Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktorės J. M. ir nuteistojo G. J. apeliacinius skundus dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vieneriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2006-04-04 iki 2006-04-06, sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2005-10-25 iki 2005-10-27, nuo 2006-02-22 iki 2006-02-24, nuo 2006-05-04 iki 2006-05-08, nuo 2006-10-23 iki 2007-01-17 imtinai bei bausmės, paskirtos Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-01-17 nuosprendžiu, atliktas laikas.

Iš G. J. ir Vėliučionių vaikų socializacijos centro subsidiariai priteista L. J. 750 litų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Nepilnamečiam G. J. neturint turto, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, išieškojimas vykdytinas iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 15 d., apie 12.30 val., Martyno Mažvydo mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), iš R. J. kuprinės pagrobė L. J. priklausantį 750 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6101“ su SIM kortele „Labas“. Tuo padarė L. J. 750 litų dydžio turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. J. teigia, kad padarė nesunkų nusikaltimą, Vėliučionių vaikų socializacijos centras žalą atlygino, nori greičiau išeiti į laisvę, mokytis ir gyventi naują gyvenimą. Nuteistasis prašo paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti.

Civilinio atsakovo Vėliučionių vaikų socializacijos centro atstovė mano, kad buvo panaudotos visos įmanomos pedagoginės priemonės ir Centras tinkamai vykdė savo pareigą – auklėti mokinį ir pagal galimybes atlikti jo elgesio korekciją.

Civilinio atsakovo Vėliučionių vaikų socializacijos centro atstovė teigia, kad Centro atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog nuteistojo G. J. elgesys Centre buvo neigiamas, kad nuteistasis iš Centro pasišalindavo savavališkai nuolat. Apeliantė nurodo, kad kai G. J. iš Centro pasišalino nuo 2005-04-05 iki 2005-04-07, apie nepilnamečio pasišalinimą informavo Kauno miesto vyriausiąjį policijos komisariatą, Šakių rajono vaiko teisių apsaugos tarnybą, Šakių rajono policijos komisariatą, kai pasišalino nuo 2005-09-02 iki 2005-09-15, apie nepilnamečio pasišalinimą informavo Šakių rajono vaiko teisių apsaugos tarnybą, Šakių rajono policijos komisariatą. Apeliantė pažymi, kad šio pasišalinimo metu G. J. įvykdė nusikalstamą veiką. Kai nuteistasis G. J. iš Centro pasišalino nuo 2005-09-19 iki 2005-11-25, apie nepilnamečio pasišalinimą informavo Kauno miesto vyriausiąjį policijos komisariatą, Šakių rajono vaiko teisių apsaugos tarnybą, Šakių rajono policijos komisariatą. Šio pasišalinimo metu G. J. įvykdė nusikalstamą veiką. Kai pasišalino nuo 2006-02-07 iki 2006-02-24, apie nepilnamečio pasišalinimą informavo Kauno miesto vyriausiąjį policijos komisariatą, Centro policijos komisariatą, Vilniaus rajono policijos komisariatą, Jurbarko rajono policijos komisariatą. Šio pasišalinimo metu G. J. padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios šiuo metu nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliaciniame skunde paminėta, kad Centro atstovė teisiamajame posėdyje pabrėžė, jog šis G. J. pasišalinimas iš Vaikų socializacijos centro buvo neišvengiamas. Vėliučionių vaikų socializacijos centro pedagogai išnaudojo visas įmanomas pedagogines priemones, tačiau G. J. išlaikyti institucijoje negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes Centras nėra griežto režimo institucija, jame nėra kambario – izoliatoriaus, nėra dirbančių policijos pareigūnų ar apsaugos darbuotojų, o Centro darbuotojai jėga sulaikyti mokinio neturi teisės, todėl išvengti mokinio pasišalinimo buvo neįmanoma. Apeliantė nurodo, kad G. J. pasišalino apie 18.30 val., kai po vakarienės iš Centro valgyklos kartu su kitais grupės mokiniais buvo vedamas į Centro bendrabučio patalpas. Centro darbuotojai pasišalinusio mokinio bandė ieškoti patys, tačiau apie 18.30 val. lauke buvo tamsu, todėl Centro darbuotojams ieškoti G. J. buvo sudėtinga. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad 2006-02-07 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu G. J. buvo paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė. G. J. teismo posėdyje dėl įvykdyto nusikaltimo gailėjosi ir pažadėjo iš Centro nebėgti, žadėjo mokytis ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau tą pačią 2006 m. vasario 7 d. G. J., nepaisydamas teismo nuosprendžio, pažeisdamas Centro vidaus tvarkos taisykles, iš Centro savavališkai pasišalino.

Apeliaciniame skunde Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktorė pažymi, kad dėl G. J. pasišalinimo raštu Nr. (1.15)V15-242 kreipėsi į Vilniaus rajono policijos komisariatą, prašė paskelbti pasišalinusio mokinio paiešką. Pagal Centro pranešimą 2006-02-10 Vilniaus rajono policijos komisariate buvo pradėta G. J. paieška. Centras dėl G. J. pasišalinimo 2006-02-10 raštu Nr. (1.15) V15-249 papildomai kreipėsi į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato tyrėją R., vėliau, 2006-02-22, Centras raštu Nr. (1.15) V15-263 dėl G. J. pasišalinimo kreipėsi į Jurbarko rajono policijos komisariatą.

Apeliantė tvirtina, jog visas pareigas, kurios priklausė nuo Centro, kad būtų užkirstas kelias neteisėtoms G. J. veikoms, Centras atliko. G. J. pasišalinus iš Centro, patys darbuotojai nedelsdami bandė jo ieškoti, ne kartą kreipėsi pagalbos į policiją, kad nepilnametis būtų surastas ir sulaikytas. Centras dėl apsaugos sistemos įvedimo pagalbos kreipėsi į LR švietimo ministeriją bei Narkotikų departamentą. Minėtų institucijų atstovai buvo atvykę į Centrą, jiems buvo išsakytos esamos problemos, tačiau apsaugos sistemos įvedimo problema neišspręsta iki šiol.

Apeliaciniame skunde Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktorė teigia, kad Centras nepilnametį auklėjo ir prižiūrėjo tinkamai. Vykdydamas G. J. elgesio korekciją, pritaikė visas įmanomas pedagogines priemones: atliko pedagoginį – psichologinį mokinio įvertinimą, parengė rekomendacijas darbui su šiuo mokiniu, į individualius pokalbius dėl nuolatinių mokinio pasišalinimų kvietė Mickūnų policijos nuovados pareigūnus, 2006 m. sausio 16, 24 ir 31 dienomis priėmė nutarimus dėl paskatinimų taikymo G. J.. Apeliantė pabrėžia, kad G. J. elgesio korekciją ir pedagoginių priemonių veiksmingumą sunkino nepilnamečio intelektiniai gebėjimai, kurie neatitinka biologinio amžiaus ir yra ties sutrikimo riba. Dėl intelekto vystymosi ypatumų G. J. asmenybė yra labai nebrandi, priskirtina nepastoviam (silpnavališkam) psichologiniam tipui. Tai sąlygoja labai menkas auklėjamojo poveikio galimybes.

Apeliaciniame skunde paminėta, kad G. J. į Centrą atvyko 2005-02-03, o jau 2005-04-05 iš jo savavališkai pasišalino, ir vėliau iš jo savavališkai pasišalindavo nuolat. Tokia situacija dar labiau sumažino taikomų pedagoginių priemonių veiksmingumą, kadangi vykdoma elgesio korekcijos programa buvo nenuosekli. Be to, sudėtinga keisti susiformavusias kriminogenines vertybes prosocialiomis, kadangi G. J. nemotyvuotas, jo delinkventinis elgesys prasidėjo anksti (6–7 metų). Nepilnametis neįvertino savo poelgių rimtumo, piktybiškai nesilaikė Centro vidaus tvarkos taisyklių, jautėsi nenubaudžiamas, pakartotinai darė teisėtvarkos pažeidimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Šakių rajono apylinkės teismas 2007-01-19 sprendimu (civ. byl. Nr. 2-96-443) nepilnamečio G. J. tėvui R. J. neterminuotai apribojo tėvo valdžią jo nepilnamečiams vaikams. G. J. nustatyta nuolatinė rūpyba, rūpintoju paskirti VšĮ Šakių vaikų globos namai, (duomenys neskelbtini). Apeliantė pažymi, kad minėto teismo sprendimu nuo 2006-12-18 iš R. J. priteisti alimentai vaikų išlaikymui po l MGL per mėnesį. Nepilnamečio tėvas R. J., vykdydamas minėto teismo sprendimą, nuo 2006-12-18 kiekvieną mėnesį privalėjo pervesti teismo jam priteistus alimentus, o G. J. rūpintojas privalėjo domėtis, ar yra tinkamai užtikrinami jų globotinio interesai. Kiekvieno vaikų globos namų auklėtinio išlaikymui, jų reikmėms patenkinti yra skiriami 520 Lt, iš kurių gali būti mokami kišenpinigiai. Vaiko dėl įvairių priežasčių laikinai nesant globos institucijoje (dėl ligos arba kai pasiunčiamas į auklėjimo instituciją ir panašiai, jei toje institucijoje vaikas visiškai išlaikomas valstybės), piniginės lėšos, skirtos vaiko reikmėms patenkinti, turi būti pervestos į vaiko asmeninę sąskaitą. G. J. turėjo būti atidaryta asmeninė sąskaita, joje turėtų pakakti lėšų nusikalstama veika padarytai 750 Lt materialinei žalai atlyginti, nes nuteistojo G. J. tėvas R. J. privalėjo sūnaus išlaikymui nuo 2006-12-18 kiekvieną mėnesį mokėti l MGL dydžio pinigų sumą. Apeliantė teigia, kad G. J. asmeninėje sąskaitoje nesant reikalingos pinigų sumos, ji išieškotina iš nuteistojo tėvo R. J.. Apeliantė nurodo, kad analogiškoje Utenos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr.N1-125-373/2008 civilinių ieškovų ieškiniai Centrui buvo atmesti. Paminėto teismo manymu, kaltinamąjį prižiūrintis Centras įrodė, kad jo kaltės dėl auklėtinio padarytų nusikaltimų nėra, nes kaltinamasis nusikaltimus padarė pabėgęs iš Centro, iš teismui pateiktos medžiagos buvo matyti, kad Centras auklėjo ir prižiūrėjo nepilnametį tinkamai, todėl, nenustačius Centro kaltės, ieškinių atlyginimas priteistas tik iš kaltinamojo. Paminėtas teismo nuosprendis įsiteisėjęs ir yra vykdomas.

Apeliaciniame teismo posėdyje civilinio atsakovo atstovas prašė nuteistojo skundą atmesti, jų apeliacinį skundą patenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, civilinio atsakovo apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo G. J. ir civilinio atsakovo Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktorės apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistojo G. J. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Apylinkės teismas nuteistojo G. J. nusikalstamą veiką pagal BK 178 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.

Teismas, skirdamas bausmę G. J., bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, į bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus BK 91 straipsnyje, atsižvelgė. Apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis G. J. anksčiau teistas net penkis kartus, visus kartus teistas už tokio pat pobūdžio tyčinius nusikaltimus nuosavybei, skundžiamu nuosprendžiu vėl nuteistas už tyčinį nesunkų (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimą nuosavybei, kurį padarė teistumams neišnykus, charakterizuojamas neigiamai (97, 99–100), gyvena be tėvų, vaikų globos namuose, tačiau vaikų globos namų nustatytų taisyklių nesilaiko, iš vaikų globos namų pabėgdavo.

Nors nuteistasis G. J. apeliaciniame skunde teigia, kad Vėliučionių vaikų socializacijos centras žalą atlygino, tačiau žala neatlyginta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. J. teigia, kad nori greičiau išeiti į laisvę, nes nori mokytis ir gyventi naują gyvenimą. Tokie nuteistojo argumentai neįtikinami. Nuteistasis G. J. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-08-24 nutartimi buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos lygtinai, neatlikus 11 mėnesių 21 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatant draudimą išeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei registruotis bausmę vykdančiame organe 4 kartus per mėnesį (t. 2, b. l. 4–5), todėl nuteistasis galimybę gyventi sąžiningai, mokytis turėjo, tačiau demonstravo nenorą laikytis įstatymų, teismo paskirtų įpareigojimų nevykdė, buvo paskelbta jo paieška, o Šakių rajono apylinkės teismo 2007-11-26 nutartimi jam lygtinis paleidimas buvo panaikintas, ir jis buvo pasiųstas atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį (t. 2, b. l. 13–14). Šiuo metu atlieka bausmę, paskirtą Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-01-17 nuosprendžiu, už nusikaltimą nuosavybei. Nuteistasis nusikalstamas veikas daro nuolat. Tai rodo, kad nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu, todėl darytina išvada, kad nuteistasis G. J. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, pasitaisyti nelinkęs.

Apylinkės teismas G. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas nuteistajam G. J. paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei bausmės dydį. Skundžiamu nuosprendžiu G. J. paskirta pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir nešvelnintina.

Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktorės apeliaciniame skunde pateikti motyvai, kad dėl G. J. padarytos veikos ir atsiradusios žalos Centras nekaltas, kad šią vaikų auklėjimo įstaigą būtina atleisti nuo nuteistojo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nėra įtikinami.

Remiantis LR CK 6.276 straipsnio 1 dalimi, nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais, tačiau CK 6.276 straipsnio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dydį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas.

Iš Vėliučionių specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų direktorės 2007-09-05 rašto Tauragės rajono apylinkės teismui turinio matyti, kad nuteistasis G. J. į auklėjimo ir globos namus atvyko 2005-02-03, o iš sąrašų išbrauktas 2007-01-16 (t. 1, b. l. 152). Nusikaltimo padarymo metu 2006-02-15 G. J. tebebuvo Vėliučionių specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų auklėtinis. Apeliaciniame skunde Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktorė nurodo, kad buvo panaudotos visos įmanomos pedagoginės priemonės ir Centras tinkamai vykdė savo pareigą – auklėjo mokinį ir pagal galimybes atliko jo elgesio korekciją. Byloje yra psichologės O. M. G. J. psichologinio įvertinimo rezultatai bei rekomendacijos ugdymui (t. 2, b. l. 16), tačiau iš psichologės pažymos nematyti, kada psichologinis įvertinimas buvo atliktas, ar su G. J. pagal psichologės nurodytas rekomendacijas buvo dirbama. Jei, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, Centras pedagogines priemones G. J. auklėjimui ir panaudojo, tai yra pagrindas manyti, kad jos vykdytos formaliai ir neefektyviai. Apylinkės teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad G. J. nusikalto pabėgęs iš Centro, kad civilinis atsakovas ėmėsi priemonių dėl pabėgusio paieškos, tačiau tai, kad Centras neturi galimybių tinkamai prižiūrėti vaikus, pagrindu atleisti bendraatsakį nuo civilinės atsakomybės negali būti. Kita vertus, Šakių rajono apylinkės teismo 2007-01-19 sprendimu Šakių vaikų globos namai paskirti nuteistajam G. J. priklausančio turto administratoriumi (t. 1, b. l. 183), todėl, vykdant nuosprendį dėl civilinio ieškinio, neišvengiamai apie nuteistajam priklausantį turtą bus paklausta ir G. J. turto administratoriaus – VšĮ Šakių vaikų globos namų.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

civilinio atsakovo Vėliučionių vaikų socializacijos centro ir nuteistojo G. J. apeliacinius skundus atmesti.