Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. Š. prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 45 str.4d. dėl to, kad 20210 m kovo 16 d.14-15 val.30 min. laikotarpyje ,dirbdama (duomenys neskelbtini), atliktos operatyviosios valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu, siekiant įvertinti kaip sveikatos priežiūros įstaiga laikosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo", Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-1504 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (toliau - Sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymas Nr. V-1504), Lietuvos higienos normos HN 66:2013 ..Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai", patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-706, „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai" patvirtinimo" (toliau Lietuvos higienos norma HN 66:2013), reikalavimų, buvo nustatyti pažeidimai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. V-1504 II skyriaus 4.1 papunkčio (neužtikrinama, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų teikiamos pagal patvirtintą (duomenys neskelbtini) Planinių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo planą: laukiamajame prie durų pas gydytoją laukė daugiau nei 1 pacientas, pacientams paslaugos teikiamos nesilaikant giežtai jiems paskirto vizito laiko, kad būtų įleidžiami likus ne daugiau kaip 10 min. iki paskirto vizito laiko, kontaktiniu būdu per dieną priimama per daug pacientų, prie įėjimo nėra rankų antiseptikos tirpalo), Lietuvos higienos normos HN 66:2013, 20 punkto (medicininės atliekos (išskyrus aštrius daiktus) iš jų susidarymo vietų į medicininių atliekų saugyklą neišnešamos kasdien).

Įmonėje atsakingas ašmuo - (duomenys neskelbtini) D. Š. neužtikrino, kad būtų laikomasi aukščiau išvardintų teisės aktų reikalavimų. Tai galėjo sudaryti sąlygas išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms. Už šiuos pažeidimus pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareiginius nuostatus yra atsakinga (duomenys neskelbtini).

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021-06-21 nutarimu administracinio nusižengimo teisena prieš D. Š. buvo nutraukta, nenustačius, kad buvo padaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymius. Nutarimas yra įsiteisėjęs nuo 2021-07-13.

2021-09-09 byloje buvo gautas D. Š. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje, kur ji prašo priteisti iš valstybės 300 Eur jos turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą, bei kartu yra pateikusi įrodymus dėl patirtų nurodomų išlaidų.

Pateiktu prašymu D. Š. nurodo, kad nagrinėjant bylą aš teikiau rašytinius paaiškinimus, kuriuos man surašė advokatė, dėl ko aš patyriau išlaidų už advokatės suteiktas paslaugas, tačiau teismui neteikiau išlaidas patvirtinančių įrodymų, kadangi pagal tuo metu buvusį teisinį reglamentavimą, kai aš neva padariau administracinį nusižengimą ir man buvo surašytas protokolas bei priimtas nutarimas, jos buvo nepriteisiamos.

Tik 2021 m. kovo 19 d. Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2021 m. balandžio 28 d. (jau po teismo nutarimo mano atžvilgiu priėmimo) administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6-303/2021, konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad specialioji – išlaidų advokato paslaugoms apmokėti,padengimą reglamentuojanti nuostata pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai ir nustatyta Konstitucijai prieštaraujanti teisės spraga, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas naujo teisinio reguliavimo aktualiu šiai bylai aspektu dar nėra nustatęs, šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi.

Konstitucinio teismo nutarime ir išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje išaiškinta, kad asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamam nuo jų sulaikymo arba pirmos apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Ši Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą; be to, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą (Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalis). Ši konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatose, kur nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose nustatyta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Vadinasi, asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų. Konstitucinė nuostata detalizuota tiek ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatose, kur nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę į teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą, tiek ir BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 8 dalyje, kuriose nustatyta įtariamojo, kaltinamojo teisė turėti gynėją. Vadinasi, asmuo, kuris realizuoja konstitucinę teisę gintis naudojantis teisine advokato pagalba, taip pat ir administracinių nusižengimų bylų procese, dėl to gali patirti išlaidų.

ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, todėl yra aktualus BPK 103–106 straipsnių dėl proceso išlaidų ir jų atlyginimo taikymas.

BPK 103 straipsnio 1–3, 5–6 punktuose nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis), todėl pagal galiojančią teismų praktiką baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose tokios išlaidos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme nepripažįstamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-788/2020; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-648/2019). BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Taigi, nors ANK 666 straipsnyje, reguliuojančiame administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų, taip pat ir išlaidų advokatui, atlyginimą, daroma nuoroda į atitinkamas BPK nuostatas, pagal byloje skundžiamų žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarimo ir nutarties) priėmimo metu galiojusį pareiškėjo ginčijamą BPK 106 straipsnį, kuriame nustatyta, kaip apmokamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, tokios išlaidos nebuvo atlyginamos net ir tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra išteisinamas.

Šiame kontekste atkreipė dėmesį ir į EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimą, priimtą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Sprendime byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą EŽTT taip pat pažymėjo, kad su viešuoju interesu siejami finansiniai sumetimai kartais gali turėti įtakos valstybės politikai, kai yra siekiama sumažinti valstybės išlaidas, taigi bylinėjimosi išlaidų atlyginimas administracinėse bylose gali būti apribotas siekiant teisėto viešojo intereso.

Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimą.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia, naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia, teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).

Kadangi 2021-06-21 nutarimu pagal man surašytą administracinio nusižengimo protokolą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 str.4d., administracinio nusižengimo teiseną mano atžvilgiu buvo nutraukta, nenustačius, kad buvo padaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymius, o aš patyriau 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai, todėl taikant pirmiau nurodytas bendrąsias Konstitucijos nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką, šios išlaidos man turėtų būti priteistos. Minėta, kad pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos proceso išlaidos priteistinos ne iš Institucijos, surašiusios protokolą, bet iš valstybės. (Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-6-303/2021, LAT 2021 m. balandžio 28 d.)

Kadangi dėl aukščiau nurodytų motyvų mano atžvilgiu nagrinėjant administracinių nusižengimų bylą negalėjo būti sprendžiamas bylinėjimosi išaidų priteisimo klausimas, taikiant BPK 361 str. 2 d. analogiją, teismas gali dėl proceso išlaidų nustatymo ir paskirstymo klausimą išspręsti nutartimi.

Suinteresuotas asmuo(institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą)- Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentas pateiktu atsiliepimu su prašymu nesutiko ir prašė prašymo netenkinti. Nurodė, kad 2021 m. kovo 16 d. NVSC personalinėje įmonėje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, atliko valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę pagal Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ (toliau — Kontrolė), siekiant įvertinti kaip sveikatos priežiūros įstaiga laikosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“ reikalavimų (pastaba, teisės aktas negalioja nuo 2021 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro - valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. V-1504 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo esant Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ reikalavimų, Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-706 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 66:2013 „Medicininių atliekų tvarkymo saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ reikalavimų. Kontrolės metu nustatyti teisės aktų reikalavimų neatitikimai (šie neatitikimai nurodyti Teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarime (toliau - Teismo nutarimas), todėl šiame rašte nekartojami ir nustačius atsakingą už pažeidimus asmenį, 2021 m. gegužės 4 d. buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. NVSC-ANRJP-95- 2021/(1-23 6.3)ANP-84 (toliau - Protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 45 straipsnio 4 dalį (dėl veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos susidarius ekstremaliajai situacijai, kai ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai). Byla buvo perduota nagrinėti Teismui.

Teismui Pareiškėja argumentavo, kad NVSC, surašant Protokolą, nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jos kaltę ir prašė administracinę teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

Teismas Pareiškėjos prašymą tenkino.

Nurodė, kad iš surinktų įrodymų nėra pagrindo konstatuoti, jog traukiama administracinėn atsakomybėn Pareiškėja būtų padariusi administracinį nusižengimą, o asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis - įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visuma. Be kita ko, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, o nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tuo tarpu Teismui kilo abejonių dėl NVSC kaip institucijos, nustačiusios administracinį pažeidimą ir surašiusios protokolą, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, nekaltumo prezumpcijos nepanaikinimo.

NVSC neskundė Teismo nutarimo.

Pareiškėja Prašyme nurodo, kad nagrinėjant bylą, teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos jai surašė advokatė, dėl ko patyrė išlaidų už advokatės suteiktas paslaugas. Pareiškėja paaiškina, jog išlaidas patvirtinančių dokumentų neteikė, kadangi pagal tuo metu galiojusi teisinį reglamentavimą, kai byla buvo nagrinėjama Teisme, jos nebuvo priteisiamos.

Prašo Teismo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą Nr. KT45-A-N3/2021 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“ (Byla Nr. 10-A/2020) (toliau - Konstitucinio teismo nutarimas ) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-6- 303/2021 dėl Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo (ANK 666 str.) (toliau - Aukščiausiojo teismo nutartis), priteisti iš valstybės 300,00 (trijų šimtų) Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

NVSC visa apimtimi nesutinka su Pareiškėjos Prašyme pateiktais argumentais ir prašymu priteisti iš valstybės 300,00 (trijų šimtų) Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

1. Pareiškėja prie Prašymo pateikė 2021 m birželio 11 d. sutartį dėl teisinių paslaugų Nr. S21-23, sudarytą tarp jos ir advokatės; taip pat pateikė 2021 m birželio 11 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 0995141, pagal kuri Pareiškėja sumokėjo 300,00 (tris šimtus) Eur advokatei; taip pat pateikė 2021 m. birželio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. S-21-23/21038.

Čia atkreiptinas dėmesys, jog teisinė kalba ir kiti minėti aspektai akivaizdūs nuo pat bylos nagrinėjimo Teisme pradžios. Teismo posėdis administracinėje byloje Nr. Al.-631-308/2021, proceso Nr. 4-51-3-00092-2021-9 įvyko 2021 m gegužės 31 d. (nustatyta pagal NVSC gautą Teismo šaukimą).

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi bylos nagrinėjimo Teisme ir Teismo nutarimo priėmimo metu) nurodyta, kad klientas su advokatu dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį, 50 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi bylos nagrinėjimo Teisme ir Teismo nutarimo priėmimo metu) nurodyta, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį.

1.1 .Pareiškėja paaiškinimus teikė 2021 m gegužės 31 d. vykusio Teismo posėdžio metu;

1.2.Su advokatu teisinių paslaugų teikimo sutartis sudaryta ir už tokias paslaugas sumokėta 300,00 (trys šimtai) Eur suma 2021 m birželio 11 d. Taigi, kaip matyti iš turimų faktų (Pareiškėjos pridėtų dokumentų), teisinės paslaugos Pareiškėjai buvo suteiktos po 2021 m. gegužės 31 d., t. y. po to, kai ji Teismo posėdžio metu jau buvo pateikusi savo paaiškinimus, kuriuos, kaip teigia, surašė advokatė. Jeigu minėtus paaiškinimus iš tiesų surašė advokatė, tai teisinės paslaugos suteiktos be teisinių paslaugų teikimo sutarties, dėl ko prašymas padengti advokatui sumokėtas išlaidas netenka teisinio pagrindo. Taip pat lieka neaišku, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos po 2021 m. gegužės 31 d., t. y. po įvykusio Teismo posėdžio, kadangi, kaip akivaizdu iš faktų (Pareiškėjos pridėtų dokumentų), sutartis dėl teisinių paslaugų Nr. S21-23 sudaryta 2021 m. birželio

11 d., o jos 1 straipsnyje nustatyta „Advokatas įsipareigoja suteikti konsultaciją ir parengti rašytinius paaiškinimus administracinių nusižengimų byloje Nr. Al.-631-308/2021“, tačiau įvertinus tai, kad Teismo posėdis jau buvo praėjęs, šis klausimas lieka neaktualus, tai Pareiškėjos ir teisines paslaugas teikusio (teikiančio) asmens tarpusavio susitarimas, tačiau jis negali būti primestas kitai šaliai (NVSC arba valstybei), kadangi nebeturi ryšio su Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. gegužės 31 d., metu teiktais Pareiškėjos paaiškinimais, būtent dėl kurių Pareiškėja kelia reikalavimą padengti teisinių paslaugų teikimo išlaidas.

2. Pareiškėja, prašydama Teismo įpareigoti kitą šalį (NVSC arba valstybę) padengti teisinių paslaugų teikimo išlaidas, nurodo Konstitucinio teismo nutarimą.

Konstitucinio teismo nutarimu pripažinta kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹ straipsnis (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7257) tiek, kiek jame nebuvo nustatyta, kad, teismui nusprendus nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ar sudėties, asmeniui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas priimtas 2021 m. kovo 19 d., o Pareiškėjos administracinio nusižengimo byla teisme nagrinėta 2021 m. gegužės 31 d., t. y. jau po minėto nutarimo priėmimo.

Lieka neaišku, kodėl Pareiškėja prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė bylos nagrinėjimo metu arba iš karto po Teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarimo, o tik 2021 m. rugsėjo 8 d. Be kita ko Pareiškėja nurodo, kad Konstitucinio teismo nutarimas priimtas „tik 2021 m. kovo 19 d. ir tai yra vienintelis Pareiškėjos argumentas.

Tikėtina, kad Pareiškėja apie Konstitucinio teismo nutarimo priėmimą sužinojo neseniai ir pateikė Prašymą Teismui, tačiau tai neturėtų būti argumentu ar pasiaiškinimu, keliant reikalavimą padengti teisinių paslaugų teikimo išlaidas bei neturėtų suteikti pagrindo į teismą kreiptis bet kada.

3. Pareiškėja, prašydama Teismo įpareigoti kitą šalį (NVSC arba valstybę) padengti teisinių paslaugų teikimo išlaidas, nurodo Aukščiausiojo teismo nutartį.

3.1. Aukščiausiojo teismo nutartis priimta 2021 m. balandžio 28 d. o Pareiškėjos administracinio nusižengimo byla teisme nagrinėta 2021 m gegužės 31 d., t. y. jau po minėtos nutarties priėmimo.

3.2. Aukščiausiojo teismo nutartis priimta Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimo kontekste (t. y. vadovaujantis nutarime nurodytais išaiškinimais).

Lieka neaišku, kodėl Pareiškėja prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė bylos nagrinėjimo metu arba iš karto po Teismo 2021 m. birželio 21 d. nutarimo, o tik 2021 m. rugsėjo 8 d. Be kita ko Pareiškėja nurodo, kad Aukščiausiojo teismo nutartis priimta Jau po teismo nutarimo mano atžvilgiu“ ir tai yra akivaizdžiai paneigtinas argumentas, kadangi, kaip aukščiau minėta, ši nutartis priimta 2021 m. balandžio 28 d., tuo tarpu Pareiškėjos administracinio nusižengimo byla teisme nagrinėta 2021 m gegužės 31 d., t. y. jau po minėto nutarties priėmimo, todėl neaišku, kodėl Pareiškėja klaidingai interpretuoja datas.

Tikėtina, kad Pareiškėja apie Aukščiausiojo teismo nutarties priėmimą sužinojo neseniai ir pateikė Prašymą teismui, tačiau tai neturėtų būti argumentu ar pasiaiškinimu, keliant reikalavimą padengti teisinių paslaugų teikimo išlaidas bei neturėtų suteikti pagrindo į teismą kreiptis bet kada.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje apibrėžti reikalavimai, kad skunde, be kita ko, turi būti nurodoma: pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, - ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, - atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą, pareiškimą), teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis.

Atkreiptinas dėmesys, jog Pareiškėja Prašyme nenurodo tikslaus savo adreso - prie nurodomo kaimo, seniūnijos ir rajono savivaldybės nenurodoma gatvė ir namo (bei buto, jeigu yra) numeris, taip pat nenurodomas pageidavimas dėl atsiliepimo į skundą gavimo elektroninių ryšių priemonėmis (nenurodomas ir elektroninio pašto adresas). Įvertinus tai, NVSC negali įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio reikalavimo, kur numatyta, kad kai atsakovas yra viešojo administravimo subjektas (šiuo atveju NVSC yra viešojo administravimo subjektas), jis privalo pateikti atsiliepimus į prašymą tokios formos, kokios pageidauja pareiškėjas (šiuo atveju Pranešėjas nenurodo pageidaujamos atsiliepimo pateikimo formos), o jeigu pareiškėjas pageidavimo dėl procesinių dokumentų formos nepareiškė, - tokios formos, kokios buvo paduotas prašymas. Šiuo atveju, kaip nustatyta iš turimų duomenų, Prašymas Teismui pateiktas raštu, taigi, NVSC Pareiškėjai atsiliepimą turėtų taip pat pateikti raštu, tačiau dėl tikslaus adreso duomenų trūkumo, tai įgyvendinti neįmanoma.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Prašyme neįgyvendintas vienas iš reikalavimų prašymo pateikimui - nenurodomas asmens kodas, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje. Asmens kodas yra esminis elementas identifikuojant asmenį. Įvertinus šį faktą, NVSC, siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, negali siųsti šio atsiliepimo kitiems asmenims, turintiems tokį patį vardą ir pavardę, net jeigu tokių asmenų adresą(-us) turėtų.

Prašymas netenkintinas.

Administracinių nusižengimo kodekse šiuo metu nėra reglamentuota tvarka dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas šaliai, kai kaltinimas dėl administracinio nusižengimo padarymo nepasitvirtina. Tačiau LR Konstitucinis teismas 2021 m kovo 19 d. nutarimu yra konstatavęs, jog situacija, kai administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta galimybės priteisti asmens, prieš kurį teismo yra nutraukta administracinio nusižengimo teisena, patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2021-04-28 priimta nutartimi Nr.2AT-7-6-303/2021 yra suformavęs pirminę teisminę praktiką dėl asmens, prieš kurį teismo yra nutraukta administracinio nusižengimo teisena, turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo.

Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju kyla klausimas, ar pareiškėja yra patyrusi nurodomas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja prieš posėdį 2021-06-14(pirmadienį) į bylą pateikė savo paaiškinimus, kurių surašymo data yra nurodyta 2021-06-10, bei šie paaiškinimai yra pasirašyti pačios pareiškėjos. Prie pateiktų paaiškinimų nėra jokių atžymėjimų, jog jie būtų paruošti pareiškėjos D. Š. atstovės-advokatės.

Pareiškėja su 2021-09-09 pateiktu į bylą prašymu priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas yra kartu pateikusi ir 2021-06-11 sutartį dėl teisinių paslaugų Nr.S-21-23 su adv. A.Bilinskiene dėl konsultacijos suteikimo ir rašytinių paaiškinimų parengimo administracinio nusižengimo byloje Nr.A1-631-308/82021, bei 2021-06-11 advokatės Astos Bilinskienės kontoros išrašytą sąskaitą Nr.S-21-23/21038 ,kuria nurodoma, kad D. Š. sumokėjo 105 Eur už konsultaciją ir 195 Eur už rašytinių paaiškinimų surašymą administracinių nusižengimų byloje Nr.A1-631-308/2021 bei 2021-06-11 advokatės Astos Bilinskienės kontoros pinigų priėmimo kvitą Nr.0995141, kuriame nurodoma, jog D. Š. sumokėjo 300 Eur.

Administracinio nusižengimo byla pagal surašytą administracinio nusižengimo protokolą D. Š. buvo nagrinėjama dviejuose teismo posėdžiuose - 2021-05-31 ,kur bylos nagrinėjimas buvo atidėtas pagal 2021-05-31 pateiktą D. Š. rašytinį prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir liudytojų pakvietimo apklausai į kitą teismo posėdį, bei 2021-06-14 , kur išnagrinėjus bylą nutarimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, o nutarimas buvo paskelbtas 2021-06-21 . Iki 2021-06-14 posėdžio pabaigos D. Š. nepateikė įrodymų dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų ir nepateikė prašymo dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimant nutarimą.

Tokiu būdu iš aukščiau nurodytų pareiškėjos D. Š. kartu prašymu pateiktų dokumentų matosi, kad įrodymus dėl jos nurodomų patirtų bylinėjimosi išlaidų ji turėjo 2021-06-11 ir turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti 2021-06-14 posėdyje.

ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) yra teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija. Kartu Konstitucinis teismas nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą. Po to, 2021-04-28 priimta nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr.2AT-7-6-303/2021 Lietuvos Aukščiausiasis teismas suformavo pradinę teisminę praktiką dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo asmeniui, kuriam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis iš kaltinimo dėl administracinio nusižengimo padarymo buvo išteisintas.

Analizuojant šią nutartį matosi, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas buvo iškeltas ir buvo pateikta įrodymai dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo dar nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės teisme metu, t.y. iki priimant nutarimą ( o pagal analogiją su BPK normomis priimant nuosprendį). BPK 307 str.6d. nurodo, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl:1) nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo; 2) daiktinių įrodymų likimo; 3) proceso išlaidų atlyginimo. Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad nesant tinkamo ir aiškaus teisinio sureguliavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinių nusižengimų nagrinėjimo procese , šiuo atveju turėtų būti vadovaujamasi analogija pagal BPK 307 str.6d., kur iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pabaigos turėtų būti pateikiama įrodymai dėl turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų ir teikiamas prašymas dėl jų priteisimo, kadangi nei BPK ,nei ANK nenumato galimybės priimti papildomą nuosprendį ar nutarimą ,kuriuo būtų galima spręsti klausimus, kurie buvo neišspręsti nuosprendžiu ar nutarimu ir pakeisti nuosprendį ar nutarimą bylinėjimosi išlaidų priteisimo aspektu, kas jau keistų priimtą nuosprendį ar nutarimą. Dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti panašus reglamentavimas yra numatytas ir CPK 98 str1 d., kur numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu būdu iš aukščiau aptarto įstatyminio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą bei pateikti įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėja turėjo dar teisminio nagrinėjimo metu iki teismo posėdžio pabaigos.

Tačiau šiuo atveju kartu kyla klausimas ir dėl rašytinių paaiškinimų surašymo, kur rašytinių paaiškinimų surašymo data nurodyta-2021-06-10 ir pasirašyti pačios pareiškėjos D. Š.. Pareiškėja D. Š. pateiktu 2021-09-09 prašymu nieko nenurodo ir nieko neaptaria dėl šių paaiškinimų surašymo datos( dėl suklydimo įrašant datą ar kt.), bei kodėl jie nebuvo pasirašyti jos atstovės. Esant tokiai situacijai yra neabejotinai nepagrindžiama, kad paaiškinimai buvo surašyti advokatės būtent 2021-06-11 ir dėl jų surašymo pareiškėja patyrė 300 Eur bylos nagrinėjimo išlaidų.

Esant tokių aukščiau nurodytų ir aptartų aplinkybių visumai teismas laiko, kad šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir jai priteisti prašyme nurodomas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos D. Š. prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo administracinio nusižengimo byloje už advokato suteiktą teisinę pagalbą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.