- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e2-25186-1099/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- M. Š.
- Advokatai
- Andžejaus Sinicynas, Igoris Manzurovas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, veikdamas Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovei M. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės galimai patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir subjekto, atsakingo už šią žalą, nustatymo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovė L. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės M. Š. 300 Eur dydžio neturtinę žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 13.30 val. atsakovė M. Š., ieškovės močiutė, atėjo prie ieškovės motinai L. Š. priklausančios pastato dalies – viralinės, esančios (duomenys neskelbtini), ir pradėjo garsiai, pakeltu tonu keikti ieškovę įvairiais necenzūriniais žodžiais. Anot ieškovės, ji į konfliktą su atsakove nesivėlė ir nuėjo į minėtą viralinę (motinai priklausančią jos dalį). Pažymi, kad po tam tikro laiko į duris pasibeldė policijos pareigūnai, kurie pranešė, jog buvo gautas atsakovės iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje; pareigūnai surašė ieškovės atžvilgiu apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį (toliau – orderis) ir pareikalavo, jog ieškovė paliktų savo gyvenamąją vietą, ką ieškovė ir padarė.
4. Ieškovės teigimu, atsakovė konfliktuoja ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą kviečia policiją, kuri atsakovę jau buvo įspėjusi dėl melagingų iškvietimų. Nurodo, kad apskundus nurodytą orderį, teismas jį panaikino, tačiau nepriteisė neturtinės žalos ieškovei, išaiškinęs, jog nagrinėjant skundą dėl orderio panaikinimo teisės aktai nenumato neturtinės žalos atlyginimo (be kita ko, policijos atžvilgiu), todėl ieškovė kreipiasi dėl jos atlyginimo bendra tvarka.
5. Anot ieškovės, nagrinėjamu atveju būtent dėl atsakovės veiksmų buvo iškviesti policijos pareigūnai ir neištyrus visų reikšmingų aplinkybių dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, melagingo atsakovės pranešimo, ieškovė faktiškai buvo išvaryta iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), t. y. nesant atsakovės melagingo pranešimo apie faktiškai nebūtą smurtą artimoje aplinkoje, ieškovė nebūtų patyrusi dvasinių ir moralinių išgyvenimų, kurie pasireiškė patirtu pažeminimu (artimųjų ir kaimynų akivaizdoje), stresu, moraliniu diskomfortu, nepatogumais dėl iškeldinimo iš gyvenamosios vietos, poreikiu ieškoti teisybės kreipiantis į teisininkus.
Šalies argumentai
6. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai; iš esmės palaikė ieškinyje nurodytą poziciją. Paaiškino, kad ieškovė ir atsakovė gyvena bendrame kieme, tačiau skirtinguose pastatuose; konfliktai su atsakove tęsiasi jau ilgą laiką – apie 7 metus, dėl turto dalinimo. Pažymėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. su atsakove vėl įvyko konfliktas (kurio iniciatorė buvo atsakovė), po ko atvyko policijos pareigūnai, iškviesti atsakovės, ir išrašė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, dėl ko ieškovė buvo priversta palikti savo gyvenamąją vietą (ieškovė išvyko pas tėvus, į savo deklaruotą gyvenamąją vietą). Nurodė, kad apskundus nurodytą orderį, pirmosios instancijos teismas jį panaikino, o apeliacinės instancijos teismas paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; tuo pagrindu ieškovė į savo gyvenamąją vietą grįžo 2024 m. rugsėjo 5 d. Teigė, kad po grįžimo atsakovė ir vėl konfliktavo, kvietė policiją. Anot ieškovės, dėl nurodyto iškeldinimo ji ir jos šeima patyrė stresą, pažeminimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė M. Š. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
8. Aiškina, kad ieškovės nurodytas reikalavimo pagrindas neatitinka faktinių aplinkybių ir tai patvirtina prie ieškinio pateikta teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis, kuria teismas panaikino ginčo orderį. Anot atsakovės, šiuo atveju ieškovė neįrodė deliktinės civilinės atsakomybės būtinų sąlygų.
Atsiliepimas
9. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas pareikštas netinkamai atsakovei. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės iš tiesų nuolatos kyla konfliktai (dėl žemės naudojimo tvarkos ir dalių – nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje priimtas sprendimas, tačiau jis dar nėra įsiteisėjęs); vieno iš tokių konfliktų metu atsakovė, būdama senyvo amžiaus, kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu ir papasakojo dėl konflikto su ieškove; atvykus policijos ir greitosios medicinos pagalbos pareigūnams, atsakovei buvo suteikta medicininė pagalba, o ieškovės atžvilgiu išrašytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Atstovas aiškino, kad, kiek jam yra žinoma, ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu nebuvo pradėtas. Teigė, kad atsakovė nežinojo apie orderio vėlesnį panaikinimą, todėl kai ieškovė 2024 m. rugsėjo 5 d. vėl pasirodė savo gyvenamojoje vietoje, atsakovė pakartotinai iškvietė policiją. Pažymėjo, kad atsakovė elgėsi teisėtai, t. y. ji teisėtai kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus (į policiją buvo kreiptasi ne pirmą kartą – tą darė abi šalys), kurie ir išrašė ginčo orderį, o ne atsakovė.
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
10. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), tarp šalių – ieškovės L. V., ir atsakovės M. Š., įvyko žodinis konfliktas (kurie, kaip patvirtino abi šalys, vykdavo nuolatos).
11. Nustatyta, kad po nurodyto konflikto atsakovė iškvietė policijos pareigūnus, kurie tą pačią dieną ieškovės atžvilgiu surašė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. 0724000019930, kuriuo įpareigojo ieškovę nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. 13.38 val. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. 23.59 val. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos (ką ieškovė ir padarė), nesilankyti smurto aplinkoje pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, nebendrauti/neieškoti ryšių su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesiartinti 100 metrų atstumu prie smurto aplinkoje pavojų patiriančio asmens.
Žemesnės instancijos teismas
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, priimta byloje Nr. SO-80-834/2024, patenkino ieškovės L. V. skundą ir panaikino Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2024 m. rugpjūčio 29 d. išduotą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. 0724000019930 (iš esmės konstatavęs, jog jis buvo priimtas netinkamai įvertinus konkrečias faktines aplinkybes (išduotas remiantis tik vieno galimo konflikto subjekto nurodytomis aplinkybėmis) ir nepagrįstai padarius išvadą, jog nagrinėjamu atveju egzistavo pakankama smurto artimoje aplinkoje panaudojimo rizika) ir ieškovei iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato priteisė 300 Eur turėtų teisinės pagalbos išlaidų; ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nurodytą pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį paliko nepakeistą, t. y. ji yra įsiteisėjusi.
Ieškinys atmestinas.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl neturtinės žalos priteisimo
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis)
14. Deliktinei, kaip ir sutartinei atsakomybei, taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246-6.249 straipsniai).
15. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).
16. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nurodyta, kad žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas yra privaloma deliktinės atsakomybės sąlyga, išskyrus atvejus, kai įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais, todėl šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atsakovui atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
17. Taigi, veiksmus ar neveikimą, kurių atlikimu ar neatlikimu yra grindžiamas žalos atlyginimo reikalavimas, pripažinus teisėtais, objektyviai nekyla poreikis spręsti, ar tas rezultatas, kurį ieškinį padavęs asmuo laiko jam padaryta žala, yra priežastiniu ryšiu susijęs su teisėtais veiksmais, ar yra asmens kaltė dėl teisėtai atliktų veiksmų ir pan. Nagrinėjamu atveju teismas visų pirma ir įvertina tai, ar atsakovės, iš kurios prašoma priteisti neturtinę žalą, atitinkamas veikimas gali būti pripažintas neteisėtais, žalą ieškovei sukėlusiais veiksmais, kaip nagrinėjamoje byloje siekė įrodyti ieškovė.
18. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga elgtis atsargiai ir dėmesingai, kitaip tariant, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, o nustatant, ar veiksmai buvo teisėti, taikytini ir protingumo, sąžiningumo, rūpestingumo standartai. Ieškinyje iš esmės teigiama, kad atsakovės veiksmai šiuo konkrečiu atveju neatitiko atidaus ir sąžiningo asmens elgesio standarto, kadangi nesant atsakovės melagingo pranešimo apie faktiškai nebūtą smurtą artimoje aplinkoje, ieškovė nebūtų patyrusi dvasinių ir moralinių išgyvenimų, kurie pasireiškė patirtu pažeminimu (artimųjų ir kaimynų akivaizdoje), stresu, moraliniu diskomfortu, nepatogumais dėl iškeldinimo iš gyvenamosios vietos, tačiau teismas su tokiais ieškovės argumentais neturi pagrindo sutikti.
19. Viena vertus, nors ieškovės atžvilgiu apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo išduotas reaguojant į atsakovės iškvietimą, tačiau vien šio fakto aiškiai nepakanka atsakovės veiksmų neteisėtumui konstatuoti. Teisės aktų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio, tiek tarptautinių teisės aktų (pavyzdžiui 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1. Kiekviena valstybė, šio Pakto Šalis, įsipareigoja gerbti ir visiems esantiems jos t ..." \t "_blank"2 straipsnio 3 dalis, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniai) nuostatos įtvirtina asmens teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, įskaitant ikiteisminio tyrimo ir/ar teismą siekiant apginti savo galimai pažeistas teises. Asmuo savo pažeistas teises gali ginti laikydamasis specialios teisės aktais nustatytos tvarkos. Nukentėjusiojo kreipimasis į ikiteisminio tyrimo instituciją taip pat gali būti laikomas prielaida įgyvendinti specialią valstybės nustatytą tvarką ir viena iš teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygų.
20. Taigi, nagrinėjamu atveju vien atsakovės kreipimąsis į ikiteisminio tyrimo instituciją – policiją, savaime niekaip neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų; be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, jog nurodytas kreipimąsis buvo akivaizdžiai nepagrįstas/melagingas. Tai, kas numatyta įstatymo, t. y. naudojimasis įstatyme suteiktomis procesinėmis teisėmis, negali būti laikoma priešingu teisei (neteisėtu) elgesiu, jeigu nenustatytas piktnaudžiavimas šia teise.
21. Veiksmų teisėtumas turėtų būti nustatomas analizuojant jų santykį ne su pasekmėmis, o su teise (V. Mikelėnas „Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai“, Justitia, Vilnius, 1995 m., p. 102). Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, kad vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis dėl savo galimai pažeistų teisių gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, esminę reikšmę turi ne baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens išteisinimo faktas, o nukentėjusiojo kreipimosi teisminės gynybos aplinkybės, kurios vertintinos tik tiek, kiek tai reikšminga konstatuojant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo; tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Šiuos imperatyvus pažeidžiančiais veiksmais būtų pagrindas pripažinti tokį kreipimąsi teisminės gynybos, kai atsakovo teisinis statusas ir kitos aplinkybės rodytų, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).
22. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad atsakovė, įgyvendindama atitinkamas savo teises ir pasirinkdama kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją, pažeidė draudimą piktnaudžiauti teise ar elgėsi taip, kaip joks kitas protingas asmuo tokioje pačioje situacijoje nepasielgtų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nei piktnaudžiavimo teise, nei, juo labiau, nepagrįsto (melagingo) pranešimo dėl ieškovės veiksmų faktai nebuvo įrodyti. Priešingai, policijos išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, nors vėliau ir buvo teismų panaikintas, iš esmės patvirtina, kad atsakovės policijos iškvietimas nebuvo melagingas, sąlygotas šalių konflikto (ginčo dėl to byloje nekilo), tačiau policijos pareigūnų netinkamai įvertintas/išspręstas (kaip pripažino teismai, nebuvo pagrindo išduoti minėto orderio, netinkamai įvertintos aplinkybės); be to, nėra duomenų apie tai, jog policija šį atsakovės iškvietimą vertino kaip melagingą.
23. Taigi, teismas pripažįsta, kad atsakovės pasirinktas kreipimasis į policiją, tarp šalių kilus konfliktui, atsakovei esant senyvo amžiaus, blogai pasijutus, šioje konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste negali būti vertinamas kaip netesėti veiksmai pagal generalinio delikto doktriną (CK 6.246 straipsnis) ar kaip jos nesąžiningas veikimas, siekiant savo interesų patenkinimo ar tuo pažeidžiant teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, juo labiau, sukėlęs ieškovei ieškinyje įvardytą neturtinę žalą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neturtinę žalą iš esmės kildino iš jos iškeldinimo iš gyvenamosios vietos ir dėl to patirtų nepatogumų, pažeminimo; kita vertus, ieškovės iškeldinimą iš gyvenamosios vietos nulėmė policijos pareigūnų išduotas ginčo orderis, už kurio išdavimą atsakovei atsakomybė nekyla/negali kilti, nes tokį procesinį sprendimą priėmė ne atsakovė. Ikiteisminį tyrimą atlieka, jį pradeda ir atitinkamus sprendimus, įskaitant ir dėl kardomosios ar kitos poveikio priemonės skyrimo, priima ne tas asmuo, kuris kreipėsi gynybos, pateikdamas atitinkamą skundą/pranešimą apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką, o ikiteisminio tyrimo institucija, prokuroras ir teismas, vadovaudamiesi BPK ir kitomis minėtus santykius reglamentuojančiomis normomis.
24. Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas CK yra įtvirtinęs specialią teisės normą (specialaus delikto atvejis), reglamentuojančią atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų – CK 6.272 straipsnį. Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CPK 6.272 straipsnio 1, 2 3 dalys). Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas, 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi panaikinęs 2024 m. rugpjūčio 29 d. išduotą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, nesprendė klausimo dėl ieškovės neturtinės žalos atlyginimo – paliko jį nenagrinėtą, t. y. jo neatmetė policijos atžvilgiu (kaip kad teigė ieškovės atstovas), o tik išaiškino, jog Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos nenumato neturtinės žalos atlyginimo, t. y. kad toks reikalavimas nesprendžiamas minėto įstatymo pagrindu sprendžiant orderio išdavimo pagrįstumo/nepagrįstumo klausimą (tačiau gali būti sprendžiamas remiantis bendromis deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas nustatančiomis normomis reiškiant tokį reikalavimą atskiroje byloje).
25. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), negalėjo nežinoti apie šį specialų deliktą, bet pasirinko tokius ieškinio reikalavimus reikšti ne valstybei, o atsakovei – fiziniam asmeniui, pranešusiam apie, jos manymu, pažeistas teises ir interesus teisėsaugos institucijoms. Teismo vertinimu, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, t. y. įtvirtindamas valstybės atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, tai padarė siekdamas užtikrinti, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, galėtų nebijodamas kreiptis tiek į ikiteisminio tyrimo institucijas, tiek į teismą. Būtent šios institucijos yra kompetentingos spręsti, ar pagal asmens kreipimąsi ir jame nurodytas aplinkybes galima pradėti baudžiamąjį persekiojimą ar imtis kitų veiksmų – šiuo atveju išduoti ginčo orderį, ir privalo jį vykdyti tinkamai. Šiuo atveju atsakovė negali būti laikoma atsakinga už po pranešimo policijai apie kilusį konfliktą su ieškove susiklosčiusią įvykių eigą. Atsakovė kreipimosi į policiją metu negalėjo numatyti net ir to, kad jos kreipimosi pagrindu bus išduotas minėtas orderis. Pažymėtina, kad iš esmės tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami panašaus pobūdžio bylas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-751-464/2020).
26. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu buvo nurodęs, jog jo atstovaujamoji nėra tinkama atsakovė, teismas taip pat siūlė tiek ieškinio priėmimo stadijoje, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovei apsvarstyti kito atsakovo dalyvavimą procese, tačiau ieškovė savo pozicijos nekeitė, ieškinio netikslino, todėl šiuo atveju teismas, nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, atitinkamai ir priežastinio ryšio tarp tų padarinių, kuriuos ji teigia patyrusi, ir šiuo sprendimu teisėtais pripažintų atsakovės veiksmų, kitaip tariant, nenustatęs visų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų visumos, šį ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.
27. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos – 300 Eur dydžio, atlyginimo iš atsakovės netenkintinas, nenustačius visų būtinų atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.
28. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
29. Ieškovė prašo priteisti jos patirtas 422 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur (250 Eur + 150 Eur) teisinės pagalbos išlaidos.
30. Atsakovė prašo priteisti jos patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro teisinės pagalbos išlaidos.
31. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos iš esmės neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.
32. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio netenkinus, jai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, o atsakovei iš ieškovės priteistinos jos patirtos 400 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Byloje iš viso patirta 8,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovės L. V. ieškinį atsakovei M. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.