Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, teistas 2014 m. vasario 26 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 2 dalį, 12 MGL (1560 litų) bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. I. 2023 m. rugpjūčio 4 d., 22:07 val., (duomenys neskelbtini), ten esančios parduotuvės aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebęs už kaklo ir parvertęs ant žemės nukentėjusįjį A. S., atsisėdęs ant jo liemens ir kumščiais sudavęs ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias jo kūno vietas, tuo sukėlė A. S. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas veide ir kairio žasto srityje, kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje, daugybinius odos nubrozdinimus galvoje, kakle, krūtinėje, dešiniame žaste, alkūnėse, dešiniame dilbyje, nugaroje, nosies kaulų lūžį, tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teismas konstatuoja:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Atsakomybė dėl tokios veikos padarymo asmeniui yra tada, kai šioje normoje numatytos pasekmės yra sukeliamos tyčiniais veiksmais, susijusiais priežastiniu ryšiu su pasekmėmis.

Nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę, byloje nekyla abejonių ir ginčo dėl to, kad būtent kaltinamasis 2023 m. rugpjūčio 4 d., 22:07 val., (duomenys neskelbtini), ten esančios parduotuvės aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugriebęs už kaklo ir parvertęs ant žemės nukentėjusįjį A. S., atsisėdęs ant jo liemens ir kumščiais sudavęs ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias jo kūno vietas, tuo sukėlė A. S. fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas veide ir kairio žasto srityje, kraujosruvas kairės akies obuolio junginėje, daugybinius odos nubrozdinimus galvoje, kakle, krūtinėje, dešiniame žaste, alkūnėse, dešiniame dilbyje, nugaroje, nosies kaulų lūžį. Šių faktinių aplinkybių apklausiamas teisme neneigė ir pats kaltinamasis. Kaltinamasis pripažino, kad ne mažiau penkiolika smūgių sudavė nukentėjusiajam. Šias aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojos parodymai, kurių metu jie nurodė, kad kaltinamasis ne mažiau kaip penkiolika kartų smūgiavo nukentėjusiajam, pataikė į įvairias kūno vietas, dėl ko atsirado ekchimozės (poodinės kraujosruvos) veide ir kairio žasto srityje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, daugybiniai odos nubrozdinimai galvoje, kakle, krūtinėje, dešiniame žaste, alkūnėse, dešiniame dilbyje, nugaroje, nosies kaulų lūžis. Taigi visi proceso dalyviai aiškiai nurodė, kad nukentėjusiajam į kūno vietas sudavė būtent kaltinamasis. Priežastinį ryšį tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių t. y. nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – ekchimozės (poodinės kraujosruvos) veide ir kairio žasto srityje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, daugybiniai odos nubrozdinimai galvoje, kakle, krūtinėje, dešiniame žaste, alkūnėse, dešiniame dilbyje, nugaroje, nosies kaulų lūžis patvirtina kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymai. 2023 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuota, kad A. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio, sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d.; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu; sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad Š. I. suduoti smūgiai nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su dėl šiais smūgiais nukentėjusiajam kilusiais padariniais, t. y. padarytos poodinės kraujosruvos veide ir kairio žasto srityje, kraujosruvos kairės akies obuolio jungtinėje, daugybiniai odos nubrozdinimai galvoje, kakle, krūtinėje, dešiniame žaste, alkūnėse, dešiniame dilbyje, nugaroje, nosies kaulų lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas konstatuoja, kad pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo Š. I. padaryta veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-61 straipsnių nuostatomis.

BK 138 straipsnio 1 dalis už šios veikos padarymą numato alternatyvias bausmes: laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Teismas pripažįsta, kad kaltinamojo Š. I. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas Š. I. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, į jo atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą teisiamas už smurtinį nusikaltimą (1 t. b. l. 136-140), ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos nesumokėjęs, bauda išieškota tik dalinai (1 t. b. l. 136-140), bauda išieškoma antstolio (2 t. b. l. 59), administracine tvarka nebaustas (1 t. b. l. 141), nedirbantis (1 t. b. l. 144), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t. b. l. 143), turi dukrą, dukrai (duomenys neskelbtini) metų. Teikia dukrai 100 eurų išlaikymą per mėnesį. Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos, darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jo elgesį nulėmė susiformavęs gyvenimo būdas, negebėjimas tinkamai valdyti emocijas, ydingas požiūris į tokią vertybę kaip kito žmogaus sveikata. Ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausmės rūšis – bauda, kaltinamojo neatgrasė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skirtina prokuroro pasiūlyta – 60 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė bei jos atlikimo tvarka, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė bendrinama su 2014 m. vasario 26 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ­(111,04 Eur bauda) prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Kaltinamasis už tokio pobūdžio nusikaltimą teisiamas pirmą kartą, arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, dėl padarytos nusikalstamo veikos kaltu prisipažino visiškai, nebaustas administracinių nusižengimų teisena. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia kaltininkui. Trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamąjį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešių) mėnesių terminui, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, įpareigojant kaltinamąjį per visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laiką būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val.; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje. Pažymėtina, kad nors prokuroras prašė atidedant bausmės vykdymą neskirti intensyvios priežiūros, tačiau pagal BK 75 straipsnio 1 dalį intensyvią priežiūrą privaloma skirti, atidedant arešto bausmės vykdymą.

Prokuroras prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi kaltinamasis yra nedirbantis, išlaiko nepilnametę dukrą, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti ir neskyrus kaltinamajam tokio pobūdžio baudžiamosios poveikio priemonės, o vietoj jos paskyrus atitinkamus įpareigojimus.

Š. I. išaiškintina, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo: atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą teisme buvo teiktas prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Paaiškėjus aplinkybėms, kad kaltinamajam 2014 m. vasario 26 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta bauda – 12 MGL (1560 litų), kuri yra išieškota dalinai, kaltinamojo gynėjos pareiškimu prašymas dėl laidavimo buvo atsiimtas, todėl nespręstinas.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė (1 t. b. l. 61), kadangi išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ir teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakymą priėmė bei procesą dėl šio civilinio ieškinio nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

A. S. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad civilinio ieškinio neteiks (2 t. b. l. 63-67).

Vadovaujantis BPK 11 straipsnio 1 dalimi, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų; bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 117-120) ir dokumentų paėmimas (1 t. b. l. 121-129), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikintinos.

Kaltinamajam paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) skyriaus prokuroro Armino Elijošiaus 2023 m. gruodžio 15 d. nutarimu 1 000,00 Eur vertės piniginėms lėšoms nustojo galioti 2024 m. kovo 18 d., nukentėjusysis nepateikė civilinio ieškinio, todėl dėl šios priemonės, išnykus jos taikymo pagrindui ir nustojus jai galioti, teismas nepasisako.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnio nustatyta tvarka. Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas prie popierinės bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Š. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. vasario 26 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-674/2014 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (111,04 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų 04 ct) bauda) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę ir 111,04 Eur (vieno šimto vienuolikos eurų 04 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių terminui, ir paskirti kaltinamajam bausmės atidėjimo laikotarpiu intensyvią priežiūrą, nustatant jo buvimo vietą Probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamuoju adresu, buvimo laiką – nuo 23.00 valandos iki 6.00 valandos, bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant kaltinamąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.