- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-13
- Bylos Nr.
- 1-3039-667/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28362-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- R. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Pranešėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 39² str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu (BK 721 str.)
- 1.2.25.6Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas (BK 282 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 291 str.)
- 2.3.4.13Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju (BPK 291 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimusi (duomenys neskelbtini) d, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. Vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. 2024 m. liepos 23 d., apsvaigusi nuo alkoholio (jai 15 val. 12 min. nustatytas jos apsvaigimas nuo alkoholio - 2,36 promilių), važiuodama Kauno rajono keliais ir gatvėmis, vairavo automobilį „Audi A4”, v. n. (duomenys neskelbtini), kol 2024 m. liepos 23 d. 14 val. 55 min. prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sustabdė jos vairuojamą automobilį,
Kaltinamoji R. K. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. liepos 23 d. vairavo savo automobilį Audi A4”, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio ir buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Sutinka su jai kaltinime nurodytu policijos jai nustatytu 2,36 promilių girtumu. Ji žinojo, kad negalima vairuoti, esant neblaiviai, kad dėl to gali būti konfiskuotas automobilis, kurį vairuoja. Ji turėjo alkoholio butelį automobilyje. Tuo metu buvo labas sunkus gyvenimo tarpas, sunki psichologinė padėtis, nes namuose turi mamą ligonę, kurią slaugo. Po skyrybų, kurios vyko prieš 14 metų, prasidėjo problemos. Todėl prieš 6 metus alkoholį, kaip nusiraminimo priemonę, pradėjo vartoti. Dėl to, prieš 8 metus, jai buvo pripažinta depresija. Dabar nebevartoja alkoholio. Tą kartą išvyko iš darbo, važiavo namo, turėjo alkoholio - 0.35 litro butelį brendžio. Važiuojant buvo sustabdyta policijos, kuri jai nustatė girtumą. Ji dirba 22 metus (duomenys neskelbtini). Į darbą dabar atvyksta visuomeniniu transportu. Labai gailisi, labai blogai vertinu savo poelgį. Tai buvo pirmas kartas, kai vairavo būdama neblaivi. Nori, kad teismas ją atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, ją perduodant laiduotojos dukros J. K. atsakomybei, su kuria artimai bendrauja, nors ir kartu negyvena, nes tam nėra galimybės. Dukra nuomojasi butą (duomenys neskelbtini). Dukra anksčiau buvo registruota (duomenys neskelbtini), bet tėtis ją išvarė iš namų. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Su dukra susiskambina arba susirašo kiekvieną dieną. Bent kartą į savaitę susitinka. Sekančią dieną pranešė dukrai apie šį įvykį. Jos sėdėjo abi apsikabinusios ir verkė. Dukra visiškai tai netoleravo, bet nepasmerkė jos. Dabar lankosi pas psichologus. Su jais aptarė šią situaciją, ją vertina kritiškai. Nori , kad automobilio nekonfiskuotu, nes juo naudojasi kita duktė.
Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
2024 m. liepos 23 d. Kauno AVPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 23 d. patruliuojant kartu su tyrėjais G. B. ir A. B. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini)važiuoja automobilis „Audi A4”, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, sustabdžius šį automobilį buvo nustatyta, kad juo važiuoja R. K., kuriai buvo nustatytas neblaivumas (b.l. 21).
2024 m. liepos 23 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad R. K. 2024 m. liepos 23 d. 15:12 val. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 15:32 val. nustatytas 2,65 promilių neblaivumas (b. l. 24-26).
Liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis važiavo nuo prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" link (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. liepos 23 d. apie 15 val. pamatė pilkos spalvos automobilį "AUDI A4" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris žiedinėje sankryžoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini)g. ir (duomenys neskelbtini)g. sankryžoje, užvažiavo ant žiedinėje sankryžoje esančio bortelio ir dėl šios priežasties jam sukėlė įtarimą, jog vairuotojas yra galimai neblaivus. Automobilis toliau važiavo (duomenys neskelbtini)g., įtartinai sulėtino greitį, taip pat blaškėsi po kelią, kelis kartus išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Vėliau minėtas automobilis išvažiavo į (duomenys neskelbtini)g., tuomet 15 val. 02 min. paskambino bendruoju pagalbos centro Nr. 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotą. Likusį kelionės atstumą iki prekybos centro "(duomenys neskelbtini)", esančią (duomenys neskelbtini) minėtą automobilį sekė paskui, automobilio nebuvo pametęs iš matymo. Kiek vėliau automobilis įsuko į prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). 15 val. 07 val. automobilis sustojęs prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" aikštelėje, iš jo išlipo moteris, vidutinio amžiaus, šviesių plaukų, apsirengusi geltona suknele ir tamsiai mėlynu švarkeliu. Ji sėdėjo vairuotojo vietoje. Automobilyje daugiau asmenų nebuvo. Kuomet išlipo iš automobilio, jos judesiai buvo neįprasti, nesiorientavo aplinkoje. Tuomet vairuotoja nuėjo į prekybos centrą "(duomenys neskelbtini)" ir jis jos nebesekė ir tuo pat metu atvažiavo policijos pareigūnai (b.l. 28-31).
2024 m. liepos 23 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo peržiūrimas vaizdo įrašas, filmuotas pareigūno G. B., „PSS-20240723-150936UTC+0300“ įvykio vietoje įrašas buvo daromas 2024 m. liepos 23 d., įrašo pradžios laikas 15:09val. Įrašo trukmė 06min 30 sek. Paleidus vaizdo įrašą matome, kad policijos pareigūnai atvyko nurodytu adresu, jie pradėjo ieškoti moters geltona suknele, ją surado grįžusią prie parduotuvės. 3:20 min, įtariamajai nustatytas 2,36 prom. Neblaivumas. Įrašo pabaiga. Antras vaizdo įrašas, filmuotas pareigūno G. B., „PSS-20240723-153201UTC+0300“ įvykio vietoje įrašas buvo daromas 2024 m. liepos 23 d., įrašo pradžios laikas 15:30val. Įrašo trukmė 1:34 min. Tikrinamas moters neblaivumas antrą kartą, jai 01:00 min, jai nustatytas 2.65 prom. Neblaivumas. Įrašo pabaiga (b. l. 45-48).
2024 m. liepos 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matoma automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje prie prekybos centro "(duomenys neskelbtini)" sienos, stovėjimo aikštelėje ties ženklu "(duomenys neskelbtini)", matomas stovintis pilkos spalvos "AUDI" automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ant pastato matomos vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūrint transporto priemonę rasti daiktai buvo užfiksuoti protokole. Apžiūrėjus visą įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmės turinčių daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta (b. l. 5-7).
2024 m. liepos 23 d. transporto priemonės aprašu, iš kurio matyti, kad automobilis AUDI A4, valst nr. (duomenys neskelbtini), VIN nr, (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data arba pagaminimo metai – 1999 m. Apgadinimai - priekinis bamperis, visas kėbulas turi apgadinimų ir įbrėžimų, automobilis paveiktas korozijos (b. l. 34-37).
Iš VĮ "Regitra" pažyma, kad automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas - R. K. (b. l. 41).
VŠĮ "Emprekis" pažyma, kad automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) charekteristikas atitinkančio automobilio vidutinė kaina Lietuvoje be PVM - 805,80 Eur., su PVM – 1020 Eur. (b. l. 40).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad R. K. 2024 m. liepos 23 d. Kauno rajono keliais ir gatvėmis vairavo jai priklausančią transporto priemonę „Audi A4”, v. n. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (jai 15 val. 12 min. nustatytas jos apsvaigimas nuo alkoholio - 2,36 promilių), kol 2024 m. liepos 23 d. 14 val. 55 min. prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai sustabdė jos vairuojamą automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad ji iš darbo važiavo namo automobiliu „Audi A4”, v. n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama išgėrė 0,35 litro brendžio. Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos jos apklausos matyti, kad ji buvo vartojusi alkoholio iš vakaro, nes turėjo svečių. 2024 m. liepos 23 d. važiuodama buvo sustabdyta policijos, kuri nustatė jos apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį - jai 2024 m. liepos 23 d. 15 val. 12 min., nustatytas jos apsvaigimas nuo alkoholio - 2,36 promilės, bei nušalino nuo tolimesnio automobilio vairavimo.
Kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina alkotesterio duomenys, apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga.
Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia, nes ji žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jos veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Prokuroro pareiškime teismui nurodyta, kad 2024 m. liepos 23 d. 15 val. 12 min., policijos pareigūnai patikrinimo metu R. K. pirmu pūtimu nustatė 2,36 promilės neblaivumą, antru pūtimu 15.32 val. – 2,65 promilės neblaivumą.
Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Sprendžiant kaltinamosios R. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu pareikštas kaltinamosios dukros J. K. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. J. K. parodė, kad kaltinamoji jos mama, kuri pradėjo vartoti alkoholį dėl sunkios psichologinės būklės įsiskyrus su jos tėvu, apsirgus kaltinamosios motinai. Ji su mama dažnai bendrauja, palaiko ryšį telefonu ir betarpiškai susitikusios, todėl ji gali būti mamos laiduoja, nes nėra teista, bausta administracine tvarka, nes ji jos klauso, dukra kritiškai vertina mamos poelgį, ji gailisi nusikaltusi. Po šio įvykio ji nematė daugiau išgėrusios mamos. Todėl prašo atleisti jos mamą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ją paskiriant laiduotoja. Laidavimą prašo skirti be užstato, nes jos ir mamos atlyginimai nedideli, jų materialinė padėtis vidutinė.
Prokuroras siūlė taikyti laidavimą be užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).
Kaltinamosios R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamoji R. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteista, pakaltinama, dirbantis prekybos centre operatore. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad R. K. bausta 3 kartus administracine tvarka, už KET pažeidimus (b. l. 56-58).
R. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.
Bylos duomenys patvirtina, jog J. K. kaltinamosios dukra, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, dirba įmonėje apskaitininke. Ji su mama sutaria gerai, dažnai bendrauja, savaitgaliais kartu būna, todėl gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad J. K. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo mamai ir gali daryti jai teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant J. K. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą 1 metams be užstato dukros J. K. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).
Šiuo atveju matyti, kad R. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamosios veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamosios asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteista, bausta administracine tvarka, yra dirbanti.
Įvertinus R. K. padarytą nusikalstamą veiką, nustatyto neblaivumo sunkumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jai taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2024 m. liepos 25 d. (b. l. 90-93).
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Byloje nustatyta, kad R. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama sau priklausantį automobilį "Audi A4", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.
Kaltinamoji prašė teismo nekonfiskuoti jai priklausantį automobilį, nes juo naudojasi jos duktė. Šis jos prašymas netenkintinas tikslu užkirsti kelią, kad šiuo automobiliu nesinaudotų pati kaltinamoji, nes ji pripažino turinti priklausomybę alkoholio vartojimui. Konfiskavus automobilį bus tikrai užkirstas kelias turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.
Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, (b.l. 82-85, 86-89, 90-93) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: R. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie paskutinio bylos viršelio , perduotinas VĮ „Regitra“; kompaktinis diskas, su Body kameros įrašais, esantis voke, prisektame prie paskutinio bylos viršelio, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,
nusprendžia:
R. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.
R. K. perduoti laiduotojos J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti R. K. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 25 d.;
– konfiskuoti iš R. K. automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
R. K. paskirtas kardomąsias priemones nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą R. K. vardu, perduoti VĮ „Regitra“; kompaktinį diską su įrašu palikti byloje.
Išaiškinti R. K., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai J. K., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.