Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. (G. Z.) skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., A. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą/prašymą, patvarkymu skundo/prašymo netenkino, skundą/prašymą kartu vykdomąja byla perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Klaipėdos miesto rūmams). Patvarkyme, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino, nurodė, jog skunde nurodytos piniginės lėšos nepatenka į sąrašą piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas yra negalimas, todėl VMI prie FM grąžinta gyventojų pajamų mokesčio permoka negali būti grąžinta pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2017 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje skolininkas yra G. Z., o išieškotojas – A. J. (v. b. l. 3-4). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. liepos 10 d. sudarė turto aprašus, kuriais aprašė skolininkui priklausantį turtą (v. b. l. 42-50, 57). 2018 m. birželio 22 d. patvarkymais panaikinti 2017 m. gegužės 4 d. turto aprašai, kuriais aprašytas santuokos metu įgytas/įgyjamas skolininko turtas (v. b. l. 98-100; 101-103). Antstolio kontoroje 2019 m. rugpjūčio 28 d. gautas skolininko prašymas, be kitų, išduoti bankui nurodymą išmokėti jam pervestą 2019 m. birželio 5 d. VMI prie FM išmoką (duomenys neskelbtini) Eur išskaitant iš jos 20 proc. (v. b. l. 146), kartu pateikė banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį aplinkybę, jog skolininkui buvo grąžintas gyventojų pajamų mokestis mokamas nuolatinio gyventojo (v. b. l. 147). Antstolis (jo padėjėjas) pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriuo nurodė, jog nurodytos piniginės lėšos, gautos iš VMI prie FM, neatitinka Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio reikalavimų, todėl pareiškėjo prašymo tenkinti negali (v. b. l. 160). Antstolio kontoroje 2019 m. rugsėjo 13 d. gautas pakartotinis pareiškėjo prašymas leisti disponuoti VMI prie FM pervestomis lėšomis (gyventojų pajamų mokestis), nurodė, jog prašo ne neišskaičiuoti, o leisti disponuoti šia išmoka, atskaičius Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitą, prašymą grindė Vilniaus universiteto Teisės klinikos konsultacija (v. b. l. 161-163).

Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis vykdo Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 4 punktas). Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (Civilinio proceso kodekso 152 straipsnio 1 dalis). Antstolis tokią nutartį vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 152 straipsnio 6 dalis). Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. Tuo atveju, kai teismo nutartimi areštuojamas viešame registre įregistruotas turtas ir taikomas vien draudimas disponuoti šiuo turtu, teismo nutarties dėl turto arešto įvykdymui pakanka įregistruoti areštą turto arešto aktų registre (Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 3 dalis). Pagal Civilinio proceso kodekso 677 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi būti sudarytas šio turto aprašas.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog vykdydamas teismo nutartį antstolis 2017 m. gegužės 4 d. turto aprašu Nr. S1b-35228 aprašė skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į skolininko vardu atidarytas banko sąskaitas, esančias (duomenys neskelbtini) bankas, nustatyta leistina disponuoti piniginių lėšų suma (v. b. l. 47). 2018 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. S1c-57966 antstolis, gavęs duomenis, jog skolininkui priklausanti pensija pervedama į jo banko sąskaitą kitoje kredito įstaigoje, leido skolininkui disponuoti piniginėmis lėšomis, išsiimant VSDFV pervedamą išmoką (v. b. l. 120). 2018 m. liepos 19 d. Patvarkymu Nr. S1c-57973 antstolis (jo padėjėja) panaikino 2017 m. gegužės 4 d. turto apraše Nr. S1b-35228 nustatytą leidimą disponuoti (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje gaunama pensija, kitoje dalyje turto aprašą paliko nepakeistą (v. b. l. 122). Pareiškėjas pateikė duomenis, jog į (duomenys neskelbtini) bankas esančią sąskaitą pervesta (duomenys neskelbtini) Eur suma kaip gyventojų pajamų mokestis mokamas nuolatinio gyventojo bei prašė leisti disponuoti šiomis lėšomis, atlikus išskaitą.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3 straipsnis numato, jog pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Šio mokesčio objektas – gyventojo pajamos (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnis, 5 straipsnis). Taigi remiantis nurodytu įstatymu, gyventojų pajamų mokestis mokamas nuo visų rūšių fizinio asmens pajamų (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14-17 dalys), išskyrus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnyje nurodytus atvejus. Pareiškėjas, teigdamas, jog gyventojų pajamų mokesčio suma, jam pervesta mokesčio administratoriaus, yra jo darbo užmokestis, įrodymų, pagrindžiančių tokį teiginį nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), todėl pareiga įrodyti skunde nurodytas aplinkybes tenka būtent pareiškėjui.

Pareiškėjo pateikta konsultacija, kuria grindžiamas skundas, visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertintina kritiškai (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, jog konsultaciją jam suteikęs asmuo turi atitinkamą kvalifikaciją teikti tokio pobūdžio konsultacijas, be to, iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kokio pobūdžio klausimą pareiškėjas pateikė, kokia buvo klausimo apimtis (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Pastebėtina, jog įstatymo aiškinimas ir taikymas konkrečioje byloje yra teismo prerogatyva (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

Civilinio proceso kodekso 736 straipsnis reglamentuoja išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius, kurio 1 dalyje nurodoma, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: 1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Pareiškėjo gauta gyventojų pajamų mokesčio permoka yra vienkartinio dydžio grąžinamo permokėto mokesčio suma, priklausanti grąžinti mokesčių mokėtojui pagal jo metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 7 dalis, Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnio 1 dalis, 7 dalis). Grąžinamo mokesčio permoka nepatenka į Civilinio proceso kodekso 737 straipsnyje įtvirtintą pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui, sąrašą, todėl iš šios sumos atlikti išskaitą Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyta tvarka nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Gyventojų pajamų mokesčio permoka nepatenka į piniginių sumų, iš kurių negalimas išieškojimas Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio nustatyta tvarka sąrašą; tai nėra turtas (namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, menkaverčiai daiktai ir kt.), iš kurio negalimas išieškojimas pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir – Sprendimų vykdymo instrukcija), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 93 punktą, todėl pagrindo panaikinti apribojimus šiam turtui (piniginėms lėšoms) nėra (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Pagal Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalį, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 3 dalis). Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 1 dalis numato, jog išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą Civilinio proceso kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus duomenis iš Turto arešto aktų registro apie areštą (areštus) pagal teismo nutartį (nutartis) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininko lėšoms su nurodytu reikalavimų patenkinimo eiliškumu arba duomenis apie tai, kad nurodymą pateikia antstolis, institucija ar pareigūnas, turintys teisę areštuoti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdomi pateikti tos pačios ir (ar) pirmesnės eilės nurodymai šio Kodekso 626 straipsnio 3 dalyje ir 754 straipsnyje nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 5 dalis). Nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikęs antstolis, pareigūnas ar institucija, nustatę, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui (Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamu atveju, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis vykdo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjo (skolininko) turtui. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis sudarė 2017 m. gegužės 4 d. turto aprašą, kuriuo aprašė skolininkui priklausančias pinigines lėšas banko sąskaitoje bei nustatė leistiną disponuoti piniginių lėšų sumą (šioje dalyje turto aprašas pakeistas 2018 m. liepos 19 d. patvarkymu). Bylos duomenimis nustatyta, jog į banko sąskaitą, į kurią pateksiančias lėšas aprašė antstolis, pareiškėjui pervesta gyventojų pajamų mokesčio permoka. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos išieškojimo iš šių lėšų nedraudžia, sutiktina su antstolio pozicija, jog ši suma negali būti grąžinta pareiškėjui (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutarties pagrindu pareiškėjo turtui (nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai – piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, priklausančios skolininkui ir esančioms pas skolininką ar trečiuosius asmenis) taikomas areštas, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Pareiškėjo gautoms piniginėms lėšoms, remiantis vykdomuoju dokumentu, yra taikomas turto areštas uždraudžiant disponavimą šiuo turtu ar jo vertės sumažinimą, todėl įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, pripažintina, jog prašymas leisti disponuoti grąžinta gyventojų pajamų mokesčio permoka, nėra pagristas, todėl negali būti tenkinamas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis savo veikloje privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdymo procesą, bei vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcija (Civilinio proceso kodekso 583 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skundas nėra pagrįstas, todėl netenkintinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo G. Z. (G. Z.) skundo/prašymo.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui A. S. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.