- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 2A-1261-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11391-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-1261-370/2011
2011 m. gruodžio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-247-777/2011 pagal ieškovės negyvenamųjų patalpų savininkų bendrijos „Taikuolė“ ieškinį atsakovei V. K. individualiai įmonei dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-07 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 11 825,80 Lt dydžio skolą, 2 104,68 Lt delspinigių, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-08-25 buvo įkurta NPSB „Taikuolė“. Vienas iš bendrijos administruojamo pastato, adresu Taikos pr. 24, Klaipėda, bendraturčių yra V. K. individuali įmonė, kuri nėra bendrijos narė. Ši įmonė tinkamai neapmoka pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už vandenį ir nuotekas, lietaus kanalizaciją, kiemsargio darbo užmokestį, valytojos darbo užmokestį, ūkines išlaidas, administratorės atlyginimą, buhalterines paslaugas, šilumos vidaus tinklų priežiūrą, elektros energiją, teisines paslaugas, kaupimo fondą, taip pat už kitas būtinas išlaidas. Sąskaitose faktūrose nurodytos sumos paskirstomos pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančių patalpų plotą. 2004-12-28 ir 2008-12-23 NPSB „Taikuolė“ susirinkimų metu buvo patvirtinta pastato patalpų suvestinė, kurioje nurodyta, kokia dalis paslaugų apmokėjimo tenka kiekvienam savininkui už kiekvieną suteiktą paslaugą. 2010-02-05 NPSB „Taikuolė“ susirinkimo metu protokolu Nr. 21 buvo patvirtinta, kad bus paliktas esamas apmokėjimo už paslaugas paskirstymo principas, tačiau nuo 2010-02-01 bus perskaičiuota kiekvieno savininko mokėtina suma, atsižvelgiant į tai, kokio dydžio patalpos kiekvienam iš savininkui priklauso pagal VĮ Registrų centro duomenis. Šiuo pagrindu NPSB „Taikuolė“ padarė suvestinę pagal 2010-01-04 VĮ Registro centro duomenis. Šis pakeitimas buvo padarytas atsižvelgiant į tai, kad minėto pastato patalpų savininkai nepraneša bendrijai apie jų valdymo, naudojimosi, disponavimo patalpomis pasikeitimus. 2004-10-01 tarp NPSB „Taikuolė“ ir V. K. individualios įmonės buvo sudaryta pastato eksploatavimo ir paslaugų apmokėjimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo nustatyta tvarka atsiskaityti su ieškove už teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su bendro naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu, žemės sklypų naudojimu ir priežiūra, proporcingai atsakovės daliai bendrojoje nuosavybėje, taip pat įsipareigojo mokėti 0,1 proc. delspinigius, skaičiuojamus nuo uždelstos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė savo teise apskųsti bendrijos narių sprendimus nesinaudojo, taip pat nesinaudojo teise įstoti į bendriją ir įgyti balsavimo teisę.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovei pateiktas sąskaitas faktūras apmoka iš dalies, t. y. tiek, kiek faktiškai buvo suteikta administravimo bei su administravimu susijusių paslaugų. Toks apmokėjimo būdas buvo pasirinktas todėl, kad šalių atsiskaitymai buvo atliekami pagal 2004-12-28 patvirtintoje pastato patalpų suvestinėje nustatytus įkainius. Tarp atsakovės ir ieškovės nėra galutinio susitarimo dėl administravimo paslaugų apimties ir apmokėjimo masto. Iki šiol vyksta susirašinėjimas ir derybos, atsakovė nėra NPSB „Taikuolė“ narė, sutartis dėl paslaugų suteikimo nėra sudaryta, nes šalys nesutaria dėl esminių sutarties sąlygų. Susitarimo dėl delspinigių normos už laiku nesumokėtus mokesčius nėra. Prie ieškinio pridėta Pastato eksploatavimo ir paslaugų apmokėjimo 2004-10-01 sutartis yra negaliojanti. Tokios sutarties atsakovė nebuvo sudariusi ir pasirašiusi, savininko V. K. parašas yra suklastotas. Pagal 2004-12-28 patvirtintą pastato patalpų suvestinę atsakovė visą laiką tvarkingai mokėjo mokesčius. 2008-12-23 pakeitus ankstesnę 2004-12-28 suvestinę, atsakovė nesutiko su pakeistais apskaičiavimais ir informavo apie tai ieškovę, nurodydamas, kad dalį paslaugų, kurių bendrija faktiškai neteikia, neapmokės. Tai patvirtina, kad šalys nesutarė dėl apmokėjimo tvarkos pakeitimo. Ginčo esmė yra tai, kad bendrija reikalauja sumokėti viso pastato administravimo išlaidas proporcingai atsakovės daliai bendrojoje nuosavybėje, o atsakovė sutinka mokėti tik už bendro naudojimosi patalpų administravimą, proporcingai savo daliai bendrojo naudojimo patalpose. Toks argumentavimas susijęs su tuo, kad atsakovė turi visas savo nuosavybės dalies atskiras komunikacijas, atskiras sutartis dėl komunikacijų paslaugų teikimo. Ieškovei buvo siūloma sureguliuoti administravimo mokesčių apskaičiavimo tvarką, bet iki šiol nepavyko. Analizuojant sąskaitų faktūrų neapmokėtas sumas, matyti, kad atsakovė iš dalies sumokėjo už valytojos darbą, administravimą ir buhalterijos paslaugas pagal 2004-12-28 patvirtintą pastato patalpų suvestinę, o dėl 2008-12-23 pakeistos suvestinės veda derybas, nes nemato pagrindo apmokėti paslaugas, dėl kurių apmokėjimo nėra sutarta įstatymo nustatyta tvarka. Be to, ne kartą buvo pateiktos neteisingai apskaičiuotos sąskaitos faktūros, kurios buvo grąžintos ieškovei pataisyti. Yra pozicijų, kurių apmokėjimo teisėtumas kelia abejonių, t. y. sąskaitose faktūrose TAI 9173 ir TAI 9175 nurodytas atsiskaitymas su senąja administracija, tačiau pirminių dokumentų, kurių pagrindu atsirado šios išlaidos, ieškovė nepateikė. 2008 m. teisinių paslaugų apmokėjimo klausimas buvo išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-405-740/2008, teisinės paslaugos buvo teikiamos tik civilinės bylos nagrinėjimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: ieškovei iš atsakovės priteisė 9 855,45 Lt skolos, 6 procentų procesines palūkanas, ieškovei grąžino 15,91 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo teisinį pagrindą priimti atsakovei privalomus sprendimus dėl bendro naudojimo objektų ir jiems priskirto žemės sklypo valdymo priežiūros ir kitokio tvarkymo įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi minėtus bendrijos susirinkimo nutarimus, šie nutarimai yra privalomi, todėl atsakovė juos vykdyti, t. y. apmokėti sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos išlaidos už šildymą, šilumos vidaus tinklų priežiūrą, vandentiekio ir lietaus nuotekas, elektros energiją, švaros dieną, kiemsargio ir valytojos darbo užmokestį, valytojos darbo užmokestį, administratorės atlyginimą (suvestinėse įvardyta – išlaidos administravimui, iš jų ir buhalterinės, teisinės bei banko paslaugos), ūkines išlaidas. Atsakovei neginčijus ieškovės bendrijos narių susirinkimo nutarimo, nepagrįsti yra ir ieškovės argumentai dėl to, kad atsakovė neturi pareigos apmokėti viso pastato administravimo išlaidų proporcingai atsakovės daliai bendrojoje nuosavybėje. Minėti ieškovės bendrijos narių susirinkimo nutarimai yra galiojantys, reikalavimas dėl šių nutarimų nuginčijimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas neturi pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl nutarimų pagrįstumo, teisėtumo, prieštaravimo proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Tačiau teismas padarė išvadą, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti 342.34 Lt kaupiamųjų įnašų, kadangi nėra duomenų, jog šiuo klausimu buvo priimtas bendrijos narių susirinkimo sprendimas, kaip to reikalauja ieškovės įstatų 14.7 punktas. Taip pat teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą dėl 1 628 Lt išlaidų dėl atsiskaitymo su senąja administracija priteisimo, kadangi nebuvo atitinkamo bendrijos narių susirinkimo sprendimo ir ieškovė nepateikė detalesnių paaiškinimų, pirminių dokumentų, kokios išlaidos įeina į šią sąvoką, todėl atsakovė neturi pareigos apmokėti atsiskaitymo su senąja administracija išlaidų. Teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą dėl delspinigių padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog 2004-10-01 sutartis, kurios pagrindu reikalaujami delspinigiai, yra originali.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-07 sprendimą iš dalies panaikinti ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti kaupiamuosius įnašus tuo pagrindu, jog atitinkamas sprendimas nebuvo priimtas ieškovės įstatuose nustatyta tvarka. Ieškovės įstatai nustato tik kaupiamųjų įnašų dydžius, mokėjimo tvarką bei sąlygas, o pareiga šiuos įnašus mokėti atsiranda teisės aktų, o ne bendrijos įstatų pagrindu. Nurodo, kad Civiliniame kodekse yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. CK 4.83 str. 4 dalyje nustatytos išimtys galimos, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tokie privalomi statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra įtvirtinti Statybos įstatyme, kituose teisės aktuose. Aplinkos ministro 2004-06-21 įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR:1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 37 punkte nurodoma, kad statinio techninę priežiūrą sudaro nuolatinis statinio būklės stebėjimas, statinio periodinės ir specializuotos apžiūros, pastebėtų statinio būklės defektų šalinimas, remonto (paprastojo ar kapitalinio) organizavimas. Būtent šiems tikslams ir buvo kaupiamos ieškovės administruojamo pastato patalpų savininkų lėšos. Ieškovės įstatų 5.1.4 p. nurodyta, jog bendrija turi teisę kaupti lėšas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, jų skolintis, 5.2.1 p. nustatyta, kad bendrija privalo organizuoti bendrojo naudojimo objektų ir jiems priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti, 7.2.2.p. – savininkas, ne bendrijos narys, privalo proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje apmokėti išlaidas bendriems objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Nepaisant to, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimas kaupiamųjų įnašų klausimu nėra būtinas, tam, kad atsakovei atsirastų pareiga mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymą, išsaugojimą ir atnaujinimą, būtinų pagerinimų atlikimą, bendrijos nariai 2010-05-06 priėmė sprendimą dėl kaupiamųjų lėšų rinkimo, jų dydžių ir tvarkos. Su šiuo sprendimu atsakovė buvo supažindinta, tačiau jo neginčijo, vadinasi, su juo sutiko. Kad atsakovė privalo mokėti kaupimo išlaidas, patvirtina ir teismų praktika. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl išeitinių išmokų darbo santykius nutraukusiems bendrijos darbuotojams priteisimo, nes jos laikytinos kitomis administravimo išlaidomis, iš esmės niekuo nesiskiriančiomis nuo teismo priteistų išlaidų dėl šiuo metu dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio. Taip pat teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo dėl delspinigių priteisimo vien tuo pagrindu, kad atsakovė ginčijo 2004-10-01 sutartį. Viena aplinkybė, kad atsakovė neigė buvus šią sutartį sudaryta, negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti šia sutartimi vadovautis, o atsakovės teiginiai, kad ji suklastota, vertintina tik kaip atsakovės gynybinė versija siekiant išvengti netesybų. kadangi sutartis nėra nuginčyta, ji yra galiojanti ir privaloma vykdyti.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė ginčijo visą ieškinį, bet taupydama tiek savo, tiek ieškovės lėšas, stengdamasi kuo greičiau atkurti taiką tarp šalių neskundė sprendimo, nors nesutiko su priteista suma. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas dalį ieškovės reikalavimų atmetė pagrįstai, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra formalūs, neįrodyti ir nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2004-08-25 buvo įkurta NPSB „Taikuolė“ (t. 1, b. l. 6), kurios paskirtis yra organizuoti bendro naudojimo objektų ir jiems priskirto žemės sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą įstatymų nustatyta tvarka (Įstatų 2.2 p., t. 1, b. l. 7–13). Bendrija pagal sudarytas su kitais juridiniais asmenimis sutartis gauna sąskaitas faktūras už suteiktas pastatui, Taikos pr. 24, Klaipėda, paslaugas. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 1 625,95 kv. m ploto administracinės patalpos, 17,76 kv. m ploto administracinės patalpos su bendro naudojimo patalpomis, 17,88 kv. m ploto garažas, esantys Taikos pr. 24, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 29–36). 2006-05-16 pranešimu V. K. IĮ ieškovei pranešė, kad išstoja iš bendrijos (t. 1, b. l. 126).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.).
Apeliantė savo reikalavimus priteisti 342,34 Lt kaupiamųjų įnašų bei 1 628,01 Lt išlaidų dėl išeitinės kompensacijos bendrijai nutraukus darbo teisinius santykius su buvusiais darbuotojais iš esmės argumentuoja bendrijos sprendimų ir įstatų nuostatų privalomumu ir ne bendrijos nariams. Dėl kaupiamųjų įnašų dar nurodo, kad pastarieji yra privalomi namo bendraturčiams pagal įstatymus ir teisės aktus ir turi būti mokami bendrijai netgi nesant bendrijos atitinkamo sprendimo.
Su apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą nustato Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ). Šis įstatymas nesuteikia bendrijai (jos valdymo organams) teisės apriboti ne bendrijos nariais esančių namo patalpų savininkų teisių ar jiems nustatyti privalomus įpareigojimus (DNSBĮ 1 str., 25–29 str.). Taip pat jokios privalomos galios ne bendrijos nariams neturi bendrijos įstatai (DNSBĮ 13 str.). Bendrijos sprendimai, priimti DNSBĮ 21 str. nustatyta tvarka, ne bendrijos nariams yra privalomi tik tiek, kiek jie atitinka CK 4.85 str. nustatytą principą, t. y. priimti namo bendraturčių balsų dauguma, preziumuojant, kad bendrijos susirinkime įstatymo nustatyta tvarka priimtas sprendimas atitinka visų bendrijos narių valią (DNSBĮ 21 str. 4, 5 d.). Apeliantas nepagrįstai remiasi Konstitucinio Teismo 2000-12-21 nutarimu, nes šioje byloje nekilo ginčo, kad atsakovė apskritai neprivalo atlikti pareigų, kylančių iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu tvarkymu ir kt.), o tik dėl šių išlaidų fakto, pagrindo, jų priskyrimo būtinoms CK 4.83 str. 4 dalies prasme. Apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 ir šios bylos ratio decidendi nesutampa, nes minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario. Atsakovė neįrodinėjo prašomų atlyginti buvusių darbuotojų išeitinių išmokų pagrįstumo CK 4.83 str. 4 dalies prasme, šis klausimas nebuvo bendraturčių išspręstas CK 4.85 str. nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė. Apeliantės teiginiai, kad šios išlaidos automatiškai priskiriamos prie būtinų administravimo išlaidų, prie kurių kompensavimo proporcingai privalo prisidėti atsakovė, yra nepagrįstas. Pagal tokį aiškinimą, nebūdama bendrijos nare ir negalėdama daryti šioms išlaidoms jokios įtakos, atsakovė privalėtų atlyginti bendrijos neriboto dydžio personalo išlaikymo išlaidas.
Taip pat nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atsakovei pareigą mokėti kaupiamuosius įnašus nustato įstatymas. CK 4.82 str. 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Šią įstatymo nuostatą reikia aiškinti sistemiškai su kitomis bendrosios dalinės nuosavybės savininkų teises ir pareigas bei jų įgyvendinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, t. y. dėl lėšų kaupimo tvarkos, paskirties, dydžio, panaudojimo ir kt. sprendimą turi priimti patalpų savininkų sutarimu/balsų dauguma (CK 4.75 str., 4.76 str., 4.83 str. 2 d. 2 p., 4.85 str., 4.86 str.). Apeliantės nurodytos Statybos techninio reglamento nuostatos su lėšų kaupimo privalomumu nieko bendra neturi, namo bendraturčiai įstatymo nustatyta tvarka gali nuspręsti kaupti lėšas bet kokiems su bendra nuosavybe susijusiems tikslams. Šiuo metu Seimui yra pateiktos Civilinio kodekso pataisos, kuriomis siūloma numatyti, kad mėnesinė kaupiamoji įmoka būtų nustatoma pagal namo (ir jo inžinerinių sistemų) atstatomąją vertę, jo (jų) gyvavimo trukmės normatyvą ir esamą techninę būklę. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų naudojimo ir apsaugos pavyzdinę tvarką nustatytų Vyriausybė. Su apeliaciniu skundu apeliantės pateiktas bendrijos 2010-05-06 protokolo Nr. 22 išrašas (t. 2, b. l. 108) nevertintinas CPK 314 str. pagrindu, kadangi jis nebuvo pateiktas sprendžiant bylą pirmosios instancijos teisme, o šalies klaidingas įsitikinimas dėl jo pateikimo būtinumo pirmosios instancijos teisme nelaikytinas aplinkybe, kad įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Aplinkybė, kad bendraturtis nemokėjo kaupiamųjų įnašų, neatleidžia jo nuo įstatyme įtvirtintos pareigos proporcingai nuosavybės daliai apmokėti iš šių įnašų padengtas su bendrąja nuosavybe susijusias išlaidas.
Teisėjų kolegija ne visiškai sutinka su apeliantės argumentais delspinigių klausimu. Kolegija sutinka su argumentu, kad vien aplinkybė, jog sutartis pasirašyta ne įmonės savininko, nesudaro pagrindo ją pripažinti negaliojančia ir netaikyti jos nuostatų, nes neįgalioto asmens pasirašytą sutartį sutarties šalis gali patvirtinti (CK 2.133 str. 6 d., 6.232 str.), šalių veiksmai (sutarties vykdymas) gali patvirtinti šios sutarties galiojimą. Tačiau byloje nagrinėjamu atveju sutartis sudaryta 2004-10-01 (t. 1, b. l. 37), po to atsakovė buvo bendrijos narė, vėliau iš bendrijos išstojo (t. 1, b. l. 126), t. y. teisinių santykių pagrindas tarp šalių keitėsi ir negalima daryti išvados, kad minėta sutartis nenutrūkstamai galiojo visą tą laikotarpį iki šiol. Pati apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde šalių teisinių santykių negrindė sutartinių santykių faktu ir sutarčių teisę reglamentuojančiomis materialinės teisės normomis, kitų savo reikalavimų ir atitinkamų atsakovės prievolių nekildino iš sutarties, todėl nėra teisinio pagrindo atskirai nuo pagrindinių prievolių, kildinamų iš bendrosios dalinės nuosavybės, netesybas priteisti pagal sutartį (CK 6.71 str.).
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p. 185 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.