- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-17
- Bylos Nr.
- e2S-207-650/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02612-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- T. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste - UAB) „O.“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „O.", trečiajam asmeniui T. T. dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais, neteisėto atleidimo iš darbo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2023 m, kovo 1 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovo V. Š. atstovas advokatas J. M. teismui pateikė prašymą sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta kita Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose civilinė byla Nr. e2-1-1008/2024, kurioje prašoma pripažinti negaliojančiu sprendimą dėl išduoto leidimo V. Š. patekti į darbdavio teritoriją panaikinimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovės UAB „O.“ atstovė su prašymu nesutiko ir nurodė, kad nagrinėjamos civilinės bylos nėra visiškai susijusios, jog priimtas procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1-1008/2024 neturės įtakos šioje byloje priimtam procesiniam sprendimui, jog nėra teisinio pagrindo bylą stabdyti, nurodydama, jog priėmus sprendimą šioje byloje, ieškovas galės kreiptis dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartimi teismas tenkino ieškovo atstovo prašymą ir sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki teisme bus išnagrinėta kita civilinė byla Nr. e2-1-1008/2024, remdamasis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
4. Teismas konstatavo, kad o Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų matyti, jog Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1-1008/2024, dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurioje ieškovas V. Š. prašo pripažinti AB „O.“ kontrolės ir saugos direktoriaus N. G. sprendimą (kuris susijęs su 2023-03-31 minimu ieškinyje incidentu) panaikinti ieškovui V. Š. AB „O.“ išduotus leidimus patekti į Bendrovės teritoriją ir objektus, negaliojančiu, aktyvuojant ieškovui elektromagnetinę indentifikavimo kortelę, tikslu atkurti jam teisę ir galimybę netrukdomai patekti į Bendrovės teritoriją ir objektus, kad galėtų atlikti darbo funkcijas UAB „O.“, bei įregistruoti Bendrovės patekimo valdymo sistemos duomenų bazėje.
Šalies argumentai
5. Šioje civilinėje byloje ieškovas V. Š. ieškiniu atsakovei UAB „O.", trečiajam asmeniui T. T., prašo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo UAB „O.“ neteisėtu ir grąžinti jį į buvusį darbą, priteisiant jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtą 5 000 Eur neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Tokios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas stabdyti civilinės bylos Nr. e2-435-1174/2024 nagrinėjimą, nes civilinėje byloje Nr. e2-1-1008/2024 priimtas procesinis sprendimas turės tiesioginę įtaką šioje civilinėje byloje priimto procesinio sprendimo vykdymui (kol nėra išspręstas klausimas ir priimtas procesinis sprendimas dėl V. Š. panaikinto leidimo patekti į darbo teritoriją, negali būti nagrinėjamas klausimas dėl jo grąžinimo į darbą, nes galimai tenkinus ieškinį ir V. Š. gražinus į darbą, jo vykdymas būtų neįmanomas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Skųsdama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartį, atsakovė UAB „ O." prašo panaikinti nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1. pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja materialiosios teisės normoms (Darbo kodekso 218 str. 2 d. 4 p., nes ši norma reglamentuoja, kad kai nėra galimybės darbuotojo grąžinti į darbą (kas ir būtų, jei jis nebus atgavęs leidimo patekti į savo darbo vietos teritoriją iki šios bylos išnagrinėjimo), darbuotojui yra priteisiamos kompensacijos už tai; vadinasi, darbo byla gali būti išnagrinėta nepriklausomai nuo to, koks bus kitos civilinės bylos dėl leidimo išnagrinėjimo rezultatas;
7.2. teismo nutartis prieštarauja proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams, nes darbo bylos nagrinėjimas sustoja visiškai neapibrėžtam laikotarpiui;
7.3. teismo nutartis prieštarauja proceso normoms, reglamentuojančioms bylos sustabdymo pagrindus bei teismo aktyvų vaidmenį darbo bylose (CPK 163 straipsnis, 414 straipsnis); teismas nesivadovavo DK nustatytais alternatyviais darbuotojo teisių gynimo būdais, kurie teismą įpareigoja bylą tinkamai išnagrinėti ir priimti atitinkamą sprendimą ir tais atvejais, kai darbuotojas negali būti grąžintas į darbą;
7.4. teismo nutartis taip pat prieštarauja kasacinio teismo praktikai; LAT yra išaiškinęs, kad teismas, apgindamas pažeistas darbuotojo teises bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo, privalo taikyti DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintus alternatyvius darbuotojų teisių gynimo būdus; taip pat pasisakydamas dėl bylos stabdymo būtinumo kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, privalo įsitikinti, kad egzistuoja būtinas įstatymų nustatytas pagrindas stabdyti bylą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. Š. prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą, palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. teismas teisingai suprato, kad abejose civilinėse bylose ieškovo reikalavimai betarpiškai susijęs ir nagrinėjamu atveju padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, nes civilinėje byloje Nr.e2-1-1008/2024 priimtas spendimas turės tiesioginę įtaką šioje byloje priimto sprendimo vykdymui;
8.2. kol nėra išspręstas klausimas ir priimtas procesinis sprendimas dėl ieškovui panaikinto leidimo patekti į darbo teritoriją, negali būti nagrinėjamas klausimas dėl jo grąžinimo į darbą, nes galimai tenkinus šį ieškinį ir grąžinus ieškovą į darbą, jo vykdymas būtų neįmanomas.
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo T. T. prašo tenkinti atsakovės atskirąjį skundą ir panaikinti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. trečiasis asmuo visiškai pritaria atsakovės atskirojo skundo argumentams ir taip pat mano, kad teismas neįvertino aplinkybių, ar ieškovas apskritai gali būti grąžintas į darbą;
9.2. dėl atsakovės veiklos nepertraukiamumo ieškovo anksčiau atliktas funkcijas jau vykdo kitas darbuotojas, todėl ieškovas negalės būti grąžintas į savo darbo vietą net ir tu atveju, jei kitoje byloje būtų konstatuota, kad leidimas patekti į AB „O.“ teritoriją ieškovui turi būti grąžintas;
9.3. pabrėžiama, kad remiantis ankstesnėmis teismų nutartimis abi šios civilinės bylos nebuvo sujungtos, teismai pripažino, jog šios bylos gali būti nagrinėjamos skyrium. Dėl šios priežasties įsiteisėjus teismo nutarčiai bylos nagrinėjimas bus sustabdytas faktiškai neapibrėžtam laikui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos sustabdymas pailgina bylos nagrinėjimo trukmę, todėl CPK griežtai reglamentuoja bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą.
13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą tol, kol neišspręsta kita byla, nurodytu pagrindu galima tik tada, kai neišnagrinėtos bylos susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, jog teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; kt.).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, reikia tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose civilinėse bylose. Teismas, spręsdamas, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdo pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios stabdoma bylą.
15. Pažymėtina, kad Teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina atsakovės atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, kad nagrinėjamų dviejų civilinių bylų reikalavimai nėra susiję ir nagrinėjami atskirai. 2024 m. vasario 11 d. nutartimi laikinai einanti Telšių apylinkės teismo pirmininkė atsisakė sujungti civilines bylas Nr.e2-1-1008/2024 ir Nr. e2-435-1174/2023, konstatavusi, jog šiose civilinėse bylose tik ieškovas V. Š. yra tas pats proceso dalyvis, savo reikalavimus keliantis skirtingiems atsakovams. Civilinėje byloje Nr. e2-1-1008/2024, kurioje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo leidimo patekti į AB „O.“ teritoriją ir objektus, atsakovės yra UAB „O.“, AB „O.“, tretieji asmenys N. G., G. E. O civilinėje byloje Nr. e2-435-1174/2024, kurioje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo grąžinimo į darbą, atsakovė yra UAB „O.“, trečiasis asmuo yra T. T.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės „O.“ argumentais dėl nepagrįsto bylos sustabdymo, konstatuodamas, kad kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas nėra darbo ginčas ir joje nustatyti faktai neturės prejudicinės ar privalomosios galios sustabdomai bylai. Teismo nutartis iš esmės prieštarauja proceso normoms, reglamentuojančioms bylos sustabdymo pagrindus bei teismo aktyvų vaidmenį darbo bylose (CPK 163 straipsnis, 414 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju bylos dalykas - ieškovo atleidimo iš darbo (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo klausimai, o įstatymo leidėjas nustatė trumpus tokio individualaus darbo ginčo nagrinėjimo terminus teisme. CPK 413 straipsnio 1 dalis numato, kad pasirengimas darbo bylą nagrinėti teisme turi būti baigtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo ieškinio priėmimo dienos, o to paties straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. Priimta teismo nutartis neatitinka šių reglamentuotų darbo bylos nagrinėjimo terminų, be to prieštarauja ir proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principams, numatytiems CPK 7 straipsnyje. Pritartina apeliantei ir trečiajam asmeniui, kad tokia nutartimi darbo bylos nagrinėjimas sustabdomas visiškai neapibrėžtam laikotarpiui. Teismo sprendimo įsiteisėjimas kitoje civilinėje byloje gali nusitęsti, proceso dalyviams naudojantis teise apskųsti jiems nepalankų pirmos instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka. Pažymėtina, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu LITEKO sistemos duomenys patvirtina naują aplinkybę - 2024 m. balandžio 11 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. Nr. e2-1-1008/2024, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas.
18. Pritartina apeliantės argumentams, kad teismo nutartis stabdyti darbo bylą prieštarauja ir kasacinio teismo praktikai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, apgindamas pažeistas darbuotojo teises bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo, privalo atsižvelgti ir į DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintus alternatyvius darbuotojų teisių gynimo būdus. Teismas neturi taikyti darbo bylos sustabdymo pagrindų formaliai, privalo įsitikinti, kad egzistuoja būtinas įstatymų nustatytas pagrindas stabdyti bylą.
19. Visų išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė darbo bylos nagrinėjimą, nesant būtino įstatymų nustatyto pagrindo stabdyti bylą, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o priimta teismo nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartį dėl bylos sustabdymo ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.