Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas V. Š. (toliau – ieškovas, darbuotojas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ORLEN Service Lietuva“ (toliau – atsakovė, darbdavė) dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais, neteisėto atleidimo iš darbo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas: atnaujinti ieškovui vieno mėnesio terminą kreiptis dėl individualaus darbo ginčo išsprendimo, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių; pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo dienos atsakovės direktoriaus T. T. 2023 m. liepos 12 d. įsakymą „Dėl pravaikštos paskyrimo V. Š.“ Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 12 d. įsakymą „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“ Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2023 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą „Dėl V. Š. darbo sutarties nutraukimo“ Nr. (duomenys neskelbtini); pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo UAB „ORLEN Service Lietuva“ neteisėtu ir grąžinti jį į buvusį darbą, priteisiant ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei patirtą 5 000 Eur neturtinę žalą; Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti visiškai kaip neteisėtą ir nepagrįstą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovas nurodė, kad, pasibaigus jo nedarbingumo ir atostogų laikotarpiams, neturėdamas neteisėtai panaikinto leidimo patekti į savo darbo vietą, bei dėl prasidėjusio sveikatos sutrikdymo, 2023 m. liepos 11 d. neatvyko į savo darbovietės UAB „ORLEN Service Lietuva“ teritoriją ir 2023 m. liepos 12 d., būdamas nedarbingas, buvo atleistas iš darbo dėl pravaikštos, neva dėl nepateisinamos priežasties neatvykus 2023 m. liepos 11 d. į darbą. Ieškovo teigimu, darbdavės įsakymas dėl atleidimo iš darbo nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja protingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principui. Be to, darbdavė 2023 m. rugpjūčio 29 d., kai ieškovui pasibaigė nedarbingumo laikotarpis, priėmė kitą įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris tapatus pirmiau priimtam ir jį dubliuoja, nes susijęs su tuo pačiu dalyku. Ieškovo teigimu, taikyti kraštutinę priemonę – atleidimą iš darbo – dėl vienos dienos pravaikštos, ieškovui būnant nedarbingu dėl sveikatos būklės yra neteisėta. Nedarbingumas oficialiai užfiksuotas 2023 m. liepos 12 d., todėl tą dieną ir bet kurią kitą dieną darbdavė neturėjo teisės priimti įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo. Ieškovas nurodė, kad jam 2023 m. liepos 11 d. neatvykus į darbą, darbdavė nustatė terminą iki 2023 m. liepos 12 d. 14.00 val. paaiškinti neatvykimo į darbą priežastį. Ieškovas neatvykimo priežastį (dėl ligos) paaiškino elektroniniu paštu 2023 m. liepos 12 d. 12.23 val., todėl darbdavė, gavusi paaiškinimą, kad ieškovas neatvyko į darbą dėl ligos ir jam nuo 2023 m. liepos 12 d. prasidėjo nedarbingumo laikotarpis, neturėjo teisės atleisti ieškovą iš darbo. Dėl nurodytų priežasčių, darbdavės įsakymai, dubliuojantys vienas kitą, turi būti pripažinti negaliojančiais, kaip neatitinkantys įstatymo reikalavimų bei protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, o ieškovas DK 218 straipsnio 2 dalies tvarka turi būti grąžintas į darbą taikant visas garantijas. Taip pat ieškovas argumentavo, kad jam padaryta 5 000 Eur neturtinė žala, kurią darbdavė privalo atlyginti, nes dėl neteisėto atleidimo ieškovas patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., bet ir sveikatos sutrikdymą.