sprendimai: 2020 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-3401 dėl senatvės pensijos skyrimo, kuriuo nuspręsta skirti 196,83 Eur senatvės pensiją nuo 2018 m. gruodžio 11 d., 2020 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. VPE-SP1E-3404 dėl senatvės pensijos skyrimo, kuriuo nuspręsta skirti 251,08 Eur senatvės pensiją nuo 2019 m. lapkričio 1 d. (minėtas sprendimas 2019 m. kovo 18 d. pripažintas netekusiu galios ir ginčo dėl jo byloje nėra), 2020 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. VPE_SP1E-3407, kuriuo atliktas pensijos perskaičiavimas, juo nuspręsta nuo 2019 m. sausio 1 d. pareiškėjui mokėti 212,54 Eur dydžio senatvės pensiją, 2020 m. kovo 18 d. priimtas sprendimas Nr. VPE_SP5-134 dėl naujo dydžio socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo, kuriuo nuspręsta apskaičiuoti 251,74 Eur senatvės pensiją nuo 2019 m. lapkričio 1 d., įvertinus papildomus stažo duomenis, pateiktus 2019 m. spalio 15 d. Minėto dydžio pensija apskaičiuota, atsižvelgiant į 30,7599 metų įgytą stažą ir 24,36 įgytų apskaitos vienetų skaičių.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas su 2020 m. balandžio 4 d. skundu kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-15981 (teismo pastaba: byloje šis sprendimas nėra ginčo dalyku, teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartimi reikalavimas dėl minėto sprendimo panaikinimo atsisakytas priimti, konstatavus, jog tai informacinio pobūdžio raštas, kurio nuginčijimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukurs), prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-3401 dalį dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio; VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-3407 dalį dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio; VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-134 dalį dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio; įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių priimti naujus sprendimus į pareiškėjo prašymus.

VSDFV, išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (6.5)1-2901 pareiškėjo skundą atmetė.

Akivaizdu, jog esant šiai situacijai, VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštas Nr. (10.1) DV_S-68329 nebesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nes juo yra tik pateikta informacinio pobūdžio informacija (paaiškinta, kaip apskaičiuota pareiškėjo senatvės pensija). O pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekelia ginčo dėl informacijos nesuteikimo (nereiškia reikalavimo dėl įpareigojimo suteikti informaciją). O jo reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą yra išnagrinėtas, priimti nauji sprendimai, dėl kurių pareiškėjas kelia ginčą šioje byloje.

Minėti sprendimai yra ginčijami šioje byloje, juos ginčijant nurodomi iš esmės tie patys argumentai dėl jų turinio neaiškumo, dėl netinkamo stažo ir pensijos dydžio apskaičiavimo (neįskaitant į stažą laikotarpio nuo 1974 m. iki 1979 m., kai jis mokėsi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute ir neįskaitant į stažą nepertraukiamo darbo laikotarpio nuo 1991 m. vasario 20 d. iki 1995 m. sausio 2 d., dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgus į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. (10.1) DV_S-68329, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. vasario 27 d. rašto Nr. (6.5)1-1365 skundžiamos dalies panaikinimas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels, administracinė byla dėl šių skundo reikalavimų ir dėl išvestinio pobūdžio reikalavimų (įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą; įpareigojimo VSDFV priimti naują sprendimą dėl dalies, kuria buvo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329) nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Taigi byloje aktualus atsakovo priimtų sprendimų – VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. Nr. VPE_SP1E-3401, 2020 m. kovo 18 d. Nr. VPE_SP1E-3407, 2020 m. kovo 18 d. Nr. VPE_SP5-134 ir VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (6.5)1-2901, priimto išnagrinėjus ginčą ikiteismine tvarka, dėl šių sprendimų, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Dėl pensijos paskyrimo datos

Pensijų įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos. Kreipimosi dėl pensijos data laikoma diena, kurią gautas prašymas su visais Nuostatų 6, 11–13 punktuose nurodytais pensijai skirti būtinais dokumentais (Nuostatų 5 punktas).

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui senatvės pensijos amžius sukako 2018 m. lapkričio 8 d. Tačiau dėl pensijos paskyrimo jis kreipėsi po įstatymo nustatyto termino. Rašytinis pareiškėjo prašymas buvo pateiktas 2019 m. rugpjūčio 9 d., vadovaujantis juo, senatvės pensija pareiškėjui minėtu sprendimu buvo paskirta nuo 2019 m. balandžio 15 d. (už 6 mėnesius nuo rašytinio kreipimosi dienos).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas, kreipdamasis su skundais tiek į VSDFV Kauno skyrių, tiek į VSDFV, siekė, kad senatvės pensija būtų paskirta nuo 2018 m. gruodžio 11 d., tai patvirtina jo skundų turinys.

VSDFV 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. (6.5)1-1365 šiuos argumentus pripažino pagrįstais, konstatavo, jog prašymo skirti senatvės pensiją data laikytina 2019 m. birželio 11 d., todėl teismas daro išvadą, jog ginčo dėl senatvės pensijos paskyrimo datos byloje nėra. Pareiškėjo įgalioto atstovo teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, jog pareiškėjas VSDFV Kauno skyriuje pirmą kartą apsilankė 2019 m. vasario 8 d., todėl senatvės pensija turi būti paskirta nuo 2018 m. lapkričio 8 d., nebuvo išdėstyti skunde teismui, dėl tokio pobūdžio argumentų nebuvo kreiptasi ir nebuvo išnagrinėti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl laikytina, jog jais peržengiamos skundo ribos ir teismas dėl jų nepasisako (ABTĮ 80 str. 2 d.).

Dėl sprendimų neaiškumo, jų neatitikties Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms

Pareiškėjo nuomone, ginčijami sprendimai yra nemotyvuoti, juose nėra aiškiai ir suprantamai išdėstytas teisinis ir faktinis pagrindas, iš jų turinio pareiškėjui neaišku, kaip buvo apskaičiuotas jo senatvės pensijos dydis pagal jo turimą darbo stažą ir turėtas draudžiamąsias pajamas, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta, skiriant senatvės pensiją, įskaityti į jo darbo stažą pareiškėjo studijų Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. laikotarpį, ginčijamuose sprendimuose nurodyti neatitinkantys tikrovės faktai dėl pareiškėjo darbo stažo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai atsisakant vertinti kaip įrodymą pareiškėjo Socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini) su įrašais apie jo darbo pradžią ir pabaigą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie, pareiškėjo teigimu, patvirtina jo nepertraukiamą stažą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 1991 m. vasario 20 d. iki 1995 m. sausio 2 d., nepertraukiamą stažą įrodo ir jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, įrašai J. K. darbo knygelėje ginčo laikotarpiu.

Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiamų sprendimų neteisėtumą patvirtina vien jau tai, kad, jam apskundus VSDFV Kauno skyriaus veiksmus, pareiškėjo teisinė padėtis pablogėjo, jo įgytas stažas po perskaičiavimo neišdėsčius aiškaus nei faktinio, nei teisinio pagrindo buvo neteisėtai sumažintas nuo 31 metų 4 dienų (nurodytas VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-48355 priede) iki 26 metų 1 mėnesio ir 1 dienos (nurodytas VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-3401 priede).

Teismas pažymi, jog atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį ir paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, taip pat yra saistomas ir gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) ir tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-09-01) įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija savo nutartyse ne kartą konstatavusi, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi ir suprantami šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, administracinio akto esmė. VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti ir apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., LVAT 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-507-968/2022).

Dėl atsisakymo įskaityti į stažą pareiškėjo studijų Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. laikotarpį

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (ginčui aktuali nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojanti įstatymo redakcija su vėlesniais pakeitimais) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad pensijų socialinio draudimo stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.

Pensijų įstatymo 2 priedo „Laikotarpiai, prilyginami stažui“ 1 punkte nurodyta, kad asmens stažui prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę laikotarpiai, tarp jų visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas (1.1 p.). Minėto priedo 2 punkte nustatyta, kad asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę laikotarpiai, tarp jų – mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje (2.4 p.).

Pareiškėjas tvirtino, jog nuo 1974 m. rugsėjo mėn. pradėjo studijuoti Kauno politechnikos institute, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, darbuotojams, kurie pradėjo dirbti prieš studijas (nuo 1973–1974 m. dirbo Lietkoopsąjungos KMK) studijų laikotarpis buvo įskaitomas į darbo stažą.

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas į pensijos bylą 2019 m. spalio 15 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė papildomus dokumentus, be kita ko, ir Kauno technologijos universiteto 2007 m. rugsėjo 24 d. pažymą Nr. 7480-10-119, kuri patvirtina, jog pareiškėjas 1973–1979 m. laikotarpiu mokėsi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute (buvęs pavadinimas) ir įgijo inžinieriaus mechaniko kvalifikaciją. Asmeniui pateikus papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis už laikotarpius, buvusius iki pensijos paskyrimo, pensijos dydis tikslinamas (perskaičiuojamas) (Pensijų įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP5-134 neįskaitytas į stažą pareiškėjo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d., Sprendime ir jo priede išdėstytas teisinis ir faktinis atsisakymo įskaityti mokymosi laikotarpį į stažą pagrindas, t. y. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis, Nuostatų 2 priedo 2.4 papunktis, pagal kurį stažui prilyginamas tik iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, o tokių duomenų pareiškėjas nepateikė.

Pareiškėjo teigimu, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus turėjo būti įskaitomas mokymosi laikotarpis nagrinėjamu atveju, tačiau teismas pažymi, jog socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygas nustato Socialinio draudimo pensijų įstatymas, minėtas įstatymas nustato ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. paskirtų pensijų mokėjimo tvarką (1 straipsnio 3 dalis), todėl pareiškėjo argumentai, kuriais prašoma vadovautis tuo metu galiojusiais teisės aktais, nepagrįsti, o galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato išlygų mokymosi laikotarpio įskaitymui, priklausomai nuo to, ar prieš tai asmuo dirbo (byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas dirbo Lietkoopsąjungos KMK nuo 1973 m. rugsėjo 3 d. iki 1974 m. rugpjūčio 20 d. ir šis laikotarpis įskaitytas į stažą).

Pažymėtina, jog Pensijų įstatymo 2 priedo 1 punkte apibrėžiami asmens stažui prilyginami darbo, kūrybinės veiklos, tarnybos laikotarpiai (t. y. kai asmuo turėjo būti draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu jo darbo ar jam prilygintu laikotarpiu), o 2 priedo 2 punkte nurodyti kiti nei 1 punkte nurodyti laikotarpiai (t. y. ne darbo ar jam prilyginti laikotarpiai), kai asmuo buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu (pvz., kai asmuo mokėsi, atliko karinę tarnybą, buvo laikinai nedarbingas, ir kt.). Dėl mokymosi aktualus Nuostatų 2 priedas, pagal kurį mokymosi aukštojoje mokykloje laikotarpiai į stažą neįskaitomi. Pagal Nuostatų 2 priedo 2.4 papunktį įskaitomas į stažą tik iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvęs mokymosi laikas aspirantūroje, doktorantūroje, klinikinėje ordinatūroje (rezidentūroje) ir internatūroje, o tokių duomenų pareiškėjas nepateikė, todėl atsakovas pagrįstai neįskaitė šio laikotarpio į stažą. Tokių nuostatų laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1203-756/2021).

Pareiškėjas skunde teigė, kad neįskaitytas pareiškėjo kaip studento gamybinės praktikos laikas, nes jis studijuodamas Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute atliko gamybinę praktiką, už kurią buvo mokama.

Pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas ir Nuostatų 1 priedo 26 punktą, į stažą įskaitomas studentų ir moksleivių gamybinės praktikos laikas, jeigu jie dirbo mokamą darbą arba ėjo pareigas, už kurias buvo mokama, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nei VSDFV Kauno skyriui, nei Fondo valdybai iki kreipimosi dėl minėtų sprendimų ginčijimo ikiteismine tvarka pareiškėjas nepateikė. Iš Pensijos bylos matyti, jog šio pobūdžio dokumentai buvo pateikti vėliau ir atsakovo įvertinti vėlesniais sprendimais, dėl kurių ginčo šioje byloje nėra.

Įvertinus byloje esamus duomenis darytina išvada, jog 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-134 dalis, kuria neįskaitytas į stažą pareiškėjo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d., ir VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (6.5)1-2901 dalis, kuria šia apimtimi 2020 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. VPE_SP5-134 paliktas nepakeistas, yra teisėta ir pagrįsta. Sprendimuose dėl šios dalies nurodytas faktinis ir teisinis atsisakymo įskaityti minėto laikotarpio stažą pagrindas yra pakankamas ir tinkamai motyvuotas, todėl jo panaikinimui ir išvestinio reikalavimo tenkinimui dėl atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog pareiškėjui buvo žinomi ir suprantami atsakovo Sprendimo argumentai dėl atsisakymo įskaityti į stažą mokymosi laikotarpį, tai matyti iš skundo turinio. Net jei ir manant, jog buvo motyvavimo trūkumų, tai jie pašalinti ginčą nagrinėjant iš esmės, išklausius pareiškėjo ir jo atstovų paaiškinimus, išsiaiškinus ginčo esmę. Remiantis išdėstytais argumentais nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad ši 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-134 dalis buvo neaiški, nesuprantama, todėl pareiškėjo skundas dėl VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-134 dalies, kuria neįskaitytas į stažą pareiškėjo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d., ir dėl to VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. (6.5)1-2901 šia dalimi nepakeistas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kitos skundžiamų sprendimų dalies

Tačiau teismas iš esmės sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais dėl nepakankamos jų motyvacijos, netinkamo įrodymų vertinimo (išskyrus pirmiau aptartą dalį dėl neįskaičiavimo į stažą mokymosi laikotarpio nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d.).

Kaip jau minėta, Nuostatų 6 punkte (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018-08-10 iki 2020-05-12) įtvirtinta, jog sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis joje nurodytais dokumentais ir duomenimis.

Iš skundžiamo VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-3401 dėl senatvės pensijos skyrimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui skirti 196,83 Eur senatvės pensiją nuo 2018 m. gruodžio 11 d., turinio matyti, jog jame faktinis pensijos skyrimo pagrindas neišdėstytas, o teisinis pagrindas nurodytas abstrakčiai, t. y. sprendimas priimtas vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, nenurodant konkretaus teisinio pagrindo.

Teismas pažymi, jog VSDFV 2020 m. vasario 27 d. raštu Nr. (6.5)1-1365 VSDFV Kauno skyrius buvo įpareigotas atlikti papildomą patikrinimą dėl pareiškėjo darbo stažo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1992–1993 metais, o po patikrinimo spręsti dėl ilgesnio darbo stažo įskaitymo, negu buvo įskaityta VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP1E-48355, taip pat minėtame rašte nurodyta, jog, priimant naują sprendimą dėl senatvės pensijos skyrimo nuo 2018 m. gruodžio 11 d., bus įvertinti ir papildomi duomenys (dokumentai) apie pareiškėjo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jei tokių bus gauta. Tačiau iš skundžiamų sprendimų nėra aišku, kokie faktiniai duomenys buvo nustatyti dėl pareiškėjo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomo patikrinimo metu, nes skundžiamuose sprendimuose ir jų prieduose nepateikta konkreti šių duomenų išraiška.

Iš VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-3401 turinio ir kartu pateikto Socialinio draudimo senatvės pensijos apskaičiavimo nuo 2018 m. gruodžio 11 d. nėra aišku, koks stažo laikotarpis už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įskaičiuotas į pareiškėjo stažą senatvės pensijai gauti, nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu ir faktiniais duomenimis vadovautasi Apskaičiavime nurodant, jog pareiškėjo įgytas stažas sudaro 26,0849 metų (26 m. 1 mėn. 1 d.), taigi priimtas Sprendimas neatitinka Nuostatų 6 punkte nurodyto reikalavimo, kad jame turi būti remiamasi nurodytais dokumentais ir duomenimis, taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų dėl teisinio ir faktinio priėmimo pagrindo neišdėstymo jame.

VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. (6.5)1-2901, kuris priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą ikiteismine tvarka, pirmiau minėti trūkumai nebuvo pašalinti.

Iš minėto Sprendimo turinio matyti, jog vykdant VSDFV nurodymus senatvės pensiją paskirti nuo 2018 m. gruodžio 11 d. vadovautis pareiškėjo pateiktais dokumentais 2019 m. birželio mėnesį, o nuo 2019 m. lapkričio 1 d. tikslinant senatvės pensijos dydį, atsižvelgti į 2019 m. spalio 15 d. pateiktus papildomus jo dokumentus, Sprendime nurodyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įskaičiuoti į pareiškėjo stažą laikotarpiai, t. y. nuo 1992-12-15 iki 1993-04-15, nuo 1993-06-15 iki 1993-06-30 ir nuo 1993-09-15 iki 1993-12-31, kaip faktiniais duomenimis vadovaujantis archyvinėmis pažymomis (Kauno miesto savivaldybės administracijos Archyvų skyriaus 2019 m. vasario 18 d. raštą Nr. 24-2-469, 2019 m. vasario 14 d. raštą Nr. 24-2-450 ir 2019 m. vasario 14 d. raštą Nr. 24-2-447 ir juose pateiktais darbo užmokesčio mokėjimų žiniaraščiais, finansinės apyskaitos duomenimis. Kiti laikotarpiai nuo 1991m. iki 1995 m. į darbo stažą neįskaityti, nes neišlikę šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai.

Tačiau iš Sprendimo neaišku, kokiais konkrečiais duomenimis vadovautasi, įskaitant į stažą minėtus laikotarpius ir apskaičiuojant stažą senatvės pensijai, neišdėstytos aiškios ir konkrečios priežastys dėl kitų įrodymų atmetimo.

Iš bylos duomenų matyti, jog papildomai atlikus tyrimą buvo įskaitytas į stažą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1994-01-01–1994-08-01 laikotarpis remiantis Registro duomenimis. Registro duomenimis, pareiškėjas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atleistas 1994-08-01. Tačiau pareiškėjas tvirtino, jog buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1995-01-02, šį faktą, taip pat nenutrūkstamą darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1991-02-20 iki 1995-01-02 įrodinėjo Socialinio draudimo pažymėjimu SD Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančiais įrašais.

VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendime Nr. (6.5)1-2901 Socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paminėtas, tačiau atmestas kaip įrodymas formaliu pagrindu nurodant, jog jis neatitinka Nuostatų 6.4 punkte išdėstytų dokumentų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo darbo knygelė būtų išlikusi. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, jog dėl darbo knygelės neišlikimo būtų atsakingas atsakovas. Pareiškėjo argumentai, jog išduodant socialinio draudimo pažymėjimą, jo turėta darbo knygelės liko pas atsakovą byloje objektyviais duomenimis neįrodyta.

Stažo apskaičiavimo, pensijų ir kompensacijų skyrimo bei indeksavimo tvarką reglamentuojantis Nuostatų 18 punktas nustato, jog jei kiti stažui prilyginamus laikotarpius iki 1993 m. gruodžio 31 d. įrodantys dokumentai neišlikę, tačiau yra išlikę dokumentai apie asmeniui apskaičiuotą (išmokėtą) darbo užmokestį ir, remiantis šiuose dokumentuose esančiais duomenimis, galima daryti išvadą, kad asmuo dirbo pagal darbo sutartį (yra duomenų, jog asmuo dirbdamas ėjo tam tikras pareigas, jam buvo suteikiamos atostogos, atostogos buvo mokamos, buvo mokamos ligos (laikinojo nedarbingumo) pašalpos, premijos ar kt.) arba buvo kolūkio narys (duomenys apie asmens darbą įrašyti dokumentuose, kuriuose buvo apskaitomas kolūkio narių darbas), į stažą remiantis tokiais dokumentais gali būti įskaitomas atlyginimo mokėjimo laikotarpis, įskaitant to laikotarpio pradžios ir pabaigos mėnesiais faktiškai dirbtų dienų skaičių, o kitus (ne darbo pradžios ir pabaigos) mėnesius, už kuriuos buvo apskaičiuotas darbo užmokestis, įskaitant visus.

LVAT nutartyje, kuria ginčą nagrinėti perduota iš naujo, pažymėjo, jog šios taisyklės taikymo galimybė atsiranda tik tinkamai konstatavus, kad kiti stažui prilyginamus laikotarpius įrodantys dokumentai neišlikę. Atsakovas į pareiškėjo stažą, jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įskaitė tik laikotarpius nuo 1992 m. gruodžio 15 d. iki 1993 m. balandžio 15 d., nuo 1993 m. birželio 15 d. iki 1993 m. birželio 30 d., nuo 1993 m. rugsėjo 15 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. ir nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. (po papildomo tyrimo), nurodydamas, jog kiti laikotarpiai nuo 1991 m. iki 1995 m. į darbo stažą neįskaityti, nes neišlikę šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai. Taigi byloje iš esmės nustatyta ir šalys dėl to ginčo nekelia, jog kiti stažui prilyginamus laikotarpius įrodantys dokumentai neišlikę, todėl buvo pagrindas taikyti Nuostatų 18 punkte įtvirtintas stažo apskaičiavimo nuostatas, tačiau byloje nustatyta, jog atsakovas jų nepagrįstai netaikė, atmesdamas formaliu pagrindu kaip įrodymą pareiškėjo Socialinio draudimo pažymėjimą SD Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame padarytus įrašus.

LVAT 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 584 patvirtintose Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklėse, nustačiusiose apdraustųjų Lietuvos Respublikoje įskaitos ir jų aprūpinimo valstybinio socialinio draudimo pažymėjimais tvarką (1 punktas), nustatyta, kad draudimo pažymėjimas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis asmens draudimo stažą, apdraustojo įmokų sumą bei kitus duomenis apie apdraustąjį, ir suteikia jam teisę į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu numatytas išmokas. Atkreipė dėmesį, jog pagrindinės socialinio draudimo pensijų klausimus reguliuojančios nuostatos, su kuriomis negali konkuruoti žemesnės galios teisės aktai, nustatytos Socialinio draudimo pensijų įstatyme. Šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalis nedviprasmiškai nustato, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.

Iš Socialinio draudimo pažymėjimo SD Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų matyti, jog pareiškėjas 1991 m. vasario 20 d. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (potvarkio Nr. 1, 1991-02-20 (1 įrašas), 1995 m. sausio 2 d. įrašas, jog pareiškėjas atleistas pagal LR DSĮ 28 straipsnį. Grafoje „Apmokestinamas darbo užmokestis“ prie laikotarpio nurodyta, jog nuo 1993-12-01 iki 1994-12-03 prie sumos nurodyta, jog apmokestinama suma sudaro 920,36, įmokų tarifas – 31, įmokų suma – 285,31 (2 įrašas). Teismas pažymi, jog 2-ame įraše nurodytas apmokestinamos sumos dydis sutampa su darbo užmokesčio suma, nurodyta Registro duomenyse (Informacija apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1994-011-01 iki 2019-03-31, Pensijos byla Nr. 221938-S). Dėl minėtų įrašų Socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. (duomenys neskelbtini) patikimumo ginčo byloje nėra, teismui buvo pateiktas pažymėjimo originalas, spaudas patvirtina, jog jis buvo išduotas vietoj kolūkiečio darbo knygelės.

Teismo nuomone, nustatant reikšmingus stažui laikotarpius UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrašai Socialinio draudimo pažymėjime SD Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti vertinami kartu su kitais įrodymais, atsakovo atsisakymas juos vertinti formaliu pagrindu nepagrįstas, pažeidžia Nuostatų 18 punkto reikalavimus, gero administravimo principą, pagal kurį valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą, valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai, išaiškinti visas klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes.

Skundžiamame VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendime Nr. VPE_SP1E-3407 „Dėl A. K. socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio atnaujinimo“ buvo nurodytas teisinis jo priėmimo pagrindas, t. y. Pensijų įstatymo 19 straipsnis ir 59 straipsnio 3 dalis, tačiau faktinis pagrindas neišdėstytas. Sprendime nurodyta, jog informacija apie senatvės pensijos naujinimą pateikiama šio sprendimo priede – Socialinio draudimo senatvės pensijos naujinime, kuriame nurodyta, jog senatvės pensijos dydis naujinamas už 2018 m. (per 2018 m. įskaitytas stažas ir įgyti apskaitos vienetai), tačiau iš Sprendimo turinio ir minėto Apskaičiavimo neaišku, kokiais faktiniais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo įgytas stažas sudaro 26,1682 metų (26 m. 2 mėn. 1 d.). Valdybos 2020 m. gegužės 7 d. Sprendime šie trūkumai nepašalinti, tik konstatuota, jog sprendimu atnaujintos pensijos dydis – 212,54 Eur nustatytas teisingai.

Skundžiamame VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendime Nr. VPE_SP5-134 „Dėl naujo socialinio draudimo senatvės pensijos dydžio apskaičiavimo A. K.“ nurodytas senatvės pensijos naujinimo (tikslinimo) – Pensijų įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytas teisinis pagrindas (jei pateikiami papildomi laikotarpių, buvusių iki pensijos paskyrimo, stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys, asmens senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 17, 18, 29 ir 30 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis) ir – Pensijų įstatymo 41 straipsnio 10 dalyje numatytas teisinis pagrindas (jei senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendrosios ir (ar) individualiosios dalių dydžiai pasikeičia atsižvelgus į naujai pateiktus duomenis (šio įstatymo 40 straipsnio 5 dalis), naujo dydžio senatvės ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) pradedamos (pradedama) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį duomenys (visi būtini dokumentai) buvo pateikti, pirmos dienos). Pagal bylos duomenis spręstina, jog atsakovas nagrinėjo VSDFV Skyriui pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. papildomai pateiktus duomenis, tačiau tiek iš teritorinio skyriaus priimto sprendimo, tiek iš Valdybos 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo nėra aišku, kokie papildomi stažo duomenys lėmė Sprendime apskaičiuoto stažo, kuris sudaro 30,7599 (30 m. 9 mėn. 4 d.) ir 24,36 įgytų apskaitos vienetų, skaičių, kokie įrodymai tai patvirtina. Teismas pažymi, jog 2019 m. spalio 15 d. pareiškėjas pateikė Kauno technologijos universiteto 2007 m. rugsėjo 24 d. pažymą Nr. 7480-10-119 ir Lietuvos ypatingojo archyvo 2019 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. P2-2279 su priedais. Iš VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo ir Valdybos 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo turinio ir jų priedų nėra aišku, kokie konkrečiai, iš kokių įmonių gauti duomenys buvo įskaityti, kiek konkrečiai stažo ir apskaitos vienetų jų pagrindu apskaičiuota. Nesant aiškių duomenų apie atskirus stažo dėmenis, neaiški atsakovo išvada dėl bendro šiuo sprendimu apskaičiuoto stažo dydžio ir apskaitos vienetų. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu siūlė vadovautis Pensijos byloje esamais suvestiniais duomenimis, tačiau iš esmės pripažino, jog iš jų taip pat negalima nustatyti ir patikrinti Sprendimuose nurodytų duomenų dėl stažo dydžio.

Teismas pažymi, jog su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiškėja tik kreipusis į teismą iš atsiliepimo į pareiškėjo skundą. Teisės aktai nenumato galimybės administracinį ginčą nagrinėjantiems tiek išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijoms, tiek teismams sukurti vertinamo administracinio akto motyvus ar juos papildyti, o tokie šių subjektų motyvai negali būti laikomi sudedamąja administracinių aktų dalimi vertinant šių atitiktį įstatymų keliamiems reikalavimams.

Akcentuotina, jog už tinkamą senatvės pensijos apskaičiavimą yra atsakingas atsakovas. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų kompetencijai įstatymo yra pavesta pareiga apskaičiuoti senatvės pensijos dydį, tinkamai, rūpestingai, objektyviai, vadovaujantis teisės aktų įtvirtinta tvarka nustatyti stažo laikotarpius, kurie lemia pensijos apskaičiavimą ir jos dydį. Bylą nagrinėjantis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tai reikštų (naujos) administracinės procedūros atlikimą už kompetentingą viešojo administravimo subjektą.

Teismas pripažįsta, kad nustatyti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. Nr. VPE_SP1E-3401, 2020 m. kovo 18 d. Nr. VPE_SP1E-3407, 2020 m. kovo 18 d. Nr. VPE_SP5-134 sprendimų ir VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. (6.5)1-2901 (išskyrus atsisakymą įskaityti į stažą pareiškėjo studijų Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. laikotarpį) trūkumai yra esminiai, nes sukliudė pareiškėjui suprasti sprendimų turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, tai sudaro pagrindą skundžiamus sprendimus (išskyrus VSDFV Kauno skyriaus ir Valdybos atsisakymą įskaityti į stažą pareiškėjo studijų Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. laikotarpį) panaikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis), įpareigojant atsakovą pareiškėjo 2020 m. balandžio 4 d. skundą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą (sprendimus).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, jog dėl VSDFV Kauno skyriaus ir Valdybos tarnautojų neveikimo pagal teisės aktų reikalavimus pareiškėjas patyrė pažeminimą, neteisybės jausmą, nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, sveikatos pablogėjimą, savo teises buvo priverstas ginti teisme, prieš teismo posėdžius padidėdavo kraujospūdis, buvo priverstas kreiptis į medikus. Pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, tarnautojų neteisėtų veiksmų.

Byloje nustatyta, jog nagrinėjamu atveju VSDFV teritorinis skyrius ir Valdyba priėmė sprendimus, kurie Viešojo administravimo įstatymo požiūriu nebuvo tinkamai motyvuoti, juos priimdami pažeidė gero administravimo principą, veikdami nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, tačiau nepateisinamo aplaidumo, šiurkščių teisės aktų pažeidimų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų tarnautojų veiksmuose nenustatyta. Bylos duomenimis, ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka dalis pažeidimų buvo pašalinta paties viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Pareiškėjas neigiamo pobūdžio išgyvenimus grindžia medicininio pobūdžio dokumentais, kurie, jo teigimu, įrodo sveikatos pablogėjimą, kurį sieja su kraujospūdžio padidėjimu dėl kreipimosi į atsakovą, į teismą. Tačiau byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad pareiškėjas iki kreipimosi į Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigą neturėjo sveikatos problemų dėl hipertenzijos, širdies ligų. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp širdies ligų paūmėjimo ir atsakovo neteisėtų veiksmų.

Kreipimasis į teismą pats savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, jog buvo patirta žala dėl atsakovo veiksmų. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str.), tačiau neprivalo, tai yra asmens pasirinkimas. Be to, teismas pažymi, jog pareiškėjas byloje buvo atstovaujamas dviejų atstovų, jo dalyvavimas nebuvo pripažintas būtinu, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo minėtus argumentus pripažinti pagrįstais dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kad pareiškėjas būtų atsakovo diskriminuojamas, kaip nors išskiriamas iš kitų subjektų, besikreipiančių dėl pensijos paskyrimo, kad jo padėtis būtų bloginama palyginti su kitais asmenimis, byloje duomenų nesurinkta. Pareiškėjo argumentai dėl VSDF teritorinio skyriaus darbuotojų nemandagaus aptarnavimo 2022 metais nepatenka į šio skundo nagrinėjimo ribas.

Tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog atsakovui nagrinėjant senatvės pensijos paskyrimo (jo stažo apskaičiavimo) klausimą, pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai, neformaliai, pareiškėjas, būdamas ligotas (šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti medicininiai duomenys), dėl to galėjo patirti stipresnių dvasinių išgyvenimų nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, taip pat nepaneigta, jog dėl sprendimų ginčijimo turėjo tam tikrų nepatogumų, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Įvertinus neteisėtų atsakovo veiksmų ir pareiškėjui padarytos neturtinės žalos pobūdį, pasekmes, taip pat atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo patirta žala gali būti įvertinta skunde nurodyta 20 000 Eur suma. Už patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pareiškėjui priteistina 300 Eur suma, kuri laikytina adekvačia viešojo administravimo subjekto padarytais pažeidimais sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimui.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas skunde prašo priteisti jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

2020 m. gegužės 8 d. atstovavimo sutartis patvirtina, kad pareiškėjui atstovavo advokatė Kristina Pranevičienė. Advokatė 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui prašymą dėl 300 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose ir pasirengimo bylos nagrinėjimui išlaidų atlyginimo. Taip pat pateikė sąskaitą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus; 2020 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl 572,50 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti ir 200 Eur sąskaitą faktūrą, išrašytą P. M. pagal individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 546742 ir jos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą; 2022 m. spalio 12 d. pateikė prašymą dėl 400 Eur išlaidų atlyginimo už dokumentų rengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teismo posėdžiuose ir sąskaitą Nr. 78/20-02-03 bei jos apmokėjimą patvirtinančius dokumentus; 2022 m. spalio 13 d. pareiškėjas pateikė minėtų 400 Eur atstovavimo išlaidų detalizavimą pagrindžiantį dokumentą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2014 m. birželio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-326/2014, 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017 ir kt.).

Teismo sprendimu pareiškėjo reikalavimai patenkinti iš dalies, todėl patirtos išlaidos priteistinos atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį (žr., pvz., LVAT 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-730-492/2020). Pareiškėjas skunde kėlė dešimt reikalavimų, t. y. prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329; 2) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1365 dalį, kuria buvo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329; 4) įpareigoti atsakovą VSDFV priimti naują sprendimą dėl dalies, kuria buvo atsisakyta panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329; 5) panaikinti VSDFV 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (6.5)1-2901; 6) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-3401 dalį dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio; 7) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-3407 dalį dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio; 8) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-134 dalį dėl neteisingai apskaičiuoto pensijos dydžio; 9) įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių priimti naujus sprendimus dėl neteisingo pareiškėjo pensijos apskaičiavimo; 10) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimus ir patenkintų reikalavimų apimtį, teismas nusprendžia, kad pareiškėjo skundas patenkintas 40 procentų.

Pažymėtina, kad pagal LVAT nuosekliai formuojamą administracinių teismų praktiką, tokios advokato suteiktos teisinės paslaugos kaip susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas laikytinos sudėtine platesnės apimties (turinio) teisinių paslaugų, tokių kaip skundo (apeliacinio skundo) parengimas ar atstovavimas teismo posėdyje, dalimi, todėl patirtos išlaidos už minėtas pavienes paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už atitinkamą teisinę paslaugą, pavyzdžiui, skundo (apeliacinio skundo) parengimą ar atstovavimą teismo posėdyje (žr., pvz., LVAT 2015 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-988-756/2015, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-353-415/2020).

Pareiškėjas 2020 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui prašymą atlyginti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiams ir pareiškėjo atstovavimą teismo posėdžiuose ir 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė prašymą atlyginti 200 Eur už atstovavimą 2020 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas buvo atstovaujamas 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje, kuris vyko 1,5 val., ir 2020 m. lapkričio 4 d. teismo posėdyje, kuris vyko 1 val.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už atstovavimą teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikomas koeficientas – 0,1. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).

Posėdžiai vyko skirtingais ketvirčiais, todėl, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 metų I ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1 381 Eur) ir 2020 metų II ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1 398,5 Eur) vidurkis, t. y. 1 389,75 Eur. Todėl už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdžiuose galima priteisti suma yra 347,44 Eur (0,1 x 1 389,75 x 2,5 = 347,44).

Kaip minėta, pareiškėjas 2022 m. spalio 12 d. pateikė teismui prašymą dėl 400 Eur teismo išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 2022 m. spalio 13 d. pateikė minėtų išlaidų detalizavimą, t. y. 100 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 50 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir 250 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose.

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas koeficientas – 2,5. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą – 0,1.

Iš bylos dokumentų matyti, jog pareiškėjas 2022 m. kovo 2 d. teikė patikslintą skundą, todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 598,1 Eur. Atitinkamai už patikslinto skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 3 995,25 Eur (1 598,1 x 2,5).

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas buvo atstovaujamas teismo posėdžiuose: 2022 m. gegužės 3 d. posėdis truko 30 min.; 2022 m. birželio 2 d. posėdis truko 2 val.; 2022 m. spalio 3 d. posėdis truko 2 val.

Posėdžiai vyko skirtingais ketvirčiais, todėl, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2021 metų IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1 679,3 Eur) ir 2022 metų II ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (1 780,5 Eur) vidurkis, t. y. 1 729,90 Eur. Todėl už pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir dalyvavimą teismo posėdžiuose galima priteisti suma yra 778,45 Eur (0,1 x 1 729,99 x 4,5 = 778,45).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus skaičiavimus galima priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, suma yra 747,44 Eur. Pagal patenkintų reikalavimų apimtį (40 proc.), iš atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suapvalinus pareiškėjui priteistina 299 Eur (747,44 x 40 proc. = 298,976 Eur) išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnis).

Pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Šios išlaidos taip pat pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis ir iš dalies priteistinos pareiškėjui (9 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 ir 5 punktais, 103 straipsnio 1 punktu, 40 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Administracinę bylą dėl pareiškėjo A. K. skundo reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. (10.1) DV_S-68329; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1365 dalį, kuria buvo atsisakyta panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. raštą Nr. (10.1) DV_S-68329; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2019 m. spalio 15 d. prašymą; įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimti naują sprendimą dėl dalies, kuria buvo atsisakyta panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą Nr. (10.1) DV_S-68329, nutraukti.

Kitą skundo reikalavimų dalį patenkinti iš dalies.

Pareiškėjo skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-134 dalies, kuria neįskaitytas į stažą pareiškėjo mokymosi Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute laikotarpis nuo 1973 m. rugsėjo 1 d. iki 1979 m. birželio 27 d., ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gegužės 7 d. sprendimas Nr. (6.5)1-2901 dėl šios dalies nepakeistas, atmesti kaip nepagrįstą. Kitą 2020 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-134 dalį panaikinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3401,

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2020 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. VPE_SP1E-3407,

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. (6.5)1-290.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjo 2020 m. balandžio 4 d. skundą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą (sprendimus) (išskyrus atsisakymą įskaityti į stažą pareiškėjo studijų Kauno Antano Sniečkaus politechnikos institute 1974–1979 m. laikotarpį).

Pareiškėjui A. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, priteisti 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui A. K. iš atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 308 Eur (tris šimtus aštuonis eurus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Ramūnas ŠarkaJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė