Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-04-14 · Civilinė byla Nr. e2YT-11890-994/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-14
Bylos Nr.
e2YT-11890-994/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Pareiškėjas
I. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 14 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, V. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja I. V. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio S. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė L. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimo ½ dali? trijų kambarių buto adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi ji? valdyti.

2. Pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S. G., kurio gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motinai L. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu S. G. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po Pareiškėjos tėvo S. G. mirties, buto dali? priklausiusią mirusiajam S. G. valdyti pradėjo Pareiškėjos motina L. G., tokiu būdu priėmusi mirusiojo sutuoktinio palikimą. Po pareiškėjos tėvo S. G. mirties notarų biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina L. G.. Po motinos mirties pareiškėja p kreipėsi i? (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biuras pareiškėjai išdavė liudijimą kuriame nurodė, kad notarė liudija, jog (duomenys neskelbtini) mirus palikėjai L. G., palikimą priėmė pareiškėja. Pareiškėjos teigimu, mirus pareiškėjos tėvui S. G., pareiškėjos motina L. G. pradėjo valdyti mirusiojo sutuoktinio buto dali? adresu (duomenys neskelbtini), kuri? iki mirties valdė jos sutuoktinis S. G., t. y. Pareiškėjos motina pradėjo mokėti tos dalies buto komunalinius ir kitus mokesc?ius ir kitaip rūpintis ta buto dalimi.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo V. G. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, nurodydamas, kad susipažino su 2025 m. kovo 12 d. civilinėje byloje Nr.e2YT-11890-994/2025 gauta pareiškimo kopija, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirus L. G. palikimą priėmė pareiškėja I. V., pradėjus faktiškais jį valdyti, nurodė, kad Su pranešime pateiktais dokumentais ir sprendimais sutinka ir jokiu pretenzijų nepareiškia.

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad L. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra S. G. ir L. G. dukra (e. b. l. 5, 29). S. G. ir L. G. taip pat susilaukė sūnaus – suinteresuoto asmens V. G., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 29). S. G. ir L. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6). S. G. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). Iš (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) mantyti, kad L. G. mirė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad po palikėjos L. G. mirties liko šis nekilnajamasis turtas – butas/ patalpa butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas L. G. vardu nuo (duomenys neskelbtini).

7. Pirmiau sprendime nustatyti duomenys patvirtina, kad palikėjas S. G. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su L. G.. Testamentų registro išrašo duomenimis nėra įregistruotų S. G. testamentų ar palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 33). Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) testamentų registro išrašas bei (duomenys neskelbtini) notaro biuro raštas, kuriame nurodyta, kad po S. g. mirties, vadovaujantis VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašu bei paveldėjimo bylų registravimo knygomis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla nėra užvesta.

8. Iš bylos duomenų bei pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad nei pareiškėja, nei suinteresuotas asmuo, nei pareiškėjos motina L. G. (mirusi – (duomenys neskelbtini)) po S. G. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Nepaisant to, L. G., kuri šios bylos nagrinėjimo metu yra mirusi, faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio S. G. mirties likusį turtą, t. y. ½ dali? buto adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina pradėjo mokėti tos dalies buto komunalinius ir kitus mokesc?ius ir kitaip rūpintis sutuoktiniui priklausiusia buto dalimi, toliau išlaikė jų santuokoje įgytą turtą (butą), mokėjo mokesčius. Iš (duomenys neskelbtini) medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. G. nuolatinė gyvenamojio vieta buvo nurodoma (duomenys neskelbtini). Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjos motina L. G. nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinio S. G. mirties likusią turto dalį, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas.

9. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

10. Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

11. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

12. Įvertinus pareiškėjos paaiškinimus, kad mirus tėvui S. G. jo sutuoktinė L. G. rūpinosi likusiu turtu, įgytu su sutuoktiniu santuokos metu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, kad jos mirusi motina L. G. po sutuoktinio S. G. mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu (butu), leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos motina L. G. aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinio S. G. mirties likusį palikimą. Nagrinėjamu atveju mirusios L. G. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininkės, o ji, kaip įpėdinė, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Aptariamu atveju nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pareiškėjos motina L. G. po palikėjo S. G. mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi, valdė ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

13. Kaip matyti iš bylos duomenų, L. G. turėjo teisę paveldėti mirusio sutuoktinio S. G. turto dalį pagal įstatymą, kadangi ji buvo laikoma įpėdiniu pagal įstatymą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad L. G. po S. G. mirties faktinio valdymo būdu priėmė S. G. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą, kaip įstatiminei įpėdinei po motinos L. G. mirties (žr. 2024 m. gruodžio 3 d. liudijimą, e. b. l. 9).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos I. V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinio S. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė