Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorei Gintarei Meškauskienei, nukentėjusiajam E. L., gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui, viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. L., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis Užimtumo tarnyboje ieškančiu darbo bedarbiu neregistruotas, paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), – šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iajame sektoriuje, teistas : 1) 2003 m. vasario 13 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį - 2 m. 3 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) 2006 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2003 m. vasario 13 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - 3 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; 3) 2008 m. lapkričio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2006 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 4) 2010 m. kovo 23 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, subendrinus su 2008 m. lapkričio 21 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2014 m. spalio 23 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 6) 2017 m. birželio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį - 8 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2019 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, 64¹ straipsnį – 48 MGL/BBND (2400 Eur) bauda; 8) 2020 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė - 4 mėn. laisvės atėmimo ir 2130,39 Eur bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2020 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas 2020 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir nuspręsta vykdyti šią bausmę; 9) 2020 m. gruodžio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, - 8 mėn. laisvės atėmimo. 2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, 2020 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - 11 mėn. laisvės atėmimo ir 2130,39 Eur bauda; 10) 2021 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., subendrinus su bausme, nustatyta 2021 m. kovo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, galutinė bausmė - 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo ir 2130,39 Eur bauda; 11) 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, 64¹ straipsnį – 8 mėn. laisvės atėmimo (šiuo metu atlieka šią bausmę, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis M. L. 2022 m. birželio 7 d. apie 20.30 val. laiku gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kieme, kilus konfliktui dėl asmeninių nesutarimų, tyčia sudavė ne mažiau 5 kartus kumščiais ir spyrė koja į veidą ir kt. galvos vietas nukentėjusiajam E. L. bei tuo sukėlė jam fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

2. Kaltinamasis M. L. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė, kad gailisi dėl savo poelgio, kurio metu negebėjo savęs suvaldyti, posėdžio metu nukentėjusįjį viešai atsiprašė. Apie nusikaltimo įvykį kaltinamasis paaiškino, jog įvykio dieną maždaug prieš pora valandų iki įvykio jis kartu su šiuo metu jau mirusiu draugu M. D. ir liudytoja J. B. atvyko šios pakviestas pasisvečiuoti pas J. B. giminaitę liudytoją V. A., čia lankėsi pirmą kartą. Pokalbių metu namų šeimininkė V. A. nusiskundė netinkamu jam lig tol nežinoto nukentėjusiojo E. L. elgesiu su ja, paprašė jį su nukentėjusiuoju pasikalbėti ir įtikinti, kad šis prie jos nebesikabinėtų, apie mušimą kalbos nebuvo, jis to ir pats neplanavo. Jam sutikus, liudytoja V. A. paskambino nukentėjusiajam ir netrukus šis atėjo į jų kiemą smarkokai girtas nukentėjusysis, kurį pats matė pirmą kartą, jo veidas buvo sveikas. Jis kieme pastarąjį pasivedė į šalį ir reikalavo atstoti nuo namų šeimininkės, tačiau nukentėjusysis atsikirto, tarp jų kilo ginčas, supykęs ir nesusilaikęs jis, kaltinamasis, sudavė nukentėjusiajam iki 5 kartų tiek rankų kumščiais, tiek ir kojų spyriais į galvą, tame tarpe ir į veidą, nukentėjusysis nuo smūgių nukrito, kiek pagulėjęs atsistojo ir išėjo, mušimo metu jis nesigynė ir suduoti jam, kaltinamajam, atgal nebandė. Mušti nustojo tiek pats, tiek ir paragintas kitų kieme buvusių asmenų. Maždaug dar po valandos jie išvyko atgal į (duomenys neskelbtini).

3. Iš esmės tokias pačias nusikaltimo įvykio vietos ir laiko, nukentėjusiojo pakvietimo, konflikto tarp jo ir kaltinamojo kilimo priežasčių, kaltinamojo fizinio smurto pobūdžio, smūgių nukentėjusiajam skaičiaus, lokalizacijos ir sukeltų jais pasekmių aplinkybes byloje nurodė ir nukentėjusysis E. L. (1 t., b. l. 26-27, 29-30) bei tiesioginiai nusikaltimo įvykio liudytojai V. A. (1 t., b. l. 58-59), J. B. (1 t., b. l. 72-73) ir R. K. (1 t., b. l. 75-76), kurių ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų protokoluose užfiksuoti parodymai šiai bylai teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. 2022 m. birželio 10 d. atlikta įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog liudytojos V. A. šeimos namai yra privačioje namų valdoje (duomenys neskelbtini), į kurią patenkama išsukus iš gatvės į už gelžbetoninės tvoros esančią pramoninę teritoriją ir pasukus kairėn, pramoninėje teritorijoje įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Betoniniu taku atvykstama į namų kiemą, jo dešinėje pusėje stovi medinis gyvenamasis namas, prie įėjimo betonuota aikštelė, kairiajame kiemo šone yra žolė, eilė krūmų ir medžių bei vielinė tvora (1 t., b. l. 16-24).

5. 2022 m. birželio 10 d. atlikta nukentėjusiojo E. L. asmens (kūno) apžiūra konstatuota kraujosruva veide po dešine akimi bei sutinęs visas dešinysis skruostas, daugiau smurtinio poveikio žymių nefiksuota (1 t., b. l. 39-42).

6. 2022 m. liepos 4 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog nors klinikiniais duomenimis nukentėjusiajam E. L. konstatuotas žandikaulio išnirimas, tačiau nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose nėra aprašytos objektyvios trauminių poveikių žymės, o be šito nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Išvada dėl fizinio skausmo sukėlimo daroma remiantis bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais nukentėjusiojo mušimo faktą (1 t., b. l. 49-56).

7. 2022 m. rugsėjo 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu liudytoja V. A. iš bendrųjų veido bruožų užtikrintai atpažino kaltinamąjį M. L. kaip sumušusį nukentėjusįjį E. L. asmenį (1 t., b. l. 62-67).

8. 2022 m. birželio 8 d., 00:56 val. laiku (nuo nusikaltimo įvykio praėjus maždaug 4,5 valandos) nukentėjusiajam E. L. patikros alkotesteriu testu buvo nustatytas dar artimas sunkiam 2,14 prom. girtumas (1 t., b. l. 79-82, 99-100).

9. 2022 m. birželio 8 d., 00:27 val. skambindamas telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC), kad išsikviesti policiją, bei teikdamas pirminius žodinius paaiškinimus atvykusiems patikrinti jo pranešimo policijos pareigūnams, nukentėjusysis E. L. iš esmės nurodė, kad betarpiškai prieš įvykį jam paskambinusi liudytoja V. A. (nukentėjusio per apsirikimą įvardinta (duomenys neskelbtini) pakvietė jį ateiti į jos namus, jam atėjus ir iškilus ginčui, ten jau buvęs nepažįstamas vyras jį sumušė, mušė kumščiais bei spyrė koja, buvę 5-6 smūgiai, - tai užfiksuota skambučio į BPC stenogramoje bei policijos pareigūnų dėvėtais mobiliais garso ir vaizdo įrašymo įrenginiais (Bodycam) padarytų įrašų apžiūra/peržiūra (1 t., b. l. 83-85, 86-88).

10. 2022 m. birželio 14 d. savanoriško daikto (duomenų) pateikimo bei 2022 m. rugpjūčio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolais užfiksuota, kad policijos pareigūnų reikalavimu uždaros akcinės bendrovės „Ebresa“ administracija pateikė apžiūrai prie nusikaltimo vietos veikusios vaizdo stebėjimo kameros padarytą vaizdo įrašą bylai aktualiu laiku 2022 m. birželio 7 d. Šiame įraše fiksuota tik dalis įvykio vietos teritorijos (kiek aprėpia kameros veikimo laukas). Įraše užfiksuota, jog 16:59:00 val. laiku į liudytojos V. A. šeimos kiemą automobiliu „Renault“ atvyko kaltinamasis M. L., liudytoja J. B. bei šiuo metu jau miręs M. D. Toliau 20:26:46 val. laiku užfiksuota, kad į tą patį kiemą iš (duomenys neskelbtini) gatvės svyruodamas atėjo nukentėjusysis E. L. ir priėjo prie kieme buvusių kitų asmenų, tolimesnė įvykių eiga įraše nesimato dėl užstojančių medžių ir krūmų bei prastos pačio įrašo kokybės. Po šito 20:40:00 val. laiku užfiksuota, kad nukentėjusysis E. L. taip pat svyruodamas išeina iš kiemo (duomenys neskelbtini) gatvės link (1 t., b. l. 91-92, 93-98).

11. 2022 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniu pranešimu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato vyr. tyrėjas S. J. pranešė, kad Habitoskopinių duomenų registre Asmens veido biometrinio atpažinimo posistemyje atlikta patikra (sulyginimu) nustatyta, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje (duomenys neskelbtini) (nurodė bylos liudytoja J. B.) patalpintoje jos savininko fotonuotraukoje yra būtent šios bylos kaltinamasis M. L. (1 t., b. l. 105-108, 111-113).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

12. Dėl kaltinamojo M. L. parodymų. Šio asmens parodymai teisme buvo nuoseklūs, kiek leidžia praėjęs nuo nusikaltimo įvykio dienos santykinai ženklus 6 mėnesių laiko tarpas, išsamūs, kaltinamasis nuosekliai tvirtino, jog nukentėjusįjį sumušė kilus staigiam pykčiui dėl to, kad tas žodžiais atsikirto jo mėginimui pokalbyje taikiai įtikinti jį nutraukti galimai netinkamą elgesį liudytojos V. A. atžvilgiu. Nors nukentėjusysis byloje nėra tokios aplinkybės pripažinęs, visgi teismas teisingai vertina būtent kaltinamojo ir liudytojos V. A. parodymais tvirtinamą versiją, kadangi jų parodymus dėl šios aplinkybės byloje patvirtino kiti nusikaltimo įvykio liudytojai, be to, būtent tokį vertinimą suponuoja ir nukentėjusiojo parodymų byloje nenuoseklumas, taip pat jo apsvaigimas nuo alkoholio, nusikaltimo įvykio metu labai tikėtina siekęs jau sunkaus girtumo mąstą. Kaltinamojo parodymus byloje iš esmės patvirtino ir pats nukentėjusysis bei aukščiau minėti tiesioginiai nusikaltimo įvykio liudytojai, jie, aukščiau aprašyti kaltinamojo parodymai teisme, taip pat patvirtinti ir objektyvaus pobūdžio duomenimis, užfiksuotais įvykio vietos, nukentėjusiojo asmens (kūno), reikšmingų bylai kitų objektų (pranešimo BPC, vaizdo stebėjimo kameros bei policijos pareigūnų Bodycam įrenginiais padarytų įrašų) apžiūromis, teismo medicininio tyrimo specialisto išvada, nukentėjusiojo girtumo nustatymo patikra, todėl ir likusioje dalyje kaltinamojo parodymus teismas vertina atitinkančiais faktines bylos aplinkybes, teisingais.

13. Ir visi kiti aukščiau vardinti teisme baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjamoje byloje gauti, patikrinti duomenys, teismo pripažįstami įrodymais, jie dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui patikimai konstatuoti, kad kaltinamasis, ištiktas staigaus ir stipraus pykčio dėl nukentėjusiojo atsikirtimo jo nesmurtinėms pastangoms įtikinti nutraukti netinkamą elgesį V. A. atžvilgiu, tyčia smurtu užpuolė jam tuo neįtikusį tikėtina tuo laiku dar sunkiai girtą nukentėjusįjį, suduodamas jam ne mažiau 5 smūgius kumščiais ir spirdamas koja į veidą ir kt. galvos vietas, sukėlė nukentėjusiam E. L. fizinį skausmą (punktas 1) (sunkesnės ir pavojingesnės kaltinamojo nusikalstamo elgesio pasekmės šio asmens sveikatai baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nėra konstatuotos (nustatytos) (punktas 6).

14. Aplinkybių, kurios šalintų kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę ar sudarytų pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, teismas šioje byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija.

15. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. L. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas daugybinius smūgius kumščiais ir spirdamas koja į galvą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą (sunkesni padariniai nėra nustatyti (punktas 13). Trečia, daugybiniai, ne mažiau penkių, smūgiai kumščiais ir spiriant koja, sukėlę nukentėjusiajam netrumpai trukusį fizinį skausmą, aiškinamos baudžiamojo įstatymo normos (BK 140 straipsnio 1 dalies) prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek tiesioginių nusikaltimo įvykio liudytojų V. A., J. B. ir R. K. parodymais, tiek teismo medicinos specialisto pagal klinikinius duomenis duotomis išvadomis, tiek paties kaltinamojo paaiškinimais apie nukentėjusiojo išvaizdą iki nusikaltimo įvykio (buvęs sveiku veidu).

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

16. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį ir ja sukeltas pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja maždaug rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) dispozicijos lygmeniu, nors, viena vertus, nagrinėjamu atveju fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus, intensyvus ir vartotas prieš tikėtina sunkiai girtu buvusį ir menkai galėjusį pasipriešinti nukentėjusįjį, bei jis pasireiškė daugkartiniais, ne mažiau penkiais, trauminiais poveikiais (smūgiais) į jautrią tam nukentėjusio kūno vietą (veidą ir kt. galvos vietas), tačiau kita vertus, smurtui nebuvo naudotos trauminį smūgių poveikį galėjusios didinti (sunkinti) papildomos priemonės ar įrankiai, be to, jis (kaltinamojo fizinis smurtas) sukėlė savo pobūdžiu minimalius aptariamu baudžiamuoju įstatymu numatytus nusikalstamos veikos padarinius (fizinį skausmą).

17. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo ir su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

18. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo M. L. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina jau iš esmės neigiama : kaltinamasis tyčia nusikalto ir yra teisiamas jau 12-ąjį kartą, tame tarpe 2-ą kartą už savo pobūdžiu analogišką tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką, nagrinėjamo nusikaltimo metu dar turėjo ir šiuo metu tebeturi neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, t. y. buvo ir yra recidyvistas (2 t., b. l. 6-21, 69-84), yra nubaustas ir administracine nuobauda (2 t., b. l. 85-86), nagrinėjamo nusikaltimo įvykdymo metu nedirbo ir Užimtumo tarnyboje darbo ieškančiu nesiregistravo (2 t., b. l. 87, 88-89), pragyvenimo šaltiniai nėra aiškūs.

19. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas vertina : a) visišką jo prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi dėl nusikalstamo poelgio bei savo parodymais padėjimą teismui nustatyti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), b) kad kaltinamojo nusikalstamam elgesiui (staigiai kilusiam apsisprendimui nusikalsti) įtakos turėjo ir teismo pripažįstamas rizikingu ir iš dalies provokavusiu paties tikėtina sunkiai girtu buvusio bylos nukentėjusiojo elgesys, atsikertant tokioje būklėje nesmurtinėms kaltinamojo pastangoms sureguliuoti kilusius nesutarimus tarp jo, nukentėjusiojo, ir liudytojos V. A. (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismo pripažįstama tai, kad kaltinamasis byloje nagrinėjamą tyčinį nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Duomenų tam, kad pagrįstai pripažinti, jog kaltinamasis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, byloje nepakanka, todėl tokia aplinkybė kaip sunkinanti kaltinamojo atsakomybę nekonstatuojama. Savo ruožtu atsakomybę lengvinančių ir sunkinančios tarpusavio svorį (reikšmę) teisme vertina labiau lengvinančių naudai.

20. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus ne mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, nustačius dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, o jų tarpusavio santykį vertinant labiau atsakomybę lengvinančiųjų naudai, tačiau kartu pripažinus jau neigiama kaltinamojo asmenybę, be kita ko atsižvelgiant ir į anksčiau kaltinamajam skirtų bei ir šiuo metu atliekamos bausmių rūšis, jų trukmę bei (ne)veiksmingumą siekiant jų (bausmių) skyrimu tikslų, yra teisinga kaltinamajam paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu jau didesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti maksimalaus ar labai artimo tokiam dydžio (trukmės) bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau, buvo nustatyta ir šio kaltinamojo bei nagrinėjamos jo nusikalstamos veikos pavojingumą mažinančių aplinkybių. To pagrindu kaltinamajam M. L. paskirtina 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje bausmė (BK 140 straipsnio 1 dalis, 61 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės rūšį ir dydį individualizavusias aplinkybes, tokia bausmė savo rūšimi ir dydžiu (trukme) bus adekvati ir proporcinga kaltinamojo nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jo paties pavojingumui visuomenei, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti – nebus aiškiai nei per švelni, nei per griežta. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltę byloje visiškai pripažinusiam kaltinamajam skirtinai bausmei, atlikus teisiamajame posėdyje sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir parinkta bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje. Pastaroji bausmė subendrintina su kaltinamojo šiuo metu atliekama 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirta jam 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisykles jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės kaltinamojo jau atliekamos bausmės pridedant 4 mėn. nuo šiuo nuosprendžiu naujai skiriamos bausmės ir tokiu būdu kaltinamajam M. L. nustatytina galutinė subendrinta pagal abu nuosprendžius bausmė – 1 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje, į kurią įskaitytina jau atlikta dalis bausmės, paskirtos ankstesniu 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu.

21. Kaltinamajam M. L. byloje ligšioliniame jos procese jokia kardomoji priemonė paskirta nebuvo, tokią procesinę prievartos priemonę skirti naujai šioje proceso stadijoje (kol įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti pastarasis teismo nuosprendis) taip pat nėra poreikio dėl kaltinamojo jau atliekamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Daiktinių įrodymų, civilinių ieškinių byloje nėra. Reikšmingi bylai daiktai – CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, įsiūtos byloje (1 t., b. l. 85, 88), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė į bylą 2022 m. lapkričio 28 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kad aptariamos išlaidos kaltinamojo gynybai, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, sudaro 304,96 Eur. Teismas byloje nustatė, kad kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigoje nedirba ir pajamų negauna, nei nekilnojamo, nei vertingesnio kilnojamo turto neturi, gynėjas procese jam buvo paskirtas ne jo prašymu, tačiau teismo sprendimu be kaltinamojo valios dėl imperatyvaus baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto) reikalavimo. To pagrindu teismas sprendžia, jog aptariamos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos ir neišieškotinos, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui ir nepagrįstai ribotų kaltinamojo teisę į veiksmingą gynybą jo baudžiamajame procese.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje. Šiai bausmei taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir ją sumažinti iki 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje.

Skiriamą bausmę subendrinti su neatlikta bausme, paskirta 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus terminuoto laisvės atėmimo pataisos įstaigoje, į kurią įskaityti jau atliktąją dalį bausmės, paskirtos ankstesniu 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo jį vykdyti neskirti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų iš M. L. nepriteisti ir neišieškoti.

Reikšmingus bylai daiktus – CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, įsiūtas byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.