Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 9 (devyniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo bausme pataisos įstaigoje. Šiai bausmei taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir ji sumažinta iki 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės pataisos įstaigoje.

Skiriama bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje, į kurią įskaityta jau atlikta dalis bausmės, paskirtos ankstesniu 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų iš M. L. nuspręsta nepriteisti ir neišieškoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2022 m. birželio 7 d. apie 20.30 val. laiku gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme, kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų, tyčia sudavė ne mažiau 5 kartus kumščiais ir spyrė koja į veidą ir kt. galvos vietas nukentėjusiajam E. L. bei tuo sukėlė jam fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Nuteistasis M. L., neginčydamas jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, skunde nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją švelninti. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą nuosprendį, aplinkybių, teikiančių pagrindą skundą tenkinti ir švelninti nuteistajam skirtą bausmę nenustatė.

7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

8. Teismas bausmę skiria vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Aptartų baudžiamojo įstatymo normų kontekste būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija M. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą neturi pagrindo.

9. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Baudžiamasis įstatymas už šią nusikalstamą veiką numato alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu M. L. skirta laisvės atėmimo bausmė. Nors nuteistajam buvo skirta griežčiausia bausmės rūšis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas būtent laisvės atėmimo bausmę, bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų nepažeidė, bausmę individualizavo tinkamai ir paskyrė teisingą bei adekvačią (proporcingą) bausmę.

10. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad M. L. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), atitinkamai įvertino jo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta). Skiriant bausmę nuteistajam taip pat atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, nustatyta, kad staiga kilusiam apsisprendimui nusikalsti įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo rizikingas, iš dalies provokuojantis elgesys, t. y. konflikto eskalavimas, atsikirtimas į nuteistojo nesmurtines pastangas sureguliuoti kilusius nesutarimus tarp nukentėjusiojo ir liudytojos V. A., kas taip pat pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). M. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ką nagrinėjamu atveju itin atidžiai išanalizavo apylinkės teismas konstatuodamas, kad M. L. anksčiau teistas vienuolika kartų, tame tarpe ir dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo (fizinio skausmo sukėlimo ar nežymus sveikatos sutrikdymo), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo metu niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje darbo ieškančiu asmeniu nesiregistravo, pragyvenimo šaltiniai nėra aiškūs. Aptarti duomenys suponuoja pagrįstą išvadą, kad M. L. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, nuteistajam yra būdingas teisei priešingas elgesys, jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o taikytos atsakomybės priemonės (baudos, terminuoto laisvės atėmimo bausmės) elgtis tinkamai, keisti gyvenimo būdą nuteistojo neskatino.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, su ankstesniais teistumais susiję duomenys, taip pat tai, kad nuteistajam ne kartą buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas pagal BK 75 straipsnį, tačiau išlaikyti tinkamą elgesį ilgesnį laiką jis nesugebėjo, tai, kad ne kartą buvo pažeistos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, nusikalstamos veikos daromos neišnykus teistumui, teikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnėmis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus nėra galimybės. Taigi nors šiuo atveju nuteistajam paskirta griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau jos terminas (9 mėnesiai), esant iš esmės neigiamai nuteistojo charakteristikai, nustatytas tik kiek didesnis nei minėto straipsnio sankcijos vidurkis. Be to, nuteistasis savo kaltę pripažino pilnai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, ir bausmę sumažino vienu trečdaliu, bei paskyrė galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo paskirtosios 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmės, laikyti aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytai veikai bei nuteistojo asmenybei.

12. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad iki priimant skundžiamą nuosprendį, M. L. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu ir jam skirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. spalio 6 d. Apeliantas šiuo metu atlieka šią bausmę.

13. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šiame straipsnyje numatytas taisykles bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Aptartų reikalavimų pirmosios instancijos teismas, bendrindamas M. L. skirtingas nuosprendžiais skirtas bausmes, nepažeidė. Nustatęs, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta (2022 m. birželio 7 d.) iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo (ankstesnis Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis priimtas 2022 m. rugsėjo 15 d.), teismas pagrįstai bausmių bendrinimui taikė BK 63 straipsnio nuostatas ir 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su skundžiamu nuosprendžiu skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, tai yra prie M. L. atliekamos laisvės atėmimo bausmės pridedant 4 mėnesius skundžiamu nuosprendžiu skiriamos bausmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šią bausmę su ankstesniu nuosprendžiu skirta bausme apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu dalinio sudėjimo būdu, realiai pridėdamas tik 4 mėnesius už naujai padarytą nusikalstamą veiką. Taigi, teisingai subendrinęs nuteistajam skirtas bausmes ir paskyręs galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas į subendrintą bausmę įskaitė dalį bausmės, kurią nuteistasis jau buvo atlikęs pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį, kaip tai numato BK 63 straipsnio 9 dalis. Nenustačius bausmių bendrinimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų pažeidimo, keisti šią nuosprendžio dalį ir trumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą nėra pagrindo.

14. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. L., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.