- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-06
- Bylos Nr.
- T-385-201/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Nuteistasis
- J. O.
Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus atstovei Dovilei Danauskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. O. skundą dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2018-05-28 sprendimo Nr. 1K-2335, kuriuo nuteistojo prašymas nebuvo tenkintas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017-06-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1-603-906/2017 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį J. O. nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2016-12-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, dalinio sudėjimo būdu, prie neatliktos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bei paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikas, kaltinamojo J. O. išbūtas kardomajame kalinime (laikiname sulaikyme) viso dvi dienas, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, J. O. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant J. O. baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:
1) dalyvavimas elgesio pataisos programose, kurias įpareigojamas lankyti (išklausyti) per vienerių metų laikotarpį; 2) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, ilgiau kaip septynioms paroms, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) įpareigoti J. O., visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tarp jų ir alkoholio), taip pat nelošti azartinių žaidimų (tarp jų ir lažybų).
Nuteistasis J. O. 2018-05-23 kreipėsi į Klaipėdos apygardos probacijos tarnybą dėl leidimo išvykti dirbti į Vokietiją sunkvežimio vairuotoju Maks GmbH įmonėje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos probacijos tarnyba 2018-05-28 sprendimu Nr. 1K-2335 nuteistojo prašymo netenkino, nurodydama, kad leisti išvykti už Lietuvos Respublikos teritorijos Probacijos skyrius neturi teisinių įgaliojimų ir nebūtų užtikrinta įpareigojimų kontrolė.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2018-07-16 gautas nuteistojo J. O. skundas dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2018-05-28 sprendimo Nr. 1K-2335. Skundas grindžiamas tuo, kad Probacijos tarnyba nagrinėdama jo prašymą, neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, jog yra pasikeitusi jo asmenybė, jog aprobuojamasis tinkamai integruojasi į visuomenę, lanko elgesio pataisos programą ir kitus užsiėmimus, taip pat tęsia darbą, auklėja ir prižiūri savo nepilnametį vaiką, rūpinasi jo sveikata, jį išlaiko bei tinkamai vykdo kitas probacijos sąlygas ir probacijos laikotarpiu yra padaręs tik vieną administracinį teisės nusižengimą už greičio viršijimą. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. O. yra suteikta darbdavio Maks GMBH 2018-04- 2 garantija, jog jis bus priimtas dirbti sunkvežimio vairuotoju, turės nuolatinę gyvenamąją vietą Vokietijoje adresu Hauptstr 19, 74196 Neustadt. Taip pat J. O. su gyvenimo drauge auklėja, prižiūri savo nepilnametį vaiką, rūpinasi jo sveikata, išlaiko jį. Akcentuotina ir tai, kad šeimos bendrosios grynosios mėnesinės pajamos yra apie 1000 eurų. Iš jų komunaliniams patarnavimas, bankiniams įsipareigojimams reikia mokėti apie 600 eurų. Tai reiškia, kad kiekvienam šeimos nariui maistui ir kitoms būtinoms reikmėms lieka apie 400 eurų, t. y. po 133,33 eurų per mėnesį. Vadinasi šeima gyvena žemiau skurdo ribos. Taip pat aprobuojamasis turi įsipareigojimų antstoliams, kurie kas mėnesį iš šeimos pajamų, vykdomųjų dokumentų pagrindu išieško apie 200 eurų. Dėl šių priežasčių probuojamasis asmuo priverstas ieškotis geriau apmokamo darbo, gauti už i teisingą ir orų atlyginimą, siekiant užtikrinti ne tik šeimos, bet ir mažamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Probuojamas asmuo mano, kad probacijos tarnybos tam tikrų leidimų suteikimas, t. y. išleidimas išvykti iš gyvenamosios vietos miesto į užsienio valstybę, nepakenks probacijos tikslui, kuris yra nustatytas Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje - užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Taip pat, bus gyvendinta minėto įstatymo paskirtis, kuri įtvirtinta Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje - nustatyti tokią probacijos vykdymo tvarką ir sąlygas, kad asmuo, atlikęs probaciją, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Skunde akcentuojama tai, kad J. O., dirbdamas bei turėdamas realias galimybes neprarasti siūlomo darbo, kurio pagalba suteiktų šeimas orias gyvenimo sąlygas, tinkamai integruojasi bei ateityje integruosis į visuomenę. Ne tik aprobuojamasis, bet ir jo šeimos nariai jausis oriai, nes bus tenkinami būtiniausi asmenų poreikiai, nekils jokių neigiamų minčių, kad pragyventi ir tinkamai išlaikyti šeimą galima tik darant nusikalstamas veikas. Mėgstamas ir geras pajamas duodantis darbas tik ir skatina aprobuojamojo gebėjimus gyventi nenusikalstant bei socialiai integruotis į visuomenę. Akcentuojama ir tai, kad Klaipėdos apygardos Probacijos tarnybos Probacijos skyrius turėtų sudaryti asmeniui kuo palankesnį probacijos programos įgyvendinimą, remiantis Probacijos įstatyme numatytais reikalavimais, skatinti, kad aprobuojamasis asmuo tinkamai vykdytų numatytus įsipareigojimus ir sėkmingai integruotųsi į visuomenę. Šiuo konkrečiu atveju probuojamasis dirbtų užsienyje ne nepertraukiama, jis kas du mėnesius grįžtų į Lietuvą, todėl akivaizdu, kad tai iš esmės visiškai suderinama su Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytomis bendrosiomis probuojamojo pareigomis, t. y. kad nuleistasis privalo vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Pažymima, kad šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriui, kuris privalo kontroliuoti, kaip nuteistasis vykdo teismo paskirtus įpareigojimus (o jei jų nevykdo - imtis atitinkamų priemonių), būtų užkirstas kelias vykdyti probuojamojo priežiūrą, todėl kad tiek dirbant jam Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienyje, jo kontrolė iš esmės nesikeičia. Pareiškėjas prašo teismo suteikti jam leidimą periodiškai išvykti į ne ilgesnes nei 2 mėnesių komandiruotes į užsienį, apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos dirbti ir grįžimą į Lietuvos Respubliką informuojant Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyrių.
Teismo posėdžio metu nuteistasis palaikė savo skundą, paaiškino, kad šiuo metu įmonė, kurioje dirba, užsidarinėja. Lietuvoje yra labai sunku tolimųjų reisų vairuotojams dirbti Lietuvoje. Mano, kad grįžtų periodiškai kas du mėnesius, mano, kad galima ir internetu, el. paštu bendrauti. Paskirtas programas jau baigė.
Teismo posėdžio metu Probacijos skyriaus atstovė paaiškino, kad J. O. dirba, turi įgūdžius, todėl gali dirbti ir Lietuvoje. Nes nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų išvykimą į užsienį ir kad galėtų užtikrinti probacijos kontrolę užsienyje.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu prokurorė taip pat prašė skundo netenkinti probacijos tarnybos atsiliepime nurodytais motyvais. Nurodė, kad jis gali ir turi galimybę dirbti Lietuvoje, o savo prašymu jis prašo pakeisti nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – PĮ). PĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą. Taigi šiuo atveju Probacijos tarnyba turėjo įvertinti, ar davus leidimą išvykti probuojamajam iš Lietuvos Respublikos, bus tinkamai vykdoma probuojamojo priežiūra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistųjų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistųjų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai. PĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacija vykdoma pagal jos vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Kaip matyti iš skundžiamo Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos sprendimo, nuteistajam nesuteiktas leidimas išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, dėl to, kad nėra teisinių įgaliojimų vykdyti probuojamojo kontrolės. Pažymėtina, kad teismas skirdamas nuteistajam J. O. 3 metų bausmės vykdymo atidėjimą, parinko tokį įpareigojimą, kuris padėtų užtikrinti probacijos vykdymą Lietuvos Respublikoje, sukonkretindamas įpareigojimą – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Pagal sudarytą planą J. O. privalo atvykti individualiam darbui 1 kartą per mėnesį į Probacijos tarnybą, atsiskaityti už įpareigojimų vykdymą ne rečiau kaio 1 kartą per tris mėnesius (tikrintis alkotesteriu, narkotestu, nelošti azartinių žaidimų (tarp jų ir lažybų)), dalyvauti elgesio pataisos programoje bent 1 kartą per mėnesį. Probuojamojo priežiūra – tai tarpusavyje suderintų probuojamojo resocializacijos ir elgesio kontrolės priemonių visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 9 punktas). Probuojamojo resocializacijos priemonės – tai priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų probuojamajam socialiai integruotis, o elgesio kontrolė – tai Probacijos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytos priemonės ir viena iš Probacijos įstatyme nustatytų priemonių – probuojamiesiems nustatytų probacijos sąlygų vykdymo tikrinimas (Probacijos įstatymo 18 straipsnis, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors Lietuvos Respublika nuo 2015 m. balandžio 1 d. savo nacionalinėje teisėje įgyvendina 2014-11-13 įstatymą Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriame yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos, tačiau nuteistojo išvykimai būtų trumpalaikiai, todėl J. O. atžvilgiu priimtas nuosprendis negali būti perduotas vykdyti Vokietijos Federacinei Respublikai, nes kompetentinga užsienio valstybės institucija negalėtų užtikrinti probuojamojo priežiūros siekiant probacijos tikslų įgyvendinimo.
Teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, ji apriboja nuteistojo teises ir laisves. Bausmės esmę sudaro nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, o jos turinį – tam tikrų teisių ar laisvių apribojimai ir (arba) specialios pareigos. Taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nuteistajam suteikiama galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tačiau tai nereiškia, kad nuteistojo elgesys nėra kontroliuojamas, nes tai nėra atleidimas nuo bausmės.
Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, anksčiau nurodytas bylos aplinkybes, teismas sutinka su tokiu Probacijos tarnybos sprendimu ir sprendžia, kad naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo, jis yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi, kaip jau minėta, Probacijos tarnyba turi įvertinti, ar davusi leidimą išvykti probuojamajam, ji galės tinkamai vykdyti jo priežiūrą, o šiuo atveju tokia priežiūra nebūtų užtikrinta ir pavesti tokią priežiūrą vykdyti kitos valstybės atitinkamai institucijai nėra teisinio pagrindo. Taipogi pažymėtina, kad teismas neturi įgaliojimų išduoti ar neišduoti leidimo išvykti, tokią kompetenciją turi tik Probacijos tarnyba, o teismas tik vertina, ar toks sutikimas ar atsisakymas yra pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,
nutaria:
nuteistojo J. O. skundo dėl Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos 2018-05-28 sprendimo Nr. 1K-2335 kuriuo nebuvo tenkintas jo prašymas leisti išvykti už Lietuvos Respublikos teritorijos, panaikinimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.