Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. S. ir J. V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9341-535/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Viršuliškių būstas“ ieškinį atsakovams L. S. ir J. V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skundas grindžiamas tuo, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovą teismo posėdyje atstovavo neįgaliotas asmuo – darbuotojas, nors tą galėjo daryti tik įmonės vadovė. Dėl teismo darbuotojų kaltės byloje figūruoja trys skirtingų rūšių civilinės bylos (Nr. L2-53055-535/2014, Nr. 2-9341-535/2015 ir Nr. e2-9341-535/2015). Pirmoji byla yra praradusi galią, antroje ieškinys paliktas nenagrinėtas, o trečioji vyksta be ieškinio ir atsiliepimo į jį. Teisėja, jos padėjėja ir sekretorė klastojo bylos numerius. Byloje nepateikta jokių įrodymų apie poreikį atlikti namo bloko siūlių remontą, taip pat apie išlaidas, patirtas keičiant laiptinės langus. Ieškovas taip pat nepateikė duomenų apie namo remontui sukauptas išlaidas. Teismas nevertino to, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas ir kerštauja apeliantams (pvz., toleravo bloko išardymą 11 bute, prie apeliantų bute esančių vandentiekio vamzdžių privedė elektros laidus).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Ištyrusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, kolegija pirmiausia pažymi, kad nepasisakys dėl apeliantų reikalavimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su byloje sprendžiamo ginčo objektu, t. y. ar apeliantai turi prievolę sumokėti ieškovui jo prašomą priteisti sumą (CPK 135 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis). Kolegija taip pat pažymi, kad kiti apeliantų teiginiai bei jais pagrįsti apeliacinio skundo reikalavimai, kiek jie nesusiję su prašymu panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą, turėtų būti reiškiami naujoje byloje (pvz., reiškiant ieškinį UAB „Viršuliškių būstas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir pan.). Kolegija pasisakys dėl proceso pirmosios instancijos teisme teisėtumo, kuriuo apeliantai abejoja, procedūrine prasme.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai nepagrįstai laiko, jog buvo užvestos trys atskiros bylos. Ieškovas į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 431 straipsnis). Apeliantams pareiškus prieštaravimą dėl ieškovo pareiškimo, ieškovas pareiškė ieškinį, kurio pagrindu procesas buvo tęsiamas toliau (CPK 439 straipsnio 5 dalis). Tai, kad byloje priimtuose teismo procesiniuose dokumentuose figūruoja trys numeriai: Nr. L2-53055-535/2014, Nr. 2-9341-535/2015 ir Nr. e2-9341-535/2015, nereiškia, jog buvo užvestos trys atskiros bylos. Priešingai, visi šie numeriai yra tos pačios bylos – jie nagrinėjimo eigoje keitėsi tik dėl to, kad iš pradžių byla buvo užvesta kaip byla dėl teismo įsakymo išdavimo (Nr. L2-53055-535/2014), vėliau jos statusas keitėsi į elektroninės bylos, užvestos bendra ginčo teisenos tvarka (Nr. e2-9341-535/2015). Tai, kad kai kuriuose teismo pranešimuose bylos numeris nurodytas Nr. 2-9341-535/2015 pagal esamas aplinkybes laikytina paprasčiausia rašymo klaida, neturinčia teisinės reikšmės. Kolegija akcentuoja, kad apeliantai klysta teigdami, jog buvo klastojami bylos numeriai. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad nenustatė, jog bylą nagrinėjusi teisėja būtų pažeidusi jų procesines teises, t. y. jų neišklausiusi ir kt., ar jos elgesys būtų buvęs neetiškas. Taigi kolegija nemato pagrindo kreiptis į teismų savivaldos institucijas dėl teisėjos veiksmų įvertinimo.

Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme buvo atsisakyta priimti apeliantų priešieškinį, tenkinti kitus jų prašymus (pvz., dėl ekspertizės skyrimo), nereiškia, jog byla buvo išnagrinėta netinkamai. Tokie teismo sprendimai netrukdo apeliantams, kaip prieš tai minėta, kreiptis į teismą bendra įstatymo nustatyta tvarka dėl naujos bylos iškėlimo. Ginčydami teismo sprendimą apeliantai neneigia to, kad jie, kaip gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini),, bendrojo naudojimo objektų savininkai, turi pareigą prisidėti prie jų išlaikymo, priežiūros, eksploatavimo (CK 4.83, 4.84 straipsniai). Ieškovas pateikė įrodymus (Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. SIUL–V14–110640-2; 2014 m. balandžio 7 d. Statinio apžiūros aktą Nr. DA 19657; Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. Š–V14–173094–1; 2014 m. rugsėjo 1 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktą prie Sutarties Nr. VB–SUT–14–008; Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini),2013 m. lapkričio 25 d. Balsavim raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą; UAB „Statchema“ 2014 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą SH Nr. 4119), kurie pagrindžia kad apeliantai netinkamai vykdo savo prievoles – neapmoka jiems tenkančios langų keitimo, namo tarpblokinių siūlių ir kitų remonto išlaidų dalies. Kolegija pažymi, kad nėra objektyvaus pagrindo abejoti ieškovo pateiktu apeliantų skolos apskaičiavimu. Apeliantų akcentuojami jų įsiskolinimo, nurodomo ieškovo išrašomose sąskaitose, dydžio skirtumai šiuo atveju yra nereikšmingi, kadangi apeliantai ginčo įsiskolinimo nedengia, o einama skola keičiasi dėl besitęsiančio įsipareigojimų nevykdymo.

Vis dėlto kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Iš apeliantų nepagrįstai buvo priteistos ieškovo sumokėtos sumos už teisines paslaugas (žr. kasacinę bylą Nr. 3K-3-83-969/2015). Taip pat teismas – pažeisdamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą, prie būtinų, protingų ir pagrįstų išlaidų priskyrė ieškovo turėtas išlaidas išrašams iš Nekilnojamojo turto ir Gyventojų registrų gauti. Šie išrašai pagal nustatytas faktines aplinkybes nebuvo būtini. Dėl to teismo sprendimas keičiamas – sumažinant ieškovui iš apeliantų priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 7,5 Eur, t. y. atlyginant tik žyminio mokesčio išlaidas.

Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimą:

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Viršuliškių būstas (juridinio asmens kodas 121446576) iš atsakovės L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), 153,26 (šimtą penkiasdešimt tris eurus ir 26 ct) Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,50 (septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Viršuliškių būstas (juridinio asmens kodas 121446576) iš atsakovo J. V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini),76,63 (septyniasdešimt šešis eurus ir 63 ct) Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7,50 (septynis eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.