- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- 2-1554/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00411-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- A. V., K. L.
- Trečiasis asmuo
- K. J., Ignalinos šilas
- Kategorijos
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (atsakovų) A. V. ir K. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovams A. V. ir K. L. dėl be pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo K. J..
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje civilinėje byloje.
Ieškovas R. J. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovams A. V. ir K. L. dėl be pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo. Šiaulių apygardos teismas 2011-07-12 preliminariu sprendimu (c. b. Nr. 2-373-124/2012) ieškinį patenkino (t. 1, b. l. 44-45), o 2012-12-07 galutiniu sprendimu šį 2011-07-12 preliminarų sprendimą panaikino ir ieškovo reikalavimus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-12 sprendimu (c. b. Nr. 2A-198/2014) pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų A. V. ir K. L. 221 850 Lt sumokėto avanso, 5 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. V. ir K. L. 2014-04-30 pateikė Šiaulių apygardos teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl paaiškėjusių naujų esminių bylos aplinkybių (b. l. 1-5). Nurodė, kad po 2014-02-12 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo c. b. Nr. 2A-198/2014 priėmimo paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti jiems žinomos bylos nagrinėjimo metu. Šiaulių apygardos prokuratūra 2013-06-14 informavo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-062-11 2013-06-05 priimtas sprendimas išskirti į atskirą tyrimą Nr. 40-9-319-13 ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl O. L. vardu parengtų išvadų ir ruošiamasi pareikšti įtarimus trečiajam asmeniui K. J.. Iš pareiškėjų atstovo dar 2014-01-03 gauto raštą Nr. S5-528 sprendžia, kad galimai suklastoti visi O. L. (P. I.) nuosavybės į tariamai turėtą žemės sklypą atkūrimo dokumentai, tame tarpe ir Šiaulių apskrities viršininko 2009-10-02 išvada Nr. 3265 dėl nuosavybės atkūrimo į P. I. valdytą žemės sklypą, kuri nurodyta civilinėje byloje esančiame įgaliojime ir preliminarioje sutartyje. Pareiškėjų atstovui 2014-03-06 taip pat buvo įteikti baudžiamosios bylos Nr. 40-9-000319-13 medžiagos dokumentai, patvirtinantys, kad civilinėje byloje ginčo įgaliojimas iš pareiškėjų buvo išgautas apgaule. Šioje baudžiamojoje byloje pareiškėjai prokuroro nutarimu pripažinti nukentėjusiais, o 2014-03-06 raštas ir jį lydintys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo procese į O. L. tariamą nuosavybę neatliko absoliučiai jokio veiksmo. Nuosavybės teisių atkūrimo procese į O. L. tariamą nuosavybę, visi dokumentai atitinkamų asmenų yra suklastoti. Būtent ši apgaulė buvo panaudota ir prieš pareiškėjus, siekiant išgauti ginčo įgaliojimą ir prieš ieškovą, siekiant sudaryti ginčo sutartį. Tokiu būdu, tiek ginčo įgaliojimas, tiek ginčo sutartis sudarytos apgaulės būdu, t. y. neteisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014-06-02 nutartimi (b. l. 74-78) pareiškėjų A. V. ir K. L. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012 atmetė.
Vertindamas proceso atnaujinimo pagrindu įvardijamų naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių buvimą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad faktinė aplinkybė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo žinoma šalims ir teismui tiek šią bylą nagrinėjant pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme. Jau 2013-01-21 atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjai pripažino, kad 2013-06-14 jie buvo informuoti apie Šiaulių apygardos prokuratūroje priimtą sprendimą išskirti į atskirą tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagą dėl O. L. vardu parengtų išvadų. Todėl teismas padarė išvadą, kad tokia proceso atnaujinimo sąlyga (kai pareiškėjui naujai paaiškėja aplinkybės, kurios nebuvo žinomos arba negalėjo būti žinomos) byloje apskritai neegzistuoja. Pareiškėjų įvardijamos aplinkybės neatitinka ir reikalavimo dėl esminio jų pobūdžio. Tokios nurodomos aplinkybės galėtų sudaryti prielaidas naujam ieškiniui pareikšti, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, juo labiau, kad įsiteisėjusio dėl nusikalstamos dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų veikos nuosprendžio nėra priimta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai A. V. ir K. L. atskirajame skunde (b. l. 81-85) prašo Šiaulių apygardos teismo 2014-06-02 nutartį panaikinti ir prašymo nagrinėjimą grąžinti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neanalizavo pareiškėjų į bylą pateiktų naujų įrodymų turinio ir pareiškėjų argumentų dėl proceso atnaujinimo pagrindo, o nutartį iš esmės grindė formaliais ir deklaratyviais motyvais. Argumentas, kad pareiškėjai dar 2013-01-21 atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad 2013-06-14 prokuratūros buvo informuoti apie ikiteisminio tyrimo atskyrimą, yra nelogiškas ir parodo teismo šališkumą bei formalumą, vertinant pareiškėjų argumentus.Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė yra pradėtas (išskirtas) ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-319-13. Naujai paaiškėjusi aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, jog įgaliojimas iš pareiškėjų buvo išgautas apgaule. Be to, ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-319-13 yra baigtas ir artimiausiu metu baudžiamoji byla bus perduota teismui.Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme buvo žinoma bendro pobūdžio informacija, kad Šiaulių apygardos prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas (K. J. 2011-11-21 nutarimu pripažintas įtariamuoju) ir negalėjo būti žinoma, kokio pobūdžio ir už kokias veikas K. J. bus pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje Nr. 40-9-319-3, todėl remtis tokia aplinkybe, kad įgaliojimas iš pareiškėjų buvo išgautas apgaule, pareiškėjai negalėjo. Ši aplinkybė, sprendžiant ieškinio pagrįstumo, yra esminė. Teismui pripažinus K. J. veiksmus neteisėtais, galutinis teismo sprendimas gali iš esmės pasikeisti.Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tik įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje gali turėti esminę reikšmę. Baudžiamojoje ir civilinėje byloje sutampant įrodinėtinoms aplinkybėms, susijusioms su įgaliojimo išgavimu apgaulės būdu, civilinę bylą nagrinėjantis teismas bet kokiu atveju gali ir galėtų remtis šia aplinkybe, įvertinęs, ar skirtingi įrodymų pakankamumo laipsniai procesuose nesudaro pagrindo civilinėje byloje priimti kitokį sprendimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo (ieškovas) R. J. atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 97-100) prašo skundą atmesti, palikti nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjų nurodomos naujos paaiškėjusios aplinkybės (dėl ikiteisminio tyrimo išskyrimo, dėl dokumentų suklastojimo) jiems buvo žinomos dar iki įsiteisėjant Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-12 sprendimui.
2. Jeigu ir būtų konstatuotas apgaulės faktas baudžiamojoje byloje prieš pareiškėjus, ši aplinkybė neįtakotų Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-12 sprendimo pagrįstumo ir neturėtų įtakos civilinės bylos baigčiai. Galimos apgaulės panaudojimo faktas galėtų įtakoti tik trečiojo asmens K. J. ir atsakovų tarpusavio santykius, pastariesiems reiškiant reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu faktas negali būti panaudotas prieš sąžiningus trečiuosius asmenis (ieškovą).
3. Nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio atnaujinti bylos nagrinėjimo pareiškėjų nurodomu pagrindu nėra galimybės.
4. Pareiškėjai dar 2011-12-16 buvo pareiškę ieškinį Šiaulių apygardos teismo c. b. Nr. 2-544-372/2012 dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia dėl apgaulės, bet 2012-05-22 pakeitė ieškinio dalyką, o galiausiai ieškinio atsisakė. Tad faktinė aplinkybė dėl galimos apgaulės jų atžvilgiu pareiškėjams galėjo būti žinoma dar iki įsiteisėjant Lietuvos apeliacinio teismo sprendimui.
5. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės (ginčo įgaliojimo išgavimas apgaulės būdu bei dokumentų, kurių pagrindu sudaryta preliminarioji sutartis, suklastojimas) nebuvo įrodinėjimo dalykas šioje civilinėje byloje. Apeliantai savo atsikirtimų negrindė tuo pagrindu, kad jų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė, todėl naujai paaiškėjusios aplinkybės yra nesusijusios su išnagrinėta civiline byla
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs skundžiamos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą pagal apeliantų įvardijamus nesutikimo su joje padarytomis teismo išvadomis argumentus, teisinių prielaidų pakeisti ar panaikinti šią nutartį nenustatė (CPK 320 str., 338 str.).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Apeliantai 2014-08-07 pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl naujų įrodymų - 2014-06-19 kaltinamojo akto ištraukos, 2010-04-07 paskolos sutarties, 2014-03-14 reikalavimo perleidimo sutarties ir 2014-07-10 Kauno apygardos teismo nutarimo, prijungimo.
CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų, kontroliuojant įrodymų pateikimą, t. y. spręsti dėl jų sąsajumo su nagrinėjama byla, taip užtikrinant, kad byloje nebūtų įrodymų, kurie nėra susiję su teisme sprendžiamu ginču. Taip pat įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų, užtikrinant galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu.
Įvertinus teiktinų papildomų įrodymų sąsajumą su nagrinėjama byla ir ginčo dalyku, apeliacinės instancijos teismas atsisako prijungti 2010-04-07 paskolos sutarties, 2014-03-14 reikalavimo perleidimo sutarties ir 2014-07-10 Kauno apygardos teismo nutarimo kopijas, kadangi minėti įrodymai nėra susiję su sprendžiamu ginču dėl proceso atnaujinimo ir naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Apeliantams naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis įvardijant ikiteisminio tyrimo duomenis dėl įgaliojimo iš apeliantų išgavimo apgaulės būdu, apeliacinės instancijos teismas prijungia 2014-06-19 kaltinamojo akto ištrauką ir vertina ją kartu su kitais bylos duomenimis. Šis baudžiamosios bylos procesinis dokumentas susijęs su ginčo dalyku, o jį pateikti tiek ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek kartu su atskiruoju skundu objektyviai nebuvo galima.
Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.)
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str., 279 str. 4 d.). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu sprendimu užbaigtoje byloje, neabejotinai atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, tokie prašymai dėl proceso atnaujinimo ribojami laiku, o res judicata galią įgijęs bei vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui.
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas nagrinėjant bylą ar peržiūrint ją instancine tvarka. Vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų pagrindų – naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe – apeliantai ir remiasi, teikdami prašymą atnaujinti užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar yra toks pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje, įvertino apeliantų nurodytas aplinkybes ir sprendė, kad apeliantai neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos buvimo, kuri suponuotų galimybę procesą atnaujinti ir šalių ginčą dėl piniginių lėšų grąžinimo išnagrinėti iš naujo. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka.
Kaip pirmiau nurodyta, apeliantai būtinybę pakartoti teismo procesą pagal ieškovo pareikštą jiems reikalavimą grindžia tik po bylos išnagrinėjimo paaiškėjusia jiems nauja aplinkybe, kad trečiasis asmuo K. J. iš apeliantų 2009-10-06 įgaliojimą, kurio pagrindu buvo sudaryta 2010-04-07 preliminari pirkimo-pardavimo sutartis ir gautos atitinkamos piniginės lėšos, išgavo apgaule. Minėta aplinkybė, anot apeliantų, paaiškėjo tik 2014-03-06, kai apeliantų atstovui buvo įteiktas protokolas, leidžiantis susipažinti su baudžiamosios bylos Nr. 40-9-000319-13 dokumentais (b. l. 9-53), iš kurių šis sužinojęs apie pareikštus įtarimus trečiajam asmeniui K. J. dėl įgaliojimo iš apeliantų išgavimo apgaulės būdu.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c.b. Nr. 3K-7-57/2008; 2012-09-25 nutartis c.b. Nr. 3K-3-323/2012). Be kita ko, teismas turi įvertinti ir tai, ar pareiškėjas negalėjo šių aplinkybių nurodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c. b. Nr. 3K-7-57/2008; 2008-04-24 nutartis c. b. Nr. 2-276/2008). Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, turi būti nustatyta nurodytų aplinkybių visuma. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas.
Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantų nurodytų aplinkybių atitiktį CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintiems požymiams, faktinių ar teisinių prielaidų nesutikti su ieškovo bei pirmosios instancijos teismo sutampančia pozicija, kad apeliantams dėl trečiojo asmens apgaulės, jiems pasirašant įgaliojimą, tikėtinai buvo žinoma dar iki siekiamos atnaujinti civilinės bylos išnagrinėjimo. Iš civilinės bylos Nr. 2-373-124/2012 (t. 1 , b. l. 108-113; t. 2, b. l. 16-20) bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teisme jau buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. 2-287-372/2013 pagal apeliantų pareikštą ieškinį dėl preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia sudarius ją apgaulės būdu, kuri vėliau nutraukta apeliantams atsisakius tokio ieškinio. Tiek ši aplinkybė, tiek nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-373-124/2012 duomenys (prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo, t. 1, b. l. 49-54) leidžia teigti, kad jau 2011 metais apeliantai žinojo apie trečiojo asmens galimai neteisėtą veiką, klastojant dokumentus, teikiant melagingus duomenis ir pan. Be to, byloje esantys ikiteisminio tyrimo bylos duomenys bei jų pateikimo laikas apeliantų atstovui (2013-06-14 Šiaulių apygardos prokuratūros 2013-06-14 pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo išskyrimą į atskirą tyrimą Nr. 40-9-319-13 (b. l. 7); 2014-01-03 raštas Nr. S5-528 dėl suklastotų duomenų nustatymo, atkuriant O. L. nuosavybės teises, b. l. 8) neleidžia sutikti su apeliantų skundo argumentais dėl jų sužinojimo apie trečiojo asmens K. J. apgaulę momento. Tokie skundo argumentai, kad tik po bylos išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme paaiškėjo apgaulės prieš apeliantus faktas, kadangi prieš tai atliktų ikiteisminių tyrimo duomenys buvo bendrojo pobūdžio, atmestini kaip faktiškai nepagrįstas. Faktinių bylos aplinkybių visuma patvirtina priešingai, t. y. kad jau šios bylos nagrinėjimo metu apeliantai nuosekliai rėmėsi nesąžiningais jų įgaliotinio veiksmais bei buvo užvedę civilinę bylą, ginčydami sandorį dėl apgaulės.
Aptarti motyvai leidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad apeliantų nurodytos aplinkybės dėl K. J. baudžiamojoje byloje pareikštų įtarimų bei kaltinimų, susijusių su 2009-10-06 įgaliojimu iš jų išgavimu apgaule, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardijamo pagrindo procesui atnaujinti. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas proceso atnaujinimo sąlygos (naujumo) nebuvimą, suklydo vertindamas faktines aplinkybes, jog dar 2013-01-21 šiems buvo žinoma apie ikiteisminio tyrimo išskyrimą 2013 m. birželio mėnesį (b. l. 7), vien ši klaida teismo padarytos išvados dėl nurodomos aplinkybės neatitikimo antrajam ir trečiajam įstatyminiams kriterijams (kad šios aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos tik jau įsiteisėjus teismo sprendimui) nepaneigia. Faktų dėstymo netikslumas taip pat neleidžia pirmosios instancijos teismą pripažinti šališku. Be to, pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino ne tik paaiškėjusių aplinkybių naujumo aspektu, bet įvertino jų atitikimą ir kitiems CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintiems bei teismų praktikoje aptartiems kriterijams.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo (jo išskyrimo) bei šiame tyrime nustatytų vienokių ar kitokių aplinkybių aiškiai nepakanka procesui išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinti, kaip ir kitokiam sprendimui dėl šioje byloje kilusio konkretaus ginčo priimti. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką gali būti daromos tik preliminarios išvados ir tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, priimtame procesiniame sprendime gali konstatuoti, kad baudžiamojo įstatymo uždrausta veika tikrai buvo padaryta. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja tik prielaida, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą, galės būti patvirtinti ar paneigti apeliantų argumentai dėl apgaulės bei dokumentų klastojimo fakto. Nukentėjusio statuso suteikimas asmeniui ikiteisminio tyrimo metu taip pat nereiškia, kad nusikalstama veika buvo padaryta žala, kadangi faktą, ar nusikalstama veika buvo padaryta, nustato teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Taigi apeliantų skundo argumentas, kad ne tik įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, o ir ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys gali turėti esminę reikšmę, peržiūrint priimtą galutinį procesinį sprendimą, yra teisiškai nepagrįstas.
Vertinant kitų naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių buvimą, sutiktina ir su tokiais pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai, kuri buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Šiuo konkrečiu atveju civilinėje byloje, kurioje siekiama proceso atnaujinimo, buvo sprendžiama dėl pirkėjo R. J. ir pardavėjų (apeliantų), veikusių per jų įgaliotinį, trečiąjį asmenį K. J., sutartinių įsipareigojimų (preliminarios sutarties) netinkamo vykdymo bei iš to kilusių pasekmių – sumokėtų pagal preliminarią sutartį piniginių sumų sugrąžinimo. Pardavėjams, veikusiems per įgaliotinį, kilo sutartinė atsakomybė už neįvykdytą preliminarią sutartį. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-12 sprendimu c. b. Nr. 2A-198/2014 ieškovo ieškinys patenkintas, pripažinus, kad įgaliotinis veikė įgaliojimo ribose, atskleisdamas atstovavimo faktą. Nagrinėjamojoje byloje net nebuvo keliamas ar sprendžiamas ginčas dėl įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto pažeidus įgaliotinių valią ar juos apgavus, vadinasi, apeliantų nurodomos aplinkybės dėl įgaliojimo išgavimo apgaulės būdu bei dokumentų, kurių pagrindu sudaryta preliminarioji sutartis, suklastojimo, nebuvo įrodinėjimo dalykas. Tokiu atveju net ir pripažinus apgaulės faktą įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ši aplinkybė galėtų sudaryti teisines prielaidas naujiems teisminiams ginčams tarp apeliantų ir jų įgaliotinio K. J. dėl apgaule sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ar žalos atlyginimo inicijuoti, arba kreiptis dėl proceso atnaujinimo kitu savarankišku pagrindu (CPK 366 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tokią svarbią aplinkybę, kad priimti galutiniai procesiniai sprendimai prašomoje atnaujinti civilinėje byloje neteikia pagrindo vertinti, jog byloje buvo keliamas pirkėjo R. J. (t. y. ieškovo) sąžiningumo klausimas jam pasirašant preliminariąją sutartį ar sumokant priteistą iš apeliantų sumą jų įgaliotam asmeniui. Todėl net ir pareiškus tokį ieškinį dėl įgaliojimo nuginčijimo kaip išgauto apgaule, teisiniai santykiai susiklostytų tarp įgaliotojų (apeliantų) ir įgaliotinio (trečiojo asmens). Remiantis CK 1.91 straipsnio 7 dalimi, sandorio (įgaliojimo) negaliojimo faktas negalėtų būti panaudotas prieš sąžiningą trečiąjį asmenį (ieškovą R. J.), t. y. negalėtų nulemti jo reikalavimo teisės apeliantams procesinės baigties. Taigi apeliantų nurodyta kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė (įgaliojimo išgavimas apgaule) neturi esminės bylai reikšmės, nes negalėtų paneigti išnagrinėtos bylos rezultato. Pažymėtina, kad bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo.
Sutikus su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pagrindo atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-373-124/2012 nagrinėjimą nebuvimo, neaktualus tampa ir prašymo dėl bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 40-9-319-13 teisinis įvertinimas bei klausimo išsprendimas. Šis prašymas paliekamas nenagrinėtu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.