- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- e2-601-370/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00219-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2718-614/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė:
1.1. pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo pradžios (ab initio) 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. 031-03220, sudarytą ieškovės ir atsakovės BAB banko SNORAS;
1.2. pripažinti negaliojančiais ab initio ieškovės atsakovės BAB banko SNORAS atžvilgiu 2008 m. liepos 18 d. atliktus sutartinį įkeitimą, identifikacinis kodas 01220080019138, bei sutartinę hipoteką, identifikacinis kodas 01120080019142;
1.3. pripažinti negaliojančiais ab initio notarės D. J. 2017 m. sausio 2 d. išduotus vykdomuosius įrašus, notarinio registro Nr. DJ-10 ir Nr. DJ-8;
1.4. taikyti restituciją bei įpareigoti atsakovę UAB „Baltijos kredito sprendimai“ grąžinti ieškovei 264 276,25 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad kredito sutartis, turto įkeitimo sandoriai su BAB banku SNORAS sudaryti neturint ieškovės akcininko RAKHIN CONSULTING & ENGINERING LTD pritarimo. Todėl ginčo sutartis ir sandoriai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.82 straipsnio pagrindu pripažintini negaliojančiais, taikytina restitucija – atsakovė turi grąžinti 264 276,25 Eur, o ieškovei neprivalo grąžinti jokių piniginių lėšų, nes BAB bankas SNORAS ir atsakovė gavo daugiau nei ieškovė gavo iš banko.
3. Ieškovė taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikinai sustabdyti atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ inicijuotą išieškojimą iš ieškovei priklausančio turto antstolio D. K. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/00095 ir Nr. 0174/17/00096. Prašymą grindė tuo, kad ieškinys yra pagrįstas – pareikšti reikalavimai yra pagrįsti įrodymais, teisės aktų normomis bei teismų praktikos išaiškinimais. Nepritaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, būtų objektyviai neįmanoma įvykdyti palankaus ieškovei teismo sprendimo, nes turtas bus perduotas varžytynes laimėjusiam asmeniui, o jo už turtą sumokėta suma būtų paskirstyta atsakovei UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Taigi, ieškovė negalėtų atgauti turto ir privalėtų inicijuoti naują teisminį ginčą dėl turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį, padarė išvadą, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, todėl sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
6. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad nesustabdžius atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimo veiksmai gali būti iš dalies įvykdyti arba pabaigti įvykdžius vykdomuosius dokumentus. Tačiau teisinės galimybės ginti savo interesus ir teises apeliantė neprarastų, teismo vertinimu, objektyvaus pagrindo teigti, kad atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ieškinio tenkinimo atveju vengtų išsiieškotų sumų grąžinimo, nėra.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sustabdžius vykdymo veiksmus, iki bus priimtas teismo sprendimas, hipotekos kreditoriaus teisė atgauti skolą būtų atidėta neribotam laikui, todėl įkeisto turto perleidimo procedūrų sustabdymas reikštų nepagrįstą ir neproporcingą atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ teisių ribojimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Priešingai nei sprendė teismas, yra reali grėsmė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Antstolio paskelbtose varžytynėse ginčo turtas buvo parduotas UAB „NT paslaugos“, nors vykdymo veiksmai buvo sustabdyti, 2019 m. vasario 7 d. antstolio D. K. patvarkyme nurodyta, kad vykdymo veiksmai atnaujinami ir varžytynes laimėjusi bendrovė turi iki 2019 m. vasario 28 d. sumokėti pasiūlytą kainą. Taigi sumokėjus, nuosavybė į ginčo turtą pereis UAB „NT paslaugos“. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovė, siekdama į vykdyti jai palankų sprendimą, turės inicijuoti naujus teisminius procesus. Netaikius laikinosios apsaugos priemonės būtų objektyviai neįmanoma įvykdyti ieškovei palankus teismo sprendimo, nes ieškovei priklausantis turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims.
8.2. Teismo motyvas, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas neproporcingai ribotų sutartyse numatytas atsakovės teises nepagrįstas. Įvertinus tai, kad išieškojimo sustabdymas būtų laikinas, o pagal sutartį ieškovė turi mokėti atsakovei netesybas už vėlavimą vykdyti įsipareigojimus, laikinosios apsaugos priemonės taikymas atitiktų ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
Atsiliepimas
9. Atsakovė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Inicijuodama šią bylą apeliantė siekia ne savo pažeistų teisių gynybos, o vykdymo veiksmų, vykdomų antstolio D. K., sustabdymo. Ši byla buvo pradėta būtent tada, kai kitose bylose, kurios buvo inicijuotos apeliantės ir su ja susijusių asmenų, buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės dėl vykdymo veiksmų stabdymo.
Šalies argumentai
9.2. Su apeliante susiję juridiniai asmenys, valdomi to paties fizinio asmens, teismams yra pateikę jau mažiausiai 25 analogiškus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. vykdymo veiksmų sustabdymo. Iki šiol visi tokie prašymai teismų buvo atmesti arba, net jei laikinosios apsaugos priemonės ir taikytos, vėliau jos buvo panaikintos apeliacinės instancijos teismo.
9.3. Ieškovė ir su ja susiję juridiniai asmenys, tarp jų ir varžytynes laimėjusi UAB „NT paslaugos“, valdomi to paties fizinio asmens, turi vienintelį tikslą – nesąžiningais veiksmais stabdyti antstolio atliekamus išieškojimo iš ginčo nekilnojamojo turto veiksmus. Tai reiškia, kad apeliantė, pateikdama skundą, iš esmės piktnaudžiauja įstatymų suteiktomis teisėmis.
9.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad rizika dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo neegzistuoja, nes šios varžytynės pripažintos negaliojančiomis, antstolis paskelbė naujas varžytynes, be to, ieškovė ir UAB „NT paslaugos“ yra susiję asmenys, taip pat ieškovė nepaneigė, jog ginčo turtą perleidus tretiesiems asmenims, turto vertė negalės būti atlyginama pinigais. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės taikymas neatitiktų proporcingumo ir ekonomiškumo principų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – išrašus iš Juridinių asmenų registro apie UAB „Idea in“ ir UAB „ACUMEN“, ieškovės direktoriaus 2018 m. vasario 21 d. sutikimą dėl UAB „NT paslaugos“ buveinės registravimo, antstolio D. K. 2019 m. kovo 5 d. patvarkymą. Šiais naujai teikiamais įrodymais atsakovė grindžia atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus apie ieškovės sąsajas su UAB „NT paslaugos“ ir kitais juridiniais asmenimis, dėl naujų varžytynių paskelbimo.
12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
13. Atsižvelgus į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, siekiant nustatyti, ar egzistuoja sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, taip pat įvertinus, jog tam tikri duomenys, t. y. dėl naujų varžytynių paskelbimo, priimant skundžiamą nutartį nebuvo žinomi, nes ši aplinkybė atsirado tik po nutarties priėmimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti atsakovės pateiktus naujus įrodymus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas, tačiau grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ieškovė nepagrindė, nes nėra duomenų, jog atsakovė vengtų išsiieškotų sumų grąžinimo, o kreditoriaus teisės atgauti skolą atidėjimas neribotam laikui nepagrįstai ir neproporcingai apribotų atsakovės teises. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ginčija tik vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pasisakytina būtent tik dėl šios sąlygos.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka, prasidėjus vykdymo procesui, ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, kai trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo; ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštame ieškinyje prašo pripažinti negaliojančiomis ieškovės ir BAB banko SNORAS sudarytą 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį, 2008 m. liepos 19 d. įkeitimo sandorį, notarės vykdomuosius įrašus bei taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ieškovei grąžinti 264 276,25 Eur. Ieškovė nurodo, kad nesustabdžius išieškojimų veiksmų ir varžytynėse pardavus ieškovei priklausantį turtą tretiesiems asmenims, jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas arba apsunkintas, be to, ieškovės teigimu, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus.
18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodyta ieškovės pozicija ir argumentais. Pirma, įvertinus ieškovės procesinių dokumentų turinį, matyti, kad ieškovė nėra suformulavusi reikalavimo, kuris tiesiogiai būtų susijęs su turto, dėl kurio buvo skelbiamos varžytynės, teisiniu statusu, t. y. ieškinyje nėra ginčijama hipotekos kreditorės teisė restitucijos taikymo atveju nukreipti išieškojimą į skolininkės turtą. Šią situaciją vertinant kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018).
19. Antra, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų, leidžiančių spręsti apie atsakovės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ realius ketinimus vengti grąžinti išsiieškotas sumas ieškovei. Šiuo aspektu pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra preziumuojamas, taigi būtent asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi konkrečiais duomenimis pagrįsti kito asmens nesąžiningumą, atliekant ar ketinant atlikti veiksmus (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.), kurie neatitinka sąžiningo elgesio standarto.
20. Trečia, prašomas vykdymo veiksmų sustabdymas yra pagrįstas siekiu užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, nesuteikti nė vienai iš šalių nepagrįsto pranašumo. Ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė laikytina pakankamai varžančia hipotekos kreditoriaus teisių įgyvendinimą, išimtinai suteiktų pranašumą ieškovės atžvilgiu, kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, hipotekos kreditorės teisių įgyvendinimas būtų apribotas neapibrėžtu terminu. Be to, iš atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių dėl kitų civilinių bylų, kuriose ieškovė reiškė analogiškus prašymus taikyti tokio pat pobūdžio laikinąją apsaugos priemonę (atsiliepimo 12 punktas), sudaro pagrindą abejoti ieškovės pateikto prašymo dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo tikslo sąžiningumu, įvertinus ir tai, kad iš bylos duomenų galima daryti išvadą dėl ieškovės ir ieškovės nurodytas varžytynes laimėjusios bendrovės UAB „NT paslaugos“ sąsajų (ieškovė dar 2018 m. vasario 1 d. davė sutikimą UAB „NT paslaugos“ registruoti buveinę ginčo patalpose). Taip pat pažymėtina, kad iš byloje esančio antstolio 2019 m. kovo 5 d. patvarkymo matyti, jog buvo paskelbtos naujos pakartotinės varžytynės dėl ieškovės nekilnojamojo turto pardavimo.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinųjų sąlygų visumos egzistavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.