Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms Aldonai Teresei Kučinskienei ir Dovilei Sereičikaitei, trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovei Gražinai Tamulionienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Aplinkos apsaugos agentūros (toliau Agentūra) prašymą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. Dl-468 buvo reorganizuoti

vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (Žin.,

1995, Nr. 104-2322; 2000, Nr. 83-251 1) ir Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo

tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554

(Žin., 1996. Nr. 46-1120), nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė aplinkos apsaugos

inspekcija ir Jūrinių tyrimų centras buvo biudžetinės įstaigos pagal tuo metu galiojusio Lietuvos

Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio nuostatą, vykdant šių įstaigų reorganizaciją

buvo vadovaujamasi būtent šiuo specialiuoju įstatymu bei jį įgyvendinančiu teisės aktu –

Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarka, kurios 1 punktas nustatė, kad ši tvarka

taikoma visoms valstybės ir savivaldybių biudžetinėms įstaigoms. Nei Lietuvos Respublikos

biudžetinių įstaigų įstatymo (4 straipsnis), nei Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo

tvarka nenumatė reikalavimo, kad sprendimas dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo gali būti

priimtas tik praėjus 30 dienų nuo viešo paskelbimo apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų

sudarymą. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizacija buvo vykdoma laikantis tuo

metu galiojusių Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo ir Biudžetinių įstaigų

reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos reikalavimų.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas (toliau Vilniaus filialas), vadovaudamasis Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei minėto straipsnio 2 dalimi, 2010-07-12 raštu Nr. IJ(12.5.1.24.)-21412 nepagrįstai atsisakė įregistruoti pateiktus Agentūros nuostatus bei išregistruoti Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją (toliau VAAI) iš Juridinių asmenų registro.

Agentūra nurodo, kad sprendimas dėl VAAI ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. D1-468 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo, reorganizavimo projekto patvirtinimo ir reorganizavimo komisijos sudarymo“, kuris įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio 12 d. Šiuo įsakymu buvo priimtas sprendimas nuo 2010 m. sausio 1 d. reorganizuoti VAAI ir Jūrinių tyrimų centrą prijungimo prie Agentūros būdu, patvirtintas VAAI ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo projektas bei pakeisti Agentūros nuostatai, išdėstant juos nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d.

Agentūros direktoriaus, Jūrinių tyrimų centro direktoriaus ir VAAI viršininko 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. AV-105/1A-35/VAA1-49 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo projekto paskelbimo“ buvo paskelbtas. Juridinių asmenų registre VAAI 2009-08-20 buvo įregistruotas teisinis statusas „reorganizuojamas“, o Agentūrai 2009-08-25 įregistruotas teisinis statusas „dalyvaujantis reorganizavime“. VAAI buvo reorganizuota 2010 m. sausio 1 d. prijungiant ją prie Agentūros. Agentūra nuo 2010 m. sausio 1 d. perėmė visas VAAI teises ir prievoles. Visiems VAAI kreditoriams buvo raštu pranešta apie reorganizaciją bei apie tai, kad visas VAAI prievoles perima Agentūra. VAAI reorganizacija nebuvo teismo pripažinta negaliojančia ar apskųsta teismui teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėja daro išvadą, kad trečiųjų asmenų teisės ir interesai nebuvo pažeisti.

Aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. D1-468 buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2009 m. rugpjūčio 11 d. ir įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio 12 d. Kol aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. D1-468, t. y. norminis teisės aktas, nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, jis negaliojo, todėl negalima laikyti, kad Agentūros steigimo dokumentai, t. y. nuostatų pakeitimas, buvo sudaryti. Jei aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. D1-468 nebūtų paskelbtas „Valstybės žiniose“, jis negaliotų, ir atitinkamai Civilinio kodekso (toliau CK) 2.46 straipsnio 4 dalies norma neveiktų, nes negalėtų netekti galios teisės aktas, kuris ir taip negalioja. Mano, kad būtent aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. D1-468, kuriuo Agentūros nuostatai buvo išdėstyti nauja redakcija, įsigaliojimo diena, t. y. 2009 m. rugpjūčio 12 d., turėtų būti laikoma Agentūros nuostatų sudarymo diena.

Vilniaus filialas nenurodė, kaip įsakymo D1-468 turinys prieštarauja įstatymams. Jis tik nurodo, kad VAAI ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo sąlygos (projektas) bei Agentūros nuostatai patvirtinti nesilaikant nustatytų terminų.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė pareiškime išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad priimant sprendimus dėl juridinių asmenų reorganizavimo buvo vadovautasi tuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu bei Biudžetinių įstaigų įstatymu, o ne CK nuostatomis, todėl reorganizavimo procedūra nebuvo pažeista (b. l. 113).

Atsakovas, išnagrinėjęs Agentūros 2010-02-09 prašymą išregistruoti VAAI iš JAR ir įregistruoti pakeistus Agentūros nuostatus, 2010-02-23 sprendimuose Nr. IJ(12.5.1.24.)-6340 bei Nr. IJ(12.5.1.24.)-6341 nurodė, kad vadovaujantis CK 2.96 straipsnio 3 dalies nuostata sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus trisdešimčiai dienų nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą, kaip nurodyta šio kodekso 2.101 straipsnio 1 dalyje. Vadovaudamiesi JAR nuostatų 120 punktu, dokumentų ir duomenų teikėjai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo dėl reorganizavimo, sprendimo dėl atskyrimo, sprendimo dėl jungimosi, sprendimo dėl jungimo ar steigimo sąlygų projekto tvirtinimo priėmimo pateikia šį sprendimą Registro tvarkytojui, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas įrašo informaciją į Registrą. Šios teisės normos yra imperatyvios ir jų nesilaikymas sąlygojo priimtus sprendimus, įformintus tvarkytojo raštais (2010-02-23 Nr. IJ(12.5.1.24.)-6340 ir 2010-02-23 Nr. IJ(12.5.24.)-6341). Nustatytu laiku nepateikus duomenų apie reorganizavimo projekto sąlygų patvirtinimą bei neįregistravus šių duomenų JAR, negalima užtikrinti kitų CK nustatytų (2.96 straipsnio 3 dalies) imperatyvių nuostatų laikymosi. Atkreipė dėmesį, kad analogišką CK nustatytai juridinių asmenų reorganizavimo tvarką nustato ir nuo 2010-04-01 įsigalioję Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimai (14 straipsnio 1, 7, 8, 11 dalys), reglamentuojantys biudžetinių įstaigų reorganizavimą.

Paaiškino, kad atsižvelgus į tai, kad sprendimuose nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, atsakovas savo sprendimu, įformintu 2010-07-12 raštu Nr. IJ(12.5.1.24.)-21412, vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei šio straipsnio 2 dalimi, netenkino prašymo įregistruoti Agentūros nuostatus bei išregistruoti VAAI iš JAR, kadangi pateikti dokumentai patvirtina, kad minėtų juridinių asmenų reorganizavimo metu nesilaikyta imperatyvių įstatymų reikalavimų, t. y. kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-08-04 įsakymas Nr. D1-468 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo, reorganizavimo projekto patvirtinimo ir reorganizavimo komisijos sudarymo“, paskelbtas ir įsigaliojęs 2009-08-12, savo turiniu prieštarauja imperatyvioms CK 2.96 straipsnio 3 dalies bei CK 2.101 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

Pateiktų registravimui dokumentų datos neatitinka CK nuostatų (2009-08-04 buvo priimtas įsakymas dėl minėtų juridinių asmenų reorganizavimo ir reorganizavimo projekto tvirtinimo, o vėliau – 2009-08-12 priimtas įsakymas dėl reorganizavimo projekto paskelbimo, nors CK imperatyviai numato atvirkštinę šių sprendimų priėmimo tvarką, nustatydamas tarp šių sprendimų priėmimo konkrečius laiko tarpus).

Galiojantys teisės aktai atsakovui nesuteikia teisės priimant sprendimus vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, kuriuos vadovaudamasis ABTĮ straipsniu gali taikyti tik teismas.

Dėl Agentūros patikslinto skundo argumentų, išdėstytų 2 punkte, kurių esmė ta, kad Agentūros teigimu, vykdant VAAI reorganizaciją buvo vadovautasi tuo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu – specialiuoju įstatymu bei jį įgyvendinančiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-10 nutarimu Nr. 554 „Dėl Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarka, todėl reorganizavimas nors ir neatitiko CK normų reikalavimų, bet atitiko ir buvo vadovautasi nurodytomis teisės normomis, nesutiko.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CK įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad kiti įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje iki CK įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja CK, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų teisės normoms, o 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad CK taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta; jeigu Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas prieštarauja šio kodekso ar kito įstatymo normoms, taikomos kodekso ar kito įstatymo normos. CK 2.34 straipsnio 4–5 dalyse nustatyta, kad viešiesiems juridiniams asmenims šios knygos VII skyrius taikomas subsidiariai, o IX skyrius netaikomas. Kadangi juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas reglamentuojamas CK antros knygos VIII skyriuje, kuriame pirmenybė kitų įstatymų teisės normoms nesuteikta, o esant prieštaravimams, kaip minėta anksčiau, taikomos CK normos, jokio teisinio pagrindo netaikyti CK 2 knygos VIII skyriaus normų, priimdamas sprendimus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-08-04 įsakymą Nr. D1-468 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo, reorganizavimo projekto patvirtinimo ir reorganizavimo komisijos sudarymo“ ir Agentūros direktoriaus, Jūrinių tyrimų centro direktoriaus ir VAAI viršininko 2009-08-12 įsakymą Nr. AV-105/1 a-35/VAA 1-49 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo projekto paskelbimo“) dėl šių biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir VAAI išregistravimo iš JAR, atsakovas neturėjo. Paminėtų CK normų reguliavimo kontekste Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą (jo redakciją, galiojusią iki 2010-04-01) laikyti specialiuoju įstatymu, įteisinančiu kitokią negu nustato CK biudžetinių įstaigų reorganizavimo tvarką, pagrindo nėra. Šią poziciją patvirtina ir ta aplinkybė, kad analogišką CK nustatytai biudžetinių įstaigų reorganizavimo tvarką nustato ir nuo 2010-04-01 įsigalioję Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimai (14 straipsnio 1. 7, 8, 11 dalys). Tai atsakovo manymu rodo, kad būtent Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos buvo suderintos su CK nuostatomis, o ne atvirkščiai – nustatytas specialus ir išimtinis reglamentavimas, neatitinkantis CK nuostatų. Vien ta aplinkybė, kad šio įstatymo pakeitimai, atitinkantys CK nuostatas, padaryti vėliau negu buvo priimti atitinkami viešojo juridinio asmens sprendimai dėl biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir išregistravimo iš JAR, negali būti aplinkybe, pateisinančia jų neatitikimą CK nuostatoms ir suteikiančia pirmenybę jų atžvilgiu. Kaip anksčiau minėta, vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 2 ir 4 dalimis, atliekant juridinių asmenų reorganizavimą ir esant teisės normų prieštaravimams buvo privaloma vadovautis CK normomis.

Pareiškėjos motyvas, kad JAR neįregistravus Agentūros prašomų dokumentų ir duomenų pakeitimų būtų padaryta didesnė žala negu sprendimo nauda, niekuo nepagrįstas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 111).

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras su pareiškėjos prašymu nesutiko. Nesutikimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas (b. l. 48–49, 134,136). Nurodė, kad reorganizacija turėjo būti vykdoma vadovaujantis CK nuostatomis. VĮ Registrų centras yra valstybės įmonė ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu (Žin., 1994, Nr., 102-2049), kitais teisės aktais bei savo Nuostatais. Įstatymai nesuteikia teisės Registro tvarkytojui vertinti juridinio asmens pateiktus registruoti duomenis, dokumentus ir informaciją kitaip, negu numatyta teisės aktuose, todėl, vadovaujantis CK 2.68 straipsnio 2 dalimi, „ <...> jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami ar Registro tvarkytojui nepateikiami pataisyti dokumentai, JAR tvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridinį asmenį (duomenų ar dokumentų pakeitimus)“. Tik teismui, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, suteikta teisė vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.

Teismo posėdyje tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 142).

Tretysis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija su pareiškėjos prašymu sutiko. Atsiliepime į prašymą (b. l. 90–91) nurodė, kad skundžiamas sprendimas formalus, padaryti pažeidimai nėra esminiai – tik procedūriniai, jų ištaisyti dabar jau objektyviai neįmanoma.

Teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 111).

Prašymas tenkintinas.

Remdamasis byloje esančiais dokumentais, teismas nustatė, kad Agentūra 2010-02-09 kreipėsi į Vilniaus filialą su prašymu įregistruoti JAR pakeistus Agentūros steigimo dokumentus (nuostatus) ir iš JAR išregistruoti VAAI (b. l. 7–12).

Vilniaus filialas, vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei minėto straipsnio 2 dalimi, 2010-02-23 raštuose Nr. IJ(12.5.1.24.)-6341 ir Nr. IJ(12.5.1.24.)-6340 nustatė terminą trūkumams pašalinti (b. l. 28–29). Agentūra, siekdama pašalinti nurodytus trūkumus, 2010-03-23 raštu Nr. (9)-A4-910 pateikė trūkstamus dokumentus, t. y. aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. D1-468 (b. l. 30).

Tačiau, Vilniaus filialas, atsižvelgdamas į tai, kad 2010-02-23 raštuose Nr. IJ(12.5.1.24.)-6341 ir Nr. IJ(12.5.1.24.)-6340 nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti ir nebuvo pateikti teisės aktus atitinkantys dokumentai, 2010-07-12 raštu Nr. IJ(12.5.1.24.)-21412 atsisakė registruoti pateiktus Agentūros nuostatus bei iš JAR išregistruoti VAAI (b. l. 37–38).

Ginčo esmė yra nustatyti, ar VAAI reorganizavimo dokumentai, atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus ir ar atsakovas, tikrindamas ir vertindamas jam pateiktus šių juridinių asmenų reorganizavimo dokumentus, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, atsisakydamas registruoti pateiktus Agentūros nuostatus bei iš JAR išregistruoti VAAI.

Biudžetinių įstaigų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008-11-28 iki 2010-01-05) paskirtis yra nustatyti iš Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų visiškai arba iš dalies išlaikomų įstaigų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą, valdymą, finansavimą ir kitus su jų veikla susijusius pagrindus (1 str.).

Biudžetinė įstaiga yra valstybės arba savivaldybės institucija, steigiama įstatymų nustatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto ir taip įvardyta steigimo akte bei nuostatuose (2 str.).

Šio įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimas procedūra. Šiame straipsnyje numatyta, kad: biudžetinių įstaigų veikla pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu, biudžetinės įstaigos gali būti likviduojamos tik CK nustatytais pagrindais, biudžetinės įstaigos gali būti reorganizuojamos į šių formų juridinio asmens teises turinčias įstaigas ar įmones: biudžetines įstaigas (sujungus ar išskaidžius), sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priima valstybinė ar savivaldybės institucija, įstaiga, priėmusi teisės aktą dėl biudžetinės įstaigos steigimo.

LR Vyriausybės 1996-05-10 nutarimu Nr. 554 patvirtintos Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos (redakcija, galiojusi iki 2010-04-11) 3–14 punktai numatė:

3. Įstaigos liaujasi egzistavusios reorganizavimo būdu (kai jos sujungiamos, padalijamos, prijungiamos prie kitų ir pan.).

4. Įstaigos likviduojamos, kai jų veikla visiškai nutraukiama.

5. Įstaigos reorganizuojamos ar likviduojamos steigėjų sprendimu, jeigu ko kito nenumatyta įstatymuose.

6. Įstaigos steigėjas, norėdamas reorganizuoti įstaigą, turi parengti jos reorganizavimo projektą ir pateikti jį atitinkamai ministerijai, apskrities valdytojui ar kitai valstybės institucijai įstatymų nustatytais atvejais.

7. Įstaigos reorganizavimo projekte turi būti nurodytas įstaigos pavadinimas, adresas, reorganizavimo tikslas ir būdas, etapai ir laikas, reorganizavimo pagrindimas, turto įvertinimas, turto įvertinimo ir inventorizavimo, turto paskirstymo, apskaitos dokumentų ir finansinės atskaitomybės perėmimo saugoti tvarka, prievolių perėmimas ir jų terminai, reorganizuojamos įstaigos uždaviniai ir funkcijos bei struktūra. Prie šio projekto turi būti pridėtas po reorganizavimo veiksiančios įstaigos nuostatų projektas. Įstaigų reorganizavimo projektų pateikimo terminą nustato atitinkama ministerija, apskrities valdytojas ar kita valstybės institucija.

8. Atitinkamai ministerijai, apskrities valdytojui ar kitai valstybės institucijai patvirtinus įstaigos reorganizavimo projektą, jam įgyvendinti sudaroma įstaigos reorganizavimo komisija. Komisiją sudaro ir jos pirmininką skiria įstaigos steigėjas. Įstaiga įgyja reorganizuojamosios statusą nuo reorganizavimo projekto patvirtinimo.

14. Įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo komisija steigėjo priimtą sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo per 15 dienų pateikia įstaigų registro tvarkytojui.

Iš VAAI registravimo pažymėjimo ir reorganizavimo projekto matyti, kad abiejų VAAI ir Jūrinių tyrimų centro teisinė forma yra valstybės biudžetinės įstaigos (b. l. 24, 31–32).

Taigi tuo metu, kai buvo atliekama nurodytų juridinių asmenų reorganizacija, jos tvarką bei procedūras reglamentavo Biudžetinių įstaigų įstatymas ir minėtas Vyriausybės nutarimas. Sprendimas dėl VAAI ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. D1-468 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo, reorganizavimo projekto patvirtinimo ir reorganizavimo komisijos sudarymo“, kuris įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio 12 d. Šiuo įsakymu buvo priimtas sprendimas nuo 2010 m. sausio 1 d. reorganizuoti VAAI ir Jūrinių tyrimų centrą prijungimo prie Agentūros būdu, patvirtintas VAAI ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo projektas bei pakeisti Agentūros nuostatai, išdėstant juos nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. (Žin., 2009-08-11, Nr. 96-4076) (b. l. 30–36).

Agentūros direktoriaus, Jūrinių tyrimų centro direktoriaus ir VAAI viršininko 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. AV-105/1A-35/VAA1-49 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo projekto paskelbimo“ buvo paskelbtas (Žin. 2009-08-18,Nr.98-4159) (b. l. 39–41).

Dėl reorganizavimo procedūrų teisinio reglamentavimo.

Atsakovas nurodo, kad atmesdamas pareiškėjo prašymą įregistruoti JAR su Agentūros 2010-02-09 prašymu pateiktus pakeistus Agentūros nuostatus bei iš JAR išregistruoti VAAI vadovavosi CK nuostatomis. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad kiti įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje iki CK įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja CK, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų teisės normoms. CK 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad CK taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad: jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms; šio straipsnio 4 dalis nustato, kad Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta; jeigu Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas prieštarauja šio kodekso ar kito įstatymo normoms, taikomos kodekso ar kito įstatymo normos. CK 2.34 straipsnio 4–5 dalyse nustatyta, kad viešiesiems juridiniams asmenims šios knygos VII skyrius taikomas subsidiariai, o IX skyrius netaikomas. Iš nurodytų CK nuostatų daro išvadą, kad juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas reglamentuojamas CK antros knygos VIII skyriuje, kuriame pirmenybė kitų įstatymų teisės normoms nesuteikta, o, esant prieštaravimams, taikomos CK normos, todėl jokio teisinio pagrindo netaikyti CK 2 knygos VIII skyriaus normų priimant sprendimus dėl šių biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir VAAI išregistravimo iš JAR nėra. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą (jo redakciją, galiojusią iki 2010-04-01) laikyti specialiuoju įstatymu, įteisinančiu kitokią negu nustato CK biudžetinių įstaigų reorganizavimo tvarką, pagrindo nėra, jį laikyti specialiuoju įstatymu įteisinančiu kitokią negu nustato CK biudžetinių įstaigų reorganizavimo tvarką taip pat pagrindo nėra.

Teismo nuomone, atsakovas netinkamai aiškina CK nuostatų ir Biudžetinių įstaigų įstatymo santykį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

CK normos, kuriomis remiasi atsakovas, yra bendro pobūdžio. CK 2.97 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus gali nustatyti įstatymai, reglamentuojantys atskiras juridinių asmenų teisines formas. Šiuo atveju pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą buvo reorganizuojamas juridinis asmuo, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga ir kurio reorganizavimo tvarka numatyta minėtame įstatyme. Taigi, CK 2.97 straipsnio 9 dalis yra speciali norma atsakovo nurodytų normų atžvilgiu ir šiai normai pirmenybė yra suteikta tuo pačiu kodeksu, todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl VAAI išregistravimo ir pakeistų nuostatų įregistravimo, turėjo vadovautis Biudžetinių įstaigų įstatymu, o ne CK.

Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, kad reorganizacija buvo atlikta vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymo ir LR Vyriausybės 1996-05-10 nutarimu Nr. 554 patvirtintomis Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos nuostatomis ir iš esmės nepažeidžiant procedūrų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė teisės aktus, kas neužtikrino objektyvių visų aplinkybių įvertinimo, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 3 p., 127 ir 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos Aplinkos apsaugos agentūros prašymą tenkinti.

Panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010-07-12 sprendimą Nr. IJ(12.5.1.24.)-21412 ir įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Vilniaus filialą įregistruoti Juridinių asmenų registre su Agentūros 2010-02-09 prašymu pateiktus pakeistus Agentūros nuostatus bei išregistruoti iš Juridinių asmenų registro Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.