Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones G. K. gynėjai advokatei D. E. Mikalauskaitei,.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečiui, išsiskyrusiam, nedirbančiam, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebaustam, anksčiau teistam du kartus:

1. 2012-04-23 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje bei paskirta bausmė 20 MGL bauda;

2. 2015-04-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte., 284 straipsnio 1 dalyje, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metų ir 6 mėnesių terminui,

už baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje (2 uždraustos veikos), 187 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. K. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2017-06-24, apie 12.15 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, konflikto su tėvu M. K. metu, mojavo kumščiais prieš jo veidą, sakydamas, kad suduos smūgį, taip įbaugindamas nukentėjusįjį ir sudarydamas jam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to jis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, o būtent:

jis, laikotarpyje nuo 2018-01-01 iki 2018-03-26, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, sutikęs kaimynę - nukentėjusiąją I. K., žodžiais grasino jai, kad bus blogai, sudegins, nukentėjusioji ir jos vaikai sveiki negrįš į namus, nužudys, nunuodys I. K. bute gyvenančius augintinius. 2018-03-19, apie 01.00 val., padegė buto, kuriame gyvena I. K. su šeima, durų skambutį, o 2018-03-20, sugadino pertvarą tarp bendro naudojimo balkono ir nukentėjusiosios buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, I. K. šaldiklį, nes bandė patekti į minėtą butą, dėl ko nukentėjusioji I. K. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdyti. Šiais savo veiksmais G. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to jis sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent:

jis, 2018-03-19, apie 01.00 val., daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padegė nukentėjusiosios L. A. buto Nr. 24 durų skambutį 8,71 eurų vertės, priklausančio I. K., dėl ko užsidegė minėto buto durų apvadas už 15 eurų vertės, kuri priklauso I. K. ir tokiu visuotinai pavojingu būdu sugadino nukentėjusiosios I. K. turtą iš viso už 23,71 eurų. Šiais savo veiksmais padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 2 dalyje.

jis, 2018-03-20, apie 18.50 val., daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bandydamas patekti į butą, stūmė nukentėjusiosios I. K. pertvarą už 199,65 eurų vertės, kuri yra tarp bendro namo laiptinės balkono ir buto Nr. 24, kuriame su šeima gyvena nukentėjusioji, o pertvarai nukritus sugadino ir I. K. prie sienos stovėjusį šaldiklį už 165 eurų vertės, tokiu būdu sugadino nukentėjusiosios I. K. turtą bendros 364,65 eurų vertės. Šiais savo veiksmais G. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2018-03-27 G. K. įtariamojo apklausos metu parodymus duoti atsisakė ir nurodė nieko nepasirašinėsiantis (t. 2, b. l. 47).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L. A. parodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini) , negyvena apie 2 metus. Butas priklauso jai, tačiau ji užleido jį savo dukteriai su jos šeima. Kadangi bute nukentėjusioji negyvena, todėl finansiškai jo neišlaikė. Visas išlaidas, susijusias su buto išlaikymų, apmoka jos duktė I. K.. Konkrečių grasinimų jai nebuvo, o negražiai pavadindavo. Su ja G. nekonfliktavo. G. buvo neadekvatus, keistas. Jis grasindavo kitiems, jo bijodavo vaikai. Nukentėjusiosios dukrai grasindavo grasino, kad ją užmuš. Nukentėjusiosios dukrai jis sugadino duris, apdegė. Dukra buvo išsigandusi, apie pusmetį gyveno baimėje. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji I. K. parodė, kad G. K. yra jų kaimynas, gyvenantis po jais. G. niekada nebuvo adekvatus, visi stengėsi su juo nesipykti. 2018 m. sausio 1 d., G. pradėjo reaguoti į juos, skelbimų lentoje nukentėjusioji rado prikabintą voką su lapu, prieš tariamai psichinį ligonį, kuriame buvo nukreipimas į 24 butą. Kovo mėnesį namuose ir koridoriuje jautėsi svilėsių kvapas. Po valandos nukentėjusioji grįžo namo ir pamatė, kad apdegusios durys, peržiūrėjo vaizdo medžiagą ir pažino G. V. vakarą dukra paskambino išsigandusi, nes G. daužėsi į duris. Nukentėjusioji greitai pakilo namo pas vaikus ir pamatė balkone nuverstą šaldiklį, buvo sugadinta metalinė balkono pertvara. Nukentėjusioji paskambino į policiją, įrašė į telefoną kaip G. daužėsi. Antrą kartą paskambinus į policiją, atvažiavo policijos pareigūnas ir tada G. dingo į savo butą, bet jų balkone paliko raktus. Maždaug po dviejų parų nukentėjusioji vėl skambino į policijos komisariatą ir tada užpildė prašymą registruoti įvykį. Nukentėjusiosios vaikai bijo išeiti į lauką, grįžti iš mokyklos. Mažesnis vaikas dar iki dabar bijo. G. klausinėjo ar nukentėjusioji su šeima dar ilgai ten gyvens, ar dar nedegė ir užduoda kitų panašių grasinančių klausimų. Nukentėjusioji stengiasi su juo nekalbėti. Nukentėjusioji yra pareiškusi civilinį ieškinį 2158.07 eurų sumoje, kurį ji palaiko.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. K. atsisakė duoti parodymus. Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu teismas pagarsino jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), su sutuoktine ir sūnumi G. K.. Sūnus nedirba, sutuoktiniai jį išlaiko. G. K. yra agresyvus, konfliktiškas žmogus, linkęs muštis, kai jam kas nors pasakoma ne taip, kaip jis nori. Sūnus ne vieną kartą prieš M. K. ir jo sutuoktinę fiziškai smurtavo. Nukentėjusysis teigė kreipęsis į policiją, bet dėl sūnaus veiksmų ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. 2017-06-24, apie 12.15 val., sūnus ir vėl pradėjo prie M. K. kabinėtis, kad jis yra žydų tarnas, nukentėjusysis savo ruožtu prašė, kad sūnus jo taip nevadintų ir nenorėjo su juo konfliktuoti, bet sūnus tapo dar agresyvesnis, pradėjo nukentėjusiajam prieš veidą mojuoti kumščiais. M. K. teigė išsigandęs, kad sūnus gali jį primušti ir sužaloti, nes jau ne kartą prieš jį fiziškai smurtavo ir sakė, kad nukentėjusįjį suluošins. M. K. išbėgo iš buto, o G. K. su kumščiais bėgo paskui jį iki pat lifto. M. K. pavykus pasprukti nuo sūnaus, jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. M. K. pabrėžė, kad sūnus 2017-06-24 neleido duoti jo sutuoktinei tablečių, kurias ji turi gerti nuolat, nes sunkiai paeina. 2017-06-24 sūnaus grasinimai pasirodė realūs ir jis išsigando, todėl iškvietė policiją. M. K. parodė bijantis dėl savo ir sutuoktinės gyvybės ir sveikatos (t. 1, b, 1. 2). 2017-06-26 papildomai nukentėjusysis M. K. parodė, kad bute (duomenys neskelbtini), gyvena su savo sutuoktine ir sūnumi G. K.. Butas priklauso sutuoktinei. Pasak nukentėjusiojo, su sūnumi dažnai kyla konfliktai, jis smurtaudavo prieš nukentėjusįjį tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Paskui jie susitaikydavo ir gyvendavo toliau. Anot liudytojo, alkoholio sūnus nevartoja, yra konfliktiškas, su juo sunku sugyventi, tačiau jis neturi kur gyventi, todėl nukentėjusysis išreiškė nenorą, kad sūnui būtų paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium. M. K. sūnui leido gyventi jo bute. Psichiatrinėje ligoninėje sūnus niekada nesigydė. Nukentėjusysis nurodė, kad dažniausiai būna sodyboje Švenčionių rajone, tokiu būdu išvengia konfliktų. Tuo tarpu jam nesant namuose, sūnus padeda nukentėjusiojo sutuoktinei buityje (t. 1, b. l. 62).

Teisiamojo posėdyje apklaustas liudytojas G. P. parodė, kad jis dirba 5 policijos komisariate. Dirba pagal naują sistemą, dirba su medžiaga, reaguoja į įvykius. Įvykio metu dirbo Lazdynų mikrorajone, ir per radijo stotį buvo gautas iškvietimas B lygiu, o tai reiškia, kad reikia sureaguoti per 20 minučių t. y. kad galimai savižudybė. Tada liudytojas, būdamas arčiausiai, nuvažiavo, nes lyg buvo perduota informacija, kad per balkoną persivertęs žmogus. Nuvykęs negalėjo įeiti. Jam pranešė, kad galimai nesveikas žmogus nori patekti į butą. Liudytojas užlipo į 5 aukštą ir pamatė ten sėdintį vyrą. Pabendravus tas vyras pasakė, kad jis neturi raktų, nes buvo pristatytas į Vilniaus psichiatrijos ligoninę, vėliau buvo paleistas. Jo raktai neva likę Vilniaus miesto 5 policijos komisariate, bet tų raktų jis nuėjęs negavo, todėl bandė patekti per balkoną. Tuomet liudytojas paskambino į 5 PK ir tyrėja patvirtino, kad tas vyras tikrai buvo raktų, tačiau kol tyrėja jų ieškojo, tas vyras pasišalino iš komisariato. Tada tas vyras parodė, per kur jis pateko į butą. Po to G. P. buvo nuėjęs pas pareiškėjus, jie tvirtino, kad tas vyras buvo pas kaimynus patekęs per balkoną, bet galimai suklydo butais. Buvo priimtas pareiškimas iš nukentėjusiųjų. Apie tuos konfliktus G. P. sužinojo jau įvykio vietoje. Apie tai, kad tas žmogus galimai nesveikas, liudytojas sužinojo iš pirminio pranešimo, todėl taip ir sako. Tas vyras įvykio metu buvo ramus, buvo ką tik paleistas iš Vilniaus psichiatrijos ligoninės. Į butą galima buvo patekti per bendrą balkoną. Kaimynai pasakė tam vyrui, kad jis ne į savo butą eina, ir tada jis baigė laužtis.

Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu G. P. parodė, kad 2018-03-20, apie 19 val. 55 min., dirbdamas ekipaže VI520 (dirbo vienas) iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini),vyras, kuris galimai turi psichikos sveikatos sutrikimų, yra bendro naudojimo balkone, daužosi į sienas. Nuvykus minėtu adresu, įėjus į laiptinę, ant laiptų turėklų tarp 5 ir 6 aukšto, liudytojas pamatė užmestą vyrišką striukę, laiptinėje jį pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad gyvena 24 bute, ji kvietė policiją, nes kaimynas iš 20 buto laužia pertvarą tarp bendro naudojimo balkono ir jos buto. Taip pat nurodė, kad praeinantiems kaimynams paaiškino, kad nori patekti į savo butą. Nuėjus į 20 butą, duris atidarė vyras, kuris prisistatė G. K.. Paklausė jo, kodėl jis laužėsi į kaimynų butą per balkono pertvarą, jis paaiškino, kad norėjo patekti į savo butą, bet suklydo aukštu. Raktų nuo buto jis neturėjo, kadangi jie buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate, kur jis buvo pristatytas po sulaikymo. Kitokio budo patekti į butą jis neturėjo. Kai kaimynai jam pasakė, kad jis laužiasi ne į savo butą, jis nuėjo aukštu žemiau ir per balkono pertvarą pateko į savo butą. Butą atrakino iš vidaus, bute esančiais atsarginiais raktais. Nuėjus kartu su juo į jo buto balkoną matėsi, kad pertvara, esanti tarp jo balkono ir bendrojo naudojimo laiptinės balkono yra sulaužyta ir tos pertvaros dalys gulėjo jo balkone ant grindų. Susisiekus su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato darbuotojais buvo išsiaiškinta, kad G. K. raktai nuo buto yra pas komisariato tyrėją G. B.. Išėjęs iš G. K. buto, liudytojas nuėjo pas pranešėjus į 24 butą. Pranešėjai I. K. buvo paaiškinta situacija. Ji paaiškino, kad šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl G. K. veiksmų, t. y. kad jis padegė jų buto durų skambutį. Taip pat ji paaiškino, kad G. K. jai periodiškai grasina bei gąsdina, todėl jos vaikai bijo vieni išeiti iš namų. Jai buvo paaiškinta, kad dėl grasinimų ji gali kreiptis į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato tyrėją, atliekantį ikiteisminį tyrimą dėl skambučio padegimo. I. K. pasakė, kad G. K. besilauždamas į butą sugadino jos pertvarą tarp jos buto balkono ir bendro naudojimo balkono laiptinėje. Kadangi buvo nustatyta, kad G. K. veiksmuose tyčios įsibrauti į svetimą butą ir sugadinti turtą nebuvo, pareiškėjai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą civiline tvarka dėl žalos išieškojimo. Ar pareiškėja pokalbio metu minėjo, kad įsibrovimo metu buvo sugadintas jos šaldytuvas, stovintis jos buto balkone, liudytojas neatsimena. Į balkoną G. P. užėjęs nebuvo. 2018-03-28 liudytojas teigė nuvykęs į namą (duomenys neskelbtini) atliko laiptinės apžiūrą, į butus užėjęs nebuvo (t. 2, b. 1. 132).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad ji dirba tyrėja. 2018-03-19 reagavo į iškvietimą, nuvyko į įvykio vietą, nufotografavo apdegusį durų skambutį, apdailą. Pasitiko buto savininkės dukra, apiformino dokumentus. Apklausus savininkės dukrą bei pasižiūrėjus vaizdo įrašus ir įvertinus situaciją buvo sulaikytas G. K.. Su juo buvo pakalbėta. Liudytoja pasiūlė jam važiuoti į komisariatą, jis sutiko. Buto savininkė minėjo apie anksčiau vykusius konfliktus, apie G. K. neadekvatų elgesį.

Vadovaujantis LR BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad 2018-03-19 dirbdama kartu su tyrėju A. Š. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus, apie 13 vai. 20 nūn., gavo pranešimą, kad padegtos durys. Atvykę prie namo, jie paskambino, jiems atidarė duris, pakilo iki 24 buto ir ten prie durų mus pasitiko 24 buto gyventoja, prisistačiusi I. K.. Ji paaiškino, kad 2018- 03-19, ryte, ji būdama bute pajuto dūmų kvapą, sklindantį nuo įėjimo durų, priėjo prie durų, bute nieko degančio nepamatė, kvapas išsisklaidė, todėl ji nieko neįtardama toliau tvarkėsi namuose. Apie 11.00 val. ji išėjo iš buto, duris po jos išėjimo užrakino iš vidaus jos nepilnametė dukra, todėl ji nematė, ar durų skambutis yra padegtas. Grįžusi namo apie 12.00 val., priėjusi prie savo buto durų ji pamatė, kad durų skambutis yra sudegimas ir apdegusi durų apdaila. Tada ji apžiūrėjo vaizdo įrašus, nes namie turi įrengtą vaizdo stebėjimo kamerą, kuri filmuoja buto durų įėjimą. Vaizdo įraše ji pamatė, kad 01.00 val. nakties, jos kaimynas iš 20 buto, vardu G., su žiebtuvėliu padegė buto durų skambutį ir pasišalino. Liudytoja parodė, kad apklausė I. K. bei jos motiną, kuriai priklauso butas, L. A., o tyrėjas A. S. atliko įvykio vietos apžiūrą. Po to kartu su A. S. liudytoja nuėjo iki 20 buto, duris atidarė G. K.. Jam buvo pasakyta, kad jis yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, todėl yra sulaikomas, jis nesipriešino, apsirengė ir buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą. Bute prie durų liudytoja pamatė Šlepetes, kurios jai buvo panašios į tas, kuriomis apsiavęs buvo žmogus, padegantis durų skambutį. Būdama bute liudytoja parodė pati žiūrėjusi vaizdo įrašą. G. K. buvo paklaustas, ar jis sutinka pateikti tyrimui tas šlepetes, jis sutiko, todėl jos buvo paimtos kartu (t. 1, b. 1. 110).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. V. parodė, kad nuo įvykio praėjo daug laiko, todėl paprašė pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis palaiko. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2017-06-24, apie 12.43 val., jis dirbo su vyriausiuoju patruliu L. J., kai iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) triukšmauja vyras. Įvykio vietoje nustatyta, kad policiją kvietė M. K., dėl to, kad jo sūnus agresyviai nusiteikęs puolė jį, grasino, todėl M. K. turėjo bėgti iš buto, kviesti policiją. M. K. paaiškino, kad šiuo įvykio metu sūnūs prieš jį fizinio smurto nenaudojo, tik grasino susidoroti (t. 1, b. 1. 66).

Iš 2018-06-24 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. J. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad įvykio vietoje M. K. paaiškino, jog jo sūnus G. K. sukėlė konfliktą, kurio metu įžeidinėjo M. K., puolė muštis. Dėl agresyvaus sūnaus elgesio M. K. turėjo bėgti iš buto, o sūnus jį vijosi sugniaužęs kumščius, norėdamas sumušti (t. 1, b. 1. 56-57).

A. B. pagalbos centro 2017-06-24 garso įrašas, kuomet buvo kviesta policiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Padaryta įrašo stenograma, kurioje yra duomenų, kad 2017-06-24 stovėdamas gatvėje M. K. kviečia pareigūnus, nes negali gyventi namuose dėl sūnaus elgesio (t. 1, b. l. 69-70).

2018-01-09 kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas įtariamojo G. K. apklausos protokolas, kadangi jis buvo pildytas G. K. ranka. Apžiūrėtas ranka rašytas tekstas: Skiltyje „Techninių priemonių naudojimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 179 str. tvarka“ ranka įrašytas tekstas: „buvau smaugiamas nors pareigūnai žino, kad sergu Blt“. Skiltyje „Pateikus įtariamajam klausimą, ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas, jis parodė“ ranka įrašytas tekstas: „Į „bylą“ bus žiūrima ir elgiamasi kaip ir ankstesnėse „bylose“. Skiltyje „Pasiūlius duoti parodymus apie įtarimo esmę, įtariamasis parodė“ - ranka įrašytas tekstas: „iš narvo tiesiogine žodžio prasme, Izraelio pavarytas Lietuvos institucijai pagal EŽTT priimtą bylą, priimtą dėl neteisėto teismo, ateityje. O būtent dėl EŽTK 10 str, prorusiškų įsitikinimų, nėra teisėtas į visus EŽTK straipsnius, taip pat ir ateityje. Formuliaro tikslas priimtas, 2013 m. M. K., tėvas, de facto gyvena (duomenys neskelbtini). Atvyksta į Vilnių kartą į mėnesį. Geria kasdieną ir keikiasi. Girtas prisipažįsta, kad yra Valstybės smogimas prieš prorusišką disidentą, Du kartus kvietė policijos pareigūnus, įspėtas dėl 235 ir 236 BK straipsnių. Kartą, o du kartus policija nekreipė jokio dėmesio ir jo neįspėjo. Turi pareigą slaugyti motiną, o tai darau aš. Girtauja kasdieną jis ne keikiasi buityje, jis ne, yra amoralus dėl šių dvejų priežasčių, jis ne. Gavęs iš Valstybės užduotį, visada perspėja iš anksto ką darys. Girtas aiškina, kad yra Valstybės smogikas prieš prorusiškų disidentą, faktai EŽTT ir R. T. omenyje jo sužalojimą taip pat kur be parafino testo ir piršto anspaudo mane peršovus Izraelio smogikui (neaiškūs žodžiai), tapo teistu dėl sunkaus kūno sužalojimo - švaistėsi ginklu. Dėl anksčiau įvardytų priežasčių esu narve, (nesuprantamas žodis) kodeksu. 2017-06-24 buvau piligriminėje kelionėje, dėl to kad Izraelis pasityčiojo per savo smogiką būtent religinių apeigų metu, tai rėkė jo represantą Krikščionybei ir Dievo motinai, kurią (neaiškus žodis) centras ugdymo įstaigoje VU, oficialiai žemina ir Šmeižia, 2017-06-24 atvykau iš Trakų ir prisistatė policija ir tėvas. Policininkas rėkė tėvui rašyti ir jam paklausu: Ką? Padiktavo. Tada policininkas išsivedė manę į liftą, pradėjo smaugti. (Toliau parašytas tekstas yra užbraukytas, todėl neįskaitomas) Dabar po paros narve žinau dėl ko“ (t. 2, b. l. 22, 23).

2018-03-19 apžiūrėta įvykio vieta, esantį (duomenys neskelbtini) . Apžiūros metu nustatyta, kad buto Vilniuje, durų kairės pusės apvadas aprūkęs juodais suodžiais, durų skambutis sudegęs, ant grindinio matyti suodžių dėmės, durų apvado apačia. Šalia minėtų dėmių taip pat aprūkusi suodžiais (t. 1, b. l. 76-79).

2018-12-03 apžiūrėtos G. K. guminės šlepetės „Baroma“, 45 dydžio, pateiktos 2018- 03-19 savanoriško daiktų pateikimo protokolu. Apžiūros metu nustatyta, kad šlepetės yra grafito spalvos su aiškiais dėvėjimo požymiais - padas nudilęs, dalis, kuri yra apsiavus šlepetes tarp pirštų, yra išplyšusi, vietoje jos yra pritvirtinta baltos spalvos tekstilinė guma, užrišta mazgu. Dešiniosios šlepetės tarpupirštis pritvirtintas prie tekstilinės gumos metaline saga, kuri remiasi į šlepetės padą. A. G. K. šlepetės, taip pat jo raktai bei nuoskutai nuo apdegusio durų skambučio perduoti saugoti (t. 1, b. 1. 80-82).

2018-07-11 Lietuvos teismo ekspertizės centrui pateikta užduotis atlikti objektų tyrimą, pateikiant vaizdo įrašymo įrenginį iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) , vaizdo įrašymo konvektorių ir optinę duomenų laikmeną (t. 1, b. l. 136-137).

2018-11-06 specialisto išvadoje Nr. 11-1494 (18) nustatyta, kad DVR įrenginyje nėra skaitmeninių vaizdo bylų pagal nurodytą laiką susijusių su tyrimą dominančiu laikotarpiu, todėl atlikti tyrimus nėra galimybės (t. 1, b. 1. 140-142).

2018-03-28 atlikta įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra devynių aukštų Vilniuje, (duomenys neskelbtini) . Laiptinėje 6 aukšte matosi, kad 24 buto durų išorinio skambučio mygtukas yra apatinėje dalyje išsilydęs. Nuo skambučio į viršų yra juodos spalvos pailga dėmė. Tarp laiptinės aukštų yra įrengtos dalinai atviros (iš išorės) drabužių džiovyklos-balkonai, į kuriuos galima patekti per įstiklintas plastikinės neužrakinamas duris. Tarp 5 ir 6 aukšto įrengtoje džiovykloje yra pakabinti skalbiniai. D. Š. yra įrengtos priešgaisrinės angos į butus, po kuriais yra įrengti - pritvirtinti prie sienos metaliniai laiptai. Džiovyklos kairėje pusėje priešgaisrinė anga (per kurią galima patekti į 24 butą) yra uždengta metaline skarda, kurios viršutinė dalis yra dalinai nustumta nuo sienos buto balkono link. Tarp 4 ir 5 aukšto įrengtoje džiovykloje yra pakabinti skalbiniai. Džiovyklos šonuose taip pat yra įrengtos priešgaisrinės angos į butus, po kuriais yra įrengti pritvirtinti prie sienos metaliniai laiptai. Džiovyklos kairėje pusėje priešgaisrinė anga (per kurią galima patekti į 20 butą) yra dalinai iš vidaus uždengta dvejomis lentomis, keliais faneros imitacijos gabalais bei iš buto pusės užstatyta baldų plokšte. Bendra tvarka laiptinėje, bendruose balkonuose, nepažeista (t. 1, b. l. 118-122).

2018-03-26 Vilniaus aps. VPK Vilniaus miesto 5-ojo PK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. B. tarnybiniame pranešime dėl nustatytų aplinkybių apklausos metu nurodyta, kad nustatytos aplinkybės, pagal pareiškėjos L K. liudytojo apklausos protokolą, kad pareiškėją I. K., bei jos šeimą, kaimynas G. K. nuo 2018-01-01 pradėjo persekioti, jis ieško galimybės su ja ar mažamete dukra susitikti viešose vietose su tikslu joms grasinti. Susitikęs pareiškėją ar jos dukrą sako, kad joms bus blogai, jas sudegins, kad ji, bei vaikai sveiki negrįš į namus. Nurodo, kad pareiškėją bei vaikus nužudys, kad nunuodys jų bute gyvenančius augintinius. Pareiškėja mano, kad G. K. savo grasinimą gali įgyvendinti ir jie virsta realia grėsme, visai šeimai, nes yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl LR BK 187 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos. Pareiškėjos mažamečiai vaikai yra įbauginti, bijo grįžti į namus. Todėl tikslinga nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 145 str. 1 d. (t. 1, b. l. 117).

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 straipsnio reikalavimais, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones G. K., padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 145 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų įrodymų visumos analizė. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. K. įvykdė jam inkriminuojamas veikas. Baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymas grindžiamas išsamiais nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais, kurie davė nuoseklius bei vieni kitus papildančius parodymus. Be to, G. K. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo faktas patvirtintas įvykio vietos apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, tarnybiniais pranešimais.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo.

2018-08-20 - 2018-09-19 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-31/2018 nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G. K. sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - kliedesimu sutrikimu. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu G. K. negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. K. dėl savo psichikos būsenos negali adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme. Jo negalima apklausti ikiteisminiame tyrime. G. K. rekomenduojamas priverstinis gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (t. 2, b. 1. 138-144).

2018-11-29 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte N r. 75U-I-30/2018 nurodyta, kad, G. K. konstatuotas kliedesinis sutrikimas, nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu įtariamasis G. K. sirgo kliedesiniu sutrikimu. Akte nurodyta, kad G. K. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - kliedesiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti apklausiamas. Jam nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną. G. K. rekomenduojamas priverstinis gydymas - stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis, t. y. VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (t. 3, b. 1. 56-62).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė J. D. paaiškino, kad ji tvirtina išvadą, kad G. K. sirgo ir serga lėtiniu psichikos sutrikimu. Komisija jam rekomendavo priverstinį gydymą Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, nes liga per paskutinius metus labai pažengė. Būklė paūmėjo po paskirtos bausmės, ypatingai nuo 2018 metų sausio mėnesio. Jam būtinas stacionarinis gydymas, veiksmai nėra prognozuojami, jis yra socialiai pavojingas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-28 nutartimi G. K. buvo perkeltas į specialiąją įstaigą – Rokiškio psichiatrijos ligoninę iki teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-23 nutartimi buvimo terminas specialioje įstaigoje buvo pratęstas 2 mėnesiams iki 2019-01-26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-25 nutartimi buvimo įstaigoje terminas buvo pratęstas 3 mėnesiams iki 2019-04-26. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo įstaigoje terminas pratęstas iki 2019-07-26.

Pažymėtina, kad LR BPK 401 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog sprendimą ar taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir kokią, priima teismas. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo teismas atsižvelgia į teismo posėdyje apklaustų asmenų paaiškinimus, baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo aplinkybes.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadas, teisme išsakytus ekspertės paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad G. K. darydamas baudžiamojo kodekso uždraustas veikas, numatytas LR BK 145 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarė esant laikinam psichikos sutrikimui, negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmus, buvo nepakaltinamas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog G. K. dėl padarytų įstatymo uždraustų veikų negali būti baudžiamas, kadangi jis atitinka LR BK 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką. Teismas nustatydamas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti G. K. atsižvelgia į ekspertizės akte pateiktas išvadas, teisiamajame posėdyje išsakytus ekspertės paaiškinimus ir daro išvadą, kad G. K. taikytinas priverstinis stacionarinis gydymas psichiatrinėje ligoninėje. Bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, leidžiančių abejoti teismo psichiatrijos ekspertų pateikta išvada, kad G. K. dėl savo nestabilios psichinės būsenos yra pavojingas visuomenei ir kad šiuo metu jam yra būtinas stacionarinis gydymas specializuotoje įstaigoje (Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (LR BK 98 straipsnio 6 dalis).

Dėl civilinio ieškinio.

Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį ( LR BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusioji I. K. yra pareiškusi 2158.07 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 103-18).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nepakaltinamo asmens veika padarytos žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje negali būti sprendžiamas. Vadovaujantis LR BPK 109 straipsnio nuostatomis, baudžiamajame procese sprendžiami žalos atlyginimo klausimai tik tada, kai ta žala yra padaroma kaltinamojo nusikalstama veika. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys yra nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu, todėl gali būti nagrinėjamas tik civilinio proceso tvarka (Lietuvos A. T. 2011-01-18 nutartis Nr. 2K-77/2011). Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra prilyginama išteisinamajam nuosprendžiui, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau LR BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina įstatymo analogija, t. y. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 2 punktas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-912/2012), todėl I. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Kiti klausimai.

Daiktai, kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktų įrodymų saugykloje (4 raktai, šlepetės, nuoskutai nuo apdegusio durų skambučio,) teismo nutarčiai įsiteisėjus, turi būti sunaikinti (t. 1, b. l. 83).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso17 straipsniu, 98 straipsniu, 392 straipsnio 1 dalimi, 401 straipsniu, 403 straipsniu, 404 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti, kad G. K., gim.(duomenys neskelbtini), būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2 uždraustos veikos), 187 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje, ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Nukentėjusiosios I. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktai, kurie saugomi Vilniaus apskrities VPK Centrinėje daiktų įrodymų saugykloje (4 raktai, šlepetės, nuoskutai nuo apdegusio durų skambučio), nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini.

Buvimą specializuotoje įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje G. K. palikti nepakeistą iki nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.