- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-899-945/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06370-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Izolda Nėnienė, Marius Bartninkas
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- V. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Nijolios Indreikienės, Izoldos Nėnienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei V. R. įmonei dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu (1 t., b. l. 3–5) prašė priteisti jam iš atsakovės 11 108 Eur darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį ir kompensaciją už savalaikį neatsiskaitymą laikotarpiu nuo darbo santykių nutraukimo (2017 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė sumokėjo ne visą ieškovui priklausantį darbo užmokestį. Darbo sutartimi sutartas darbo užmokestis buvo išmokėtas, tačiau nebuvo išmokėti priedai, dėl kurių ieškovas susitarė su atsakovės vadovu V. R.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu (1 t., b. l. 108–109) prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad ieškovo pateiktos darbo objektų sąmatos galimai skirtos užsakovams ar atsakovės pelnui suskaičiuoti, jos nėra susiję su ieškovo darbo užmokesčiu. Ieškovo darbo užmokestis buvo nustatytas darbo sutartyje, ieškovas reikalauja daugiau, nei buvo sutarta. Ieškovas praleido Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 7 d. sprendimu (1 t., b. l. 155–158) ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Teismas nustatė, kad šalys 2016 m. gegužės 10 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą santechniku. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį.
5. Teismas konstatavo, kad šalių sudarytoje darbo sutartyje rašytinis susitarimas dėl priedų mokėjimo neužfiksuotas. Ieškovas tokį susitarimą ir skolos pagal jį dydį įrodinėjo sąmatų kopijomis ir banko sąskaitos išrašu. Teismas iš pateiktų sąmatų nustatė, kad jose yra nurodytas rangos darbų ir medžiagų sąrašas, jų vieneto kainos, tarpinės sumos eurais. Teismas sprendė, kad šiuose dokumentuose nėra informacijos apie šalių susitarimą dėl priedų (priemokų) už atliktą darbą mokėjimo, duomenų, jog sąmatose nurodytos sumos ir parašai reiškia atsakovės įsipareigojimus jas sumokėti būtent ieškovui.
6. Teismas iš statybos rangos sutarčių kopijų (nevieši bylos dokumentai) nustatė, kad atsakovė objektuose (duomenys neskelbtini), Kaune ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) veikė kaip subrangovas, t. y. atliko rangos darbus, už kuriuos jai privalėjo atsiskaityti generaliniai rangovai. Teismas, įvertinęs atsakovės vadovės A. R. paaiškinimus, kad objektuose visada dirbdavo keli įmonės santechnikai, sprendė, jog sąmatose nurodytos sumos nėra atsakovės ieškovui mokėtini priedai (priemokos).
7. V. R. 2018 m. vasario 5 d. ir 2018 m. vasario 15 d. pervedė ieškovui po 2 800 Eur, iš viso 5 600 Eur, nurodydamas : „Lėšų įskaitymas: grąžinimas“. Teismas pažymėjo, kad mokėjimai buvo atlikti praėjus keliems mėnesiams nuo ieškovo atleidimo iš darbo, ne iš V. R. įmonės banko sąskaitos, kuri nurodoma 2016 m. vasario 1 d. subrangos sutartyje. Teismas nurodė, kad mokėjimo dokumentuose taip pat nėra jokių duomenų, tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinančių šalių susitarimą dėl priedų (priemokų) mokėjimo ar faktą, jog nurodytos sumos buvo sumokėtos ieškovui kaip atlyginimas už atliktą darbą pagal darbo sutartį.
8. Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina fakto, jog šalys buvo sudarę žodinį ar kitos formos susitarimą dėl priedų (priemokų) mokėjimo ieškovui. Nepagrįstu pripažinęs ieškinyje pareikštą pagrindinį teisinį reikalavimą, teismas atmetė ir išvestinius reikalavimus dėl pasekmių darbdaviui už vėlavimą atsiskaityti taikymo.
9. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido DK 220 straipsnio 2 dalyje ar DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu (1 t., b. l. 162–164) ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kaip ieškovas bendravo su atsakovės vadovu iki ieškinio pareiškimo teisme. Atsakovės savininkas V. R. su ieškovu vedė ne vienas derybas, kuriose buvo sutarta dėl priedų už papildomai atliekamus darbus atskiruose objektuose. Būtent su įmonės savininku ieškovas susitarė dėl apmokėjimo už darbus. Šias aplinkybes patvirtina po darbo santykių nutraukimo atlikti mokėjimai.
1.2. Teismas nevertino to, kad įmonės vadovė A. R. nedalyvavo įmonės veikloje, nerengė sąmatų, darbo užmokesčio skaičiavimų, todėl jos paaiškinimai nėra objektyvūs.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepimu (2 t., e. b. l. 28–41) prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad jokių papildomų susitarimų dėl darbo užmokesčio ar jo priedų mokėjimo ieškovas su atsakove nebuvo sudarę, dėl darbo užmokesčio priedų niekada nesitarė. Darbo užmokesčio dydis buvo aiškiai nustatytas darbo sutartyje. Ieškovas patvirtino, kad darbo užmokestį yra gavęs grynais pinigais ir dėl to pretenzijų nereiškė. Ieškovo pateiktos sąmatos yra skirtos atsakovės klientams ar ieškovo savikainos skaičiavimams. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sąmatose nurodytos sumos negali būti suprantamos kaip atsakovės ieškovui mokėtini priedai. Ieškovui V. R. pervesti 5 600 Eur nesusiję su darbo santykiais, be to, jie buvo pervesti ne iš atsakovės sąskaitos ir praėjus keliems mėnesiams nuo ieškovo atleidimo. Įmonės vadovė A. R., nors tiesiogiai ir nedalyvavo įmonės veikloje, tačiau žinojo apie įmonės darbuotojus, jų darbo sąlygas ir apie įmonės klientus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su iš darbo atleistu darbuotoju įvykdymo. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2016 m. gegužės 10 d. sudarė darbo sutartį (1 t., b. l. 122–124), pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą santechniku, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesinį darbo užmokestį. Darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. rugsėjo 1 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 125). Į bylą pateikti duomenys apie ieškovui skaičiuotą darbo užmokestį (1 t., b. l. 126–139) atitinka šalių darbo sutartyje aptartas sąlygas. Apeliaciniu skundu taip pat neginčijama pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad ieškovas pripažino darbo sutarties sąlygas atitinkančio darbdavio deklaruoto darbo užmokesčio išmokėjimo jam faktą.
14. Teismui pareikštą reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad tarp jo ir atsakovės vadovo buvo pasiektas žodinis susitarimas dėl darbo užmokesčio priedų mokėjimo, kurio atsakovė tinkamai neįvykdė.
15. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 139 straipsnio 1, 2 dalys). Vadovaujantis DK 34 straipsnio 1 dalimi, darbo užmokestis yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Nors DK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė įvairiais būdais apibrėžti darbo užmokesčio sąlygą (tokia galimybė buvo numatyta ir iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 186 straipsnyje), kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad darbo užmokestis apima priedus, priemokas, premijas, numatytus už tam tikrų rodiklių įvykdymą, kuriuos įvykdęs darbuotojas įgyja subjektyvią teisę reikalauti išmokos, o darbdavys privalo ją išmokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009, 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-248/2019). Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad nustatant darbdavio pareigos mokėti darbuotojui darbo užmokestį apimtį reikšmingomis pripažintinos dvi aplinkybės: pirma, ar šalys buvo susitarę dėl priedų, priemokų, premijų mokėjimo; antra, jei toks susitarimas egzistavo, ar darbdavio pareiga mokėti darbuotojui tam tikras išmokas buvo susieta su darbuotojo vykdant darbo funkcijas pasiekiamais konkrečiai apibrėžtais rezultatais, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų reikalavimo teisę.
16. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos darbo sutarties turinys yra aiškus ir konkretus: atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį (DK 6 straipsnis). Nei darbo sutartyje, nei jokiame kitame dokumente šalys neužfiksavo susitarimo dėl papildomos, kintamos darbo užmokesčio dalies mokėjimo. Aplinkybę, kad raštu joks susitarimas nebuvo įformintas, pripažino pats ieškovas (2018 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 6 min. 45 sek. iki 50 min. 35 sek.). Nors ieškovas teikė paaiškinimus dėl su atsakovės savininku pasiekto žodinio susitarimo, jis negalėjo konkrečiai įvardinti tokio susitarimo turinio, t. y. kokio dydžio darbo užmokesčio priedas, ieškovo tvirtinimu, jam turėjo būti skaičiuojamas. Kitaip tariant, ieškovas neįrodė nei vienos iš nutarties 15 punkte nurodytų sąlygų, t. y. nei susitarimo fakto, nei jo turinio, kuris leistų spręsti, kad šalys buvo susitarę dėl konkrečių rodiklių, kuriuos pasiekęs ieškovas būtų įgijęs teisę reikalauti sumokėti jam iš darbo santykių kylančias sumas.
17. Savo pozicijai pagrįsti ieškovas pateikė į bylą keleto objektų sąmatas (1 t., b. l. 7–11). Įvertinęs prie bylos kaip neviešą medžiagą pridėtas rangos sutartis, taip pat atsakovės vadovės teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus (2018 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 3 min. 5 sek. iki 7 min. 40 sek.), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė, kaip subrangovas, vykdė darbus sąmatose nurodytuose objektuose. Kartu teismas sprendė, kad ieškovo pateikti dokumentai patvirtina darbų atlikimo sąmatų rengimo faktą, bet negali būti vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys darbdavio įsipareigojimą mokėti ieškovui darbo užmokesčio priedą. Kaip matyti iš sąmatų turinio, jose užfiksuoti ne tik atliekami darbai, bet ir medžiagų vertė, sąnaudos, įrangos nuoma. Be to, darbus objekte įgyvendino atsakovė, kaip juridinis asmuo, kurio sąnaudos neapsiriboja darbuotojų darbo užmokesčiu, o veiklos tikslas yra gauti pelną, todėl spręsti, kad pateiktuose dokumentuose nurodyti įkainiai yra susiję su darbdavio darbuotojui už atliktą darbą išmokėtinomis sumomis, nėra pagrindo.
18. Iš darbo santykių kylančios susitarimo fakto nepatvirtina ir ieškovo į bylą pateiktas sąskaitos išrašas (1 t., b. l. 12), kuriame užfiksuoti du atsakovės vadovo ieškovui 2018 m. vasario mėn. atlikti mokėjimai. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie mokėjimai buvo įtraukti į atsakovės apskaitą, jog mokėjimai atlikti atsakovės lėšomis ar iš atsakovės banko sąskaitos. Lėšos buvo išmokėtos praėjus ilgam laiko tarpui po darbo santykių tarp šalių nutraukimo, ieškovas neįrodinėjo reiškęs atsakovei kokias nors pretenzijas dėl netinkamo atsiskaitymo nutraukiant darbo sutartį. Pačių mokėjimo nurodymų turinys taip pat neleidžia spręsti, kad ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis. Reikšminga šiuo aspektu teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad šalia darbo santykių ieškovas vykdė darbo funkcijų pobūdį atitinkančią individualią veiklą (1 t., b. l. 68–69, 76–89). Be to, jį su atsakovės vadovu galėjo sieti ir kitokie turtinio pobūdžio teisiniai santykiai. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina susitarimo dėl darbo užmokesčio priedo fakto, o kartu ir teisės reikalauti iš atsakovės papildomų su darbo santykiais susijusių sumų.
19. Nors apeliaciniame skunde ieškovas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi dabartinės atsakovės vadovės paaiškinimais, kadangi ji įmonės veikloje laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti darbo užmokestį, nedalyvavo, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju ieškovui tenka procesinė pareiga įrodyti žodinio susitarimo, neatitinkančio šalių valios, užfiksuotos darbo sutartyje, Sodrai deklaruotuose duomenyse bei darbo užmokesčio žiniaraščiuose, faktą ir turinį (CPK 178 straipsnis). Atsakovės vadovė tepateikė teismui poziciją, atitinkančią tą, kuri užfiksuota dokumentuose, o galimo neformalaus susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės vadovo fakto įrodinėjimas tapo apsunkintu dėl to, kad atsakovės vadovas, su kuriuo nurodė taręsis ieškovas, iki bylos teisme iškėlimo mirė (1 t., b. l. 98–99). Net jeigu ieškovas su atsakovės vadovu buvo sudaręs oficialiai neįformintą susitarimą dėl papildomų sumų, viršijančių nurodytas darbo sutartyje, išmokėjimo, tokiais veiksmais ieškovas prisiėmė riziką, kad, kilus ginčui, jam nepavyks įrodyti darbdavio pareigos mokėti šalių aiškiai įformintu susitarimu nustatytą darbo užmokestį viršijančias sumas.
20. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija sprendžia, kad, ieškovui neįrodžius susitarimo dėl darbo užmokesčio priedo mokėjimo fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį atmetė. Apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais, teisėjų kolegija ginčijamą sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovo priteisiamas 600 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas (2 t., b. l. 13–15), kuris neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų dydžių (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei V. R. įmonei, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.