- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- e2-112-743/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- Ž. A.
- Trečiasis asmuo
- K. J., A. J.
- Atsakovas
- M. J.
- Advokatai
- Karina Račkauskienė, Povilas Juzikis, Dalia Averkienė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
trečiajam asmeniui K. J., jo ir trečiojo asmens A. J. atstovui advokatui Povilui Juzikiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. A. ieškinį atsakovei M. J. su trečiaisiais asmenimis, nepareiškusiais savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje K. J., A. J., Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinės žemės sklypo pertvarkymo procedūros vykdymo be bendraturtės sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad administracinė žemės sklypo, esančio Lazdijų r. sav. Kapčiamiesčio sen. Ivoškų k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo procedūra, kurios tikslas atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis, suformuojant jas kaip atskirus žemės sklypus, turi būti vykdoma be bendraturtės M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), sutikimo pagal D. B. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio Ministerijos 2019 metų liepos 4 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 1–6).
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Lazdijų r. sav. Kapčiamiesčio sen. Ivoškų k., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui Ž. A. (2500/14807 dalys), tretiesiems asmenims K. J. ir A. J. (378/871 dalys) ir atsakovei M. J. (5881/14807 dalys). (Duomenys neskelbtini) Mainų sutartimi, be kita ko, buvo nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka, kuri remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 2 dalimi, yra privaloma ir tiems asmenims, kurie nekilnojamąjį daiktą įsigyja vėliau. Pagal nustatytą naudojimosi tvarką, bendraturčiai žemės sklypu naudojasi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, tretieji asmenys – žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, o atsakovė – žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B ir D. Tokia naudojimosi tvarka bendraturčiams yra patogi, kadangi ieškovas ir atsakovė šalia šių nustatytų naudojamų žemės sklypo dalių, turi ir kitus, jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka. 2017 m. rugsėjo 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymu buvo nuspręsta rengti žemės sklypo, esančio Lazdijų r. sav. Kapčiamiesčio sen. Ivoškų k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – atidalinti E. D. L. priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. E. D. L. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi jai priklausančią žemės sklypo dalį pardavė ieškovui, kuris perėmė visas jos teises ir pareigas. Šiuo metu yra parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, NŽT prie ŽŪM 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo aktu pritarė projekto sprendiniams, tačiau nurodė, kad jį bus galima tvirtinti tik tada, kai projektui pritars visi žemės sklypo bendraturčiai, arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal projektą gali būti vykdomas žemės sklypų pertvarkymas. Tretieji asmenys projektui raštu pritarė, tačiau atsakovė projekto ilgą laiką nederino. 2021 m. birželio 17 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovę, prašydamas pritarti projektui. Atsakovė 2021 m. liepos 5 d. raštu atsakė, kad yra neatitikimai tarp projektuojamų ribų ir esamų riboženklių, nurodė, kad turi būti atliekami žemės matavimai, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius, nenurodė. Matininkas D. B. tikrino suprojektuotų žemės sklypų ribas ir jokių neatitikimų nenustatė. Atsakovė ne kartą žadėjo, kad pasitelks savo matininkus, tačiau jau trejus metus jokių veiksmų neatlieka. Atsakovei 2021 m. birželio 17 d. rašte buvo nurodytas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo sistemoje (toliau – ŽPDRIS) paslaugos numeris – (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovė galėjo gauti visą informaciją apie parengtą projektą, prie laiško pridėti sprendinių brėžiniai, todėl atsakovė galėjo išsamiai su rengiamu projektu susipažinti pati arba pasitelkti pagalbą, todėl nepagrįstai atsakovė nurodo, kad iki kreipimosi į teismą ji nebuvo supažindinta su parengtu projektu.
Šalies argumentai
Atsakovei nepritarus projektui, ieškovas kreipėsi į teismą dėl nustatymo, kad pagal projektą gali būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas ir formavimas. Nurodo, kad sutinkamai su kasacinio teismo praktika tarp bendraturčių faktiškai nusistovėjusi, sutartimi ar teismo sprendimu nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka yra vienas iš kriterijų, reikšmingų parenkant atidalijimo variantą, o keičiama ji gali būti esant pagrįstam poreikiui (nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Projekto autoriaus D. B. parengtas projektas visiškai atitinka naudojimosi tvarką, kuri buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) mainų sutartimi, numatytas privažiavimas į atidalijamus žemės sklypus, todėl projektas atitinka tiek naudojimosi tvarką, tiek ir Taisyklėse išdėstytus reikalavimus.
Atsakovės 2021 m. liepos 5 d. atsakyme išdėstytas reikalavimas atlikti kadastrinius matavimus visiškai nepagrįstas, nes pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 8 dalį, 81 punktą, kadastriniai matavimai atliekami tuomet, kai patvirtinamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Dėl servituto pažymi, kad kelio servitutai suprojektuoti išimtinai atsakovės interesais, sprendžiant dėl žemės sklypų atidalijimo jie nenustatomi, jie gali būti nustatomi tik tuomet, kai atsakovei kils poreikis naudotis suprojektuotais kelio servitutais, o šalys dėl to nesusitars.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Ieškinyje nurodoma, kad NŽT prie ŽŪM 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo aktu pritarė projekto sprendiniams, tačiau nurodė, kad jį bus galima tvirtinti tik tada, kai projektui pritars visi žemės sklypo bendraturčiai. Tačiau prie ieškinio pridėtame NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, nurodoma, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektą bus galima tvirtinti tik tada, kai projektui pritars visi sklypo bendraturčiai, o ŽPDRIS, prie paslaugos, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), yra nurodoma, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektas yra patvirtintas 2020 m. lapkričio 10 d. Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimas suformuluotas nepagrįstai ir nesant jokios būtinybės. Pažymi, kad atsakovė neprieštarauja dėl žemės sklypo pertvarkymo procedūros ir sklypų atidalijimo, sutinka su notariškai patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka, niekada iš esmės neprieštaravo dėl žemės sklypo pertvarkymo procedūros, kurios metu būtų atidalintos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalys ir suformuoti atskiri žemės sklypai. Tačiau M. J. kildavo klausimų dėl kadastrinių matavimų, sklypų ribų, dėl to ji norėjo įsitikinti, kad jai atitenkantys sklypai išliks nepakitę ir nepasikeitusio ploto. Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas atsakovei M. J. nebuvo pateiktas, ji nebuvo supažindinta su tuo projektu, nebuvo paaiškintos projekto rengimo tikslas ir pasekmės. Jokių įrodymų, kad žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas buvo pateiktas M. J. iki ieškovo atstovės laiško, nepateikta. Neišsiaiškinusi visų aplinkybių, ji negalėjo derinti projekto. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kalbant apie bendro turto valdymą svarbus bendradarbiavimo principas. Šiuo atveju, minėto žemės sklypo bendraturtė M. J. nebuvo tinkamai supažindinta su projektu, jai nebuvo atsakyta į jos klausimus, taigi, ieškovas su ja nebendradarbiavo. Su 2021 m. birželio 17 d. raštu atsakovei nebuvo atsiųsta projektinė medžiaga ar bent dalis jos, iš kurios būtų aišku, kokius projekto sprendinius reikia derinti, kaip atrodys naujai suformuoti sklypai. Atsakovė M. J. 2021 m. liepos 5 d. raštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui pritariama su sąlyga, jog bus vykdomi žemės matavimai bei ji bus informuota apie įvyksiančių matavimų datą ir laiką. Kaip matyti iš šio pranešimo, atsakovė sutinka su projektu, projektui pritaria, tik nori būti tikra, kad bus vykdomi matavimai (ateityje patvirtinus projektą). Nėra jokio M. J. atsisakymo pritarti projektui. Ji neprieštarauja projektui. Tačiau po šio atsakymo M. J. gavo ieškinį iš teismo, kad ji neva nepritarė projektui. Ieškinyje dėstoma žemės sklypų atidalijimo tvarka, aiškinama, kad tik patvirtinus žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą, bus atliekami matavimai. Visiškai neaišku, kodėl toks paaiškinimas nebuvo pateiktas garbaus amžiaus atsakovei tada, kai ji 2021 m. liepos 5 d. raštu pritarė projektui, tik iškėlė abejonę dėl sklypų matavimų. Jeigu jai šios aplinkybės, kurios nurodytos ieškinyje, būtų paaiškintos iš karto, t. y. po jos 2021 m. liepos 5 d. rašto, ji būtų sutikusi su projektu be jokių abejonių ir sąlygų. Nurodo ir tai, kad netgi su 2021 m. birželio 17 d. pranešimu atsakovei nebuvo pridėtas projektas, tik nuoroda į ŽPDRIS, kas sukėlė papildomų sunkumų garbaus amžiaus atsakovei įvertinant projektą. Pažymime, kad atsakovė M. J. sutinka su projektu ir tą sutikimą išdėstė 2021 m. liepos 5 d. raštu. Ieškovas ar jo atstovė nepaaiškino atsakovei sklypų performavimo tvarkos, eiliškumo, kad pirmiausiai performuojami, o po to atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, tačiau iš karto kreipėsi su ieškiniu į teismą. Šios aplinkybės lėmė tai, kad ieškinys pareikštas visiškai be jokio pagrindo, nesant ginčo, kad leidžia spręsti, kad ieškovas piknaudžiauja savo teise kreiptis į teismą. M. J. sutiko su projektu, ji neatsisakė jo derinti. Tai reiškia, kad ieškovo teisė suderinti projektą ir teikti jį tvirtinti nebuvo pažeista. Tuo labiau, kad žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas patvirtintas dar 2020 m. lapkričio 10 d. Vadinasi, ieškinys teismui pareikštas nesant materialinio pagrindo, t. y. ginčo ir teisės pažeidimo.
Nurodo ir tai, kad su ieškiniu nesutinka ir dėl to, kad per atsakovei tenkantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas 5 m pločio kelio servitutas tam, kad ji galėtų patekti į jai formuojamą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jai jis nereikalingas, nes į šį žemės sklypą ji gali patekti iš savo žemės sklypo esančio į vakarus nuo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutinka, kad šis kelio servitutas būtų 5 m pločio, nes pagal CK 4.119 straipsnį minimalus servituto plotis gali būti ir 4 m. Be to, aiškinamajame rašte nurodoma, kad kelio servitutas yra viešpataujantis trečiųjų asmenų žemės sklypo atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Lazdijų r. sav. Kapčiamiesčio sen. Ivoškų k.: ieškovui Ž. A. priklauso 2500/14807 dalys, atsakovei M. J. priklauso 5881/14807 (4059/14807 ir 1822/14807) dalys, tretiesiems asmenims K. J. ir A. J. priklauso 378/871 dalys žemės sklypo. (Duomenys neskelbtini) mainų sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, atsakovė – žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais B ir D, tretieji asmenys – žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C. Ieškovas siekia atidalinti žemės sklypą jo prašomu būdu pagal D. B. parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį NŽT prie ŽŪM pripažino tinkamu. Atsakovė su šiuo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu nesutiko, ieškovas kreipėsi į teismą dėl jo tvirtinimo be atsakovės sutikimo. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas Lazdijų r. sav. Kapčiamiesčio sen. Ivoškų k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Ž. A. – 2500/14807 dalys, K. J. ir A. J. – 378/871 dalys, M. J. – 4059/14807 ir 1822/14807 dalys (t. 1, el. b. l. 40–41). (Duomenys neskelbtini) mainų sutartimi su naudojimosi tvarkos nustatymu, J. L., be kita ko, mainais, perdavė asmeninėn nuosavybėn M. J. 1822/14807 dalis, o E. L. – 1052/14807 dalis žemės sklypo, esančio Lazdijų r. sav. Kapčiamiesčio sen. Ivoškų k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutarė žemės sklypu naudotis tokia tvarka: J. L. naudosis 0,2500 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu A (2500/14807 dalys žemės sklypo), M. J. – 0,2500 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B (2500/14807 dalys žemės sklypo) bei 0,3381 ha ploto žemės sklypo dalimis, pažymėta indeksu D (3381/14807 dalys žemės sklypo), E. L. – 0,6426 ha ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu C (6426/14807 žemės sklypo dalys); bendraturčiai sutarė ir tai, kad kiekvienas pilnai disponuoja jam nuosavybės teise priklausančia dalimi savo nuožiūra be atskiro bendraturčių sutikimo, taip pat sutinka, kad naujas pirkėjas naudotųsi įsigytomis žemės sklypo dalimis taip, kaip naudojasi jas perleidusi šalis (t. 1, el. b. l.13–28). Žemės sklypo planas ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas patvirtina, kad žemės sklypas yra V formos, smailioji dalis nukreipta pietryčių kryptimi, kairioji V formos žemės sklypo kraštinė pietvakariuose ribojasi su bendrojo naudojimo keliu; nuo bendrojo naudojimo kelio plane pažymėtas kelias pro atsakovei tenkančią dalį D, taip pat per tretiesiems asmenims tenkančią dalį C (V smaigalyje); pagal nustatytą naudojimosi tvarką M. J. naudotis teko žemės sklypo dalys – pažymėta indeksu B, žemės sklypo šiaurės vakarinėje dalyje, ir pažymėta D, pietvakarinėje dalyje; žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A, atiteko J. L. ir yra žemės sklypo šiaurės rytinėje dalyje; žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu C, naudotis atiteko E. L., ši dalis įsiterpusi tarp dalių A ir B šiaurinėje sklypo dalyje, taip pat ribojasi su M. J. tenkančia naudotis dalimi D pietvakarinėje žemės sklypo dalyje (t. 1, el. b. l. 50–52). (Duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartimi E. D. L. pardavė Ž. A. 2500/14807 dalis žemės sklypo, esančio Lazdijų r. sav. Kapčiamiesčio sen. Ivoškų k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 32–39). 2017 m. rugsėjo 1 d. NŽT prie ŽŪM Lazdijų skyriaus vedėjo įsakymu nuspręsta rengti žemės sklypo, esančio Lazdijų r. sav. Kapčiamiesčio sen. Ivoškų k., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – atidalinti E. D. L. priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir šią žemės sklypo dalį formuoti atskiru žemės sklypu (t. 1, el. b. l. 12). 2017 m. rugsėjo 20 d. NŽT prie ŽŪM patvirtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti būtinus reikalavimus; juose reikalavimas dėl kelio privažiavimui prie žemės sklypų, kelio plotis nenumatytas (t. 2, el. b. l. 153). 2020 m. kovo 5 d. raštu NŽT prie ŽŪM projekto iniciatorei E. D. L. pranešė, kad 2019 m. liepos 4 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą bus galima patvirtinti tik tada, kai projektui pritars visi žemės sklypo bendraturčiai (raštiškai nepritarusi bendraturtė M. J.) arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas (t. 1, el. b. l. 7). Iš projekto autoriaus D. B. aiškinamojo rašto matyti, kad parengtu žemės sklypų, esančių Lazdijų r. sav. Kapčiamiesčio sen. Ivoškų k. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektu siekiama atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. A., M. J., K. J. ir A. J., o (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Ž. A., prijungti prie pertvarkomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 8–11). Vertinant teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikį aplinkai, neigiamas poveikis nenustatytas, konstatuotas teigiamas poveikis (t. 1, el. b. l. 42–44). Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinys patvirtina, kad pagal projekto autoriaus D. B. parengtą projektą, (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypas atidalijamas į keturias dalis, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); nuo bendrojo naudojimosi kelio, iki žemės sklypo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas kelio servitutas (S2 ir S3) patekimui į šį žemės sklypą; vakarinėje žemės sklypo dalies, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), pusėje matyti žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo dalies, pažymėtos Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje, yra žemės sklypas, pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Ž. A.) (t. 1, el. b. l. 45–48). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsiterpęs į atidalijamą žemės sklypą (V formos viduryje), priklauso M. J., jo plotas (duomenys neskelbtini) ha, jo paskirtis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos ir jis yra šalia atsakovei suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, el. b. l. 106–108). 2021 m. birželio 17 d. raštu M. J. informuota, kad yra parengtas žemės sklypo, esančio Lazdijų r. sav. Kapčiamiesčio sen. Ivoškų k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį žemės sklypą yra numatyta padalinti į keturis žemės sklypus ir jai tektų žemės sklypai, pažymėti Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); 2019 m. liepos 4 d. NŽT prie ŽŪM šiems sprendiniams pritarė, tačiau ji atsisakė pasirašytinai patvirtinti sutikimą dėl šio projekto; prašoma M. J. arba pateikti raštišką pritarimą nurodytam projektui, arba pateikti argumentus dėl nepritarimo; rašte nurodyta, kad su projektine dokumentacija galima susipažinti sistemoje ŽPDRIS, paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini), rašte nurodyta, kad pridedami projekto erdviniai sprendiniai; laiškas išsiųstas 2021 m. birželio 17 (t. 1, el. b. l. 30–31). 2021 m. liepos 5 d. pranešimu M. J. dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atidalijimo nurodė, kad žemės sklypai dalijami pagal nustatytą naudojimosi tvarką, jai tektų žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau projektui nepritaria dėl erdvinio brėžinio ir riboženkliais nustatytų jai tenkančių dalių ribų neatitikimo. Dėl šios priežasties, projektui pritars tik su sąlyga, kad bus atlikti žemės matavimai (t. 1, el. b. l. 29). ŽPDRIS išrašai patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. priimtas sprendimas rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav. Kapčiamiesčio sen. Ivoškų k., formavimo ir pertvarkymo projektą, 2018 m. lapkričio 21 d., 2019 m. kovo 26 d., 2019 m. birželio 3 d. projektas tikslintas ir parengtas, 2020 m. lapkričio 10 d. projektas patvirtintas (t. 1, el. b. l. 53–54, 113). Sprendinių brėžiniai patvirtina, kad rengiant atidalijamo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, projekto autorius D. B. buvo parengęs ir kitų sprendinių brėžinių: 2018 m. rugsėjo 6 d. sprendinių brėžinyje žemės sklypai atidalijami analogiškai kaip ir 2019 m. gegužės 3 d. sprendinių brėžinyje (pagal kurį patvirtintas projektas), tačiau jame nenumatytas kelio servitutas patekimui į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype (V formos smaigalyje nuo taško Nr. 23 iki žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo šio žemės sklypo ribos rytų link, iki taško Nr. 15) miško žemėje pažymėtas kelias; 2018 m. lapkričio 9 d. sprendinių brėžinyje žemės sklypai atidalinti analogiškai kaip ir 2019 m. gegužės 3 d. sprendinių projekte (pagal kurį patvirtintas projektas), tačiau jame nėra numatytas servitutas patekimui į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype (V formos smaigalyje nuo taško Nr. 23 iki žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuo šio žemės sklypo ribos rytų link iki taško Nr. 15) miško žemėje pažymėtas kelias; 2019 m. kovo 17 d. sprendinių brėžinyje žemės sklypai atidalijami analogiškai kaip ir 2019 m. gegužės 3 d. sprendinių brėžinyje (pagal kurį patvirtintas projektas), tačiau jame nenumatytas kelio servitutas patekimui į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini); pagal šiuos sprendinių brėžinius projektai nepatvirtinti (t. 2, el. b. l. 94–105). Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktai patvirtina, kad 2019 m. kovo 17 d. sprendinių brėžinys nepatvirtintas dėl to, kad nenumatytas privažiavimas prie žemės sklypo dalies Nr. (duomenys neskelbtini); patvirtintas tik 2019 m. gegužės 3 d. sprendinių brėžinys tokį privažiavimą numačius (t. 2, el. b. l. 139–142). Atsakovė pateikė pasiūlymą sklypo formavimo pertvarkymo projektui rengti, pagal kurį siūloma galimybė atidalijamą žemės sklypą atidalinti taip: atidalijamos dalies vieta tenkanti kiekvienam iš bendraturčių iš esmės nepasikeistų: indeksu A pažymėta dalis (rytinėje dalyje) tektų ieškovui, indeksu C pažymėta įsiterpusi dalis tektų tretiesiems asmenims, atsakovės dalys D ir B (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo projekte) apjungiamos į vieną, pažymėtą indeksu B; šiuo atveju pailgėtų atsakovei pagal naudojimosi tvarkos nustatymo planą tenkanti dalis B (taip pat ir lyginant su ieškovo projektu), pasikeistų šio žemės sklypo riba su tretiesiems asmens tenkančia dalimi C (pagal ieškovo planą su dalimi Nr. (duomenys neskelbtini)), šias dalis skirianti riba nuo 51,50 m sutrumpėtų iki 47,13 m; sujungus atsakovei tenkančias dalis į vieną, kelio servitutas atsakovei patekti į žemės sklypą B (Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo projektą) būtų nereikalingas, nes atsakovei tenkanti dalis ribotųsi su kitu, šalia šio, jos turimu žemės sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančiu su bendrojo naudojimo keliu; tretiesiems asmenims tenkanti dalis pietinėje pusėje ribojasi su bendrojo naudojimo keliu; šis pasiūlymas parengtas ne Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, jis nepatvirtintas NŽT prie ŽŪM 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (t. 2, el. b. l. 109–110). Liudytojas D. B. patvirtino, kad jis yra ieškovui rengto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto autorius, dėl šio projekto bendravo su atsakove telefonu, vėliau siuntė derinimo raštą. Kai su atsakove bendravo telefonu, jis su projektu sutiko, tačiau po derinimo rašto siuntimo projekto nederino, grąžino nepasirašytą. Kelio servitutas nustatytas atsakovė interesais, kadangi nenustačius kelio servituto, NŽT prie ŽŪM nederino parengto projekto. Mano, kad 5 m pločio kelio servitutą projektavo todėl, kad taip buvo nurodyta projektavimo sąlygose (t. 2, el. b. l. 115). Liudytoja D. S. patvirtino, kad jai žinoma, kad sprendžiamas klausimas dėl jos motinos M. J. žemės sklypo atidalijimo. Ji žino, kad K. J. primygtinai mamos reikalavo pasirašyti rengiamo atidalijimo projektą, bet mama norėjo, kad būtų atlikti kadastriniai matavimai, o be jų ji nepasirašys. Į atėjusį pranešimą dėl sutikimo su projektu atsakymą mamai padėjo surašyti ji, konsultavosi dėl to su matininku, mama sakė, kad nesupranta tų siunčiamų laiškų (t. 2, el. b. l. 115). Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti: bendras žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdas bei galimybė patekti į šį žemės sklypą nuo bendrojo kelio per atsakovės namų valdą (A ir B įrašai); bendras vietos, kuriame yra žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdas (įrašas C ir D); miško keliukai, nuvažinėti žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais tretieji asmenys gali patekti į jiems tenkantį žemės sklypą nuo bendrojo naudojimo kelio (E, F, G įrašai) (t. 1, Priede Nr. 1 esanti laikmena).
Teismas konstatuoja:
I. Dėl nagrinėjamo ginčo ribų
Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).
Formaliai tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, todėl teismas turėtų vertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais šio ginčo kontekste. Šio pobūdžio ginčams būdinga tai, kad prieš kreipiantis į teismą, žemės valdos projektai turi būti patikrinami Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka ir gaunamas suderinamas. Teisės aktais sureguliuota, kad tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokių projektų rengimą organizuoja privačių sklypų savininkas. Jis prašymą leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Taigi, siekdamas spręsti ginčą dėl atidalijimo teisme, bendraturtis privalo pateikti privalomą įrodymą tokio pobūdžio bylose – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą ir patvirtintą Žemės įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Toks aukščiau aptarto teisinio reguliavimo aiškinimas suformuotas ir kasacinio teismo jurisprudencijoje: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2013. Bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 3 dalis).
Siūlydamas žemės sklypų atidalijimo būdą, ieškovas kartu su ieškiniu pateikė D. B. parengtą žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris patikrintas NŽT prie ŽŪM 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikta išvada, kad projektas gali būti tvirtinamas, kai bus gauti visų žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo atidalijimo projektas atitinka aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, yra pagrindas spręsti, ar ieškovo siūlomu būdu galimas bendrosios dalinės nuosavybės dalies atidalijamas bendraturčiams.
Ieškovo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas patvirtintas 2019 m. liepos 4 d., todėl prireikus remtis 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), bus remiamasi 2019 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3D-312/D1-309 redakcija, galiojusia projekto tvirtinimo metu.
Atsakovė, nesutikdamas su ieškiniu, pateikė pasiūlymą sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti planą, kuriame išdėstė savo viziją dėl atidalijimo. Šis pasiūlymas iš esmės atitinka tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką bei ieškovo parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pakoreguotas tiek, kad atsakovei tenkantys žemės sklypai sujungti į vieną ir žemės sklypas pertvarkomas neapsunkinant atsakovei priklausančio žemės sklypo kelio servitutu. 2021 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu atsakovei pateikus šį pasiūlymą, buvo išaiškinta, kad toks pasiūlymas nepakankamas, kad pagal jį teismas galėtų spręsti dėl žemės sklypų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasiūlyta atsakovei pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (2021 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 20.36 min. iki 24.25 min.). Atsakovė šia galimybe nepasinaudojo. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste, atsakovės pateiktas pasiūlymas neatitinka įstatymo reikalavimų ir pagal jį jos dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės negalimas.
II. Dėl ieškovo teisės reikšti ieškinį teisme
Kaip minėta aukščiau, atsakovė kvestionuoja ieškovo teisę kreiptis į teismą nurodydamas, kad nebuvo CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų spręsti, kad ieškovo teisė yra pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, nes atsakovė sutiko su žemės sklypų atidalijimu, ieškovui nebendradarbiaujant jai nepateikti ir nepaaiškinti visi su atidalijimu susiję dokumentai, nepašalintos jos abejonės dėl žemės sklypo ribų, maža to, 2020 m. lapkričio 10 d. žemės sklypo formavimo pertvarkymo projektas patvirtintas. Teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka, sprendžia, kad jie nepagrįsti dėl šių argumentų.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Taigi, viena atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismine tvarka sąlygų yra bendraturčių nesusitarimas dėl atidalijimo būdo. Šios įstatyme nustatytos sąlygos teismas negali aiškinti kaip reikalavimo įrodyti nesutarimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Šių įstatymo normų (CK 4.75 straipsnio 1 dalies ir 4.80 straipsnio 2 dalies) sisteminis aiškinimas reikštų, kad ieškinio pareiškimas patvirtina, jog bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl neturi būti reikalaujama įrodyti nesutarimą.
Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio 17 d. M. J. išsiųstas pasiūlymas pritarti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, jame nurodyta, kad su projektine dokumentacija galima susipažinti ŽPDRIS sistemoje, nurodytas paslaugos numeris – (duomenys neskelbtini), pridėti projekto erdviniai sprendiniai. Tai, kad ir bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė raštiškai nepritarė parengtam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui reiškia, kad atsakovė su juo nesutinka. Pateikdama argumentas išsakė ir dėl kokių konkrečiai sprendimų atsakovė nepritaria. Visa tai, priešingai nei nurodo atsakovė, patvirtina, kad tarp bendraturčių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir tai yra pakankamas pagrindas ieškovui su ieškiniu kreiptis į teismą. ŽPDRIS, pagal paslaugos numerį – (duomenys neskelbtini) (nurodytas atsakovei siųstame pasiūlyme) galima išsamiai susipažinti su parengtu projektu, sprendinių brėžinys pridėtas ir prie pasiūlymo atsakovei, todėl atsakovės tvirtinimas, kad ji nebuvo informuota apie projekto detales nepagrįstas. 2021 m. liepos 5 d. rašte ji aiškiai nurodė, kad nesutinka, nes erdvinio brėžinio ir jos žemės sklypo dalių ribos neatitinka. Atsakovė yra turto savininkė, todėl jos pareiga spręsti visus su turto valdymu susijusius klausimus, o trūkstant gebėjimų ir įgūdžių pasitelkti pagalbą. Tai, kad ji yra garbaus amžiaus, kad sprendinių brėžinyje pateiktos informacijos nesuprato, kad abejojo dėl žemės sklypo ribų, kad ieškovas, tretieji asmenys jai tinkamai nepaaiškino projekto sprendinių ar matininkas sprendinių brėžinyje nurodytos informacijos neparodė vietoje, negali sukurti bendrasavininkams papildomų pareigų įgyvendinant savo teises į bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą. Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto patvirtinimas NŽT prie ŽŪM sprendimu yra sąlyginis, nes nesant atsakovės sutikimo ar teismo sprendimo, šis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas negali būti įgyvendinamas, todėl tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad NŽT prie ŽŪM patvirtinus projektą, ginčas teisme negali būti keliamas.
Aukščiau aptartų argumentų kontekste teismas sprendžia, kad bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo, todėl ieškovas turėjo pagrindą reikšti ieškinį dėl to teisme ir šie jo veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis.
III. Dėl turto atidalijimo pagal ieškinį
Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
Sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
Byloje pateiktas tik vienas – ieškovo, procedūriškai priimtinas atidalijimo variantas, todėl jis vertintinas proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų kontekste.
2019 m. liepos 4 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) NŽT prie ŽŪM pritarė projekto autoriaus D. B. projekto sprendiniams, nurodė, kad jį bus galima tvirtinti tik tada, kai projektui pritars visi žemės sklypo bendraturčiai, arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal projektą gali būti vykdomas žemės sklypų pertvarkymas. Atidalijimas pagal pateiktą projektą atitiktų Žemės įstatymo reikalavimams, pagal jį žemės sklypų atidalijimas yra techniškai galimas, toks atidalijamas procedūriškai priimtinas. Bendraturčiams formuojamos žemės sklypo dalys adekvačios jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje: atidalijamo žemės sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) ha, ieškovui Ž. A. priklauso 2500/14807 dalys žemės sklypo, jam formuojamas 0,2500 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka jo turimą dalį (14 807/14 807 x 2 500); atsakovei M. J. priklauso 4059/14807 ir 1822/14807 dalys žemės sklypo (iš viso – 5881/14807 dalys), jai formuojami žemės sklypai – 0,3381 ha (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,2500 ha (Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 0,5881 ha, vadinasi atitinka jos turimą dalį (14 807/14 807 x 5 881); tretiesiems asmenims K. J. ir A. J. priklauso 378/871 dalys žemės sklypo arba 6426/14807 dalys žemės sklypo, jiems formuojamas 0,6426 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atitinka jų turimą dalį (14 807/14 807 x 6 426).
Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5 straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis, tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003).
Sugretinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą su 2016 m. gruodžio 1 d. mainų sutartyje nustatyta bendraturčių naudojimosi tvarka ir parengtu naudojimosi žemės sklypu tvarka matyti, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas pagal nusistovėjusią bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką, todėl užtikrina teisinių santykių stabilumą, atitinka šalių pagrįstus lūkesčius gauti tą dalį žemės sklypo, kuriuo iki šiol naudojosi, todėl ieškovo projektas šiuo atžvilgiu užtikrinta proporcingą ir teisingą šalių interesų pusiausvyrą.
Sugretinus kadastro žemėlapio ištrauką ir žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį matyti, kad šalia atidalijamo žemės sklypo, šalys turi ir kitus žemės sklypus: ieškovui priklauso žemės sklypas, esantis atidalijamo žemės sklypo rytinėje pusėje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra greta jam suformuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra vakarinėje atidalijamo žemės sklypo pusėje ir yra šalia jai formuojamų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas racionalus, sudaro galimybę savininkams patogiai naudotis jų turima nuosavybe.
Žemės sklypus atidalijus pagal ieškovo siūlomą projektą, kiekvienas bendraturtis galutinai realizuotų savo siekį nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę ir taptų asmeninės nuosavybės teisės subjektu, galėtų racionaliai naudotis turtu. Ieškovo projektas užtikrina visų bendraturčių interesų protingą pusiausvyrą, atitinka jų pagrįstus lūkesčius gauti naudojamą turto dalį, yra teisėtas ir adekvatus turimoms dalims bendrojoje nuosavybėje. Pažymėtina ir tai, kad ir patvirtinus ieškovo parengtą atidalijimo projektą, atsakovei išliktų galimybė sujungti visus tris turimus žemės sklypus į vieną, žemės sklypas ribotųsi su bendrojo naudojimo keliu, todėl išnyktų pagrindas suprojektuotam kelio servitutui (CK 4.135 straipsnis), todėl ir šiuo požiūriu pateiktas projektas yra racionalus, neužkerta kelio atsakovei realizuoto savi siekį sujungti žemės sklypus.
Atsižvelgus į šiuos argumentus pripažintina, kad ieškovo pateiktas pasiūlymas užtikrina protingą, teisingą ir sąžiningą bendraturčių interesų pusiausvyrą ir yra racionalus, todėl pagal jį gali būti vykdomas žemės sklypų pertvarkymas.
III. Dėl numatomo kelio servituto
Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte suprojektuoto numatomo nustatyti 5 m pločio kelio servituto. Kelio servitutas S2 (0,0435 ha ploto) projektuojamas atsakovei tenkančiame žemės sklype, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), ir kelio servitutas S3 (0,0064 ha ploto) projektuojamas tretiesiems asmenims tenkančiame žemės sklype, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini). Iš aiškinamajame rašte nurodytų paaiškinimų matyti, kad šis kelio servitutas projektuojamas privažiavimui į žemės sklypą, pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. į atsakovei tenkantį žemės sklypą, jis žymimas kaip viešpataujantis. Į suformuotą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (tenkantį tretiesiems asmenims) patenkama bendro naudojimo keliu, besiribojančiu su projektuojamu sklypu. Tai leidžia spręsti, kad suprojektuoti numatomi servitutai S2 ir S3 numatyti atsakovės interesais, tam, kad ji patektų į jai tenkantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovės argumentai, kad šis kelio servitutas jai nereikalingas, nes vakarinėje jai tenkančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje yra jai priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio ji netrukdomai gali patekti į jai tenkantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti. Nors atsakovės pateiktas nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad 1,0400 ha žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra gretimai jai tenkančio žemės sklypo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), šio fakto nepakanka pripažinti, kad servitutas projektuojamas nepagrįstai. Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Pažymėtina, kad šiuo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu nėra sprendžiama dėl atsakovės nuosavybės teise turimo 1,0400 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), prijungimo prie atidalijamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), o pastarajam žemės sklypui po pertvarkymo tapus atskiru žemės sklypu, nesant galimybės prie jo privažiuoti nuo bendrojo naudojimo kelio (įsiterpęs tretiesiems asmenims tenkantis žemės sklypas), aukščiau nurodytų Taisyklių 42 punkto kontekste, privažiavimo klausimas privalo būti išspręstas. Atsižvelgus į tai, kelio servitutai S2 ir S3 pagrįstai suprojektuoti patekimui į atsakovei tenkantį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pateiktas 2019 m. kovo 17 d. sprendinių brėžinys ir 2019 m. balandžio 26 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad šiame sprendinių brėžinyje projekto autoriui nenumačius privažiavimo prie atsakovei tenkančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), NŽT prie ŽŪM nepritarė teikiama projektui ir nustatė trūkumus, nurodė, kad nėra privažiavimo prie projektuojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Tik suprojektavus kelio servitutą 2019 m. gegužės 3 d. sprendinių brėžinyje, NŽT prie ŽŪM teikiamam projektui pritarė. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti laikomasi Taisyklių 42 punkte nustatyto reikalavimo užtikrinti patekimą į kiekvieną žemės sklypą.
Nors atsakovė nurodo, kad analogiškoje situacijoje esančiam ieškovo žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) kelio servitutas neprojektuojamas, tačiau teismas su šiais atsakovės argumentais nesutinka.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinys patvirtina, kad privažiuoti iki ieškovui tenkančios žemės sklypo dalies Nr. (duomenys neskelbtini) nuo bendrojo naudojimo kelio nėra galimybės, kadangi įsiterpia tretiesiems asmenims tenkantis žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau iš aiškinamojo rašto matyti, kad šiuo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu siekiama ne tik atidalinti bendrasavininkams priklausančias dalis ir suformuoti atskirais žemės sklypais – Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,3381 ha, Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,2500 ha, Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,6426 ha, bet ir formuojamą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (ieškovo 0,2500 ha) ir ieškovui priklausantį kitą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) sujungti; šiuos žemės sklypus sujungus, į formuojamą sklypą patenkama bendro naudojimo keliu besiribojančiu su projektuojamu sklypu. Atsižvelgus į tai spręstina, kad ieškovui patekimas į formuojamą žemės sklypą yra užtikrintas ir kelio servituto nustatymas nėra reikalingas.
Iš žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinio ir aiškinamojo rašto matyti, kad atsakovei tenkančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas 5 m pločio, 0,0435 ha ploto servitutas S2, o tretiesiems asmenims tenkančiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas 5 m pločio, 0,0064 ha ploto servitutas S3. Projektuojamas kelio servitutas suteikia teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. CK 4.119 straipsnio 2 dalis ir 4.120 straipsnio 3 dalis nustato, kad minimalus tokio kelio servituto plotis turėtų būti ne mažesnis kaip 4 m. Išduotame pasiūlyme sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti nenumatyta, kokio pločio (ploto) kelio servitutas turi būti numatytas, nė viena iš šalių nepateikė argumentų, kurie leistų spręsti, kad nustatytas minimalus 4 m pločio kelio servitutas šiuo atveju būtų per mažas ir būtina nustatyti platesnį kelio servitutą, juolab, kad pati atsakovė, kurios naudai nustatytas servitutas, siekia servituto su kuo mažesniais apribojimais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra įtvirtinęs principus jog tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-118/2012). Atsižvelgus į tai, spręstina, kad ieškovo parengtame projekte projektuojamo 5 metrų pločio kelio servituto S2 ir S3 turinys galėtų būti mažinamas iki 4 m pločio, kuris yra pakankamas, kad juo pravažiuotų automobiliai, būtų galima varyti gyvulius ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.117 straipsnis, 4.119 straipsnio 2 dalis, 4.120 straipsnio 3 dalis).
Sprendžiant dėl kelio servituto turinio ieškinio reikalavimų kontekste, svarbu pažymėti, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas kelio servituto nustatymo klausimas. Numatomo nustatyti servituto sandoriu įbraižymas žemės sklypo plane nereiškia servituto nustatymo. Tokiu būdu tik pažymima tiksli teritorija, kurioje siūlomas sandoriu nustatyti servitutas būtų taikomas, jeigu savininkui kiltų kliūčių naudotis turtu. Pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalies nuostatas iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Tai reiškia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Aiškindamas servituto nustatymo momentą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal nurodytą teisės normą iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011). Taigi tam, kad sandoriu nustatomas servitutas sukeltų daiktinių santykių subjektams teises ir pareigas, turi būti dviejų juridinių faktų sudėtis: 1) sudaryta sutartis dėl servituto nustatymo ir 2) įregistruotas servitutas. Atsižvelgiant į tai, net ir įbraižius numatomą nustatyti sandoriu servitutą žemės sklypo plane, tačiau nesudarius sutarties dėl servituto nustatymo, šis servitutas nebus registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nesukels teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Atsakovei kilus būtinybei naudotis numatomu servitutu ir tarp šalių kilus ginčui dėl jo turinio, servitutas galės būti nustatytas tik teismo sprendimu, o taip pat ir mažesnio turinio nei numatyta. Įvertinus ir tai, kad atsakovė išsakė siekį žemės sklypus sujungti, numatomas kelio servitutas, apskritai, neteks prasmės. Taigi, vien faktas dėl servituto turinio nepakankamas pripažinti, kad žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas negali būti vykdomas pagal ieškovo pateiktą projektą.
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavimas numatomas per sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) projektuojamu servitutiniu 5 m pločio keliu, taigi, kelio servitutas nustatytas išimtinai atsakovės interesais. Tačiau aiškinamajame rašte, aprašant žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrįstai prie 0,0435 ha projektuojamo servituto S2 nurodyta – viešpataujantis, nors jis, kaip ir žemiau nurodytas 0,0064 ha servitutas S3, yra tarnaujantis, tačiau tai mažareikšmė klaida, kuri gali būti ištaisyta įteisinant servitutą.
Atsižvelgus į aukščiau aptartus argumentus, ieškovų ieškinys tenkintinas.
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 275 Eur: 75 Eur žyminis mokestis, kurio sumokėjimą patvirtina kvitas (t. 1, el. b. l. 49), 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias patvirtina sąskaita ir mokėjimo nurodymas (t. 2, el. b. l. 80–83).
Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje A. J. ir K. J. taip pat patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir kurias patvirtina sąskaita ir mokėjimo nurodymas (sumokėjo A. J.) (t. 2, el. b. l. 155–157). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
Išlaidos ieškovo ir trečiųjų asmenų advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgus į tai, kad ieškovo atstovė surašė ieškinį, teikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, atstovavo dvejuose teismo posėdžiuose, kurie truko 6 val., o trečiųjų asmenų atstovas dalyvavo teismo posėdyje, kuris truko 3 val. yra pagrįstos ir neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių.
Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovo ir trečiųjų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 32,30 Eur, ieškinys patenkinamas visiškai, todėl jos taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad administracinė žemės sklypo, esančio Lazdijų r. sav. Kapčiamiesčio sen. Ivoškų k., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymo procedūra, kurios tikslas atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis, suformuojant jas kaip atskirus žemės sklypus, turi būti vykdoma be bendraturtės M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), sutikimo, pagal D. B. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio Ministerijos 2019 metų liepos 4 d. patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 275 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) Ž. A., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 32,30 Eur (trisdešimt du eurus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.