- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- 1-1154-1011/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- D. S.
- Nukentėjusysis
- M. A.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, Lietuvoje, Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, studijuojantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) analitiku, neteistas
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018-10-13, apie 5 val., viešojoje vietoje, priešais barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, dėl menkavertės dingsties, tyčia, galva trenkė M. A. į veido sritį, padarydamas muštinę žaizdą kaktoje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose (pagal specialisto išvadą Nr. G 3727/2018(01). Tokiu įžūliu elgesiu D. S. demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip nežymiai sutrikdė M. A. sveikatą.
Tokiais veiksmais D. S. padarė BK 284 str. numatytą nusikaltimą.
Kaltinamasis D. S. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino ir paaiškino, kad konfliktas su nukentėjusiuoju įvyko 2019-10-13 apie 5 h ryto, bare. Nurodė, kad vėlai vakare išėjo su pažįstamais į miestą ir užėjo į barą, šiek tiek išgėrė. Besėdint, prie jų priėjo M. A., pradėjo kabinėtis prie jo pažįstamo H. G. dėl jo išvaizdos; aiškino, kad mūsų čia nereikia, kad jo išvaizda kaip „pydaro“. Tuo matu, jis (kaltinamasis) suėmė ranka M. A. už peties, kad nukreiptų jo dėmesį ir pasakė jam, kad taip nesielgtų. Ties tuo ir viskas pasibaigė. Praėjus apie 20 min. jie nusprendė išeiti iš baro, rūkė lauke su H. belaukdami kartu buvusių merginų. Tuo momentu išėjęs iš baro M. A. priėjo prie jo, pradėjo mosikuotis rodydamas nutrauktą pakabuką, prašė atsiprašyti. Jis taip ir padarė – jo nuoširdžia atsiprašė, paaiškino, jog truputėlį pasikarščiavęs. Taip pat pasakė, kad tą nutrauktą pakabuką gali sutaisyti. Nukentėjusysis atsakė, kad tiek iš jo ir norėjęs. Po atsiprašymo jie visi stovėjo, tačiau M. A. būdamas arti, dar žengė keletą žingsnių link jo. Nurodo, kad įvertinęs M. A. kūno kalbą, kaip pasiruošimą pulti, kiek išsigandęs ir pabijojęs didesnio konflikto, nukentėjusiajam smogė pirmas. Po įvykio iškart jo atsiprašė pateikė savo duomenis, kad vėliau galima būtų susitaikyti. Teisindamasis dėl savo veiksmų pažymėjo, kad daugelį metų dirbo su negalią turinčiais žmonėmis, pas kuriuos pastoviai pasireikšdavo agresijos priepuoliai. Todėl iš savo patirties, nukentėjusiojo žvilgsnio, kūno kalbos ir būsenos – nuleistos rankas, suspausti kumščiai, pasilenkęs truputį į priekį, išgėręs – manė, kad jis mušis. Tuo metu, kai smogė, M. A. buvo nuo jo per puse ištiestos rankos, „lindo bučiuotis“. Pripažįsta, kad smogdamas nukentėjusiajam pasikarščiavo, gal galėjo atsitraukti, tačiau nutarė gintis. Tvirtina, kad buvo išgėręs labai nedaug ir jo neblaivumas įtakos veiksmams neturėjo. Patį įvykį matė šalia buvę 2–3 aplinkiniai asmenys.
Po teisminiame posėdyje padaryto pertraukos D. S. paaiškino, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, pasirašė su juo susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį dalį žalos jau yra atlyginęs. Nurodė, kad dėl savo nusikalstamų veiksmų gailisi, prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis D. S., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo (BK 11 str. 3 d.) padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, nusikaltimo aplinkybės bei jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
2019-01-08 įtariamuoju apklausto D. S. parodymais, kuriais jis kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2018-10-13, apie 5 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), jam sėdint ant minkštų sėdimų vietų priėjo nepažįstamas vyras ir pradėjo užgaulioti, įžeidinėti jo kompaniją. Jis tuo metu sėdėjo su H. G. ir G. M. Vyras žodžiais užgauliojo H. išvaizdą. Pasakytų žodžių esmės negali atkartoti. Atsakė vyrui, kad nesikabinėtų, neužgauliotų ir negrasintų. O tam, kad atkreipti pastarojo dėmesį, ranka paėmė už pečių, bet tam atsisukus, paleido. Tuo metu galbūt minėtam vyrui nutraukė pakabuką, bet to neatsimena. Ką tiksliai vyras atsakė, negali pasakyti. Vyras atsitraukė ir nuėjo prie baro. Praėjus dvidešimčiai minučių, kadangi baras užsidarinėjo, kartu su H. ir G. išėjo į lauką. Lauke sustojo dar parūkyti. Priėjo vyras, rankoje laikydamas pakabuką, jam prieš veidą pradėjo mosikuoti, reikalaudamas atsiprašyti. Vyras pasakė, kad vienintelis dalykas kurio jam reikia, kad atsiprašytų. Jis atsakė, kad nuoširdžiai atsiprašo, kad nutraukė pakabuką. Dar pasakė, kad jeigu nori, gali uždėti atgal tą pakabuką. Vyras į jį pažiūrėjo, užgniaužė kumščius, priėjo arčiau. Pamatęs tokią vyro kūno kalbą, paklausė ar gali skirstytis ir eiti namo? Iš vyro išgirdo žodžius, kad aiškinasi toliau. Atsisuko ir pažiūrėjo, ar H. stovi šalia, įsitikino, kad nėra, jis vienas. Paklausė draugo ar mato kas vyksta, po ko atsisuko ir galva sudavė smūgį minėtam vyrui į galvą. Tada pribėgo žmonių. Jis iškėlė rankas ir žingsnį atsistojo atgal. Minėtam vyriškiui pasakė savo vardą pavardę, kadangi vėliau norėjo atsiprašyti. Dėl padaryto gailisi. Padarytą žalą atlygins. Nori susitaikyti su M. (b. 1.89).
2018-10-16 nukentėjusiojo M. A. parodymais, kad 2018-10-13 apie 5 val. su D. Ž. ir M. S. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini). Kai draugai buvo prie baro, jis bendravo su šviesiaplaukiu, aukštu, vaikinu. Vaikinas buvo vidutinio atletiško kūno sudėjimo. Apie ką kalbėjo nepamena, tačiau nekonfliktavo. Šalia vaikino buvęs draugas griebė jį už sprando, drabužių, t. y. striukės ir marškinių, taip nuplėšdamas pakabuką nuo kaklo. Tą darė, sakydamas, kad nelįstų prie draugo. Pakabukas buvo rankų darbo, rištas, asmeniškai jam labai brangus daiktas. Atsakė, kad prie draugo nelenda ir išvis kodėl jį tąso? Tuo ši situacija pasibaigė. Minėtas asmuo išėjo į lauką. Tuo tarpu jis kreipėsi į draugus prašydamas nepalikti jo vieno. Išėjęs į lauką parūkyti, pamatė vėl tą patį vaikiną. Priėjęs paklausė, kodėl taip pasielgė. Tikėjosi išgirsti atsiprašymo žodžius. Vaikinas tarė „atsiprašau“ . Atsakė, kad dėkoja, tiek ir norėjo išgirsti. Toliau rūkė. Tuo metu tas pats vaikinas tarė jam: „ko dar nori, ko žiūri?“. Atsakė, kad visiškai nežiūri. Vaikinas pažiūrėjo į savo šviesiaplaukį draugą ir pasakė : „žiūrėk“ ir išsilenkdamas atgal, iš visų jėgų savo galva trenkė jam į kaktą. Po smūgio pribėgo jo draugai. Šviesiaplaukis vaikinas atskyrė jį nuo sumušusio vaikino. Jis atsakė, kad viskas tvarkoj, leistų pasikalbėti su užpuolusių vaikinu. Priėjęs pasakė, ką pastarasis padarė, esą jis dirba aktoriumi ir dėl sužalojimo negalės kurį laiką vaidinti. Jam bėgo kraujas. Paprašė užpuolusio vaikino pasakyti savo „Facebook“ paskyros duomenis. Vaikinas nurodė paskyros duomenis – D. S. Iškart per „Messenger“ pamojavo D. S., bet tas jį užblokavo. Asmens veidas esantis „Facebook“ paskyroje yra tikrai to vaikino, kuris sudavė į kaktą. Užpuolikas su draugu išėjo. Jis iškvietė policiją. Nežino ar draugai matė patį smūgį. Galbūt įvykį matė barmenas, bet pastarojo duomenų nežino. (b. l. 59).
2019-02-18 papildomos apklausos metu teiktais nukentėjusiojo M. A. parodymais, kad nuo 2005 metų profesionaliai dirba aktoriumi. Dėl praskelto antakio, prarado dalį profesinio darbingumo. Rando pašalinti negalima, tik sumažinti jo matomumą. Fiziškai nėra sunkiai suluošintas. Fizinė išvaizda yra tiesioginis jo darbo įrankis, o veidas – vizitinė kortelė. Dėl šitos traumos susiaurėjo jo vaidmenų spektras (b. l. 67).
2019-01-31 liudytojo D. Ž. parodymais, kad 2018-10-13 apie 5 val. kartu su M. A. ir M. S. buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), ėjo koridoriumi. Palei sieną, ant sofos sėdėjo penki jaunuoliai. Jie metė provokuojančią repliką, kurios esmė: „Jeigu norit praeiti, tai privalot kažką padaryti“. Buvo neblaivūs. Nesustojęs praėjo. M. su M. sustojo ir šnekėjo su jaunuoliais. Grįžus prie M. kartu nuėjo į barą užsakyti gėrimų. M. vis dar bendravo su jaunuoliais. Maždaug po penkių minučių priėjo M., buvo piktas, pasiskundė vieno vaikino elgesiu, paaiškino, kad pastarasis grėbė už kaklo ir patraukė link savęs, tokiu būdu nuplėšė pakabuką. Begeriant alų M. maždaug dešimčiai minučių dingo iš akiračio. Kai eilinį kartą pamatė M., tai nuo kaktos bėgo kraujas. Bare paprašė ledo. Su M. išėjo į lauką ir pradėjo šnekėti su jaunuoliais. Netrukus priėjo M. Klausė kodėl taip pasielgė, kam panaudojo fizinę jėgą. Pagrinde šnekėjo su žmogumi iš kaktos trenkusiam M. į kaktą, beje ir neneigiančiam tą padarius. Minėtas vaikinas aiškino, kad jam nepatiko tonas, kuriuo kalba M., dėl to trenkė. Netrukus jaunuoliai išsiskirstė namo. M. iškvietė policiją (b. l.71).
2019-02-04 liudytojos G. M. parodymais, kad 2018-10-13, po vidurnakčio, tikslios valandos nepasakys, (duomenys neskelbtini), išėjo su daiktais iš baro „(duomenys neskelbtini)“ patalpos į lauką. Beeinat link draugų, pastebėjo kaip D. S. aiškinasi santykius su nepažįstamu vyru, kurį anksčiau matė bare. Neužsifiksavo D. ir šio nepažįstamo vyriškio konflikto priežasties baro patalpoje. Iš pokalbio turinio, kurį dabar lauke išgirdo, šnekėjo apie kažkokią apyrankę. Vyras stovėjo su pakelta dešine ranka ir buvo suspaudęs kumštį. Tuo metu užmerkė akis, gal veidą nusisuko, nes būtent tą akimirką išgirdo susidūrimo garsą. Kai atsisuko, pamatė D. rankomis susiėmusį už galvos ir nepažįstamo vyro kruviną veidą. Nežino, kuris kuriam sudavė. Kažkas liepė bėgti ir dėl to pradėjo bėgti, nors nieko blogo nepadarė (b. 1.75).
2019-02-04 liudytojo H. G. parodymais, kad 2018-10-13, nuo vidurnakčio iki 3 val., (duomenys neskelbtini), baro „(duomenys neskelbtini)“, koridoriuje, prie jo, D. ir kitų draugų sėdinčių ant sofos, priėjo nepažįstamas vaikinas ir pradėjo komentuoti jų pokalbį. Ką tiksliai sakė, nepamena, bent jį išvadino „pediku“. Pašnekėjo kažkiek ir nuėjo. Jam su D. išėjus į lauką parūkyti, priėjo vėl, ir jau pikčiau kalbėjo. Atsakė, kad nebendraus, prašė nelįsti prie jų. O kai vaikinas priėjo labai arti D., D. iš kaktos trenkė jam į galvą. Vaikinas momentui atsitraukė nuo D. Kai kiek atsitokėjo, pasigyrė, jog yra žymus aktorius. Grasino, jog jiems bus blogai. Jis arba kažkas iš jo draugų, neatsimena, paprašė D. kontaktų. Kadangi vaikinas buvo su draugais, nenorėdami įsivelti į dar didesnį konfliktą, su D. pabėgo (b.1. 78).
2019-02-07 liudytojo M. S. parodymais, kad 2018-10-13 apie 5 val., buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Kartu su M. ėjo lik tualeto. Iki tualeto reikėjo praeiti siaurą praėjimą, koridorių. Minėtame praėjime, dešinėje ir kairėje pusėse, yra pakylos – sėdimosios dalys. Beeinant, ant jų sėdėjo jaunimas. Kairėje sėdėjo mergina ir vaikinas, o dešinėje tik vaikinas. Minėtas jaunimas, nenorėjo jų praleisti, kaip ir juokais, bet atrodė tai nemaloniai. Mergina per koridorių skersai susikėlė kojas. Vis dėlto praėjo. Grįžus, nuėjo prie baro. M. priėjo prie ant pakylos sėdinčio jaunimo. Sėdint prie baro, išgirdo kažkokį šurmulį, o po kelių minučių priėjo M. rankoje laikydamas nuplėštą amuletą. Paklausė kas buvo. M. papasakojo, kad bendraujant su vaikinu sėdinčių dešinėje pakyloje, vaikinas iš kairės nuplėšė jam nuo kaklo pakabuką. Begeriant pastebėjo, kad minėtas jaunimas išėjo į kiemą. M. pasakė, kad nueis į lauką ir pasišnekės su tuo vaikinu, kodėl taip su juo pasielgė. Stovėjo prie baro ir žiūrint į dešinę, matė stiklines duris ir pro jas už išėjimo matėsi stovintį jaunimą ir su juo besikalbantį M. Ir vienu momentu atsisukus pamatė M. atšokusį nuo jaunimo ir ranka užsiėmusį už galvos. M. atėjo į vidų ir papasakojo, kad tas pats vaikinas kuris patraukė pakabuką, dabar trenkė jam iš galvos į galvą. Išėjo į kiemą ir pasišnekėjo su tuo vaikinu. Pastarasis atsakė pagalvojęs, jog M. trenks, todėl pirmas užpuolė. M. paklausė vaikino asmens duomenų, kad vėliau susitaikyti, vaikinas juos nurodė. M. iškvietė policiją (b. l. 82).
2018-11-12 asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolu, kuriame fiksuota, kad M. A. atpažino asmenį (D. S.), kuris jam smogė į galvą (b. l. 62–64).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės išvada Nr. 3727/2018(01), kurioje fiksuota, kad M. A. nustatyta muštinė žaizda kaktoje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19).
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 284 str. nustatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-506/2013). Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2013). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, nukentėjusįjį sužaloja bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtino D. S. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme D. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė padarymo aplinkybes bei patvirtino. Tai, jog D. S. 2018-10-13 apie 5 val., viešojoje vietoje, priešais barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia smogė M. A. su kakta į galvą, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo ir liudytojų D. Ž., G. G. M., H. G., M. S. parodymai; 2018-11-12 asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolas.
Tiek D. S., tiek nukentėjusysis pavirtino, kad patį konfliktą matė šalia buvę asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta G. M. aiškino, kad po D. S. smūgio kažkas iš aplinkinių sušuko, kad reikia bėgti, todėl ji pabėgusi. Akivaizdu, kad D. S. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims įvykdytais smurtiniais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės išvada Nr. 3727/2018(01), kurioje fiksuota, kad M. A. nustatyta muštinė žaizda kaktoje su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal BK 284 str. numatytas nusikaltimas apima ir BK 140 str. 1 d. numatytos veikos (nežymaus sveikatos sutrikdymo ar skausmo sukėlimo) padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-659/2004, ,,Teismų praktika“ Nr. 23; kasacinės nutartys: Nr. 2K-652/2007, 2K-796/2007). Todėl D. S. BK 284 str. numatyta veika apima ir M. A. atžvilgiu padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. S. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, smurtaudamas M. A. atžvilgiu bei nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, padarė BK 284 str. numatytą nusikaltimą.
Dėl D. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju M. A.
Teismui pateiktas kaltinamojo D. S. ir nukentėjusiojo M. A. 2019-04-11 susitarimas dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos baudžiamojoje byloje Nr. 1-1154-1011/2019 (toliau – ir Susitarimas). Susitarimo 3 pap., 1–2 p. sutarta dėl nusikaltimu padarytos žalos bei atstovavimo išlaidų atlyginimo tvarkos bei sąlygų, o 4 pap. nurodoma, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė.
BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 str. 2 d. nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Taigi, įstatymas nustato, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis D. S., kuris kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau teisiamas nebuvo, savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju M. A. susitaikė, atlyginio jam nusikaltimu padarytos žalos dalį, o taip pat susitarė dėl likusios žalos dalies atlyginimo.
D. S. buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau jo padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs, paskirtos baudos sumokėtos, pačios administracinės nuobaudos nėra galiojančios.
Byloje jokių kitų įrodymų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį, nėra.
Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvada, kad yra pagrindas manyti, jog D. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
BK 67 str. 2 d. numatyta, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 71 str., teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą.
Teismas, įvertinęs tai, jog D. S. įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, daro išvadą, kad bausmės tikslus padės pasiekti BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas, todėl kaltinamasis įpareigotinas per 2 mėnesius įmokėti 5 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apskaičiuojant paskirtos įmokos dydį atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu 2018 metams nustatytas 50 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris taikytinas ir nagrinėjamu atveju.
Dėl M. A. pareikšto civilinio ieškinio ir prašymo atlyginti proceso išlaidas
M. A., pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo D. S. nusikaltimu padarytą turtinę bei neturtinę žalą (b. l. 36–54). Teismui pateiktas D. S. ir M. A. Susitarimas, kuriuo sutarta dėl nusikaltimu padarytos žalos bei atstovavimo išlaidų atlyginimo tvarkos bei sąlygų. Susitarimo 1 p. nurodoma, kad D. S. ir M. A. sutarė, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė iš viso 4 300 Eur žalą, kurią sudaro turtinė ir neturtinė žala bei proceso išlaidos.
Teismui pateiktas mokėjimo pavedimo nuorašas patvirtina, kad D. S. Susitarimo 5 pap. nurodytą dalį žalos, t. y. 2 300 Eur, nukentėjusiajam jau yra atlyginęs.
Atsižvelgus į tai, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nėra ginčo dėl nusikaltimu padarytos žalos bei atstovavimo išlaidų dydžio, M. A. ieškinys tenkintinas iš dalies, nurodant, kad jam padarytą žalą bei proceso išlaidas, kurios nėra atlygintos, t. y. 2 000 Eur, D. S. privalo atlyginti Susitarime numatyta tvarka (BPK 105 str. 2 d., 115 str. 1 d.).
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio
Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2019-01-11 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kalto asmens PSDF biudžetui padarytą 50,52 Eur žalą, kurią patyrė dėl nukentėjusiojo gydymo (b. l. 24–25). Ieškinio kaina yra pagrįsta gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodytais apskaičiavimais (b. l. 26).
Vilniaus teritorinė ligonių kasai žala padaryta dėl D. S. nusikalstamų smurtinių veiksmų.
Atsižvelgus į tai, Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant jos naudai iš D. S. 50,52 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 2 d., 115 str. 1 d., 297–298 str., 301 str. 1 d., 303 str. 4 d., 305–308 str.,
nusprendžia:
Atleisti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį Baudžiamojo kodekso 284 str. numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d., t. y. kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju M. A., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
D. S. paskirti Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio, t. y. 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių įmokos sumokėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš D. S. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 50,52 Eur (penkiasdešimt eurų 52 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
M. A. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš D. S. 2 000 (du tūkstančius) Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, nurodant, kad ši žala ir bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos 2019-04-11 susitarime dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos baudžiamojoje byloje Nr. 1-1154-1011/2019 numatyta tvarka.
1) per vienerius metus jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) per vienerius metus jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
3) įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą;
4) vengiant įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę;
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.