- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-04
- Bylos Nr.
- 2YT-846-767/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02081-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- žemės ūkio bendrovė „A.“
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolės R. A. veiksmų, suinteresuotas asmuo žemės ūkio bendrovė „A.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas V. M. skundu dėl antstolio veiksmų prašo teismo įvertinti antstolės R. A. veiksmus, panaikinti 2021 m. lapkričio 19 d. patvarkymą dėl atsisakymo grąžinti nurašytas lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0037/19/00210, įpareigoti antstolę grąžinti jam 2021 m. lapkričio 16 d. iš jo banko sąskaitos nepagrįstai nurašytas 648,31 Eur dydžio pinigines lėšas, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
2. Skunde nurodo, kad antstolė R. A. vykdo 10 785,45 Eur skolos iš jo išieškojimą. 2021 m. lapkričio 15 d. į jo banko sąskaitą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pervedė 650 Eur dydžio sumą, mokėjimo paskirtis – „Gyventojų pajamų mokestis, mokamas nuolatinio Lietuvos gyventojo“. 2021 m. lapkričio 16 d. iš jo sąskaitos per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) sistemą buvo nurašyta ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 648,31 Eur suma. Sužinojęs apie tokį lėšų nurašymą jis 2021 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į antstolę, prašydamas grąžinti jam nurašytas lėšas, kadangi jam grąžinta gyventojų pajamų mokesčio permoka susidarė dėl jam skirtų ir išmokėtų socialinių išmokų apmokestinimo perskaičiavimo, dėl ko iš jų (pagal grąžintino mokesčio kilmę) negalimas išieškojimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 738 straipsnio nuostatas. Antstolė priėmė patvarkymą dėl atsisakymo grąžinti nurašytas lėšas, kuriame nurodė, kad VMI grąžinamos gyventojų pajamų mokesčio permokos priskiriamos prie lėšų, iš kurių skolos išieškomos bendra tvarka, todėl skolai dengti gali būti nuskaitoma visa suma. Su antstolės patvarkymu nesutinka, kadangi iš jo nuskaityta gyventojų pajamų mokesčio permoka susidarė dėl nepagrįstai išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio, mokant jam priklausančias ligos išmokas ir išeitinę išmoką. Nepagrįstai išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį jis gavo mažesnes šias išmokas, o jei būtų gavęs jas visas, išieškojimas iš šių pajamų nebūtų vykdomas, kadangi tai draudžia CPK 738 straipsnio ir 739 straipsnio 8 punkto nuostatos.
3. Antstolė, atsisakiusi tenkinti pareiškėjo skundą, persiuntė jį su vykdomąja byla Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams. Patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą pažymėjo, kad antstolių kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 10 785,45 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „A.“ naudai. Skolininkas buvo paragintas įvykdyti sprendimą, o per nustatytą terminą jo geruoju neįvykdžius, PLAIS buvo išsiųstas nurodymas iš skolininko sąskaitų priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Į skolininko darbovietę buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko gaunamų pajamų. 2021 m. lapkričio 15 d. į areštuotą skolininko sąskaitą VMI pervedė 650 Eur dydžio sumą, lėšų paskirtį nurodant „Gyventojų pajamų mokestis, mokamas nuolatinio Lietuvos gyventojo“. 2021 m. lapkričio 16 d. 648,31 Eur suma per PLAIS sistemą buvo nurašyta ir pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Pažymėjo, kad išieškojimas iš mokestinės permokos yra galimas ir jokie teisės aktai to nedraudžia. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nurodė Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-11346-328/2019. Tai, kad išieškojimas į mokesčių permokas yra galimas ir tokio išieškojimo nedraudžia įstatymai, pagrindžia ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 22 punktas, kuriame detalizuota išieškojimo iš tokių piniginių lėšų tvarka.
4. Suinteresuotas asmuo ŽŪB „A.“ atsiliepimo į V. M. skundą nepateikė. Apie bylos nagrinėjimo laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
5. Teismas nustatė, kad antstolė R. A. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0037/19/00210 dėl 10 785,45 Eur turtinės žalos išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojos ŽŪB „A.“ naudai. 2019 m. vasario 21 d. patvarkymu antstolė paragino skolininką įvykdyti sprendimą geranoriškai, atliko kitus būtinus vykdymo veiksmus. 2019 m. kovo 13 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo PLAIS nurodė priverstinai nurašyti lėšas 11 836,81 Eur sumai iš visų V. M. sąskaitų. Taip pat antstolė pareikalavo skolininko darboviečių kiekvieną mėnesį išskaičiuoti atitinkamas sumas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų. 2021 m. lapkričio 15 d. į skolininko V. M. sąskaitą VMI pervedė 650,22 Eur pinigines lėšas, kurių paskirtis nurodyta „Gyventojų pajamų mokestis, mokamas nuolatinio Lietuvos gyventojo“. 2021 m. lapkričio 16 d. PLAIS 648,32 Eur šių lėšų pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą. 2021 m. lapkričio 18 d. skolininkas kreipėsi į antstolę prašydamas grąžinti šias priverstinai nurašytas lėšas, tačiau antstolė 2021 m. lapkričio 19 d. patvarkymu šias lėšas grąžinti atsisakė.
6. Pareiškėjas V. M. nesutinka su antstolės patvarkymu ir mano, kad iš jo sąskaitos nurašytos lėšos turi būti grąžintos, kadangi tai yra nepagrįstai nuo jo socialinių išmokų išskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis. VMI grąžino gyventojų pajamų mokesčio permoką, kadangi ji buvo išskaičiuota nepagrįstai, o jei gyventojų pajamų mokestis nebūtų buvęs išskaičiuotas, jis būtų gavęs daugiau socialinių išmokų (ligos išmokos ir išeitinės išmokos), iš kurių išieškojimas nebūtų vykdomas pagal CPK 738 straipsnio ir 739 straipsnio 8 punkto nuostatas.
7. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsniu, pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Šio mokesčio objektas – gyventojo pajamos (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4, 5 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, mokesčio permoka – mokesčių mokėtojo sumokėta per didelė mokesčio suma.
9. SVI 22 punkte yra reglamentuojamas išieškojimas iš turtinių teisių, susijusių su VMI administruojamomis mokesčių permokomis. Pagal šį punktą, išieškojimas iš tokių lėšų vykdomas tokia tvarka: 1) jeigu mokesčių mokėtojas VMI pateiktame prašyme grąžinti mokesčių permoką nurodė šią permoką grąžinti į kredito įstaigoje atidarytą mokesčių mokėtojo sąskaitą, VMI mokesčių permoką grąžina į mokesčių mokėtojo prašyme nurodytą sąskaitą; 2) jeigu mokesčių mokėtojas VMI pateiktame prašyme grąžinti mokesčių permoką nurodė šią permoką grąžinti į kredito įstaigoje atidarytą kito asmens sąskaitą, VMI Antstolių informacinei sistemai siunčia užklausą, ar antstoliai vykdo išieškojimą iš prašymą grąžinti mokesčių permoką pateikusio mokesčių mokėtojo. Jeigu antstoliai vykdo išieškojimą iš prašymą grąžinti mokesčių permoką pateikusio mokesčių mokėtojo, Antstolių informacinė sistema VMI siunčia vykdomą išieškojimą patvirtinantį pranešimą, kuriame nurodoma kredito įstaigoje atidaryta mokesčių mokėtojo sąskaita, į kurią VMI turi pervesti mokesčių mokėtojui priklausančią mokesčių permoką; 3) abejais numatytais atvejais išieškojimas iš VMI į kredito įstaigoje atidarytą mokesčių mokėtojo sąskaitą grąžintos mokesčių permokos vykdomas CPK 689 straipsnyje nustatyta tvarka.
10. Remiantis CPK 689 straipsnio 1 dalimi, išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per PLAIS šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
11. Iš tokio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad VMI grąžinamos gyventojų pajamų mokesčio permokos yra priskiriamos prie piniginių lėšų, iš kurių gali būti vykdomas išieškojimas. Įstatymo leidėjas ne tik nedraudžia išieškojimo iš VMI administruojamų mokesčių permokų, tačiau nustato konkrečią detalizuotą tvarką, kaip išieškojimas iš tokių sumų turi būti vykdomas, siekiant, kad jomis skolininkas negalėtų laisvai disponuoti. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra diferencijuojamos mokesčio permokos pagal tai, dėl ko jos susidarė, t. y. iš kokių pajamų buvo išskaityta per didelė gyventojų pajamų mokesčio dalis. Todėl spręstina, kad PLAIS pagrįstai nuskaičiavo visą piniginių lėšų, pervestų kaip gyventojų pajamų mokesčio permoka, sumą, nes šios lėšos nepriskiriamos prie pajamų, iš kurių išieškojimas negalimas, bei pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui (CPK 737 straipsnis, 739 straipsnis).
12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skolininkas argumentuoja, jog gyventojų pajamų mokesčio permoka susidarė nepagrįstai išskaičiavus gyventojų pajamų mokestį iš jam priklausančios ligos išmokos bei išeitinės išmokos, tačiau tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnį, ligos išmokos ir išeitinės išmokos nėra priskiriamos prie neapmokestinamų pajamų, todėl tokios išmokos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Iš skolininko pateiktos pajamų mokesčio deklaracijos už 2020 metus matyti, kad grąžintina pajamų mokesčio suma sudaro 650,22 Eur, tačiau iš dokumento turinio negalima nustatyti, už kokias pajamas buvo išskaičiuotas per didelis gyventojų pajamų mokestis ir kokios konkrečios jo sumos. Pareiškėjas taip pat pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas kopiją, iš kurios matyti, kad už laikotarpius nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. gegužės 19 d. bei nuo 2020 m. birželio 11 d. iki 2020 m. liepos 10 d. jam buvo priskaičiuotos ligos išmokos, kurioms taikytas gyventojų pajamų mokestis, tačiau nėra duomenų, kad būtent iš šių pajamų išskaičiuotas per didelis gyventojų pajamų mokestis, kadangi, kaip minėta, ligos išmokos nepriskiriamos prie neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu pajamų.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. M. skundas dėl antstolio veiksmų nėra pagrįstas, todėl negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. M. skundo dėl antstolės veiksmų netenkinti.
Nutartis per 7 dienas skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.