- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- e2S-2142-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14429-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- L. Š.
- Atsakovas
- G. K.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei G. K. dėl mirusio sutuoktinio turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje prašė nustatyti, kad mirusiajai D. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pagrindu priklauso pusė (1/2) žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), dalies, įregistruotos jos mirusiojo sutuoktinio B. Š. vardu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė ieškovui L. Š. septynių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad ieškinys neatitinka procesiniam dokumentui nustatytų reikalavimų, reglamentuotų CPK 111, 135 str. Nurodė, kad ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo nori nustatyti mirusio sutuoktinio turto dalį bendrojoje nuosavybėje, ginčas susijęs su nuosavybės teisiniais santykiais. Teismas laikė, kad ginčas laikytinas turtiniu - ieškinys turi būti įkainotas, tačiau ieškinyje nenurodyta ieškinio suma (CPK 135 str. 1 d. 1 p.) ir nepateikti duomenys apie sumokėtą žyminį mokestį nuo ieškinio sumos (CPK 80 str., 135 str. 2 d.). Taip pat, kartu su ieškiniu nepateikti duomenys iš notaro ar yra užvestos paveldėjimo bylos, kas priėmė palikimą. Be to, nurodė, kad ieškinys taip pat neatitinka CPK 111 str., reglamentuotų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nes per EPP pateikti kai kurie ieškinio priedai (1, 5, 6) yra nuskenuoti nekokybiškai ir neįskaitomi.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas pripažindamas ieškinį turtiniu ir įpareigodamas ieškovą sumokėti atitinkamą žyminį mokestį, padarė procesinės teisės normos aiškinimo ir taikymo klaidą, o taip pat pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šiuo klausimu. Nors ieškinys yra susijęs su nuosavybės teisiniais santykiais, tačiau netiesiogiai, nes juo siekiama nustatyti mirusio asmens (ieškovo senelės) dalį bendrojoje nuosavybėje su jos taip pat jau mirusiu sutuoktiniu, t.y. pats ieškovas nesiekia prisiteisti konkretaus turto ar gauti kitokios turtinės naudos. Neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto, t. y. neturtiniais ieškiniais pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-334/2009). Prie ieškinio yra pridėta pakankamai dokumentų, iš kurių galima spręsti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra testamentiniai įpėdiniai, kurie kreipėsi į notarą su atitinkamais pareiškimais, t. y. abu priėmė palikimą: tai Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės J. R. patvirtintas pareiškimas, rašytas vieno iš įpėdinių (ieškovo) kitam įpėdiniui (atsakovei), o taip pat pridėtas notaro liudijimas. Be to, ieškovas CPK 198 str. pagrindu teismo prašė iš Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro išreikalauti abiejų paveldėjimo bylų ( po abiejų ieškovo senelių mirties) dokumentų kopijas, nes tokie dokumentai išduodami tik teismui įpareigojus. Todėl teismo reikalavimas pateikti papildomus dokumentus ieškovo nuomone yra perteklinis ir jų išreikalavimas tik užvilkintų ginčo išsprendimą teisme.Teismas teigia, kad per EPP pateikti kai kurie priedai yra nuskenuoti nekokybiškai ir todėl neįskaitomi. Ieškovas paaiškina, kad visi ieškinio priedai yra pakankamai įskaitomi, o tie kurie buvo ne visiškai kokybiškai nuskenuoti, yra pateikti papildomai.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas ieškovui L. Š. terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, nepriklausomai nuo jo socialinio statuso ir padėties. Civilinio proceso kodeksas numato dispozityvumo principą, kuris numato, kad proceso šalys laisvai disponuoja procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). CPK 135 str. 1 d. nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 str.), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.). Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų (CPK 135 str. 2 d.).
Dėl žyminio mokesčio.
Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio bei nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti atitinkamo dydžio žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto nurodytais argumentais.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.). Taigi, nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio - kyla ginčo išsprendimo atveju. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apeliantu, kad ieškiniu pats ieškovas nesiekia prisiteisti konkretaus turto ar gauti kitokios turtinės naudos. Vadinasi, šio ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju ieškovo turtinė padėtis nepagerės, jo turto dydis nepadidės, todėl ieškovo reiškiamas reikalavimas laikytinas neturtiniu, kuris turi būti apmokamas CPK 80 str. 1 d. 5 p. nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčą laikė turtiniu, todėl skundžiamoje nutartyje nustatytas trūkumas dėl ieškinio įkainojimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo nebetenka prasmės, todėl nelaikytini trūkumais.Nustačius, kad ginčas neturinio pobūdžio, ieškinys pateiktas per EPP, todėl ieškovo mokėtinas žyminis mokestis yra 75 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.). Ieškinio priedas Nr.5 patvirtina, kad ieškovas yra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminį mokestį.
Dėl papildomų rašytinių įrodymų pateikimo.
Atskirajame skunde nurodoma, kad teismo reikalavimas pateikti papildomus dokumentus yra perteklinis ir jų išreikalavimas tik užvilkintų ginčo išsprendimą teisme. Taip pat apeliantas teigia, kad prie ieškinio yra pridėta pakankamai dokumentų, iš kurių galima spręsti, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra testamentiniai įpėdiniai, kurie kreipėsi į notarą su atitinkamai pareiškimais, be to, ieškovas CPK 198 str. pagrindu teismo prašė iš Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro išreikalauti abiejų paveldėjimo bylų ( po abiejų ieškovo senelių mirties) dokumentų kopijas, nes tokie dokumentai išduodami tik teismui įpareigojus. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nurodytais apelianto argumentais. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kartu su ieškiniu nepateikti duomenys iš notaro ar yra užvestos paveldėjimo bylos, kas priėmė palikimą. Tačiau apelianto ieškinyje pateikiami duomenys, kad po močiutės mirties ieškovas, kaip jos testamentinis įpėdinis kreipėsi į Kauno (duomenys neskelbtini) notarų biurą, kuriame buvo pradėta paveldėjimo byla. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą jam neišduotas. Ieškovo senelis B. Š. mirė (duomenys neskelbtini) ( įrašo Nr.1825 Kauno m. CMS). Visą jam mirties dieną priklausiusį turtą senelis testamentu paliko atsakovei-G. K.. Kaip matyti, ieškinyje yra pateikiami duomenys apie tai ar yra užvestos paveldėjimo bylos, kas priėmė palikimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė iš Kauno m. (duomenys neskelbtini) notarų biuro išreikalauti paveldėjimo bylų, pradėtų po D. Š. ir B. Š. mirties, dokumentų nuorašus.Pažymėtina ir tai, kad taikant procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 str., 115 str. 2 d.) tais atvejais, kai kartu su ieškiniu nėra pateikiami ieškovo reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai, turi būti atsižvelgiama į tai, kad ieškovas yra tik vienas iš įrodinėjimo subjektų. Be to, tam tikrų pareigų įrodinėjimo procese turi ir teismas. Ieškovo reikalavimą patvirtinantys įrodymai gali būti renkami su teismo pagalba, jei ieškovas jų negali gauti. Negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą dėl to, kad kažkokių įrodymų ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia, teigdamas, kad jis neturi galimybės šiuos įrodymus gauti savarankiškai.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nurodymas, kad kartu su ieškiniu nepateikti duomenys iš notaro ar yra užvestos paveldėjimo bylos, kas priėmė palikimą laikytinas formaliu ir nesuteikiančiu pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nelaikytinas trūkumu.
Dėl ieškinio priedų.
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nustatytais trūkumais dėl nekokybiškų ieškinio priedų ir nurodo, kad visi ieškinio priedai yra pakankamai įskaitomi, o tie kurie buvo ne visiškai kokybiškai nuskenuoti, yra pateikti papildomai. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti. LR CPK 135 str. 2 d. nustatyta, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus. Pagal LR CPK 114 str. 1 d. nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas (skaitmenines kopijas), patvirtintas teismo, notaro (ar kito atlikti notarinius veiksmus įgalioto asmens), byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens.Nagrinėjamu atveju ieškinys pateiktas per EPP. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su pateiktais ieškinio priedais sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškinio priedai (1, 5, 6) yra nuskenuoti nekokybiškai ir neįskaitomi. Net ir papildomai pateikti ieškinio priedais nėra įskaitomi. Pažymėtina, kad vienos šalies teisės procese atitinka kitos šalies teises: ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, o atsakovas turi teisę nuo jo gintis, pasinaudodamas įstatyme nustatytomis atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonėmis – pateikdamas atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 str.) ir (ar) pareikšdamas priešieškinį (CPK 143 str.). Tik tokiu atveju gali būti įgyvendinamas šalių procesinio lygiateisiškumo principas, sudarant kitai ginčo šaliai galimybę aiškiai suprasti, ko ir kodėl iš jos yra reikalaujama priteisti, kad galėtų parengti atsiliepimą į ieškinį bei suformuoti savo poziciją dėl ginčo dalyko (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1882/2014).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas iš dalies tenkintinas panaikinant 2017 m. liepos 18 d. nutarties dalis, kuriomis nustatytas terminas pašalinti trūkumus dėl ieškinio įkainojimo, žyminio mokesčio nuo ieškinio sumos sumokėjimo, dėl duomenų pateikimo iš notaro ar yra užvestos paveldėjimo bylos, kas priėmė palikimą (LR CPK 337 str. 1 d. 2 p.), bei pratęsiant terminą kitiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2017 m. liepos 18 d. nutarties dalis, kuriomis nustatytas terminas pašalinti trūkumus dėl ieškinio įkainojimo, žyminio mokesčio nuo ieškinio sumos sumokėjimo, dėl duomenų pateikimo iš notaro ar yra užvestos paveldėjimo bylos, kas priėmė palikimą.
Nustatyti apeliantui (ieškovui) 10 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos, ištaisyti kitus Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartimi nustatytus trūkumus ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus Kauno apylinkės teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.