- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- eB2-286-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00409-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė (pirm.)
- Atsakovas
- KPK
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KPK“ nemokumo administratoriaus įgalioto asmens prašymą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KPK“ veiklos pabaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
BUAB „KPK“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl BUAB „KPK“ veikos pabaigos.
2021 m. spalio 26 d. teisme gautas BUAB „KPK“ kreditorės VMI prie LR FM prašymas atsisakyti tenkinti bankroto administratoriaus prašymą dėl atsakovės veiklos pabaigos. Kreditorė nurodė, kad gavusi nemokumo administratoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. pranešimą apie atliktas bankroto procedūras, 2021 m. rugsėjo 29 d. ir 2021 m. spalio 15 d. kreipėsi su prašymais patikslinti informaciją apie patirtas administravimo išlaidas bei sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo. Nemokumo administratorius 2021 m. spalio 22 d. raštu VMI prie LR FM atsakė formaliai, neatsižvelgdamas į kreditorės rašte pateiktus pasiūlymus: peržiūrėti ir patikslinti pateiktuose dokumentuose nurodytas sugaištas valandas BUAB „KPK“, skirtas teisinėms paslaugoms teikti, Advokatų bendrijai už teisines paslaugas sumokėti ne daugiau nei 6377 Eur, t. y. pusę pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimalaus atlygio sumos bei sušaukti kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo. Kreditorės nuomone, pagal Rekomendacijas su UAB „Trukmė“ ieškiniu, dubliku ir taikos sutartimi susijęs maksimalus atlygis už teisines paslaugas būtų 7626,54 Eur. Pagal Rekomendacijas maksimalus atlygis už išlaidas dėl bankroto proceso pripažinimo tyčiniu parengimą bei dokumentų analizę ir teisinį vertinimą (įskaitant susipažinimą su VMI prie FM atlikto patikrinimo dokumentais), būtų 5334,88 Eur. Pažymi, kad nemokumo administratorės ataskaitoje 1-ajam kreditorių susirinkimui buvo nurodyti 3 debitoriai, kuriems buvo išsiųstos pretenzijos bei 17 tikrintų sandorių, kurie, kreditorės žiniomis, apskųsti nebuvo. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimalus atlygis už pretenzijų debitoriams rengimą (pateikta sąskaitoje 2020-05-12 Nr. GT-047) būtų 1630,32 Eur, atlygį skaičiuojant ne už valandas (10 val.), bet už parengtas 3 pretenzijas debitoriams. Todėl galimą maksimalų atlygį už teisines paslaugas, susijusias su UAB „Trukmė“, pretenzijomis debitoriams bei išvada dėl tyčinio bankroto, skaičiuojant pagal Rekomendacijas bei BUAB „KPK“ pateiktuose dokumentuose nurodytą valandų skaičių (iš viso už 95,25 val.), gauna 12 753,88 Eur suma. BUAB „KPK“ už šias paslaugas Advokatų bendrijai sutiko apmokėti 7768,20 Eur (tame tarpe – 88,20 Eur PVM) atlygio sumą, nors atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, teisminę praktiką, teiktų paslaugų pobūdį bei apimtis, buvo priskaičiuotos neadekvačios laiko sąnaudos – iš viso 95,25 val., o už jas – ir atitinkamas atlyginimas. Nurodo, kad teismui buvo pateiktas tik vienas ieškinys, kuris baigėsi taikos sutartimi, o pagal šią sutartį gauta suma – 38 000 Eur, daugiau nei 5 kartus mažesnė nei pradinė ieškinio suma. Ieškinys nebuvo sudėtingas ar reikalaujantis specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Buvo atsisakyta teikti ieškinį teismui dėl bankroto proceso pripažinimo tyčiniu, motyvuojant tuo, kad patikrinus sandorius nebuvo nustatyti tyčinio bankroto požymiai, nors pagal VMI prie FM ieškinį bankroto procesas tyčiniu buvo pripažintas. Todėl VMI prie FM manymu BUAB „KPK“ pateiktuose dokumentuose nurodytos sugaištos valandos turėjo būti peržiūrėtos, o Advokatų bendrijai už teisines paslaugas sumokėta ne daugiau nei 6377 Eur, t. y. pusė pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimalaus atlygio sumos. VMI prie FM nuomone, atstovavimas bankroto byloje, dokumentų analizė ir sandorių tikrinimas yra tiesioginis nemokumo administratoriaus darbas. Administratorius turi teisę iš savo atlyginimo samdyti asmenis šiam darbui atlikti, tačiau tokiu atveju atsiskaityti už darbą administratorius privalo iš jo atlyginimui kreditorių susirinkimo skirtų lėšų, o ne iš kitų, administravimui (teisinėms paslaugoms) skirtų lėšų. VMI prie FM nesutinka, jog Advokatų bendrijai būtų sumokėta sąskaitose už 37,625 val. teisinių paslaugų nurodyta 3089,90 Eur suma (tame tarpe 249,90 Eur PVM suma). VMI prie FM nuomone, administratorius be pagrindo išnaudojo 5255,10 Eur, todėl ši suma privalo būti proporcingai paskirstyta kreditoriams. Be to, nurodė, kad VMI prie FM nebuvo informuota apie nemokumo administratorės teismui pateiktą prašymą dėl BUAB „KPK“ įmonės pabaigos.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi UAB „KPK“ iškelta bankroto byla, 2019 m. spalio 24 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2020 m. sausio 9 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo pateikė teismui prašymą dėl įmonės pabaigos, prie jo pridėdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2021 m. balandžio mėnesio pažymą, 2021 m. spalio 14 d. įmonės likvidacinį balansą, 2021 m. rugsėjo 27 d. pranešimą kreditoriams apie atliktas bankroto procedūras.
Pastebėtina, kad BUAB „KPK“ bankroto procesas prasidėjo galiojant ĮBĮ nuostatoms, įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto procedūra inicijuota taip pat galiojant ĮBĮ nuostatoms, todėl įmonės likvidacinių veiksmų užbaigimas, t. y. sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos, turi būti sprendžiamas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020, 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020).
ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos apsaugos departamento pažymą.
Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-157/2017). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (akivaizdžių) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.
Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad dokumentai, įvardinti ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte bei 32 straipsnio 4 dalyje, buvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą sprendimą, taigi procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos. Tačiau šiuo atveju siekiant užtikrinti kreditorių interesus, sprendžiant klausimą dėl įmonės veiklos pabaigos, patikrinamos kreditorės nurodytos nesutikimo su sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo aplinkybės.
Pažymėtina tai, kad administratorius, atlikęs įstatyme nustatytas procedūras, turi kreiptis į teismą dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo, ir administratoriui dėl kreipimosi į teismą kreditorių pritarimo nereikia (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Nors kreditorė nurodo prašiusi, kad bankroto administratorius sušauktų kreditorių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiama dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo, tačiau ĮBĮ taip pat nėra imperatyviai numatyta, kad prieš kreipiant į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos, bankroto administratorius turi sušaukti įmonės kreditorių susirinkimą, spręsti klausimui dėl galutinės bankroto ataskaitos tvirtinimo.
ĮBĮ 22 straipsnio 2 dalis numato, kad iškėlus bankroto bylą, pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukia teismas ar jo pavedimu – administratorius. Kitus kreditorių susirinkimus šaukia teismas, administratorius arba kreditorių susirinkimo pirmininkas. Reikalauti sušaukti kreditorių susirinkimą turi teisę kreditorius (kreditoriai), kurio (kurių) reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka teismo patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos (ĮBĮ 22 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju kreditorė VMI prie LR FM turi 83,3 proc. visų kreditorių balsų ir yra išrinkta BUAB „KPK“ kreditorių susirinkimo pirmininke, ką patvirtina byloje pateiktas BUAB „KPK“ 2019 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo protokolas. Todėl vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, kreditorei kilus abejonių dėl bankroto administratoriaus pateiktame pranešime apie atliktas BUAB „KPK“ bankroto procedūras nurodytų sumų, skirtų teisinėms paslaugoms, ji turėjo galimybę sušaukti kreditorių susirinkimą šiam klausimui išsiaiškinti, tačiau to nepadarė.
Iš kreditorės pateikto nesutikimo su prašymu priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos matyti, kad ji nesutinka su bankroto administratoriaus pateiktame pranešime apie atliktas BUAB „KPK“ bankroto procedūras nurodytų sumų, skirtų teisinėms paslaugoms, dydžiu, tačiau nenurodo, kokia šių išlaidų dalis neatitinka kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos reikalavimų ir dėl to turėtų būti paskirstyta kreditoriams. Nagrinėjamu atveju kreditoriai (kreditorių susirinkimas) suteikė teisę administratoriui nustatyti atskirų sąmatos straipsnių išlaidų dydžius bendros patvirtintos lėšų sumos ribose. Bankroto administratorius kreditoriams pateikė detalią teisinių išlaidų ataskaitą. Iš pateikto byloje bankroto administratoriaus pranešimo kreditoriams matyti, kad administravimo išlaidų sąmata, nustatyta kreditorių susirinkime, nebuvo viršyta, to neginčija ir kreditorė VMI prie LR FM. Iš pateikto kreditorės nesutikimo matyti, kad jai buvo žinomos įmonės bankroto proceso metu sudarytų teisinių paslaugų sutarčių sąlygos, už teisines paslaugas sutartas valandinis įkainis (80 Eur/val.), kad viso patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms suma 11 632,10 Eur, jai žinoma apie bankroto proceso metu atliktas bankroto procedūras bei lėšų panaudojimą.
Kreditorė VMI prie LR FM nurodo, kad pagal LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) teisinėms išlaidos bankroto proceso metu už atliktas paslaugas tektų 12 753,88 Eur suma. Tačiau, jos nuomone, atsižvelgiant į teiktų paslaugų pobūdį bei apimtis, buvo priskaičiuotos neadekvačios laiko sąnaudos – iš viso 95,25 val., o už jas – ir atitinkamas atlyginimas. Pastebėtina, kad Rekomendacijos taikomos tik dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo ir jų priteisimo nagrinėjant civilines bylas. Šiuo atveju atlygio už teisines paslaugas dydis buvo nustatytas teisinių paslaugų sutartimi, sutarties šalių bendru sutarimu. Be to, kaip teisingai pastebėjo bankroto administratorius, kreditorė, žinodama tiek apie sudarytas teisinių paslaugų sutartis, tiek apie jose sutartį atlygį, nereiškė dėl to prieštaravimų viso bankroto proceso metu, bei nepasiūlė teisininko, kuris būtų suteikęs analogiškas paslaugas mažesne kaina. Nors kreditorė nurodo, kad atsižvelgiant į atliktą teisinių paslaugų pobūdį yra pagrindas mažinti teisines išlaidas iki 6377 Eur, tačiau nepateikė jokių skaičiavimų, kodėl būtent tokia suma turi būti mažinama teisinėms išlaidos skirta išlaidų suma. Įmonių bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme nėra nustatyta draudimo bankroto administratoriui samdyti kvalifikuotas teisines paslaugas teikiančius specialistus ir naudotis jų paslaugomis bankroto procesui patvirtintų administravimo išlaidų ribose.
Pažymėtina, kad ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra reglamentuota, jog administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (ar) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Tokius nuostolius turi atlyginti ir asmuo, nustojęs teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar netekęs šios teisės. Taigi, tuo atveju, jeigu kreditorė VMI prie LR FM mano, kad administratorius, vykdydamas BUAB „KPK“ bankroto procedūras, pažeidė ĮBĮ nuostatas ir dėl bankroto administratorės netinkamai vykdytų pareigų kreditoriams padaryta žalos, bankrutavusios įmonės pabaigos paskelbimas neužkerta kelio reikalauti nuostolių atlyginimo iš buvusios įmonės bankroto administratoriaus (ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalis). Be to, kreditorė nenurodo, kokius papildomus veiksmus, susijusius su BUAB „KPK“ bankroto procedūrų vykdymu, administratorius turėtų atlikti, po kurių būtų galima priimti sprendimą dėl šios bendrovės pabaigos, o nagrinėjamu atveju kilęs ginčas dėl išlaidų teisinėms paslaugoms dydžio, negali užkirsti kelio priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1238-407/2020).
Taigi, nustačius, kad visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, nenustačius aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos, darytina išvada, kad bankroto proceso, kuris pradėtas dar 2019 metais tęsimas nagrinėjamu atveju prieštarautų bankroto procesui keliamam tikslui – operatyviam bei ekonomiškam bankrutavusios įmonės likvidavimui. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl atsakovės veiklos pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalimi, Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „KPK“ (juridinio asmens kodas 126043860, registracijos adresas Veiverių g. 134, Kaunas) veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto.
Įpareigoti bankroto administratorių atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje.
Sprendimo kopiją išsiųsti bankroto administratoriui, įpareigojant jį supažindinti su šiuo sprendimu kreditorius.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.