Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. vairavo kelių transporto priemonę apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: ji 2017 m. spalio 29 d., apie 21.20 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties 298 pastatu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Suzuki Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,34 promilės etilo alkoholio).

Šiais savo veiksmais L. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamoji L. R. teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad tą vakarą buvo išgėrusi, buvo namuose ir prieš 21 val. paskambino dukra, ji buvo gimtadienyje pas draugę, tarėsi, kad ji grįš pati, paskambino, drebančiu balsu pasakė, kad ji laukia draugės Ukmergės g. prie Norfa pastato ir prie jos kabinėjasi kažkokie vaikinai. Tokioje situacijoje nieko negalvodama šoko į rūbus ir išvažiavo, net nepasiėmė telefono. Privažiavus Norfą niekur jos nematė ir bandė įsukti į Norfa kiemą, ir tuo metu iš galo privažiavo kitas automobilis, sustojo ir paklausė, ar aš juos matė, ar išgėrusi. Tie žmonės iškvietė policiją, atvažiavo policija, paaiškino situaciją, nieko nesiginčijo. Kaltę iš karto pripažino policijos pareigūnams. Tą dieną vartojo alkoholį, nuo 18 val. ruošiant vakarienę išgėrė apie du butelius vyno. Tuo metu jautėsi gerai, atsibudus iš miego atrodė, kad viskas gerai ir tas šauksmas, kad kažkas negerai tavo vaikui paėmė viršų. Automobilis priklauso įmonei, kurioje dirba, juo naudojasi tik ji. Netinkamai vertina savo tokį poelgį, padarytas nusikaltimas, vertina neigiamai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su mama labai glaudus ryšys, jeigu kas ir atsitinka, tokie dalykai kaip dabar, padarė nusikaltimą, pirmiausiai pasakė mamai, mama supranta visus padarinius ir šiuo metu jau gyvena kartu su mama, ji padeda vaikus prižiūrėti, visą gyvenimą sąžiningai dirbo, ir dabar bando suaugusią dukrą auklėti per naujo. Mano, kad mama gali daryti jai teigiamą įtaką, nes ji yra labai griežta ir daro įtaką, yra iš tų vaikų, kad jeigu mama pasakė, tai reikia taip daryti, mama jai yra didelis autoritetas. UAB „Opus Rectum“ dirba ketvirčiu etato, gauna 150 Eur ir dar dirba Panevėžyje irgi ketvirčiu etato, tai kaip ir vyras juos išlaiko. Automobilį pirko lizingu per įmonę, automobilio savininkas yra AB „Šiaulių bankas“, o naudotojas UAB „Opus Rectum“. Automobilį pirko už 12 100 Eur.

Laiduotoja R. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad Laura yra jos dukra, prašo atleisti ją pagal laidavimą, nes ja tikrai pasitiki, po paskutinio įvykio padarė išvadas ne tik ji, bet ir visa šeima. Tuose namuose apskritai nebėra alkoholio, abu su vyru sportuoja. Yra pensininkė, jau nebedirba, šiuo metu gyvena pas dukrą. Labai neigiamas jos požiūris į dukros padarytą nusikaltimą, jos organizmas visai alkoholio netoleruoja, ji išgeria taurę vyro ir ji jau telefonu supranta, kad ji vartojusi alkoholį. Dabar būna su jais kartu, prižiūri vaikus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji L. R. parodė, kad 2017-10-29 namuose vartojo alkoholinius gėrimus, nuo 18.00 val. iki 20.00 val. išgėrė du butelius vyno po 0,7 l ir atsigulė į lovą ilsėtis. Apie 21.00 val. jai paskambino dukra ir paprašė paimti ją iš vakarėlio. Supratusi, kad jos dukrai kilo pavojus, nieko negalvodama atsisėdo į automobilį ir išvažiavo pas dukrą. Atvažiavus į Ukmergės g. 298 namo kiemą, ją užkalbino kažkoks vyras. Tuo metu į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems ji papasakojo, kas nutiko. Į pareigūnų klausimą, ar vartojo alkoholį, atsakė, kad vartojo. Alkotesteriu jai buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas, po to ji buvo nuvežta į priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį (b. l. 27, 33).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2017-10-29 patruliavo kartu su P. S., kai apie 21.20 val. gavo pranešimą, jog Ukmergės g. 298 pranešėjas sustabdė neblaivią vairuotoją. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko D. S., kuris paaiškino, kad važiuodamas Ukmergės g. sustojo prieš sankryžą už automobilio Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavažiavo atbulas ir atsirėmė į jo automobilį, o po to nuvažiavo. Jis važiavo paskui Suzuki automobilį, kuris važiuodamas vingiavo, todėl įtarė, kad automobilį vairavo galimai neblaivi vairuotoja. Po to šį automobilį sekė iki Ukmergės g. 298 namo, kur kieme priėjo prie Suzuki automobilio vairuotojos, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, jautė nuo vairuotojos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Nustatė, kad automobilį vairavo L. R., kuri pripažino, kad ką tik automobilį vairavo būdama neblaivi, alkotesteriu nustatytas 2,54 prom. girtumas (b. l. 32). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. S. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 41).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad 2017-10-29 apie 21.00 val., vairavo automobilį, važiavo Ukmergės g., link Vilniaus. Ties Ukmergės g. 369 sustojo prie šviesoforo, paskui automobilį Suzuki, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Netikėtai šio automobilio vairuotoja įjungė atbulinės eigos pavarą ir automobilis pavažiavęs atgal atsirėmė į jo automobilį. Po to minėtas automobilis nuvažiavo. Jis nuvažiavo paskui šį automobilį. Matė, kad Suzuki automobilis važiuodamas vingiavo. Kilo įtarimas, kad automobilio vairuotoja gali būti neblaivi. Suzuki automobilį nusekė iki Ukmergės g. 298 namo kiemo ir iškvietė policija. Automobiliui Suzuki sustojus kieme, priėjo prie vairuotojos, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Visą tą laiką jis buvo šalia vairuotojos, kuri jo akivaizdoje alkoholinių gėrimų nevartojo (b. l. 43).

VĮ „Regitra“ duomenimis, įvykio metu vairuotas automobilis Suzuki Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso AB „Šiaulių bankas“, valdytojas – UAB „Opus Rectum“ (b. l. 18).

Iš VšĮ „Emprekis“ rašto matyti, kad automobilio Suzuki Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina su PVM yra 18910 Eur (b. l. 20).

Alkotesterio pažymos kvitu L. R. 2017-10-29 21.43 val. nustatytas 2,54 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada nustatyta, kad L. R. kraujo mėginyje, paimtame 2017-10-29 22.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,34 promilės etilo alkoholio (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamosios teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamosios L. R. kaltė, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamoji L. R. apklausiama teisiamajame posėdyje savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad tą vakarą buvo išgėrusi, buvo namuose ir prieš 21 val. paskambino dukra, ji buvo gimtadienyje pas draugę, tarėsi, kad ji grįš pati, paskambino, drebančiu balsu pasakė, kad ji laukia draugės Ukmergės g. prie Norfa pastato ir prie jos kabinėjasi kažkokie vaikinai. Tokioje situacijoje nieko negalvodama šoko į rūbus ir išvažiavo, net nepasiėmė telefono. Privažiavus Norfą niekur jos nematė ir bandė įsukti į Norfa kiemą, ir tuo metu iš galo privažiavo kitas automobilis, sustojo ir paklausė, ar aš juos matė, ar išgėrusi. Tie žmonės iškvietė policiją, atvažiavo policija, paaiškino situaciją, nieko nesiginčijo. Kaltę iš karto pripažino policijos pareigūnams. Tą dieną vartojo alkoholį, nuo 18 val. ruošiant vakarienę išgėrė apie du butelius vyno. Tuo metu jautėsi gerai, atsibudus iš miego atrodė, kad viskas gerai ir tas šauksmas, kad kažkas negerai tavo vaikui paėmė viršų. Automobilis priklauso įmonei, kurioje dirba, juo naudojasi tik ji. Netinkamai vertina savo tokį poelgį, padarytas nusikaltimas, vertina neigiamai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Su mama labai glaudus ryšys, jeigu kas ir atsitinka, tokie dalykai kaip dabar, padarė nusikaltimą, pirmiausiai pasakė mamai, mama supranta visus padarinius ir šiuo metu jau gyvena kartu su mama, ji padeda vaikus prižiūrėti, visą gyvenimą sąžiningai dirbo, ir dabar bando suaugusią dukrą auklėti per naujo. Mano, kad mama gali daryti jai teigiamą įtaką, nes ji yra labai griežta ir daro įtaką, yra iš tų vaikų, kad jeigu mama pasakė, tai reikia taip daryti, mama jai yra didelis autoritetas. UAB „Opus Rectum“ dirba ketvirčiu etato, gauna 150 Eur ir dar dirba Panevėžyje irgi ketvirčiu etato, tai kaip ir vyras juos išlaiko. Automobilį pirko lizingu per įmonę, automobilio savininkas yra AB „Šiaulių bankas“, o naudotojas UAB „Opus Rectum“. Automobilį pirko už 12 100 Eur.

Be to, tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai: liudytojų A. V., D. S. parodymai, alkotesterio kvito pažyma, policijos registro išrašas. Tai, kad kaltinamoji vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, patvirtina ir specialisto išvada (b. l. 16), iš kurios matyti, kad L. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,34 prom. etilo alkoholio.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios L. R. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jos kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio, patvirtinama laboratoriniais kraujo tyrimais, taip pat liudytojų A. V., D. S. parodymais. Šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamoji L. R. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ir šie jos veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamoji pateikė teismui prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant motinos R. N. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. R. yra teisiama pirmą kartą, jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji pripažino savo kaltę ir davė nuoseklius parodymus. Ji dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, teigė padariusi išvadas ir kad toks jos elgesys daugiau nepasikartos. Kaltinamosios prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. R. įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jokia žala jos veiksmais nebuvo padaryta. L. R. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka (b. l. 37), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ji sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamoji laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji L. R. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamosios motinos R. N. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. N. neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, yra pensininkė. Teisiamojo posėdžio metu R. N. nurodė, kad prašo atleisti L. R. pagal laidavimą, nes ja tikrai pasitiki, po paskutinio įvykio padarė išvadas ne tik ji, bet ir visa šeima. Tuose namuose apskritai nebėra alkoholio, abu su vyru sportuoja. Yra pensininkė, jau nebedirba, šiuo metu gyvena pas dukrą. Labai neigiamas jos požiūris į dukros padarytą nusikaltimą, jos organizmas visai alkoholio netoleruoja, ji išgeria taurę vyro ir ji jau telefonu supranta, kad ji vartojusi alkoholį. Dabar būna su jais kartu, prižiūri vaikus.

Teismas, įvertinęs R. N. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su dukra, asmenines savybes, sprendžia, kad R. N. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą dukrai ir galinti daryti jai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti L. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją motinos R. N. atsakomybei. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, L. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju L. R. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant didesnį nei minimalų jos dydį.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki trejų metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju L. R. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi. Jai buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Praeityje L. R. nėra teista, tačiau bausta už vairavimą esant neblaiviai, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant L. R. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Dėl turto konfiskavimo

Teismas, atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir turto konfiskavimo, taikymo.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismas atmeta kaip nepagrįstą kaltinamojo gynėjo teiginį, jog šiuo atveju transporto priemonė negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018).

Nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis Suzuki Vitara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso AB „Šiaulių bankas“, t. y. ne kaltinamajai. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuojamas kitam asmeniui priklausantis turtas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas netaikytinas. Nors prokuroras prašė iš kaltinamosios konfiskuoti šios transporto priemonės vertę atitinkančią sumą, t. y. 12 100 Eur, šis prašymas atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, automobilio valdytojas yra UAB „Opus Rectum“, kurioje dirba kaltinamoji.

Teismo vertinimu, atsižvelgus tiek į kaltinamosios turtinę padėtį, tiek jau aukščiau minėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamoji turi finansinių įsipareigojimų, automobilio vertę atitinkančios sumos (12 100 Eur) konfiskavimas būtų jos šeimai sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturėtų tiesioginio pažeidėjos nubaudimo poveikio, nebūtų pakankamai efektyvi prevencinė priemonė ir nebūtų proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė bei neatitiktų principų, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamajai L. R. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 34-35) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. R. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos R. N. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti L. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti L. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL dydžio (1129,80 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT707044060000269468, AB SEB bankas.

L. R. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. N., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.