- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- A-143-3105-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02430-2010-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
- Pareiškėjas
- Aplinkos apsaugos agentūros
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
- Kategorijos
- 12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos agentūros prašymą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (b. l. 1–6), kurį patikslino (b. l. 124–128), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – atsakovas, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, apeliantas) 2010 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. IJ(12.5.1.24.)-21412; 2) įpareigoti atsakovą įregistruoti Juridinių asmenų registre su jo 2010 m. vasario 9 d. prašymu pateiktus pakeistus Aplinkos apsaugos agentūros nuostatus bei išregistruoti iš Juridinių asmenų registro Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją; 3) priteisti iš atsakovo jo naudai sumokėtą žyminį mokestį.
Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir Jūrinių tyrimų centras Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. D1-468 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo, reorganizavimo projekto patvirtinimo ir reorganizavimo komisijos sudarymo“ (toliau – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. D1-468) buvo reorganizuoti, vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Biudžetinių įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 554 patvirtintos Biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo tvarkos (toliau – Tvarka) nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir Jūrinių tyrimų centras buvo biudžetinės įstaigos pagal tuo metu galiojusio Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio nuostatą, vykdant šių įstaigų reorganizaciją, buvo vadovaujamasi būtent šiuo specialiuoju įstatymu bei jį įgyvendinančiu teisės aktu – Tvarka, kurios 1 punktas nustatė, kad ši tvarka taikoma visoms valstybės ir savivaldybių biudžetinėms įstaigoms. Nei Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnis, nei Tvarka nenumatė reikalavimo, kad sprendimas dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus 30 dienų nuo viešo paskelbimo apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų sudarymą. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizacija buvo vykdoma laikantis tuo metu galiojusių Biudžetinių įstaigų įstatymo ir Tvarkos reikalavimų. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei šio straipsnio 2 dalimi, 2010 m. liepos 12 d. raštu Nr. IJ(12.5.1.24.)-21412 nepagrįstai atsisakė įregistruoti pateiktus Aplinkos apsaugos agentūros nuostatus bei išregistruoti Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją iš Juridinių asmenų registro. Pareiškėjas nurodė, kad sprendimas dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. D1-468, kuris įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio 12 d. Šiuo įsakymu buvo priimtas sprendimas nuo 2010 m. sausio 1 d. reorganizuoti Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją ir Jūrinių tyrimų centrą prijungimo prie Aplinkos apsaugos agentūros būdu, patvirtintas Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo projektas bei pakeisti Aplinkos apsaugos agentūros nuostatai, išdėstant juos nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus, Jūrinių tyrimų centro direktoriaus ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. AV-105/1A-35/VAA1-49 „Dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo projekto paskelbimo“ (toliau – Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus, Jūrinių tyrimų centro direktoriaus ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. AV-105/1A-35/VAA1-49) buvo paskelbtas. Juridinių asmenų registre Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai 2009 m. rugpjūčio 20 d. buvo įregistruotas teisinis statusas „reorganizuojamas“, o Aplinkos apsaugos agentūrai 2009 m. rugpjūčio 25 d. įregistruotas teisinis statusas „dalyvaujantis reorganizavime“. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija buvo reorganizuota 2010 m. sausio 1 d. prijungiant ją prie Aplinkos apsaugos agentūros. Aplinkos apsaugos agentūra nuo 2010 m. sausio 1 d. perėmė visas Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teises ir prievoles. Visiems Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos kreditoriams buvo raštu pranešta apie reorganizaciją bei apie tai, kad visas Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos prievoles perima Aplinkos apsaugos agentūra. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizacija nebuvo teismo pripažinta negaliojančia ar apskųsta teismui teisės aktų nustatyta tvarka, todėl trečiųjų asmenų teisės ir interesai nebuvo pažeisti. Pareiškėjas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. D1-468 buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2009 m. rugpjūčio 11 d. ir įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio 12 d. Kol šis įsakymas, t. y. norminis teisės aktas, nebuvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, jis negaliojo, todėl negalima laikyti, kad Aplinkos apsaugos agentūros steigimo dokumentai, t. y. nuostatų pakeitimas, buvo sudaryti. Jei įsakymas nebūtų paskelbtas „Valstybės žiniose“, jis negaliotų, ir atitinkamai CK 2.46 straipsnio 4 dalies norma neveiktų, nes negalėtų netekti galios teisės aktas, kuris ir taip negalioja. Būtent Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. D1-468, kuriuo Aplinkos apsaugos agentūros nuostatai buvo išdėstyti nauja redakcija, įsigaliojimo diena, t. y. 2009 m. rugpjūčio 12 d., turėtų būti laikoma Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų sudarymo diena. Atsakovas nenurodė, kaip šio įsakymo turinys prieštarauja įstatymams. Jis tik nurodė, kad Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo sąlygos (projektas) bei Aplinkos apsaugos agentūros nuostatai patvirtinti nesilaikant nustatytų terminų. Pareiškėjas teigė, kad neįregistravus Juridinių asmenų registre jo prašomų dokumentų ir duomenų pakeitimų, šiame registre esanti informacija neatitiktų esamos faktinės situacijos, o grįžti į situaciją iki reorganizacijos yra objektyviai neįmanoma.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 50–52, 137–138) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas yra Juridinių asmenų registro tvarkytojo teritorinis padalinys, kurio kompetencija, tikslai, uždaviniai ir įgaliojimai nustatyti teisės aktuose: CK, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintuose Juridinių asmenų registro nuostatuose (toliau – Nuostatai) bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 1R-503 patvirtintose Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklėse (toliau – Taisyklės). Pažymėjo, jog, išnagrinėjęs Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. vasario 9 d. prašymą išregistruoti Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją iš Juridinių asmenų registro ir įregistruoti pakeistus Aplinkos apsaugos agentūros nuostatus, 2010 m. vasario 23 d. sprendimuose Nr. IJ(12.5.1.24.)-6340 bei Nr. IJ(12.5.1.24.)-6341 nurodė, kad, vadovaujantis CK 2.96 straipsnio 3 dalies nuostata, sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus trisdešimčiai dienų nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą, kaip nurodyta šio kodekso 2.101 straipsnio 1 dalyje. Vadovaudamiesi Nuostatų 120 punktu, dokumentų ir duomenų teikėjai ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo dėl reorganizavimo, sprendimo dėl atskyrimo, sprendimo dėl jungimosi, sprendimo dėl jungimo ar steigimo sąlygų projekto tvirtinimo priėmimo pateikia šį sprendimą Registro tvarkytojui, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas įrašo informaciją į Juridinių asmenų registrą. Šios teisės normos yra imperatyvios ir jų nesilaikymas sąlygojo priimtus sprendimus, įformintus tvarkytojo raštais (2010 m. vasario 23 d. Nr. IJ(12.5.1.24.)-6340 ir 2010 m. vasario 23 d. Nr. IJ(12.5.24.)-6341). Nustatytu laiku nepateikus duomenų apie reorganizavimo projekto sąlygų patvirtinimą bei neįregistravus šių duomenų Juridinių asmenų registre, negalima užtikrinti kitų CK nustatytų (2.96 str. 3 d.) imperatyvių nuostatų laikymosi. Atkreipė dėmesį, kad analogišką CK nustatytai juridinių asmenų reorganizavimo tvarką nustato ir nuo 2010 m. balandžio 1 d. įsigalioję Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimai (14 str. 1, 7, 8, 11 d.), reglamentuojantys biudžetinių įstaigų reorganizavimą. Atsakovas pažymėjo, jog, atsižvelgęs į tai, kad sprendimuose nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, sprendimu, įformintu 2010 m. liepos 12 d. raštu Nr. IJ(12.5.1.24.)-21412, vadovaudamasis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei šio straipsnio 2 dalimi, nepatenkino prašymo įregistruoti Aplinkos apsaugos agentūros nuostatus bei išregistruoti Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją iš Juridinių asmenų registro, kadangi pateikti dokumentai patvirtina, kad paminėtų juridinių asmenų reorganizavimo metu nesilaikyta imperatyvių įstatymų reikalavimų, t. y. kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. D1-468, paskelbtas ir įsigaliojęs 2009 m. rugpjūčio 12 d., savo turiniu prieštarauja imperatyvioms CK 2.96 straipsnio 3 dalies bei CK 2.101 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Akcentavo, kad pateiktų registravimui dokumentų datos neatitinka CK nuostatų (2009 m. rugpjūčio 4 d. buvo priimtas įsakymas dėl paminėtų juridinių asmenų reorganizavimo ir reorganizavimo projekto tvirtinimo, o vėliau – 2009 m. rugpjūčio 12 d. priimtas įsakymas dėl reorganizavimo projekto paskelbimo, nors CK imperatyviai numato atvirkštinę šių sprendimų priėmimo tvarką, nustatydamas tarp šių sprendimų priėmimo konkrečius laiko tarpus). Pabrėžė, kad galiojantys teisės aktai jam nesuteikia teisės, priimant sprendimus, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, kuriuos, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) straipsniu, gali taikyti tik teismas. Atsakovas nesutiko su argumentais, kad, vykdant Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizaciją, buvo vadovautasi tuo metu galiojusiu Biudžetinių įstaigų įstatymu – specialiuoju įstatymu bei jį įgyvendinančiu teisės aktu – Tvarka, todėl reorganizavimas, nors ir neatitiko CK normų reikalavimų, bet atitiko ir buvo vadovautasi nurodytomis teisės normomis. Pažymėjo, jog Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad kiti įstatymai ir teisės aktai, galioję Lietuvos Respublikoje iki CK įsigaliojimo, galioja tiek, kiek neprieštarauja CK, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų teisės normoms, o 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad CK taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra šio kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos šio kodekso normos, išskyrus atvejus, kai kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Vyriausybės nutarimai ir kitų valstybės institucijų teisės aktai civilinius santykius gali reglamentuoti tik tiek, kiek įstatymų nustatyta; jeigu Vyriausybės ar kitos valstybės institucijos teisės aktas prieštarauja šio kodekso ar kito įstatymo normoms, taikomos kodekso ar kito įstatymo normos. CK 2.34 straipsnio 4–5 dalyse nustatyta, kad viešiesiems juridiniams asmenims šios knygos VII skyrius taikomas subsidiariai, o IX skyrius netaikomas. Kadangi juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas reglamentuojamas CK antros knygos VIII skyriuje, kuriame pirmenybė kitų įstatymų teisės normoms nesuteikta, o, esant prieštaravimams, taikomos CK normos, jokio teisinio pagrindo netaikyti CK antros knygos VIII skyriaus normų, priimdamos sprendimus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. D1-468 ir Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus, Jūrinių tyrimų centro direktoriaus ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. AV-105/1A-35/VAA1-49) dėl šių biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, valstybės institucijos (biudžetinės įstaigos) ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo. Paminėtų CK normų reguliavimo kontekste Biudžetinių įstaigų įstatymą (jo redakciją, galiojusią iki 2010 m. balandžio 1 d.) laikyti specialiuoju įstatymu, įteisinančiu kitokią negu nustato CK biudžetinių įstaigų reorganizavimo tvarką, pagrindo nėra. Šią poziciją patvirtina ir aplinkybė, kad analogišką CK nustatytai biudžetinių įstaigų reorganizavimo tvarką nustato ir nuo 2010 m. balandžio 1 d. įsigalioję Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimai (14 str. 1, 7, 8, 11 d.). Tai, atsakovo manymu, parodo, kad būtent Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos buvo suderintos su CK nuostatomis, o ne atvirkščiai – nustatytas specialus ir išimtinis reglamentavimas, neatitinkantis CK nuostatų. Vien ta aplinkybė, kad šio įstatymo pakeitimai, atitinkantys CK nuostatas, padaryti vėliau negu buvo priimti atitinkami viešojo juridinio asmens sprendimai dėl biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, negali būti aplinkybe, pateisinančia jų neatitikimą CK nuostatoms ir suteikiančia pirmenybę jų atžvilgiu. Vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 2, 4 dalimis, atliekant juridinių asmenų reorganizavimą ir esant teisės normų prieštaravimams, buvo privaloma vadovautis CK normomis. Pareiškėjo motyvas, kad, Juridinių asmenų registre neįregistravus jo prašomų dokumentų ir duomenų pakeitimų, būtų padaryta didesnė žala negu sprendimo nauda, niekuo nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras (toliau – VĮ Registrų centras) atsiliepimu į prašymą (b. l. 48–49, 134–136) prašė atmesti prašymą.
VĮ Registrų centras nesutikimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovas. Nurodė, kad reorganizacija turėjo būti vykdoma vadovaujantis CK nuostatomis. VĮ Registrų centras yra valstybės įmonė ir savo veikloje vadovaujasi CK, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu, kitais teisės aktais bei savo nuostatais. Įstatymai nesuteikia teisės Registro tvarkytojui vertinti juridinio asmens pateiktus registruoti duomenis, dokumentus ir informaciją kitaip, negu numatyta teisės aktuose, todėl, vadovaujantis CK 2.68 straipsnio 2 dalimi, „<...> jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami ar registro tvarkytojui nepateikiami pataisyti dokumentai, registro tvarkytojas motyvuotu sprendimu atsisako registruoti juridinį asmenį (duomenų ar dokumentų pakeitimus)“. Tik teismui, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, suteikta teisė vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) atsiliepimu į prašymą (b. l. 90–91) prašė patenkinti prašymą.
Aplinkos ministerija nurodė, kad skundžiamas sprendimas formalus, padaryti pažeidimai nėra esminiai – tik procedūriniai, jų ištaisyti dabar jau objektyviai neįmanoma.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu (b. l. 147–153) patenkino pareiškėjo prašymą. Teismas panaikino VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. IJ(12.5.1.24.)-21412 ir įpareigojo atsakovą įregistruoti Juridinių asmenų registre su pareiškėjo 2010 m. vasario 9 d. prašymu pateiktus pakeistus Aplinkos apsaugos agentūros nuostatus bei išregistruoti iš Juridinių asmenų registro Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją.
Teismas nurodė, kad ginčo esmė yra nustatyti, ar Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizavimo dokumentai atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus ir ar atsakovas, tikrindamas ir vertindamas jam pateiktus šių juridinių asmenų reorganizavimo dokumentus, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, atsisakydamas registruoti pateiktus Aplinkos apsaugos agentūros nuostatus bei iš Juridinių asmenų registro išregistruoti Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Biudžetinių įstaigų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. lapkričio 28 d. iki 2010 m. sausio 5 d.) 1, 2, 4 straipsniais, Tvarkos (redakcija, galiojusi iki 2010 m. balandžio 11 d.) 3–14 punktais. Teismas nustatė, kad Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro teisinė forma yra valstybės biudžetinės įstaigos. Taigi tuo metu, kai buvo atliekama šių juridinių asmenų reorganizacija, jos tvarką bei procedūras reglamentavo Biudžetinių įstaigų įstatymas ir paminėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Sprendimas dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. D1-468, kuris įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio 12 d. Šiuo įsakymu buvo priimtas sprendimas nuo 2010 m. sausio 1 d. reorganizuoti Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją ir Jūrinių tyrimų centrą prijungimo prie Aplinkos apsaugos agentūros būdu, patvirtintas Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimo projektas bei pakeisti Aplinkos apsaugos agentūros nuostatai, išdėstant juos nauja redakcija, kuri įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. (Žin., 2009 m. rugpjūčio 11 d., Nr. 96-4076). Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus, Jūrinių tyrimų centro direktoriaus ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. AV-105/1A-35/VAA1-49 buvo paskelbtas (Žin., 2009 m. rugpjūčio 18 d., Nr. 98-4159). Teismas nurodė, jog atsakovas, atmesdamas pareiškėjo prašymą įregistruoti Juridinių asmenų registre su pareiškėjo 2010 m. vasario 9 d. prašymu pateiktus pakeistus Aplinkos apsaugos agentūros nuostatus bei išregistruoti iš Juridinių asmenų registro Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, vadovavosi CK nuostatomis. Teismo nuomone, atsakovas netinkamai aiškina CK nuostatų ir Biudžetinių įstaigų įstatymo santykį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. CK normos, kuriomis remiasi atsakovas, yra bendro pobūdžio. CK 2.97 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus gali nustatyti įstatymai, reglamentuojantys atskiras juridinių asmenų teisines formas. Šiuo atveju pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą buvo reorganizuojamas juridinis asmuo, kurio teisinė forma – biudžetinė įstaiga ir kurio reorganizavimo tvarka numatyta paminėtame įstatyme. Taigi CK 2.97 straipsnio 9 dalis yra speciali norma atsakovo nurodytų normų atžvilgiu ir šiai normai pirmenybė yra suteikta tuo pačiu kodeksu, todėl atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos išregistravimo ir pakeistų nuostatų įregistravimo, turėjo vadovautis Biudžetinių įstaigų įstatymu, o ne CK. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, kad reorganizacija buvo atlikta vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymo ir Tvarkos nuostatomis ir iš esmės nepažeidžiant procedūrų. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė teisės aktus, o tai neužtikrino objektyvių visų aplinkybių įvertinimo, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 162–164) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą ir priteisti sumokėtą 50 Lt žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo pateiktas CK 2.97 straipsnio 9 dalies aiškinimas iškreipia šios teisės normos prasmę. Šioje dalyje numatyta galimybė įstatymuose, reglamentuojančiuose konkrečias juridinių asmenų formas, nustatyti tam tikrus reorganizavimo ypatumus. Vadinasi, laikantis pagrindinių principų, įtvirtintų CK antros knygos VIII skyriuje, galima numatyti kai kuriuos papildomus juridinio asmens reorganizavimo reikalavimus, taip pat atsisakyti ir pakeisti kai kurias reorganizavimo taisykles, jeigu tai numatyta CK arba susiję su juridinio asmens teisinės formos specifika. Tačiau ši teisės norma neleidžia nustatyti naujų juridinio asmens reorganizavimo būdų, procedūrų, kurios iš esmės skirtųsi nuo išdėstytų CK 2.96 straipsnyje ir kituose straipsniuose, nebent tai įtvirtinta konkrečiuose CK straipsniuose.
2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. D1-468, paskelbtas ir įsigaliojęs 2009 m. rugpjūčio 12 d., savo turiniu prieštarauja imperatyvioms CK 2.96 straipsnio 3 dalies bei 2.101 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kadangi Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus, Jūrinių tyrimų centro direktoriaus ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. AV-105/1A-35/VAA1-49 buvo paskelbtas ir įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio 19 d., nors CK imperatyviai numato atvirkštinę šių sprendimų priėmimo tvarką, nustatydamas tarp šių sprendimų priėmimo konkrečius laiko tarpus, o tai patvirtina, kad buvo pažeista aiškiai, konkrečiai ir imperatyviai CK nustatyta reorganizuojamo juridinio asmens (Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos) reorganizavimo procedūra.
3. Juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas reglamentuojamas CK antros knygos VIII skyriuje, kuriame pirmenybė kitų įstatymų teisės normoms nesuteikta, o, esant prieštaravimams, taikomos CK normos, todėl jokio teisinio pagrindo netaikyti CK antros knygos VIII skyriaus normų, priimdamos sprendimus (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. D1-468 ir Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus, Jūrinių tyrimų centro direktoriaus ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko 2009 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. AV-105/1A-35/VAA1-49) dėl šių biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, valstybės institucijos (biudžetinės įstaigos) ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialas neturėjo.
4. Biudžetinių įstaigų įstatymą (jo redakciją, galiojusią iki 2010 m. balandžio 1 d.) laikyti specialiuoju įstatymu, įteisinančiu kitokią negu nustato CK biudžetinių įstaigų reorganizavimo tvarką, nėra pakankamo pagrindo. Šią poziciją patvirtina ir aplinkybė, kad analogišką CK nustatytai biudžetinių įstaigų reorganizavimo tvarką nustato ir nuo 2010 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimai (14 str. 1, 7, 8, 11 d.). Tai patvirtina, kad būtent Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatos buvo suderintos su CK nuostatomis, o ne atvirkščiai – nustatytas specialus ir išimtinis reglamentavimas, neatitinkantis CK nuostatų. Vien tai, kad šio įstatymo pakeitimai, atitinkantys CK nuostatas, padaryti vėliau negu buvo priimti atitinkami viešojo juridinio asmens sprendimai dėl biudžetinių įstaigų reorganizavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, negali būti aplinkybe, pateisinančia jų neatitikimą CK nuostatoms ir suteikiančia pirmenybę jų atžvilgiu. Vadovaujantis CK 1.3 straipsnio 2, 4 dalimis, atliekant juridinių asmenų reorganizavimą ir esant teisės normų prieštaravimams, buvo privaloma vadovautis CK normomis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo (b. l. 171–173) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą ir priteisti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo sumokėtą 50 Lt žyminį mokestį.
VĮ Registrų centras nurodo, kad Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir Jūrinių tyrimų centro reorganizavimas turėjo būti vykdomas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis juridinio asmens reorganizavimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 174–175) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija buvo biudžetinė įstaiga, todėl, vykdant reorganizaciją, buvo vadovaujamasi tuo metu galiojusiomis Biudžetinių įstaigų įstatymo bei šį įstatymą įgyvendinančiomis poįstatyminio teisės akto – Tvarkos nuostatomis. Šie teisės aktai turėtų būti laikomi ne prieštaraujančiais CK normoms, o nustatančiais supaprastintą atskiros juridinių asmenų formos reorganizavimo tvarką (CK 2.97 str. 9 d., 2.103 str.).
2. Nesutinka, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymas Nr. D1-468 savo turiniu prieštarauja imperatyvioms CK 2.96 straipsnio 3 dalies bei 2.101 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes šios normos nustato reorganizavimo procedūrą ir reikalavimus dėl viešo reorganizavimo sąlygų paskelbimo. Jos skirtos užtikrinti reorganizuojamų juridinių asmenų kreditorių teisių gynimą, tačiau, reorganizuojant viešuosius juridinius asmenis, negali atsirasti esminių neigiamų padarinių juridinio asmens kreditoriams. CK 2.96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino, t. y. sprendimo dėl juridinio asmens reorganizavimo priėmimo tik praėjus 30 dienų nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą, nesilaikymas negali būti laikomas esminiu reorganizavimo procedūrų pažeidimu. Tai negali būti teisėtu pagrindu neišregistruoti Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos ir įregistruoti pakeistų Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų, vadovaujantis CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl to, ar atsakovas - Juridinių asmenų registro tvarkytojas – teisėtai ir pagrįstai atsisakė įregistruoti šiame registre pareiškėjo nuostatus bei išregistruoti iš jo (Juridinių asmenų registro) Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją. Byloje nustatytos ir ginčo šalių nekvestionuojamos šios bylai reikšmingos aplinkybės: 1) kad juridinio asmens statusą turėjusios biudžetinės įstaigos Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir Jūrinių tyrimų centras buvo reorganizuotos (nuo) 2010 m. sausio 1 d. prijungimo prie pareiškėjo būdu; 2) kad sprendimas dėl tokio reorganizavimo (2009-08-04 įsakymas Nr. D1-468) buvo priimtas kompetentingo asmens – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro (šis sprendimas – įsakymas – įsigaliojo 2009-08-12, paskelbus jį „Valstybės žiniose“); 3) reorganizuojamai prijungimo prie pareiškėjo būdu Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai 2009 m. rugpjūčio 20 d. registro tvarkytojo buvo įregistruotas reorganizuojamo juridinio asmens statusas, o pareiškėjui 2009 m. rugpjūčio 25 – dalyvaujančio reorganizavime juridinio asmens statusas.
Pasisakydama dėl išvardintų faktinių aplinkybių reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad nurodyti (2009-08-20 ir 2009-08-25 įregistruoti) Valstybinnės aplinkos apsaugos inspekcijos ir pareiškėjo statuso pakeitimai laikytini Juridinių asmenų registre skelbtina informacija Nuostatų 120 punkto (2008-07-09 nutarimo Nr. 666 redakcija) taikymo prasme. Ši teisės norma įpareigoja juridinio asmens reorganizavime dalyvaujantį subjektą pateikti registro tvarkytojui atitinkamą informaciją apie vykstantį reorganizavimą, o pastarąjį - paskelbti šią informaciją Juridinių asmenų registre. Tačiau ji nėra taikytina nagrinėjamo ginčo teisiniams santykiams dėl registro tvarkytojo atsisakymo įregistruoti Juridinių asmenų registre registruotinus duomenis, nes nurodyti teisiniai santykiai reglamentuojami specialios teisės normos – CK 2.68 straipsnio. Šio straipsnio 1 dalyje yra išvardinti atvejai, kai registro tvarkytojas gali atsisakyti registruoti Juridinių asmenų registre juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus, tarp jų atvejis, kai dokumentų forma ar turinys prieštarauja įstatymams (4 p.). Pažymėtina, kad būtent šis CK 2.68 straipsnio 1 dalies punktas buvo nurodytas kaip pagrindas atsisakyti patenkinti pareiškėjo 2010 m. vasario 9 d. prašymą įregistruoti Juridinių asmenų registre po paminėto reorganizavimo pasikeitusius jo nuostatus bei išregistruoti iš šio registro Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, kurios kaip juridinio asmens veikla buvo pasibaigusi. Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo matyti, jog faktiniu pagrindu taikyti šią teisės normą (CK 2.68 str. 1 d. 4 p.) atsakovas laikė aplinkybę, kad, vykdant nurodytą reorganizavimą, nebuvo laikomasi CK 2.96 straipsnio 3 dalyje nurodyto reikalavimo priimti sprendimą apie juridinio asmens reorganizavimą tik praėjus trisdešimčiai dienų nuo viešo paskelbimo apie reorganizavimo sąlygų sudarymą. Pasisakydama dėl šio reikalavimo teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pirmiausia pažymi, kad tai yra procedūrinio pobūdžio reikalavimas, todėl jo nesilaikymas negali būti tapatinamas su reikalavimu dėl dokumentų formos ar turinio nesilaikymu CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo prasme. Antra vertus, toks galbūt padarytas reorganizavimo procedūros pažeidimas tuo atveju, kai reorganizavimas yra pasibaigęs (kaip pažymėta aukščiau, šioje byloje aptariamas reorganizavimas buvo pasibaigęs 2010-01-01, t. y. iki paminėto 2010-02-09 prašymo padavimo), gali būti pripažintas reikšmingu procedūriniu pažeidimu tik teismo, nagrinėjant atitinkamas bylas dėl reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu (CK 2.102 str.). Tai reiškia, kad tokioje situacijoje registro tvarkytojas, taikydamas CK 2.68 straipsnio 1 dalies 4 punktą, neturi kompetencijos spręsti atitinkamų reorganizavimo procedūrų laikymosi klausimo.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą iš esmės pagrįstu.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.